Byla 2K-424/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant E. Jasionienei, dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui, gynėjui advokatui Ž. Rutkauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį už kanapių, jų dalių ir kanapių dervos įgijimą, gabenimą bei laikymą po šešis mėnesius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė D. G. paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu D. G. paskirtos ir neatliktos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį to paties teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, galutinė subendrinta bausmė D. G. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Į D. G. bausmės laiką įskaitytas jo kardomojo kalinimo laikas nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2005 m. sausio 14 d. ir nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. balandžio 14 d.

2Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4D. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. D. G. 2002 metais, tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių r., Angirių k. prie užtvankos prisirinko narkotinių medžiagų – 7,19 g kanapių ir jų dalių, kurias parsigabeno į (duomenys neskelbtini) esantį savo butą ir ten laikė iki 2006 m. kovo 1 d., kai šios narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos kratos metu. Be to, D. G. 2006 m. vasario 28 d., apie 19.00 val., Kėdainiuose, prie Šėtos g. 118 esančios „Samsono“ parduotuvės iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 30 Lt įgijo narkotinės medžiagos – 0,674 g kanapių dervos, kurią parsigabeno į (duomenys neskelbtini) esantį savo butą ir ten laikė iki 2006 m. kovo 1 d., kai ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta kratos metu.

5Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl jo nuteisimo už kanapių (ir jų dalių) neteisėtą įgijimą, gabenimą bei laikymą ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti. Kasatorius taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl jam paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę sušvelninti, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

6Kasatorius nurodo, kad nebuvo teisinio pagrindo jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už kanapių (ir jų dalių) neteisėtą įgijimą, gabenimą bei laikymą, nes kanapių sėklytės nėra BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas ir „savaime nesuponuoja jokios galimybės svaigintis“.

7Kartu kasatorius tvirtina, kad, nutraukus bylą dėl kanapių (ir jų dalių) neteisėto įgijimo, gabenimo bei laikymo, jam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta. Kasatorius nurodo, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nurodė visas jo įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Pasak kasatoriaus, dėl jam paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės trukmės labai nukentės mažametis sūnus bei niekur nedirbanti jo sugyventinė, kuriuos jis išlaikydavo. Be to, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nesukėlė jokių pasekmių aplinkiniams. Todėl, kasatoriaus nuomone, teismas, vadovaudamasis BK 54 ar 62 straipsnių nuostatomis, galėjo paskirti kitos rūšies bausmę.

8Nuteistojo D. G. kasacinis skundas atmestinas.

9Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių

10Kasatorius teigia, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už kanapių (ir jų dalių) neteisėtą įgijimą, gabenimą bei laikymą yra nuteistas nepagrįstai, nes kanapių sėklytės nėra šio nusikaltimo dalykas. Todėl, kasatoriaus nuomone, baudžiamosios bylos dalis dėl jo nuteisimo už kanapių ir jų dalių neteisėtą įgijimą, gabenimą bei laikymą turi būti nutraukta.

11Pažymėtina, kad BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ kaip narkotinės medžiagos yra įtrauktos ir kanapės (ir jų dalys). Taigi kanapės (ir jų dalys) yra BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas. Todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad kasatorius pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už kanapių (ir jų dalių) neteisėtą įgijimą, gabenimą bei laikymą yra nuteistas nepagrįstai, nes kanapių sėklytės nėra šio nusikaltimo dalykas.

12Dėl kasatoriaus argumentų apie jam paskirtą bausmę

13Kasatorius nurodo, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nurodė visas jo įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Pasak kasatoriaus, dėl jam paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės trukmės labai nukentės mažametis sūnus bei niekur nedirbanti jo sugyventinė, kuriuos jis išlaikydavo. Be to, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nesukėlė jokių pasekmių aplinkiniams. Todėl, kasatoriaus nuomone, teismas, vadovaudamasis BK 54 ar 62 straipsnių nuostatomis, galėjo paskirti kitos rūšies bausmę. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės tvirtina, kad teismai, skirdami jam bausmę, nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio 1 dalies arba 2 dalies 2 punkto nuostatomis.

14Pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baigiamuosiuose aktuose konstatavo, kad D. G. yra recidyvistas, nes jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnius tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, įstatymo leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes recidyvistui už tyčinį nusikaltimą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. Jeigu pagal BK straipsnio, pagal kurį teisiamas recidyvistas, sankciją numatyta laisvės atėmimo (arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos) bausmė, švelnesnę bausmę galima paskirti tik remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatomis.

15Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tuo tarpu teismai D. G. baudžiamojoje byloje nenustatė ir nenurodė išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teisiamajam prieštarautų teisingumo principui. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. G. yra recidyvistas, nusikalsta ne pirmą kartą, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai ir yra jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, D. G. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad taikyti D. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes bausmės tikslai „gali būti pasiekti tik skiriant jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą“.

16BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. BK 62 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad: D. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o ne pats savo noru atvyko ir apie padarytas nusikalstamas veikas pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams; jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami D. G. baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, kolegijos nuomone, D. G. baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.

17Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į D. G. nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo pasekmes, D. G. asmenybę ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir kasatoriaus skunde nurodomas, jam paskyrė bausmes, artimas BK 259 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kvalifikuoti D. G. padaryti nusikaltimai, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Be to, teismas, bendrindamas D. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnį ir BK 64 straipsnio tvarka skirdamas galutinę subendrintą bausmę, pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą ir jam paskirtas bausmes sudėjo ne visiškai, o iš dalies (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 64 straipsnio 1, 4 dalys).

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Nuteistojo D. G. kasacinį skundą atmesti.