Byla 1-215-626/2015

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui L. R., kaltinamajai V. V., nukentėjusiajam R. A., specialistei J. M. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2V. V. , gim. ( - ), ( - ), a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, registruota darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyv. ( - ), administracine tvarka nebausta, neteista,

3kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5V. V. 2014-10-20, apie 1.00 val., name, esančiame ( - ), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu su sugyventiniu R. A. tyčia, peiliu sudavė pastarajam vieną smūgį į pilvą, padarydama nukentėjusiajam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdą su mažosios taukinės ir kepenų pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio R. A. sveikatą.

6Kaltinamoji V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, teismui paaiškino, kad ji su nekentėjusiuoju R. A. kartu gyvena apie metus, veda bendrą ūkį. Įvykio dieną, ryte pas juos į svečius atėjo kaimynas E. M. su vynu ir šompanu. Jie visis trys išgėrinėjo, vėliau ji viena nuėjo truputį pamiegoti, o vyrai gėrė toliau. Po to ją pažadino R. A., liepė padaryti užkandos. Kai R. A. būna neblaivus, būna labai agresyvus. Taip ir tuo metu girtas R. A. buvo labai agresyvus, rėkė ant jos, kai ji pjaustė užkandai dešros, jis reikalavo, kad ji keptų jam kotletus. Ji jam priekaištavo, kad jis rėkia ant jos. Ji nepajuto, kai R. A. priėjo jai už nugaros ir ją pastūmė, o ji kaip tik sukosi į jo pusę ir stipriai laikydama virtuvinį peilį, kuriuo pjaustė dešrą, dešinėje rankoje, netyčia pataikė jam į pilvą. Ji specialiai sužaloti R. A. nenorėjo. Taip pat neatliko jokio specialaus judesio, tam, kad pataikyti peiliu R. A. į pilvą ar kokią nors kitą kūno vietą. Kai ji sukosi link R. A., peilį tvirtai laikė dešinėje rankoje, peilio ašmenys buv nusukti į apačią. Tuomet ji ir R. A. mūvėjo šlepetes. Ji pjaustė dešrą ir duoną. Tuo metu nukentėjusysis buvo girtas ir šokinėjo. Ji nepajuto, kaip jis stovėjo jai už nugaros. Ji atsisuko į nukentėjusįjį, laikydama peilį rankoje peilį ir peiliu netyčia pataikė nukentėjusiajam į pilvą. Tuomet ji ir nukentėjusysis mūvėjo šlepetes. Nukentėjusysis buvo arčiau jos, norėjo ją pastumti.

7R. A. rankomis susiėmė už šono, ji pamatė, kad toje vietoje pasirodė kraujas. Jis dėl sužalojimo nebuvo nukritęs, pats nuėjo ir atsigulė ant lovos. Ji pasakė, kad reikalinga iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau R. A. atsisakė. Kai ji pjaustė dešrą ir peiliu sužalojo R. A., E. M. sėdėjo jai iš dešinės pusės, prie virtuvės stalo, šalia šaldytuvo. Tuo metu E. M. buvo taip pat girtas, juokėsi iš jos ir R. A. konflikto. Po to kai ji sužalojo R. A., E. M. iškart išėjo namo. Ji ir R. A. nuėjo miegoti, tačiau paryčiais R. A. pasakė, kad jam sunku kvėpuoti, todėl ji iškvietė greitąją. R. A. iš pradžių policijos pareigūnams nurodė, kad jį sužalojo kiti nepažįstami asmenys, o vėliau - E. M.. Ji mano, kad taip R. A. pasielgė dėl to, kad jis jautėsi kaltas dėl jam padaryto sužalojimo. Po įvykio susitaikė, toliau gyvena kartu. Jie abu susitarė duoti tokius neteisingus parodymus. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta, ketina atlyginti gydymosi išlaidas, dėl to ims iš banko paskolą.

8Nukentėjusysis R. A. teisme parodė, kad V. V. – jo sugyventinė, gyvena kartum veda bendrą ūkį. Įvykio dieną, kai jis ir jos sugyventinė V. V. gėrė alkoholinius gėrimus, po ko V. V. nuėjo miegoti, o jis pasikvietė kaimyną E. M., su kuriu toliau gėrė alkoholį. Buvo labai girtas. Kai V. V. atsikėlė, jam pradėjo priekaištauti, kam jis pasikvietė E. M., o jis jai pradėjo priekaištavo dėl to, kad ji nenorėjo jam gaminti valgyti, prasidėjo žodinis konfliktas, jis pradėjo ją stumdyti. Jis matė, kad V. V., stovėdama į jį nugarą pjaustė dešrą, rankoje laikė peilį. Tuomet jis griebė V. V. už pečių, neišlaikęs lygsvaros, užgriuvo ant jos, smūgio peiliu nepajuto, tačiau pajuto, kaip tarytum iš pilvo pradėjo bėgti vanduo. V. V. pasakė, kad jam bėga kraujas. Jie kvietė greitąją med. pagalbą, tačiau jis atsisakė važiuoti į ligoninę, o ryte jam pasidarė negera, todėl V. V. iškvietė greitąją. Norėdamas apginti savo sugyventinę jis policijos pareigūnams sakė, kad jį užpuolė nepažįstami žmonės. V. V. jį sužalojo virtuviniu peiliu, kurio geležtė – apie 10 cm, galas smailus, o ašmenys buvo vienoje pusėje. Iškart po sužalojimo jis peilį išmetė kieme, kažkur tamsoje. Po įvykio jie susitaikė, toliau gyvena kartu.

9Liudytojas E. M. teisme parodė, kad 2014-10-20 buvo pas V. ir R. namuose ir tenai gėrė vyną, tuomet buvo tamsu. Jis pas kaltinamąją atėjo jau būdamas išgėręs. Visų įvykio aplinkybių nepamena. Kažkuriuo metu V. nuėjo pamiegoti, o jis su nukentėjusiuoju toliau gėrė. Vėliau jie užsimanė užkasti, dėl ko R. pažadino V. ir paprašė padaryti valgyti. Tuomet jis ir R. buvo labai apsvaigę nuo alkoholio. V. virtuvėje pradėjo pjaustyti dešrą. Ji tuo metu stovėjo prie jo, atsukusi dešinį šoną, jis sėdėjo prie šaldytuvo, prie virtuvinio stalo. Ji pjaustė dešrą dešine ranka, bet kokiu peiliu, jis gerai nematė, neatsimena. Kai V. pjaustė dešrą, R. buvo labai girtas ir šokinėjo, o kai atsistojo V. už nugaros, susvyravo ir palinko link V.. Tuo metu V. pjaustė dešrą, rankoje laikė peilį ir atsisuko į R. bei užkliudė peiliu R. ties bamba. Ji specialiai R. peiliu nedūrė. R. pasidarė bloga ir jis nuėjo į kambarį bei atsigulė ant lovos. Jis nematė, kur buvo padėtas tas peilis. Jis pasakė, kad reikia kviesti policiją ir iškart išėjo namo. Tuo metu R. ir V. nekonfliktavo, R. nepriekabiavo prie jos. Kitą dieną jį sulaikė policija. Teisme niekas jo nevertė keisti parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis pasakė tiesą, gal ikiteisminio tyrimo metu jį ne taip suprato tyrėjas.

10Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2014-10-20 matė, kaip V. V. peiliu dūrė R. A. į pilvo sritį. Tuo metu, jis, R. A. ir V. V. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholinio gėrimo. Tuo metu, kai įvyko įvykis, jis sėdėjo kambaryje ant kėdės, o šalia jo prie stalo stovėjo V. V.. Ant stalo, kiek prisimena, jau buvo supjaustyta dešra. Tuo metu tarp R. A. ir V. V. buvo kažkoks žodinis konfliktas, dėl ko kilo konfliktas, jis nežino. Jis matė kaip V. V. paėmė ant stalo gulintį virtuvinį peilį ir juo dūrė R. A. į pilvo sritį. R. A. ant V. V. savo kūnu užvirtęs nebuvo. Jis nematė, kad R. A. būtų fiziškai prisilietęs prie V. V.. Kai V. V. dūrė R. A. peiliu į pilvo sritį, pastarasis nukrito ant lovos. Tuo metu V. V. pradėjo šaukti: „Padėkite, padėkite“. Liudytojas jiems pasakė, kad tegul jie patys aiškinasi savo santykius, jeigu nori tegul patys kviečia policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Tada jis išėjo namo. (b.l. 41-42)

11Liudytojas A. S. teisme parodė, kad 2014-10-20, apie 3.25 val., pagal iškvietimą su porininku I. B. buvo nuvykęs į ( - ) km., kur pamatė sužeistą nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad jį sužeidė peiliu nepažįstamas asmuo miške, vėliau nukentėjusysis aiškino, kad jį sužeidė kaimynas E. M.. Tuo metu V. V. aiškino tą patį, ką ir nukentėjusysis. Nukentėjusioji atrodė lyg kažko išsigandusi. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamoji tuo metu buvo neblaivūs, tačiau aplinkoje orientavosi. Tuo metu jis matė nukentėjusiojo žaizdą pilve. Aplink ją buvo kraujo, tačiau kraujo name nematė. Nukentėjusysis tą kartą atsisakė važiuoti su greitąja. Vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad nukentėjusįjį sužalojo V. V..

12Tokius pat parodymus kaip ir liudytojas A. S. teisme davė ir liudytojas I. B..

13Specialistė J. M. Č. teisme paaiškino, jog sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas pilvo srityje žymiai aukščiau nei nupasakojo bei pademonstravo kaltinamoji, kadangi buvo sužalotos kepenys. Ji teisme, išklausius kaltinamąją ir nukentėjusįjį sužinojo, kad peilis buvo visai nedidelis. Sužalojimas buvo aukštas, ne taip kaip rodė nukentėjusioji - į apatinę pilvo dalį. Medicinos dokumentuose nurodyta, kad buvo sužalotos kepenys, jos yra aukštai, pilvo ertmės dešinėje pusėje. Buvo sužalota mažoji taukinė, kuri yra šiek tiek žemiau kepenų ir taip žemai dūris negalėjo būti padarytas kaip nurodė kaltinamoji. Jei būtų taip, kaip nurodė kaltinamoji, kad nukentėjęs pats užkrito ant peilio, tai vis daugiau tikėtina, kad dėl to būtų odos nubrozdinimas, gal paviršinė žaizda. Ji negali nustatyti žaizdos gylio, bet remiantis tuo, kad oda pagal savo savybes yra labai tvirta, buvo pažeista mažoji taukinė ir kepenys, ir šie organai yra pilvo ertmėje ir gyliai, tai smūgis turėjo būti stiprus. Taukinė yra riebalų užuolaida ir ji yra prieš kepenis. Jos storis priklauso nuo žmogaus kūno sudėjimo, gali būti apie 1,5 cm – 2 cm. Buvo pradurta pro taukinę iki kepenų. Taip pat reikia atsižvelgti, kad šie organai nėra visiškai prigludę prie pilvo odos, yra tuščia pilvo ertmė, pilvaplėvė, kuri yra pakankamai tvirta, po to yra žarnynas, o už jo – kepenys. Medicininiuose dokumentuose tiksliai nenurodyta, kur tiksliai buvo pažeistos kepenys. Tačiau tam, kad pažeisti vidaus organus, smūgis turėtų būti stiprus.

14Iš 2014-12-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis ( - ), konkrečiai kambarių ir baldų išdėstymas. Protokole pažymėta, kad buvo apžiūrėta šio namo virtuvė, joje yra visrtuvinės spintelės, jų dešinėje pusėje, kampe, stovi šaldytuvas, , prie lango stovi virtuvinis stalas (b.l. 10-14)

15Ataskaitų žiūryklėje pažymėta, kad 2014-10-20, apie 3.25 val., gauta informacija apie tai, kad GMP suteikė R. A. pagalbą dėl nežymios žaizdos pilve ir, kad R. A. buvo sumuštas (b.l. 2)

16Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK KPS tyrėjo 2014-10-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta, jog 2014-10-20, apie 1.00 val., ( - ), savo kieme peiliu buvo sužalotas R. A., kuris dėl durtinės žaizdos pilve buvo paguldytas į Šalčininkų RSL. (b.l.3)

17Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK VPS PB patrulio A. S. 2014-10-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-10-20, apie 3.25 val., gavus pranešimą apie sumuštą vyrą bei nuvykus į ( - ), V. V. paaiškino, kad jos draugas R. A. išėjo į lauką, kur prie jo iš nugaros prišoko vaikinas, kuris dūrė peiliu į pilvą ir pasišalino; atvažiavus GMP, R. A. atsisakė vykti į gydymo įstaigą; nukentėjęs paaiškino, kad galimai sužaloti jį galėjo E. M., kuris gyvena šalia; nukentėjęs atsisakė rašyti pareiškimą. (b.l. 4)

18Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK VPS KPS tyrėjo P. Z. 2014-10-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-10-20, apie 8.00 val., jam nuvykus į Šalčininkų RSL, kur buvo paguldytas R. A. su durtine žaizda pilve, R. A. jam paaiškino, kad pastarajam 2014-10-20, apie 1.00 val., grįžtant namo kelyje ( - ), šalia miško jį sužalojo peiliu nepažįstamas žmogus; nuvykus į ( - ), V. V. paaiškino, kad tarp jos sugyventinio R. A. ir kaimyno E. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. A. ir E. M. išėjo į lauką, o po poros minučių R. A. grįžo namo sužalotas. Su durtine žaizda pilvo srityje. (b.l. 5)

192014-11-26 medicininių dokumentų apžiūros protokole Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. davė išvadą, jog R. A. nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė pilvo žaizda su mažosios taukinės ir kepenų pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (operuojant rasta apie 500 ml kraujo su krešuliais). Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą. (b.l. 48-49)

20Įrodymų vertinimas

21Teismas vertindamas kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus atsižvelgia ir vertina ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamoji V. V. ir nukentėjusysis R. A. iš pradžių ikiteisminio tyrimo pareigūnams tvirtino, kad pastarąjį sužeidė nepažįstamas žmogus miške (b.l. 3, 4), po to – jų kaimynas E. M. (b.l. 5), galiausiai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusysis R. A., apklausiamas liudytoju, parodė, kad jį netyčia sužalojo namuose, virtuvėje, išgertuvių metu, įvykus žodiniam tarpusavio konfliktui V. V. tuomet, kai jis ją stūmė už pečių. Tą patį patvirtino ir V. V., apklausta įtariamaja bei teisiamojo posėdžio metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu įvykį matęs liudytojas E. M. teigė priešingai, kad konflikto tarp V. V. ir R. A. metu, pastariesiems susistumdžius, V. V. griebė nuo stalo peilį ir sudavė juo R. A., stovinčiam prie sofos, į pilvo sritį, dėl ko R. A. nukrito ant lovos. Tiesa, šis liudytojas teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus ir jau teismui tvirtino, jog kaltinamoji netyčia peiliu kliudė nukentėjusįjį, atsisukdama į nukentėjusįjį, laikydama peilį rankoje, o nukentėjusysis dėl girtumo tuo metu susvyravo ir pasilenkė prie nukentėjusiosios.

22Teismas kritiškai vertina kaltinamosios V. V., nukentėjusiojo R. A. bei liudytojo E. M. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, jog kaltinamoji R. A. netyčia sužalojo dešinėje rankoje laikomu peiliu tuomet, kai jis stovėjo kaltinamajai už nugaros ir ji sukosi link jo, o jis, neišlaikęs lygsvaros, užkrito ant peilio, kadangi jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Visų pirma prieštarauja aukščiau nurodytai specialistės J. M. Č. išvadai bei jos paaiškinimui teisiamajame posėdyje, išklausius teisiamajame posėdyje kaltinamosios parodymus ir pastarajai pademonstravus, kaip sužalojo peiliu nukentėjusįjį R. A.. Specialistė padarė išvadą, kad tokiu būdu, kokį nurodė kaltinamoji ir nukentėjusysis sužaloti nukentėjusįjį nebuvo įmanoma, kadangi durtinė žaizda padaryta aukščiau už tą vieta, kurią nurodė nukentėjusioji, demonstruodama kaip sužalojimo metu sukosi link nukentėjusiojo, kur ir kaip laikė peilį ir į kurią vietą pataikė nukentėjusiajam. Be to specialistė teismui paaiškino, kad tam, kad padaryti durtinę – pjautinę pilvo žaizdą su mažosios taukinės ir kepenų pažeidimu, smūgis turėjo būti pakankamai stiprus ir kryptingas, atsižvelgiant į tai, kad žmogaus oda pagal savo savybes yra labai tvirta, buvo pažeisti organai, esantys giliai pilvo ertmėje. Specialisto išvados bei eksperto paaiškinimo objektyvumu teismui nėra pagrindo abejoti, kadangi specialisto išvada yra pagrįsta specialiomis mokslinėmis metodikomis bei atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

23Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad laisvai laikant rankoje peilį, kuris nėra kažkur įremtas, neįmanoma padaryti durtinio pjautinio sužalojimo, tam reikia jėgos, atsižvelgiant dar į tai, kad nukentėjusysis buvo apsirengęs. Taigi, kaip matyti, specialisto išvada bei specialistės paaiškinimas paneigia nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei liudytojo E. M. parodymus, duotus teisme. Kaltinamosios versija, jog ji netyčia sužalojo nukentėjusįjį, yra, teismo nuomone, nepagrįsta, kad taip ji bando sušvelninti jai gresiančią baudžiamąją atsakomybę.

24Teismo nuomone, liudytojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo objektyvūs, patvirtinantys, kad kaltinamoji tyčia konflikto su nukentėjusiuoju metu, būdama neblaivi tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį.

25Be to teismas, vertindamas tokius neatitinkančias faktines aplinkybes kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymus, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis yra susitaikęs su kaltinamąją, jis jai jokių pretenzijų nebuvo pareiškęs, jai atleido, dėl įvykio kaltina save, po įvykio toliau gyvena kartu, jie abu nėra nutraukę tarpusavio ryšių, teismui paaiškino, kad ir toliau ketina gyventi kartu, kurti šeimą, tokiu būdu siekdamas, kad kaltinamajai būtų taikoma švelnesnė baudžiamoji atsakomybė.

26Teismas pripažįsta, kad be kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymų visi kiti aukščiau paminėti ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl jie laikomi įrodymais pagrindžiančiais kaltinamosios kaltę. (BPK 20 str.).

27Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam R. A. sužalojimas, sukėlęs jam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad tarp kaltinamosios V. V. padarytos veikos (vieno dūrio peiliu nukentėjusiajam į pilvą) ir padarinių (nukentėjusiajam padarytos kiauryminė durtinės – pjautinės pilvo žaizdos su mažosios taukinės ir kepenų pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t.y. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo R. A. sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamosios V. V. veikos rezultatas.

28Šios aplinkybės nustatytos ne tik specialisto išvada, kurioje konstatuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimo sunkumas, jo lokalizacija bei mechanizmas, ir specialistės paaiškinimu teisme, liudytojo E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir iš kitų, V. V. kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių duomenų: iš liudytojų A. S. ir I. B. parodymų, kad nukentėjusysis iš pradžių tvirtino, kad jį sužalojo nepažįstamas asmuo, po to E. M., o po to – jo sugyventinė. Šių įrodymų visetas objektyviai patvirtina kaltinime nurodytą nukentėjusiajam padaryto sunkaus sužalojimo mechanizmą bei šio sužalojimo padarymo aplinkybes.

29Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamoji V. V. nukentėjusįjį R. A. sužalojo gindamasi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą ar gyvybę ar, kad kaltinamoji nukentėjusįjį tyčia sužalojo staiga labai susijaudinus dėl paties nukentėjusiojo neteisėto, ar itin įžeidžiančio kaltininką poelgio, kad kaltinamosios veiksmai yra greitas atsakas į tai.

30Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamoji V. V. supyko ant savo sugyventinio, kad šis jai priekaištauja dėl gaminamo maisto, kad pastarasis pradėjo stumdytis. Kaltinamoji V. V., durdama vieną kartą peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį padarė tyčinę veiką ir tokia jos tyčinė veika vertintina pagal pasekmes, o ne neatsargią veiką, numatytą BK 137 straipsnį.

31BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos CK 3.229 str. nustatyta, kad „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą.

32Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teisme patvirtino, jog jie ne mažiau kaip vienerius metus gyvena bendrai faktinėje šeimoje, veda bendrą ūkį, taigi, jie laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

33Bausmės skyrimas

34Teismas nepripažįsta kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji pilnai pripažino faktines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi ji tik iš dalies pripažino savo kaltę, kritiškai nevertina savo poelgio. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalto, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

35Lietuvos Respublikos BK 61 str. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

36Skirdamas bausmę kaltinamajai V. V., teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė baigtą, tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai. Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo prašymą, kad jis neturi pretenzijų kaltinamajai, kad jo sveikata visiškai atsistatė, grįžęs iš ligoninės jis ir toliau gyvena su kaltinamaja. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, amžių, sveikatą, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, o būtent į tai, kad nusikaltimas padarytas be rimtos priežasties, iš pykčio, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nedirba. Kaltinamajai nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos BK 62, 75 straipsnių nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

37Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

38Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajai V. V. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jai skirtina minimali vienintelė už šią veiką numatyta įstatymo sankcija - laisvės atėmimo bausmė.

39Kaltinamajai V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

40Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

41Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 2343,92 Lt (678,85 Eur) sumai už nukentėjusiojo R. A. gydymą (b. l. 50-57) tenkintinas pilnai, nes kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamosios veika.

42Iš bylos medžiagos matyti, kad už R. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Všį Ukmergės ligoninei sumokėta2343,92 Lt (678,85 Eur), šias išlaidas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos .

43Su kaltinamosios V. V. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios V. V. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2343,92 Lt (678,85 Eur) žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu iš kaltinamosios Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. A. gydymo išlaidos.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 str., 301-308 str., 313 str.,-

Nutarė

45V. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jai terminuotą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

46Bausmės pradžią skaičiuoti nuosprendžiui įsiteisėjus, sulaikius V. V..

47Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti – nuosprendžiui įsiteisėjus.

48Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymosi išlaidų tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš V. V. 678 eurus 85 centus.

49Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija... 2. V. V. , gim. ( - ), ( - ), a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė,... 3. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. V. V. 2014-10-20, apie 1.00 val., name, esančiame ( - ), būdama apsvaigusi... 6. Kaltinamoji V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies,... 7. R. A. rankomis susiėmė už šono, ji pamatė, kad toje vietoje pasirodė... 8. Nukentėjusysis R. A. teisme parodė, kad V. V. – jo sugyventinė, gyvena... 9. Liudytojas E. M. teisme parodė, kad 2014-10-20 buvo pas V. ir R. namuose ir... 10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2014-10-20 matė, kaip... 11. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad 2014-10-20, apie 3.25 val., pagal... 12. Tokius pat parodymus kaip ir liudytojas A. S. teisme davė ir liudytojas I. B..... 13. Specialistė J. M. Č. teisme paaiškino, jog sužalojimas nukentėjusiajam... 14. Iš 2014-12-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 15. Ataskaitų žiūryklėje pažymėta, kad 2014-10-20, apie 3.25 val., gauta... 16. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK KPS tyrėjo 2014-10-20... 17. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK VPS PB patrulio A. S. 2014-10-20... 18. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK VPS KPS tyrėjo P. Z. 2014-10-20... 19. 2014-11-26 medicininių dokumentų apžiūros protokole Valstybinės teismo... 20. Įrodymų vertinimas... 21. Teismas vertindamas kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus... 22. Teismas kritiškai vertina kaltinamosios V. V., nukentėjusiojo R. A. bei... 23. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad laisvai laikant rankoje... 24. Teismo nuomone, liudytojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo... 25. Be to teismas, vertindamas tokius neatitinkančias faktines aplinkybes... 26. Teismas pripažįsta, kad be kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymų visi... 27. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje... 28. Šios aplinkybės nustatytos ne tik specialisto išvada, kurioje konstatuotas... 29. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo... 30. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad konfliktas kilo... 31. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens... 32. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teisme patvirtino, jog jie ne mažiau... 33. Bausmės skyrimas... 34. Teismas nepripažįsta kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinančią... 35. Lietuvos Respublikos BK 61 str. numato, kad teismas, skirdamas bausmę,... 36. Skirdamas bausmę kaltinamajai V. V., teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi... 37. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės... 38. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos... 39. Kaltinamajai V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 40. Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio... 41. Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis... 42. Iš bylos medžiagos matyti, kad už R. A. suteiktas sveikatos priežiūros... 43. Su kaltinamosios V. V. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-... 45. V. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 46. Bausmės pradžią skaičiuoti nuosprendžiui įsiteisėjus, sulaikius V. V..... 47. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti... 48. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį... 49. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui...