Byla e2A-86-657/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys K. P., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, suinteresuotas asmuo su savarankiškai reikalavimais S. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. ir suinteresuoto asmens S. P. su savarankiškais reikalavimais apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys K. P., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, suinteresuotas asmuo su savarankiškai reikalavimais S. P..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas R. P. tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo motinos K. P., mirusios ( - ) d., pradėdamas visą jai priklausiusį turtą faktiškai valdyti.
  2. Nurodė, kad ( - ) d. mirė pareiškėjo motina K. P.. K. P. turėjo dar du sūnus – K. P. ir S. P., kuris pareiškimo pateikimo teismui dieną yra miręs. Po motinos mirties paveldėtojai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas yra vyriausias iš brolių, todėl buvo susitarimas su mama, kad motinos valia buvo šį turtą palikti R. P.. Pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, jos palikimą priėmė, rūpinosi juo kaip savo – remontavo bei prižiūrėjo mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą, esantį ( - ), mokėjo mokesčius, išlaikė, ką patvirtina pašto kvitai už elektrą, dujas, vandenį. Mokesčiams pinigus duodavo jis, pašte sumokėdavo brolis K. Už internetą ir televiziją mokėjo S.. S. daug dirbo darbe, net ir savaitgaliais, namo grįždavo tik nusiprausti ir permiegoti, be to, mėgo išgerti, todėl mamos turtu rūpinosi pareiškėjas.
  3. Suinteresuotasis asmuo S. P. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. palikimą po jos mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti jos sūnus, suinteresuoto asmens tėvas – S. P.. R. P. pareiškimą prašė atmesti.
  4. Nurodė, jog po motinos mirties palikimą priėmė S. P.. Pareiškėjas R. P. niekada negyveno K. P. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), su motina nuolat gyveno jos sūnūs S. ir K. P.. R. P. pajamos – apie 500,00 Eur nėra pakankamos, kad jis būtų galėjęs išlaikyti K. P. priklausiusį turtą. Būtent S. P., tiek prieš motinos mirtį, tiek po šio momento visuomet finansiškai išlaikė ir rūpinosi gyvenamuoju namu, ten net buvo įrengęs suinteresuotam asmeniui S. P. atskirą kambarį. S. P. rūpinosi motinos turtu, jį remontavo, perdažė kambarių sienas, aprūpino baldais abu virtuvės kambarius, supirko buitinę techniką name, kieme sudėjo trinkeles, pagamino ir sumontavo vartus, skirtus įvažiavimui į kiemą, atlikto eilę kitų darbų, visą gyvenimą gyvendamas kartu su mama ir broliu K. P.. Visas gaunamas pajamas S. P. skyrė motinos turto išlaikymui ir priežiūrai. Teismui pateikė „Cgates“ sąskaitas ir mokėjimus, atliktus S. P., daugiau dokumentų, patvirtinančių S. P. atliktus mokėjimus negali pateikti, kadangi šie dokumentai buvo saugomi jo gyvenamojoje vietoje, ( - ), kur gyvena K. P., kuris atsisakė bendradarbiauti ir perduoti S. P. tėvo dokumentus. R. P. į bylą pateikti apmokėjimai, būtent 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. už elektrą ir dujas buvo atlikti S. P.. Kiti pareiškėjo aktyvūs veiksmai, siekiant priimti mirusios K. P. palikimą, buvo išreikšti iš karto po S. P. mirties 2016 m. spalio 28 d. Šias aplinkybes pareiškėjas grindžia tuo, kad iki tėvo S. P. mirties - ( - ) d. K. P. išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos AB „Lietuvos paštas“, esančiame ( - ), kuris yra netoliese nuo gyvenamosios vietos.
  5. Suinteresuotasis asmuo K. P. prašė tenkinti R. P. pareiškimą, o S. P. pareiškimą atmesti. Nurodė, jog R. P. po motinos mirties priėmė visą palikimą. Būtent jis dar iki motinos mirties ir jai mirus visapusiškai rūpinosi motinos turtu. Jis nepretenduoja į palikimą, jį priėmė R., kuris mokėjo visus mokesčius, išskyrus televiziją ir internetą. S. labai daug dirbdavo, pareidavo tik sekmadieniais. Prie namų yra daržas ir šiltnamis jau apie 20 metų, po motinos mirties juos tvarkė R.. Jis darė ir namo remontą.
