Byla 2K-413/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

3dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,

4nuteistosios gynėjai advokatei B. Strimaitytei,

5nukentėjusiosios A. A. atstovui advokatui D. Skebui ir jos atstovei pagal įstatymą motinai D. A.,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžio.

7Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nuosprendžiu R. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 308 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, – laisvės apribojimu vieneriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, – laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, – laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, R. J. uždrausta bendrauti su N. V., A. R., A. A., D. Z., ji taip pat įpareigota būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei nebuvimas namuose susijęs su darbu, ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

8Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto taikymo nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, ir R. J. pagal BK 308 straipsnio 1 dalį nuteista laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalių taikymo bei teismo išvada, kad R. J. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro bei nukentėjusiosios atstovų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10R. J. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą gauti turtinės naudos, įtraukė į prostituciją asmenis, taip pat įtraukė į prostituciją nepilnamečius asmenis, organizavo, vadovavo prostitucijai, taip pat ir nepilnamečių asmenų prostitucijai bei pelnėsi iš jų prostitucijos, o būtent:

11nuo 2004 m. rugpjūčio mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pažadėdama ilgalaikes ir geras darbo sąlygas, įkalbėjo E. K. bei G. B. verstis prostitucija, jas apgyvendino nuomojamuose butuose, esančiuose Kaune, ( - ), o nuo 2006 m. kovo mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, – Kaune, ( - ), ir šioje veikloje jomis naudojosi, t. y. įtraukė į prostituciją E. K. ir G. B.; tokiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 308 straipsnio 1 dalyje;

12be to, 2005 m. spalio mėn. pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nepilnametes A. A., gimusią ( - ), ir I. B., gimusią ( - ), 2005 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, nepilnametę G. V. ( - ), apgyvendino nuomojamame bute, esančiame Kaune, ( - ), o nuo 2006 m. kovo mėn. – Kaune, ( - ), pasinaudodama jų pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, socialinės ir sunkios materialinės padėties, pažadėdama ilgalaikes ir geras darbo sąlygas, įkalbėjo jas verstis prostitucija ir šioje veikloje jomis naudojosi, t. y. įtraukė į prostituciją nepilnametes A. A., G. V., I. B.; tokiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 308 straipsnio 2 dalyje;

13be to, nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. balandžio 25 d. organizavo ir vadovavo E. K. ir G. B. prostitucijai: laikraštyje „Noriu“ paskelbusi savo telefono numerį ( - ) ir skelbimą pavadinimu „18 m. mergina atlieka atpalaiduojantį erotinį masažą jūsų ir savo namuose“, apgyvendino E. K. ir G. B. nuomojamose butuose, esančiuose Kaune, ( - ), o nuo 2006 m. kovo mėn., tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, – Kaune, ( - ), gavusi E. K. ir G. B. sutikimą būti kontroliuojamomis kasdieniniame gyvenime, nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. balandžio 25 d. pati tiesiogiai bei telefonu kontroliavo E. K. ir G. B., nuo 1 iki 15 kartų per dieną siuntė E. K. ir G. B. į klientų nurodytas vietas teikti jiems seksualines paslaugas ir įpareigojo jas už vieną valandą lytinio pobūdžio paslaugų imti nuo 70 iki 150 litų, už šios veiklos organizavimą ir vadovavimą ėmė iš jų iš klientų gautus pinigus ir juos paskirstė, taip už piniginį atlygį suvedinėjo E. K. ir G. B. lytiniams santykiams su vyrais, t. y. organizavo ir vadovavo E. K. ir G. B. prostitucijai, turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos ir pelnėsi iš šios veiklos; tokiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje;

14taip pat nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. balandžio 25 d. organizavo ir vadovavo nepilnamečių A. A., G. V. ir I. B. prostitucijai: laikraštyje „Noriu“ paskelbusi savo telefono numerį ( - ) ir skelbimą pavadinimu „18 m. mergina atlieka atpalaiduojantį erotinį masažą jūsų ir savo namuose“, apgyvendino nepilnametes A. A., G. V. ir I. B. nuomojamose butuose, esančiuose Kaune, ( - ), o nuo 2006 m. kovo mėn., tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, – Kaune, ( - ), gavusi nepilnamečių A. A., G. V. ir I. B. sutikimą būti kontroliuojamomis kasdieniniame gyvenime, nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. balandžio 25 d. pati tiesiogiai bei telefonu kontroliavo nepilnametes A. A., G. V. ir I. B., nuo 1 iki 15 kartų per dieną siuntė E. K. ir G. B. į klientų nurodytas vietas teikti jiems seksualines paslaugas ir įpareigojo jas už vieną valandą lytinio pobūdžio paslaugų imti nuo 70 iki 150 litų, už šios veiklos organizavimą ir vadovavimą ėmė iš jų iš klientų gautus pinigus ir juos paskirstė, taip už piniginį atlygį suvedinėjo nepilnametes A. A., G. V. ir I. B. lytiniams santykiams su vyrais, t. y. organizavo ir vadovavo nepilnamečių A. A., G. V. ir I. B. prostitucijai, turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos ir pelnėsi iš šios veiklos; tokiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 3 dalyje.

15Kasaciniu skundu nuteistoji R. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nuosprendį, o nustačius, kad nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendį ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

16Skunde kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančios bausmės paskyrimą (BK 62 straipsnio 2 dalis ir 54 straipsnio 3 dalis). Teismas netinkamai įvertino kiekvieną iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, netinkamai parinko bausmės rūšį ir dydį, todėl paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad byloje visos šioje normoje išvardytos aplinkybės yra, todėl yra teisinis pagrindas paskirti kasatorei bausmę, švelnesnę negu numatyta įstatyme.

17Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas jos kaltės pripažinimą vertino šališkai ir neteisingai, nes nepateikė tokio vertinimo motyvų. R. J. nurodo, kad jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to; taip pat padėjo, kiek leido galimybės, išaiškinti šias veikas ir davė išsamius parodymus apie kitus šių veikų dalyvius. Kasatorė neapskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, o tai reiškia, kad ji neginčijo veikų kvalifikavimo ir pripažino savo kaltę dėl visų veikų padarymo. Kaip nurodo R. J., ji kaltės pripažinimą nedviprasmiškai išreiškė ir ikiteisminiame tyrimo, ir nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad kasatorė prisipažino „iš dalies ir formaliai“ ar kad duodama parodymus buvo nenuoširdi. Nors bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, kasatorė yra sakiusi, kad kai kurių inkriminuotų veiksmų nepadarė, tačiau taip ji teigė tik todėl, kad labai nuoširdžiai buvo įsitikinusi, jog visoms merginoms, kurios gyvenime buvo patekusios į sunkias situacijas (palikusios namus, tėvus), savo veiksmais padeda, todėl nesuvokė, kad merginas apgaudinėjo, kai žadėjo joms „geresnį gyvenimą“. R. J. taip pat tvirtina, kad jos savanaudiškus motyvus iš dalies lėmė tai, kad ji tuo metu nesugebėjo rasti jokio kito pragyvenimo šaltinio, privalėjo rūpintis vaikais, taip pat įtakos turėjo teisinis neišprusimas bei vienpusiška gyvenimo patirtis. Kasatorės nuomone, būtent motyvo nustatymas yra svarbus skiriant bausmę. Kasatorė teigia, kad ji nepaprastai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir pati save smerkia. Nuteistoji R. J. taip pat nurodo, kad dėl A. A. mušimo prisipažino, tačiau iki šiol nesutinka, kad tai padarė norėdama priversti ją užsiimti prostitucija. Anot R. J., ji žinojo, kad A. A. visą laiką bėga iš namų ir tik jausdamasi atsakinga už ją taip pasielgė. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios I B. parodymai. Kasatorė nusupranta, kaip jos „nenuoširdumą“, anot Apeliacinio teismo, patvirtina ta aplinkybė, kad ji neperskaitė telefoninių pokalbių ir žinučių išklotinių, nes tai tik patvirtina, kad ji visiškai pasitikėjo tyrimo bei teismo išvadomis ir stengėsi nebevilkinti apklausų. Nuteistoji tvirtina, kad ji iš karto pasakojo visas aplinkybes taip, kaip suvokė, visą laiką norėjo padėti tyrimui bei teismui ir dėl šių pastangų prokuroras patikslino kaltinimą, todėl neaišku, kodėl dėl prokuroro pateikto pirminio ir netikslaus kasatorės veiksmų vertinimo ji kaltinama nenuoširdumu. Nepagrįsta Apeliacinio teismo išvada, kad nuteistoji R. J. nepripažino esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių, nes nė viena tokia aplinkybė nenurodyta nuosprendyje. Anot kasatorės, viso proceso metu ji davė išsamius parodymus apie jai žinomas aplinkybes, nieko nenuslėpė, todėl yra įsitikinusi, kad taip padėjo nustatyti tiesą byloje. Teismai nenuteisė R. J. už veikų padarymą bendrininkų grupe, todėl tai, ką ji nurodė apie kitus šios bylos dalyvius, turėtų būti vertinama kaip nuoširdi pagalba aiškinant nusikaltimą.

18Nuteistoji mano, kad jos atsakomybę taip pat lengvina tai, kad ji nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties: neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, darbdaviai atsisakydavo suteikti darbo sužinoję, kad kasatorė viena augina du mažamečius vaikus, o vaikų tėvas niekuo neprisidėjo juos aprūpinant. Pasak kasatorės, BK 62 straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir dėl to, kad nenustatytas turtinės žalos padarymo faktas. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebebus kam prižiūrėti kasatorės mažamečių vaikų, kuriuos ji pati išlaiko, o apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vertino šališkai. Bendravimo su motina nutraukimas vaikams dėl jų amžiaus gali padaryti neatitaisomą žalą, ir nors jų tėvą galima priversti atlikti savo pareigas – rūpintis vaikais, tačiau tokia prievarta gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Tėvo bendravimas su vaikais būtų priverstinis. Kasatorė taip pat pažymi, kad sunkiai susirado nuolatinį darbą, o dėl realios laisvės atėmimo bausmės jo netektų ir grįžusi iš įkalinimo vietos ligą laiką vėl turėtų būti bedarbė.

19Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nereiškia teisingumo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neapsvarstė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį nustatytos galimybės paskirti švelnesnę bausmę, nors, kasatorės nuomone, byloje yra išimtinės aplinkybės, leidžiančios teismui neskirti sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių, būtent: nusikalstamas veikas kasatorė padarė dėl pozityvių motyvų; proceso metu labai pasikeitė jos vertybinė orientacija; yra pakeitusi aplinką ir šiuo metu turi nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį; kasatorė savo veiksmais padarė žalą savo mažamečiams vaikams, tačiau negalima leisti, kad ta žala dar labiau padidėtų, jeigu nuteistoji būtų izoliuota nuo vaikų; dabartiniu metu R. J. vėl laukiasi.

20Nuteistosios R. J. kasacinis skundas netenkintinas.

21Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

22

23Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia nustatyta BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Be šioje normoje nustatytų sąlygų visumos, taip pat būtina, kad teismas padarytų motyvuotą išvadą, jog bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltininkui švelnesnę bausmę. Tokiu atveju turi būti nustatyta tokia baudžiamosios bylos aplinkybių visuma, kuri mažina kaltininko asmenybės ar padarytos veikos pavojingumą.

24BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas gali taikyti, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (mažiausiai dvi), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

25Kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuosprendžio dalį dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. J. veikos nesukėlė turtinės žalos, tačiau taip pat nustatyta, kad, paskyrus R. J. realią laisvės atėmimo bausmę, vaikai neliks be priežiūros – rūpinimosi vaikais pareigą perims jų tėvas. Apeliacinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad teismo sprendimu R. J. vaikai nebuvo atskirti nuo tėvo, tėvo atžvilgiu taip pat nebuvo priimtas teismo sprendimas laikinai ar neterminuotai apriboti jo valdžią. Be to, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu suėmus R. J., vaikai buvo perduoti vaikų tėvui – Ž. S. jo paties prašymu. Apeliacinio teismo nustatyta ir tai, kad Ž. S. santykiai su vaikais nėra nutrūkę, jie dažnai matosi ir bendrauja, beje, šių aplinkybių savo kasaciniame skunde iš esmės neneigia ir pati R. J. Taigi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos nėra, nes, nuteistajai R. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, realiai jos vaikus prižiūrės jų tėvas Ž. S.

26Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino bylos duomenis, susijusius su nuteistosios R. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurias pagal BK 62 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodė tik vieną R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui. Taigi vien dėl šios formalios priežasties – nenustačius mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių – BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas negalimas. Šios išvados nepakeistų net ir tai, jeigu apeliacinės instancijos teismas (kaip ir pirmosios instancijos teismas) būtų nustatęs kasatorės ginčijamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jos prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to, nes dar trūktų kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

27Kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nuteistoji R. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino tik iš dalies ir nuoširdžiai dėl to nesigailėjo, bei patvirtina Apeliacinio teismo išvadą, kad byloje nėra R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

28Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir individualizuodamas bausmę teismas į ją atsižvelgia tik tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes, kurios padeda teismui teisingai išnagrinėti bylą. Be to, skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu tik tada, kai, be kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dar nustato ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, taip parodydamas savo neigiamą požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.

29Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje 2006 m. balandžio 25 d. apklausoje R. J. nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, t. y. ji prisipažino, jog organizavo, vadovavo prostitucijai, tačiau nurodė, kad nei apgaule, nei kitu būdu neįtraukė į prostituciją merginų, paaiškino, kad visos merginos į šį „verslą“ atėjo pačios, savo noru. Taip pat nurodė, kad nepilnamečių merginų ji į šį darbą nepriima, o A. A. ir E. B. niekada nemušė. 2006 m. balandžio 27 d. teisme, svarstant suėmimo skyrimo R. J. klausimą, nuteistoji dar kartą patvirtino, kad nežinojo, jog merginos buvo nepilnametės. Papildomai apklausiant R. J. dėl jai pareikšto įtarimo, 2006 m. liepos 14 d. ji atsisakė duoti papildomus parodymus, atsisakė susipažinti ir nesutiko pakomentuoti savo mobiliojo ryšio telefono pokalbių bei SMS žinučių stenogramų. 2006 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu ji nurodė, kad patvirtina savo pirminius parodymus ir prisipažįsta iš dalies. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme R. J. gan detaliai paaiškino, kaip ji organizavo ir vadovavo prostitucijai, ir jau kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu, būdama susipažinusi su bylos medžiaga, nurodė, kad ji žinojo, jog merginos yra nepilnametės (tai sužinojo pokalbio su vyriškiais metu, be to, merginos ir pačios prisipažino). R. J. teisme taip pat parodė, kad iš tiesų mušė A. A. ir E. B. už valkatavimą. Per baigiamąsias kalbas R. J. taip pat pasisakė nemananti, jog turėjo didelę įtaką tų merginų gyvenime, jos iki tol buvo pasirinkusios tokį kelią. Iš šių aplinkybių matyti, kad R. J. parodymai dėl tam tikrų esminių bylos aplinkybių (skatinimo užsiimti prostitucija, merginų nepilnametystės) nebuvo vienodi, proceso metu kito ir prieštaravo veikų, už kurias ji nuteista, faktinėms aplinkybėms. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistoji R. J. nebuvo linkusi visiškai pripažinti savo kaltės ir nuoširdžiai dėl to nesigailėjo.

30Nors nuteistoji R. J. prašo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. O tai, kad R. J. būdama darbinga nesusirado darbo ir dėl to neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nulėmė jos pačios abejingumas ir sąmoningas nenoras, nes byloje esanti darbo sutartis patvirtina, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. J. nustatyto įpareigojimo per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ji jau po penkių dienų sudarė darbo sutartį, o tai reiškia, kad ir iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji turėjo galimybių susirasti darbą ir legaliai dirbti. Kasatorės nurodomą argumentą, kad vaikų tėvas niekuo neprisidėjo juos aprūpinant, paneigia pačios R. J. skunde nurodoma aplinkybė, kad vaikų tėvas Ž. S. pagal galimybes padeda vaikams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad argumentą, jog kasatorė nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties ir tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kasatorė iškelia tik kasaciniame skunde, tačiau tai fakto klausimas, o kasacinės instancijos teismas faktų nenustatinėja ir jų nevertina.

31Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

32

33Bausmė turi atitikti padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, tik tada ji yra teisinga. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikydamas šią nuostatą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas privalo motyvuotai įvertinti tiek padarytos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (vietą, laiką, būdą, padarinius ir pan.), tiek ir tą veiką padariusį asmenį apibūdinančius požymius prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos metu ir po veikos padarymo.

34R. J. prašymas taikyti jos veikoms BK 54 straipsnio 3 dalį negali būti tenkinamas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis, ir atitinkamai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, už padarytas veikas paskirti kitas nei laisvės atėmimo bausmes. R. J. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra sunkūs nusikaltimai, veikė tiesioginė tyčia ir iš savanaudiškų paskatų, įtraukė į prostituciją tris nepilnametis merginas, žadėdama joms „geras“ darbo sąlygas, aktyviai organizavo ir vadovavo jų ir kitų moterų prostitucijai, pelnėsi iš jos. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistoji R. J., siekdama užtikrinti kontrolę, tvarką, prieš merginas naudojo fizinį smurtą. Nors kasatorė praeityje nėra teista, tačiau bausta administracine tvarka už vertimąsi prostitucija ir kitus administracinės teisės pažeidimus, nusikaltimų padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nedirbo. Po nusikaltimų padarymo gan lengvabūdiškai vertina savo elgesį: mano, kad tuo metu, ji padėjo į prostituciją įtrauktiems asmenims. Nors nuteistoji R. J. po nusikaltimų padarymo susirado darbą, turi du mažamečius vaikus ir šiuo metu yra nėščia, tačiau šios aplinkybės nenusveria prieš tai išvardytų faktų, todėl darytina išvada, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negalimas. Žinoma, skiriant R. J. bausmes už padarytus nusikaltimus, į minėtus pozityvius momentus būtina atsižvelgti, ir apeliacinės instancijos teismas juos įvertino, paskirdamas bausmes, savo dydžiu artimas straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytam minimumui. Be to, kasaciniame skunde nurodomos aplinkybes iš esmės apibūdina tik R. J. asmenybės bruožus po nusikalstamų veikų padarymo (pasikeitė jos vertybinė orientacija, aplinka, šiuo metu turi legalų pragyvenimo šaltinį ir pan.), tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs ne tik su aplinkybių, apibūdinančių veiką padariusį asmenį, bet ir su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą, vertinimu. Skirtingai nei nurodo kasatorė, skirdamas bausmes, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į teisingumo principo nuostatas.

35Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Atmesti nuteistosios R. J. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant M. Čiučiulkai,... 3. dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,... 4. nuteistosios gynėjai advokatei B. Strimaitytei,... 5. nukentėjusiosios A. A. atstovui advokatui D. Skebui ir jos atstovei pagal... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjos,... 10. R. J. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą gauti turtinės naudos,... 11. nuo 2004 m. rugpjūčio mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu... 12. be to, 2005 m. spalio mėn. pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo... 13. be to, nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. balandžio 25 d. organizavo ir... 14. taip pat nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. balandžio 25 d. organizavo... 15. Kasaciniu skundu nuteistoji R. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. Skunde kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 17. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas jos kaltės pripažinimą... 18. Nuteistoji mano, kad jos atsakomybę taip pat lengvina tai, kad ji nusikalto... 19. Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis... 20. Nuteistosios R. J. kasacinis skundas netenkintinas. ... 21. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto... 22. ... 23. Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tokios rūšies ir tokio dydžio... 24. BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas gali taikyti, kai yra atsakomybę... 25. Kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos... 26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino bylos duomenis, susijusius... 27. Kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nuteistoji R. J. dėl... 28. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra atsakomybę... 29. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje 2006 m. balandžio 25 d. apklausoje R. J.... 30. Nors nuteistoji R. J. prašo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 31. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ... 32. ... 33. Bausmė turi atitikti padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, tik tada ji... 34. R. J. prašymas taikyti jos veikoms BK 54 straipsnio 3 dalį negali būti... 35. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius apeliacinės instancijos teismo... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 37. Atmesti nuteistosios R. J. kasacinį skundą....