Byla 3K-3-357/2009
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindus ir tvarką, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas atsakovui 2004 m. kovo 19 d. suteikė 39 000 Lt kreditą; 2006 m. vasario 9 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pareikalavo atsakovo grąžinti skolą. Molėtų rajono apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. L2-240-611/2006) 2006 m. gegužės 3 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko pinigus pagal kredito sutartį. Po teismo įsakymo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovas turėjo individualią įmonę, kuriai 2006 m. vasario 2 d. buvo iškelta bankroto byla, todėl Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus (banko) reikalavimą, o 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikino pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nutraukė civilinę bylą Nr. L2-240-611/2006. Ieškinio padavimo metu atsakovo individualios įmonės bankroto byla baigta, įmonė išregistruota, banko reikalavimas liko neįvykdytas. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo kaip fizinio asmens 38 611,20 Lt skolos, 13,73 procentų dydžio metinių palūkanų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

8Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutraukė šią civilinę bylą. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutraukė civilinę bylą pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ (dabar AB DnB NORD bankas) reikalavimą, nes tas pats ieškovo reikalavimas buvo patvirtintas M. P. įmonės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi, tačiau ieškovas neskundė šios nutarties, todėl pripažino, kad ieškovas sutiko, jog atsakovo materialinės subjektinės teisės, kilusios iš kreditavimo sutarties, pereitų M. P. įmonei. Dėl to teismas, pažymėjęs, kad M. P. įmonė laikytina atsakovo M. P. teisių perėmėja, ieškovo reikalavimas buvo patvirtintas M. P. įmonės bankroto byloje, kuri yra baigta, konstatavo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra tapatus jau išnagrinėtajam, todėl nutraukė šią civilinę bylą.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2009 m. kovo 6 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas sutapatino ne tas bylas, tačiau pastarosios civilinės bylos rezultatas nesikeitė, t. y. teismas klaidingai susiejo ieškovo šioje byloje pareikštą ieškinį dėl 38 611,20 Lt skolos priteisimo su pareiškimu dėl bankroto bylos M. P. individualiai įmonei iškėlimu. Kolegijos teigimu, ši byla pagal pareikštą ieškinį yra tapati Vilniaus apygardos teisme nutrauktajai civilinei bylai Nr. 2-2077-45/2006, kurioje ginčas iš esmės buvo Molėtų rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. L2-240-611/2006 išduodant teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo. Kolegija, nustačiusi, kad Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą M. P. įmonei, priimdamas 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nutraukti bylą pagal AB DnB NORD ieškinį M. P., kaip tapačią bankroto bylai, buvo patvirtintas ne tik banko finansinis reikalavimas, bet ir dar kartą išnagrinėta byla pagal AB DnB NORD ieškinį M. P. dėl 38 611,20 Lt skolos priteisimo. Kolegija nurodė, kad fizinio asmens prievolė savaime dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigė, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę M. P. kaip fiziniam asmeniui pagal kreditavimo sutartį, tačiau jo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas iš naujo reikšti ieškinį dėl 38 611,20 Lt skolos iš M. P. priteisimo nedera su CPK nuostatomis, nes vien tik reikalavimo procesinės formos pakeitimas pats savaime nesudaro prielaidų vertinti šio reikalavimo kaip naujo.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nutraukę teismai netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje civilinėje byloje yra tapatus Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-742-45/06 patenkintam reikalavimui bankroto byloje. Bankroto byloje buvo patenkintas tik reikalavimas patvirtinti kasatoriaus finansinį reikalavimą, skyrėsi nutarties, priimtos bankroto byloje, ir siekiamo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje teisinės pasekmės. Kasatoriaus teigimu, pagal teismų praktiką pats pareiškėjas (ieškovas) nusprendžia dėl reikalavimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. A. v. Klaipėdos apskrities centrinis paštas, bylos Nr. 3K-3-271/1999; skelbta Teismų praktika 14), tik jis gali ir turi suformuluoti visas ieškinio reikalavimo sudedamąsias dalis. Atsakovas ieškovui buvo skolingas kaip fizinis asmuo ir jo individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą bet koks ieškinio ar kitoks CPK nustatyta tvarka reikalavimo pareiškimas ne pagal Įmonių bankroto įstatymą negalimas, t. y. individualios įmonės bankroto byloje sprendžiamas reikalavimo patenkinimo klausimas tiek dėl tų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado tiesiogiai individualios įmonės savininkui, tiek pačiai individualiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 11 punktas). Kasatoriaus teigimu, bankroto byloje pareikšto reikalavimo dalykas buvo skolos priteisimas dėl išieškojimo pagal bankroto procedūras, o pareikšto ieškinio pagrindas – bankroto faktas ir skolą patvirtinantys dokumentai; tuo tarpu reikalavimo dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka dalykas skolos priteisimas dėl išieškojimo pagal CPK vykdymo proceso teisės normas, o pagrindas – skolą patvirtinantys dokumentai, taip pat kitos aplinkybės, patvirtinančios ieškovo teisę į ginčo sprendimą teisme – leidimą vykdyti skolos išieškojimą bendra CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino kasatoriaus teisę reikšti reikalavimus ginčo teisenos tvarka po bankroto bylos pabaigos, tačiau nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nutraukti civilinę bylą pagal banko pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl banko reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje pripažino kliūtimi pareikštam ieškiniui nagrinėti, nes nutartis nutraukti civilinę bylą buvo priimta visai kitomis aplinkybėmis, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, teismai, aiškindami Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, padarė išvadą, kad individualios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, savininkui negali būti reiškiami reikalavimai ginčo teisenos tvarka tol, kol nebaigta tos įmonės bankroto byla, t. y. įstatymų nustatyta išankstinė speciali ginčų nagrinėjimo ir reikalavimų patenkinimų procedūra, prižiūrima teismo; tos procedūros pabaiga yra pagrindas kreditoriui reikšti reikalavimus ginčo teisenos tvarka, jei dėl tos procedūros pabaigos skolininko prievolė kreditoriui nepasibaigė. Kasatoriaus teigimu, pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagrindas nutraukti civilinę bylą gali būti tik įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, t. y. bylą nutraukę teismai turėjo palyginti pareikštą reikalavimą šioje byloje su reikalavimu, patvirtintu bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi. Be to, bankroto byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartis nėra vykdytinas dokumentas pagal CPK, nes antstolis neturi teisės tokios nutarties pagrindu pradėti vykdomąją bylą; taip pat skiriasi priimtos nutarties ir siekiamo priimti teismo sprendimo teisinė paskirtis ir teisinės pasekmės. Reikalavimai nėra tapatūs ir dėl to, kad pareikšti skirtingiems atsakovams. Pagrindinis atsakovas yra individuali įmonė, tačiau pagal pareikštą reikalavimą atsakovas yra tik vienas – fizinis asmuo – atsakovas M. P.

12Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nutartį. Jis nurodo, kad nors teismai sutapatino ne tas bylas, tačiau tai neturėjo įtakos bylos teisinėms pasekmėms. Įsiteisėjusiu teismo įsakymu užbaigta Molėtų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-240-611/2006 dėl teismo įsakymo išdavimo pagal ieškovo reikalavimą atsakovui yra tapati Molėtų rajono apylinkės teismo civilinei bylai Nr. 2-425-335/2008, kur ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, nes sutampa ginčo šalys, dalykas, bylų faktinės aplinkybės.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl ieškinio tapatumo

16CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, privalo išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Sprendžiant klausimą, ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeistas reikalavimas, kad toje pačioje byloje nebūtų įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties priimti ieškinio atsisakymą ar patvirtinti taikos sutartį, svarbiausia yra žinoti kriterijus, pagal kuriuos galima daryti išvadą, jog byla, dėl kurios nagrinėjimo kreipiamasi, ir byla, kurioje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar minėtos nutartys, yra tos pačios (tapačios).

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

18Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Prievolė yra toks teisinis santykis, kada vienas subjektas – skolininkas – privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą. Esant ginčui dėl prievolės nevykdymo, svarbu nustatyti prievolės šalis. Nagrinėjamoje byloje prievolės šalys yra kasatorius (kreditorius) ir atsakovas, kaip fizinis asmuo (skolininkas). Nagrinėjamos bylos specifiškumas yra tas, kad bylos atsakovas (skolininkas pagal prievolę) buvo individualios įmonės, kuriai buvo iškelta bankroto byla, savininkas. Civilinis procesas yra teismo ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių veiksmų sistema tam pačiam tikslui pasiekti – ginčui dėl teisės ar kitokio pobūdžio civilinei bylai išspręsti. Bankroto procesas – tai teismo arba neteismine tvarka vykdomų įmonių bankroto procedūrų visuma (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Į šią sąvoką patenka ne tik bankroto bylos iškėlimas, bet ir kreditorių reikalavimų tvirtinimas, administratoriaus veikla, įskaitant turto pardavimą. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus, tokią išvadą suponuoja Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais. Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo reglamentavimo objektas yra gana platus, o skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, tai Įmonių bankroto įstatyme papildomai reglamentuoti tam tikri bankroto klausimai, nustatant šių subjektų bankroto ypatumus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006). Taigi, poreikis kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą. Nagrinėjamoje byloje kreditoriaus reikalavimai atsakovui buvo pareikšti ir patenkinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. teismo įsakymu išieškoti iš skolininko skolą pagal kredito sutartį. Teismo įsakymas buvo įsiteisėjęs ir turėjo vykdytino dokumento galią (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nebuvo įvykdytas. Taigi, skolininkui neįvykdžius sutartinės prievolės ir pradėjus jo individualios įmonės bankroto procesą, kasatoriui (kreditoriui) atsirado poreikis ginti savo teises bankroto byloje, siekiant gauti įsiteisėjusiu teismo įsakymu priteisto reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto. Šios bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius teise ginti savo interesus bankroto byloje pasinaudojo, jo reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo patenkintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas kasatoriaus finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl kreditoriaus (kasatoriaus) ir individualios atsakovo įmonės, kuri bankroto byloje yra atsakovas. Taigi, bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti kasatoriaus finansinį reikalavimą yra priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir teismo įsakymas, tačiau ne tarp tų pačių šalių, vertinant tai prievolinių teisinių santykių aspektu. Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu nustatytos fizinio asmens (įmonės savininko) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansą, t. y. materialinis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys atsakovui (skolininkui pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų; reikalavimas grindžiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininko turtą, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas. Šios bylos šalys yra kreditorius ir skolininkas (fizinis asmuo), o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – šalių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai. Šis ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo nagrinėjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos išnagrinėjimo aplinkybė, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, ir esanti faktinio šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagrindo sudėtine dalimi, neegzistavo.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad fizinio asmens prievolė savaime dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigė. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad kasatorius turi reikalavimo teisę atsakovui pagal kreditavimo sutartį, kliūtimi tokiam reikalavimui pareikšti laikė Vilniaus apygardos teismo nutartį nutraukti civilinę bylą, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas pagal kasatoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo M. P. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nutartis nutraukti šią civilinę bylą buvo priimta tuo pagrindu, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tokiu sprendimu laikant bankroto byloje priimtą teismo nutartį, kuria patvirtintas kasatoriaus finansinis reikalavimas. Minėta, kad šie du procesiniai teismų sprendimai (teismo įsakymas ir teismo nutartis patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje) buvo priimti dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tačiau ne tarp tų pačių šalių. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IX skyriaus pirmajame skirsnyje. Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Civilinio kodekso normų nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju baigiasi juridinio asmens prievolės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004). Nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra susiję su įmonės savininko (dalyvio) prievolių būtent įmonės, o ne paties savininko ar dalyvio kreditoriams pasibaigimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl tokios prievolės pasibaigimo, kurios šalys yra kreditorius ir įmonės dalyvis (o ne pati įmonė). Minėta, kad įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, gali turėti asmeninių įsipareigojimų kreditoriams, kurie nėra jo įmonės kreditoriai, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju (šalių sudaryta kreditavimo sutartis, kredito paskirtis: vartojimo reikmėms). Įmonė ir fizinis asmuo yra du atskiri civilinės teisės subjektai. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 straipsnyje įmonė apibrėžiama kaip savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei–ūkinei veiklai. Civilinio kodekso prasme kiekviena įmonės forma yra laikoma juridiniu asmeniu. Fizinis asmuo – individas, turintis civilinį teisinį subjektiškumą. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Individualios įmonės bankroto byloje kreditoriui negavus įmonės savininko prievolės įvykdymo ir nesant kitų CK nustatytų prievolių pabaigos pagrindų, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinio asmens prievolė yra pasibaigusi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutrauktoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas pagal kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo M. P., ir nagrinėjamoje byloje kasatoriaus pareikštų reikalavimų pagrindai nėra tapatūs, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nesant tam teisinio pagrindo sprendė apie procesinių kliūčių ieškiniui dėl skolos priteisimo pareikšti egzistavimą ir netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

20Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, todėl priėmė neteisėtas nutartis. Nustatyti pažeidimai negali būti pašalinti nei kasacinės, nei apeliacinės instancijų teismuose, todėl panaikinus skundžiamas nutartis, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 4 dalis, 360 straipsnis).

21Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

22Kasaciniame teisme patirta 25,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

24Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas atsakovui 2004 m. kovo 19 d. suteikė 39 000 Lt kreditą; 2006 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 8. Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutraukė... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo... 12. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl ieškinio tapatumo... 16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal... 18. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad fizinio asmens prievolė... 20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai... 21. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 22. Kasaciniame teisme patirta 25,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Vilniaus... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...