  6. Suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas nurodė, jog apie abiejų pareiškimų pagrįstumą galima spręsti tik pilnai išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir teismui įsitikinus, jog abu asmenys atliko aktyvius veiksmus priimdami palikimą ir nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu R. P. pareiškimą ir suinteresuoto asmens S. P. savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio faktų nustatymo tenkino.
  2. Teismas nustatė, kad K. P. testamento nepaliko, todėl jos palikimas gali būti priimtas tik pagal įstatymą. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo ir K. P. nurodomą aplinkybę, jog su mama buvo susitarimas, kad mamos turtą paveldės vyriausias sūnus – R. P.. Be to, toks susitarimas įstatyme nėra numatytas. S. P. kartu su broliu K. ir mama K. P. nuo 1976 m. spalio 22 d. iki savo mirties gyveno adresu ( - ), kur buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Byloje esantys įrodymai apie jo darbovietę, gautą darbo užmokestį bei liudytojos R. Ž. parodymai leidžia konstatuoti, kad S. P. turėjo pastovų gerai apmokamą darbą, nuolatines pajamas, kurios buvo didesnės už R. P. pajamas, todėl teismui nekilo abejonių, kad tokį ilgą laikotarpį gyvenęs kartu su motina, kurios pajamos buvo tik senatvės pensija, ir broliu K., kuris paskutinį kartą dirbo 2000 m. ( - ), iš savo gautų pajamų prisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo. Nors pareiškėjas teigė, kad S. P. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl namo, K. P. bei niekur nedirbančio K. P. išlaikymo naštą prisiėmė jis, tačiau tokie teiginiai iš esmės grindžiami tik jo paties ir suinteresuotų palankia pareiškėjui bylos baigtimi asmenų V. P., G. S. bei K. P. paaiškinimais. Tik aplinkybė, kad po S. P. mirties jo kraujyje rastas alkoholis, kitų bylos įrodymų kontekste nepatvirtina, kad jis sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu bei dėl to neprisidėjo prie turto išlaikymo. Iš pateiktų įrodymų apie K. P. laidojimo išlaidas tikėtina, kad šias išlaidas taip pat apmokėjo S. P., nors teismui taip pat nekyla abejonių, kad prie laidotuvių organizavimo ir laidojimo išlaidų prisidėjo ir R. P. bei jo šeimos nariai. S. P. ir po K. P. mirties gyveno name adresu ( - ), namu ir jame esančiais baldais, daiktais ir toliau be jokių suvaržymų naudojosi, tvarkė, prižiūrėjo, laikė šį turtą savo turtu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad priėmė palikimą po savo motinos K. P. mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. R. P. veiksmai tiek ir per tris mėnesius po motinos mirties, tiek ir vėlesni, leidžia daryti išvadą, kad jis kaip ir S. P. priėmė savo motinos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas pateikė kvitus, patvirtinančius apie mokesčių už dujas, elektrą, vandenį sumokėjimą Garliavos pašto skyriuje ir teigia, kad būtent jis šiuos mokesčius yra sumokėjęs. Kvituose nėra nurodytas juos apmokėjęs asmuo, tačiau visų bylos aplinkybių kontekste tikėtina, kad R. P. prie mokesčių mokėjimo prisidėjo. S. P. ginčo name gyveno 40 metų, dirbo, naudojosi namui tiekiama elektra, dujomis, vandeniu, todėl neįtikinami pareiškėjo paaiškinimai, kad būtent jis vienintelis, negyvendamas šiame name, apmokėjo už visas paslaugas, kuriomis naudojosi kiti asmenys. Kaip nurodė proceso dalyviai, visi dokumentai buvo laikomi darbo kambaryje, po S. P. mirties bet kuris iš šeimos narių galėjo prie dokumentų prieiti, tačiau S. P. prireikus K. P. mirties liudijimo, S. P. gimimo liudijimo, K. P. nurodė, kad dokumentų rasti negali, o tai patvirtina, kad S. P. buvo daromos kliūtys įgyvendinti paveldėjimo teisę. K. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis pats mokesčius už paslaugas per visą gyvenimo name laikotarpį yra sumokėjęs gal tik vieną kartą. K. P. 2016 m. jau buvo ( - ) metų amžiaus, ilgą laiką pragyveno tik iš senatvės pensijos, ištikus insultams be kitų asmenų priežiūros išsiversti negalėjo, todėl tikėtina, kad prie jos mokamų mokesčių galėjo prisidėti ir R. P.. R. P. gyveno bute, todėl ginčo sklype buvo įsirengęs daržą, šiltnamį, juos prižiūrėjo ir augino daržoves dar motinai esant gyvai, o taip pat ir po jos mirties, kas taip pat patvirtina jo valią priimti motinos palikimą. Proceso dalyvių paaiškinimai dėl K. P. laidotuvių organizavimo leidžia daryti išvadą, kad prie jų organizavimo ir apmokėjimo prisidėjo ir R. P. bei jo šeimos nariai. Dokumentai, patvirtinantys akmens anglies įsigijimą ir jos pristatymą 2016 m. rugpjūčio 12 d. nėra paneigti jokiais kitais įrodymais, todėl jie patvirtina faktą, kad R. P. užsakė ir apmokėjo už kurą aktualiu palikimui priimti 3 mėn. laikotarpiu. Be to, jis jau šiam terminui pasibaigus sumokėjo žemės mokestį, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, kas taip pat pavirtina jo nuoseklius veiksmus, siekiant įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises. Byloje esančių įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ir pareiškėjas R. P. po K. P. mirties siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę jos turtu rūpinosi kaip savu, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliacinius skundus pateikė pareiškėjas R. P. ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais S. P..
  2. Pareiškėjas R. P. atstovaujamas advokato R. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dalyje dėl S. P. savarankiškų reikalavimų tenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – S. P. savarankiškus reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai išanalizavo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais nurodytą poziciją ir faktus, netinkamai aiškino ir taikė materialios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti. Būtent pareiškėjas vienintelis savo aktyviais veiksmais yra išreiškęs akivaizdų siekį ir norą rūpintis motinos turtu ir tokiais savo veiksmais priėmė visą jos palikimą. Tuo tarpu teismas pareiškėjo dalyvavimą palikimo priėmimo procese daugiau vertino tik kaip tikėtiną, nors pareiškėjas yra pateikęs visą eilę rašytinių įrodymų. Suinteresuoto asmens pozicija buvo grindžiama iš esmės vieninteliu faktu – jo tėvo, pareiškėjo brolio S. P. gyvenimu mamai priklausiusiame name ir apmokėjimu už paslaugas, kurios buvo teikiamos taip pat paties Stanislovo poreikiams tenkinti, jo iniciatyva.
    2. Teismas nevertino argumentų, kad visiems buvo žinoma, jog mamos valia, kad visas jai priklausantis turtas liktų pareiškėjui, nors šią aplinkybę patvirtino ir vienintelis tiesiogiai jo su mama pokalbiuose dalyvavęs ir šio susitarimo turinį žinojęs brolis K. P.. Teismas nevertino kiekvieno iš pretendentų į mirusios motinos palikimą atliktų veiksmų ir jų pobūdžio, elgesio nuoseklumo, aktyvumo, to, kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių atlikti konkretūs veiksmai, kas juos patvirtino, nelygino kiekvieno iš nurodytų įpėdinių elgesio su kito įpėdinio elgesiu, t. y. objektyviai nenustatė, kuris iš jų elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Byloje nėra jokių duomenų, kad gyvendamas motinai priklausiusiame name per įstatyme nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius po motinos mirties - nuo ( - ) d. iki ( - ) d. (kada mirė pats) S. P. būtų ne tik gyvenęs motinai priklausiusiame name, tačiau ir atlikęs veiksmus, kurie objektyviai rodytų, jog jis siekė išsaugoti ir išlaikyti mamai priklausiusį turtą. S. P. pateikti dokumentai ir nurodyti faktai nebuvo pakankami pripažinti, jog S. P. savo aktyviais veiksmais būtų priėmęs motinos palikimą. Lyginant šio įpėdinio veiksmus su pareiškėjo atliktais veiksmais – visokeriopu rūpinimusi turtu, jo priežiūra ir realiomis išlaidomis, akivaizdu, jog jokie S. P. atžvilgiu nustatyti jo veiksmai ir su juo susiję faktai nesudarė pagrindo išvadai, kad tokie jo veiksmai patvirtina jo, kaip paveldėto turto savininko, elgesį.
    3. Teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad S. P. buvo sudarinėjamos kliūtys įgyvendinti paveldėjimo teisę. Byloje nėra jokių šiuos faktus patvirtinančių įrodymų. Suinteresuotas asmuo S. P. nenurodė ir jokiais objektyviais dokumentais ar liudytojų parodymais teisme neįrodė fakto, kad laikotarpyje po jo močiutės mirties, įstatyme nustatytu terminu, t. y. nuo ( - )d. iki ( - ) d., S. P. būtų atlikęs kokius nors konkrečius turto tvarkymo, jo priežiūros darbus, kad būtų rūpinęsis šiuo turtu. Suinteresuoto asmens iniciatyva kviesti liudytojai A. P. ir R. Ž. nepatvirtino jokių ginčo atžvilgiu reikšmingų aplinkybių. Jie akivaizdžiai buvo suinteresuoti palankia S. P. bylos baigtimi. Be pateiktų rašytinių įrodymų, aplinkybę, jog pareiškėjas rūpinosi paveldimu turtu, konkrečius darbus ir veiksmus, susijusius su paveldimu turtu, nurodė jo artimieji – sūnus V. P., dukra G. S., brolis K. P.. Teismas nepagrįstai abejojo šių asmenų paaiškinimais ir jais nesivadovavo. Tai, kad pareiškėją su šiais asmenimis sieja giminystės ryšys, savaime nepatvirtina, jog jų teisme duoti paaiškinimai yra šališki.
  3. Suinteresuotasis asmuo S. P. atstovaujamas advokatės Aušros Ručienės apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dalyje dėl R. P. pareiškimo tenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – R. P. pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas R. P. priėmė K. P. palikimą, jos turtą pradėdamas faktiškai valdyti. Teismas šioje dalyje sprendimo visiškai nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas visiškai nevertino fakto, kad R. P. 2016 metais turėjo tik apie 500 Eur ir mažiau pajamų per mėnesį, iš jų jis turėjo sumokėti savo nuosavo trijų kambarių buto mokesčius, prasimaitinti, apsirengti, išlaikyti automobilį, turėti lėšų nuvykimui ir parvykimui į darbą, todėl neturėjo jokių finansinių galimybių rūpintis motinos palikimu. Būtent S. P. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, gerino. Pareiškėjo pateikti mokėjimai už komunalines paslaugas yra paimti iš apelianto tėvo kambario, kuriame jis laikė šiuos dokumentus, ir pareiškėjas, klaidindamas teismą, nurodė, neva, tai jis šiuos mokėjimus atliko AB „Lietuvos paštas“ skyriuose. Pareiškėjas melagingai teigė, kad S. P. paveldėtojo nežinojo.
    2. Teismas visiškai nevertino ir fakto, kad R. P. pateikė teismui suklastotus dokumentus apie akmens anglies įgijimą. Teismas negalėjo jais vadovautis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sprendimą priėmė aiškiai šališkas teismas, kuris bet kokiu būdu stengėsi patenkinti R. P. pareiškimą, net nevertindamas byloje esančių rašytinių įrodymų. Norėdamas bet kokiais būdais gauti mirusiosios motinos palikimą, R. P. yra nesąžiningas, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino teismas. S. P. vienas rūpinosi motinos laidotuvėmis, jas apmokėjo. Iš R. P. pateiktų apmokėjimų matyti, kad vieninteliai per tris mėnesius po motinos mirties atlikti mokėjimai buvo du - 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. už elektrą ir dujas, kurie akivaizdžiai buvo apmokėti S. P., tai patvirtino ir P. ir liudytoja R. Ž., kurių nei vienas nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir nėra nei vienos iš proceso šalių giminaitis. Visi kiti R. P. aktyvūs veiksmai, siekiant priimti mirusiosios K. P. palikimą, buvo išreikšti iš karto po apelianto tėvo mirties, siekiant neteisėtais būdais įrodyti teismui, kad R. P. per tris mėnesius po motinos mirties jos palikimą priėmė. Nei vieno iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų teismas negalėjo vertinti kaip pagrindžiančio tą aplinkybę, jog pareiškėjas palikėjos turtą pradėjo faktiškai valdyti.
  4. Kartu su apeliaciniu skundu S. P. 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmokų skyriaus raštą, kurį prašė prijungti prie bylos medžiagos.
  5. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais S. P. atsiliepime į pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas, ir šioje dalyje pareiškimą atmesti bei priteisti iš R. P. S. P. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Atsiliepime nurodė, kad R. P. nepriėmė savo motinos K. P. turto faktinio valdymo po jos mirties. Siekdamas neteisėtai užvaldyti mirusiai motinai priklausantį turtą, teikė teismui suklastotus rašytinius įrodymus. Pareiškėjas yra nesąžininga proceso šalis, piktnaudžiaujanti teise, savo siekiams realizuoti. Byloje laikytina įrodyta aplinkybė, kad visą savo turtą po mirties motina žadėjo palikti ir paliko savo sūnui S. P., kuris jį išlaikė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ne tik iki motinos mirties, bet ir po motinos mirties. Suinteresuoto asmens S. P. tėvas turėjo darbą, darbe buvo charakterizuojamas teigiamai, niekada nebuvo baustas dėl alkoholio vartojimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad S. P. piktnaudžiavo alkoholiu vertintini kaip vienas iš neteisėtų būdų, apšmeižiant mirusį brolį, be teisinio pagrindo užvaldyti motinos turtą. Teismas teisingai konstatavo, kad tik aplinkybė, jog po S. P. mirties jo kraujyje rastas alkoholis, kitų bylos įrodymų kontekste nepatvirtina, kad jis sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu bei dėl to neprisidėjo prie turto išlaikymo. Pareiškėjo teiginiai, kad visiems buvo žinoma, jog visas jai priklausantis turtas po mamos mirties priklausys jam, yra paneigti bylos medžiaga, toks susitarimas yra tik nepagrįsti apelianto žodžiai, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais. R. P. niekada negyveno K. P. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ). Su motina K. P. nuolatos gyveno kiti jos sūnūs - suinteresuoto asmens tėvas S. ir K. P.. Nors apeliantas teigia, kad rūpinosi motinos turtu ir jį valdė kaip savą dar jai gyvai esant, atkreipiamas dėmesys, kad jis tiesiog negalėjo to daryti, nes niekada neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų išlaikyti K. P. priklausantį turtą.
  7. Pareiškėjas R. P. atsiliepime į suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais S. P. apeliacinį skundą prašė suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atsiliepime nurodė, kad suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kodėl jame nurodyta teismų praktika yra aktuali. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog išimtinai visus turto išlaikymo mokesčius mokėjo jo tėvas S. P., kuris taip pat gyveno tame name, tvarkė aplinką, pirko vištas, pašarus joms, augino gėles, daržoves, išlaikė dar ir brolį K. P.. Tokie apelianto teiginiai yra niekuo nepagrįsti, kadangi pats suinteresuotas asmuo Lietuvoje net negyveno, deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), tėvo nelankė. Apelianto nesutikimas su teismo sprendimu dalyje, kurioje jis skundžiamas, akivaizdžiai tėra subjektyvaus apelianto nesutikimo su šiuo sprendimu išraiška, kuri teisiniu požiūriu jokios reikšmės neturi ir pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nesudaro. Byloje objektyviai buvo įrodyta, kad pareiškėjas dažnai lankėsi tuose namuose, atliko su turto priežiūra susijusius veiksmus ir ypač tai darė po motinos mirties. Apelianto argumentai, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis objektyviai paneigia galimybes rūpintis mamai priklausiusiu turtu, yra visiškai niekiniai. Suinteresuotas asmuo neįrodė jokių kliūčių, kurios būtų buvę tariamai sudaromos jam patekti ir (ar) pasiimti norimus, reikiamus dokumentus, todėl jo teiginiai apie tai, taip pat tėra subjektyvūs, siekiant tik jam palankaus procesinio sprendimo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareiškėjas su broliu nebendravo, patvirtina tai, kad motinos namuose nesilankė, yra visiškai neteisingas. Jokiais objektyviais dokumentais ir įrodymais nėra patvirtintas nei faktas, kad dokumentai dėl akmens anglies įsigijimo yra klastoti, nei kad pareiškėjas būtų juos klastojęs. Visos aplinkybės, susijusios tiek su S. P., tiek ir su K. P. laidotuvėmis, su kilusiu ginču nėra niekaip susijusios; laidoti savo tėvus yra jų vaikų moralinė pareiga, kuri neturi ir nedaro jokios įtakos sprendžiant jų tarpusavio turtinius santykius. Be to, teigti, jog rūpestis dėl šių asmenų laidotuvių visa apimtimi teko S. P., yra neteisinga ir nesąžininga. Pareiškėjo veiksmai - sutarčių sudarymas ir paslaugų teikimo tęsimas - tik patvirtina buvus akivaizdžią ir nuoseklią būtent jo valią priimti mamos palikimą, valdyti jai priklausiusį turtą. S. P. faktinis turto – palikimo priėmimas objektyviai buvo grindžiamas tik S. P. gyvenimu mamai priklausiusiame name ir apmokėjimu už paslaugas, kurios buvo teikiamos taip pat paties S. poreikiams tenkinti, jo iniciatyva, tuo tarpu visi kiti argumentai, susiję su konkrečių veiksmų paveldimo turto atžvilgiu atlikimu, buvo nurodyti tik subjektyviai ir jų nepagrindžiant jokiais duomenimis.
  9. Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodė, kad, jeigu laikyti, jog viena esminių aplinkybių nustatant juridinį faktą – turto paveldėjimą – yra šio turto išlaikymas, tuomet sutinka su argumentu, jog turtą visa apimtimi paveldėjo tik R. P., tačiau jeigu palikimui priimti faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis, naudotis, pakanka nustatyti tik faktus, jog asmuo naudojasi visu šiuo turtu, gyvena jame (tęsia gyvenimą jame po palikėjo mirties), tuomet juridinis faktas, jog motinos K. P. palikimas buvo priimtas faktinio paveldėjimo būdu, turėjo būti nustatytas kiekvieno iš jų trijų atžvilgiu.
  10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  11. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, ir detaliai motyvavo, kodėl, jo vertinimu, labiau tikėtina išvada, kad tiek pareiškėjas R. P., tiek S. P. po K. P. mirties siekdamai įgyvendinti paveldėjimo teisę jos turtu rūpinosi kaip savu ir priėmė palikimą pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.
  12. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

13Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju būtinybė atsakovei pateikti naujus įrodymus atsirado siekiant atsikirsti į apeliantės argumentus, be to, dalis šių rašytinių įrodymų gauta jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Priešinga šalis, t. y. ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  2. Byloje nustatyta, jog ( - ) d. mirė K. P., kuri turėjo tris sūnus -R. P., S. P. ir K. P.. Po K. P. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
  3. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantai pareiškėjas R. P. ir suinteresuotasis asmuo su savarankiškais reikalavimais S. P. (kiekvienas atskirai) įrodinėjo, kad po motinos mirties pareiškėjas ir S. P. palikimą priėmė pradėdami turtą faktiškai valdyti, todėl teismo prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
  4. Pirmos instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą ir savarankiškus reikalavimus, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek R. P., tiek S. P. po motinos mirties pareiškėjos per 3 mėnesių nuo palikėjos mirties terminą, priėmė palikimą, pradėdamos turtą faktiškai valdyti, kaip savo nuosavybę, t. y. atliko konkliudentinius veiksmus, kurie akivaizdžiai rodytų, kad jie priėmė palikėjos turtą, teises bei pareigas, ir taip išreiškė savo valią tapti paveldimo turto savininkais.
  5. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas ir suinteresuotasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, siekdami, jog jų prašymai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo būtų patenkintas, turėjo įrodyti, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo ( - ) d. R. P. ir / ar S. P. pradėjo faktiškai valdyti K. P. priklausiusį turtą.
  6. Tam, kad asmuo būtų laikomas priėmusiu palikimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turi būti nustatyti jo aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus ir pan.).
  7. Apeliantai, ginčydami atitinkamas teismo sprendimo dalis, kuriomis nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, argumentuoja įrodymų nepakankamumu, netinkamu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

14Dėl R. P. apeliacinio skundo

  1. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas suinteresuoto asmens S. P. prašymas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po motinos mirties palikimą priėmė jo tėvas S. P., teigė, kad S. P. piktnaudžiavo alkoholiu, prie turto išlaikymo ir priežiūros neprisidėjo, mokėjo tik už tas paslaugas, kurios buvo jo paties užsakytos, o aplinkybė, kad jis gyveno paveldimame turte, esančiame ( - ), nesudaro pagrindo prašymo tenkinimui.
  2. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, kt.).
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. P. tėvas S. P., miręs ( - ) d., savo gyvenamąją vietą nuo 1976 m. spalio 22 d. buvo deklaravęs adresu ( - ), kitos gyvenamosios vietos neturėjo ir sprendė, kad nustatytos sekančios aplinkybės, jog S. P. paveldimame name gyvendamas 40 metų, naudojosi namui tiekiama elektra, dujomis, vandeniu, mokėjo mokesčius už UAB „Cgates“ ir AB TEO LT teikiamas paslaugas, gavo didesnį darbo užmokestį nei pareiškėjas R. P., prisidėjo prie laidojimo išlaidų, patvirtina, kad jis turtu naudojosi kaip savininkas ir po motinos mirties, atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Apelianto R. P. argumentai, jog S. P. piktnaudžiavo alkoholiu ir mirė netrukus po motinos mirties, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos ir taip pat nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino S. P. atliktus faktinius, aktyvius, viešus veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą faktiškai pradedant palikimą valdyti kaip savo ir pagrįstai tenkino suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl R. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo šioje dalyje (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Dėl S. P. apeliacinio skundo

  1. Apeliantas S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino tų aplinkybių, jog pareiškėjas R. P. gaudavo nedidelį atlyginimą, todėl neturėjo finansinių galimybių rūpintis paveldimu turtu, mokėti mokesčius, teismui pateikė suklastotus dokumentus, o jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis išreiškė valią priimti palikimą ir naudotis juo kaip savu, kad vykdė ar bent jau dėjo pastangas vykdyti prievoles, susijusias su gyvenamuoju namu, nepateikė. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
  2. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas R. P. pateikė kvitus, patvirtinančius apie mokesčių už dujas, elektrą, vandenį sumokėjimą ( - ) pašto skyriuje, taip pat prisidėjo prie motinos laidotuvių, rūpinosi namo šildymu ir dėl to pirko akmens anglis, sumokėjo mokesčius AB TEO LT, valstybinės žemės nuomos mokestį, sudarė sutartį su „Kauno švara“, ir šios aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste leidžia spręsti, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
  3. Kiti apelianto S. P. apeliacinio skundo argumentai dėl pateiktos 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Dameta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 200 Eur sumai už akmens anglis ir krovinio vežimo iš Mauručių anglies sandėlio į ( - ) ir kasos kvito, mažo R. P. darbo užmokesčio dėl ko jis negalėjo prisidėti prie paveldimo turto išlaikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia tiek kitais rašytiniais įrodymais, tiek ir liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, kad per tris mėnesius po K. P. mirties pareiškėjas R. P. atliko aktyvius veiksmus siekiant įgyti ar įgyvendinti teisę į paveldimą turtą.
  4. Civilinis bylų nagrinėjimas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 str.), pagal kurį būtent proceso šalims perkeliama įrodinėjamų aplinkybių pagrindimo našta. Teismas, kaip nešališkas ginčo arbitras, neturi teisės be objektyvaus pagrindo kištis į įrodinėjimo procesą, taip sudarant prielaidas šalių lygiateisiškumo, kaip sudėtinės teisės į sąžiningą procesą koncepcijos dalies, pažeidimui.
  5. Apelianto procesinės teisės pagrįsti savo teiginius, kad po K. P. mirties tik jo tėvas S. P. priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, pirmosios instancijos teisme nebuvo apribotos, tačiau pareiškėjo R. P. pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai nebuvo paneigti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, analizavo ir vertino kiekvieno įpėdinio veiksmus, priimant palikimą, ir sprendė, ar kiekvienas iš įpėdinių atliko konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip palikimo priėmimas, kokį turtą kiekvienas iš įpėdinių priėmė kaip palikimą. Tai, kad teismas padarė priešingą išvadą, nei tikėjosi apeliantas, nepaneigia teismo sprendimo šioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo ar teismo nešališkumo.
  6. Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  7. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ( - ) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  8. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai