Byla e2-215-639/2020
Dėl skolos už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant ieškovės komercijos direktoriui V. C. ir atstovui advokatui M. M., atsakovės vadovui V. T. ir atstovei advokatei R. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“ dėl skolos už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 2 357,91 Eur skolos, 39,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. kovo 15 d., 8,05 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. sausio 8 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. ( - ). Pagal šią sutartį vykdytojas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Taruta“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti statybos darbus t. y. įrengti automobilių stovėjimo aikštelę iš trinkelių, adresu ( - ), Klaipėda, trinkelių plotas 1853 m2, vejos bortai 267 m, gatvės bortai 231 m (el. b. 1 t., 60-62). Darbai numatyti sutartyje buvo atlikti. Tačiau darbų atlikimo metu užsakovo prašymu buvo keičiama dalis naudojamų medžiagų, taip pat užsakovo prašymu atlikti papildomi darbai dėl kurių atlikimo išaugo sutartyje numatyta darbų kaina. Ieškovė remiantis 2018 m. gruodžio 12 d. Nr. duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 28 d. Nr. duomenys neskelbtini)PVM sąskaitomis faktūromis (el. b. 1 t., l. 19, 21, 25) ir atliktų darbų aktais, atliko PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus darbus ir pateikė atsakovei darbų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras. Minėti dokumentai pateikti UAB „Norinta“ direktoriui V. T.. Atsakovė dalinai apmokėjo jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau pagal pateiktas sąskaitas už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 2 357,91 Eur.

52. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog nesutinka, kad ieškovė būtų apskritai atlikusi darbus, kurie nurodyti pateiktuose aktuose, kadangi apie tokius darbus ir aktus sužinojo tik iš ieškinio ir iš ieškovės atstovo pateiktų raštų, todėl nesutinka apmokėti už darbus, kurie nebuvo atlikti. Patvirtino, kad su ieškove 2018 m. sausio 8 d. tikrai buvo sudaryta darbų atlikimo – rangos sutartis Nr. 18/01/08 pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės iš trinkelių įrengimo darbus, juos atliko ir atsakovė su ieškove pilnai atsiskaitė. Atsakovė įsipareigojo sudaryti ir vadovautis patvirtinta lokaline sąmata, kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis. Sutarta darbų apimtis bei kaina sudarė 58 080,00 Eur įskaitant PVM. Nurodė, kad sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad sutartimi sulygta darbų atlikimo kaina yra galutinė ir sutarties vykdymo metu negali būti keičiama. Taip pat nurodė, kad nors rangos sutarties 2.3 punkte ir buvo aptarta galimybė dėl papildomų darbų susitarti atskiru abiejų šalių pasirašytu priedu prie sutarties, tačiau ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę, kad tokių darbų reikia, nederino kainų pasikeitimo, vienų darbų pakeitimo kitais ir (ar) papildomų darbų atlikimo. Taigi ieškovė papildomų darbų vykdomo laiką elgėsi savo rizika. Tuo tarpu pateikiant papildomas sąskaitas faktūras ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes pateiktose sąskaitose faktūrose suma yra didesnė už darbų atlikimo sutartimi sutartą darbų atlikimo kainą, numatytą sutartyje. Kadangi darbų atlikimo pridavimo užsakovui faktas nėra įrodytas ieškovė neturi pagrindo reikalauti už tokių darbų atlikimą apmokėjimo.

63. Ieškovė pateikė dubliką (el. b. 1 t., l. 67-70), kuriame nurodė, jog atsakovė, siekdama išvengti savo prievolės atsiskaityti, neigia papildomų darbų atlikimo ir atliktų darbų priėmimo savo žinion faktą, nors daugiabučio namo butus su automobilių stovėjimo aikštelėmis yra pardavusi daugiabučio namo gyventojams. Ieškovės teigimu, tai kad aikštelė yra naudojama pagal jos tikslinę paskirtį rodo, jog visi ieškovės darbai yra atlikti ir užsakovo priimti. Tuo atveju jei užsakovas atsisakytų priimti darbus jis būtų pateikęs pretenzijas, tačiau užsakovas visų darbų atlikimo metu stebėjo ir turėjo galimybę kontroliuoti atliekamus darbus, reikšti dėl jų kokybės pastabas, reikalavimus šalinti trūkumus. Pažymėjo, jog darbų atlikimo metu ieškovės ir atstovės vadovai komunikavo telefonu, susitikdavo darbų atlikimo vietoje ir derino medžiagų panaudojimo kiekius, darbų eiliškumą ir kitus klausimus. Pažymėjo, jog tarp atsakovės ir ieškovės dėl papildomų darbų buvo sudarytas žodinis susitarimas, kadangi nagrinėjamu atveju šalys vykdė žodinio susitarimo sąlygas, t. y. ieškovė atliko papildomas paslaugas atsakovei.

74. Triplike atsakovė pažymėjo, kad jokių papildomų susitarimų prie šalių sudarytos rangos sutarties nebuvo sudaryta. Taip pat nurodoma, jog atsakovė negavo visų darbų perdavimų aktų dėl to neturėjo galimybės pareikšti laiku pretenzijas. Tuo tarpu ieškovė neįrodė dėl kokių priežasčių nesant nei papildomų susitarimų prie rangos sutarties nei rangos sutarties pakeitimų, ji reikalauja mokėti didesnę sumą už atliktus darbus nei buvo šalių susitarta rangos sutartyje.

85. Teismo posėdžio metu ieškovės komercijos direktorius V. C. nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti automobilių aikštelės išklojimo trinkelėmis darbus. Darbų atlikimo eigoje atsakovės vadovas žodžiu paprašė atlikti papildomus darbus, bendrovė juos atliko ir kaip ir už visus darbus elektroniniu paštu atsakovės vadovui išsiuntė PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus. Pažymėjo, kad techninis prižiūrėtojas buvo objekte, tačiau nei jis nei atsakovės vadovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo, darbų žurnalas ieškovei pildyti pateiktas nebuvo, dėl to pagrindo manyti, jog atsakovė nepriima darbų ir dėl to už juos nemoka, nebuvo. Akcentavo, jog šalys bendradarbiauja ne pirmą kartą ir tokia praktika, kai atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros būdavo siunčiamos elektroniniu paštu buvo įprasta.

96. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta rangos sutartis, pagal šią sutartį ieškovė atliko visus darbus taip pat užsakovo žodiniu prašymu atliko papildomus darbus už kuriuos pateikė darbų atlikimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė už papildomai suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė. Pažymėjo, kad konkrečiai liko neapmokėtos Nr. ( - ), 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. ( - ) ir 2019 m. vasario 28 d. Nr. ( - ). Teismo posėdžių metu taip pat nurodė, kad nors pradinis susitarimas buvo dėl darbų atlikimo ( - ) Klaipėda, tačiau sutarties vykdymo metu atsakovės prašymu buvo atliekami papildomi darbai ir objekte ( - ) Klaipėdoje. Pažymėjo, kad atsakovė už darbus mokėjo ne tiksliai pagal pateiktas sąskaitas faktūras, o savo nuožiūrą pagal faktiškai atliktus darbus. Dėl to susidarė situacija, kad sutartyje nurodyta suma už numatytus darbus iš esmės vertinant atsakovės sumokėtas sumas yra padengta, tačiau dalis darbų liko neapmokėta. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė klaidingai nurodo aplinkybes, vardindama atliktus mokėjimus, kadangi 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 23 d. atliktais mokėjimais buvo mokama ne už darbus, atliekamus ( - ) Klaipėda, o atsiskaitoma pagal ankstesnes sutartis vykdant mokėjimus už kitame objekte ( - ) atliktus darbus. Pažymėjo, kad ieškovė iš esmės neginčija, kad atsakovės nurodytos sumos tikrai buvo sumokėtos, tačiau teigė, kad sumokėta suma nepadengia visų atliktų darbų, kurie buvo atlikti pagal sutartį ir papildomai susitarus žodžiu. Paaiškino, kad susitarimas kilo iš sudarytos rangos sutarties, nes ją vykdant buvo susitarta ir dėl papildomų darbų prie ( - ) atlikimo, jie buvo vykdomi praktiškai tuo pačiu metu kaip ir darbai pagal sutartį, dėl to visi mokėjimai atlikti tuo pat metu, neidentifikuojant už ką konkrečiai mokama, dėl to galimybės konkrečiai nurodyti, kuri darbų dalis neapmokėta, nėra. Taip pat pažymėjo, jog šalių susirašinėjimas ir pateiktos nuotraukos įrodo, jog šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo ( - ) buvo sudarytas dėl to atlikti darbai privalo būti apmokėti.

107. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Norinta“ vadovas V. T. nurodė, jog su UAB „Taruta“ dirba ne pirmą kartą. Paaiškino, kad šalys sudarė rangos sutartį dėl joje numatytų darbų atlikimo – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo. Nurodė, kad ieškovės darbuotojams buvo žinoma kokiame objekte reikės dirbti, buvo nurodytas objekto techninis prižiūrėtojas ir ieškovės darbuotojams bei vadovui buvo žinoma, jog tiek atlikus tam tikrus darbus tiek užbaigus visus darbus jie turi būti perduodami techniniam prižiūrėtojui ir turi būti pildomi darbų perdavimo priėmimo aktai. Paaiškino, kad darbai atlikti nekokybiškai, tai patvirtina užsakovės užsakymu atlikta ekspertizė, kurioje konstatuota, kad aikštelės įrengimo darbai nebuvo iki galo atlikti – neužpildyti tarpai tarp plytelių. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog darbai nebuvo perduoti ir užsakovo priimti atsakovė negalėjo mokėti pagal nepasirašytus darbų aktus, dėl to buvo atsiskaitoma pagal sutartį, pagal matomus faktiškai atliktus darbų kiekius, o ne pagal sąskaitas. Aiškindamas dėl kokių priežasčių buvo sumokėta didesnė pinigų suma nei buvo susitarta rangos sutartyje nurodė, jog jo prašymu ieškovė atliko papildomus darbus prie namo ( - ) Klaipėda, už kuriuos apmokėta.

118. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbai buvo atliki nesilaikant terminų, dalis jų atlikta nekokybiškai, tačiau nepaisant to visi jie pagal tai kaip numatyta šalių sudarytoje sutartyje buvo apmokėti. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių buvo kokie nors susitarimai dėl papildomų darbų turėjo būti įforminti taip, kaip numatyta sudarytoje sutartyje. Taip pat nurodė, kad ginčo byloje dėl to, kad už darbus buvo apmokama pagal faktiškai atliktus jų kiekius, o ne pagal pateikiamas sąskaitas faktūras, nėra. Taip pat akcentavo, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie tai kokie konkretūs darbai buvo papildomai atlikti, neįvardijo kurie darbai buvo apmokėti ir už kuriuos nebuvo atsiskaityta. Tuo tarpu atsakovės pateikti duomenys – atliktus mokėjimus patvirtinantys įmonės sąskaitos išrašai rodo, kad nuo 2018 m. sausio 8 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „Taruta“, kurie patvirtina, kad 2018 m. kovo 22 d. pervesta 5000 Eur (avansas pagal sutartį), 2018 m. birželio 18 d. pervesta 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 3 d. 15 000 Eur, 2018 m. spalio 22 d. 5000 Eur, spalio 29 d. 5000 Eur, 2018 m. lapkričio 15 d. - 3000, 2018 m. lapkričio 21 d. – 3000 Eur, 2018 m. gruodžio 19 d. – 5000 Eur, 2019 m. sausio 16 d. sumokėta 5000 Eur, 2019 m. vasario 25 d. pervesta 3000 Eur, 2019 m. kovo 4 d. atliktu mokėjimu dar pervesta 2 500 Eur. Tai rodo, kad pagal sutartį visa suma buvo apmokėta, kaip rodo atlikti mokėjimai sutarta suma net buvo viršyta, kas įrodo, jog net jei buvo kokie nors atlikti papildomi darbai už juos tai pat buvo apmokėta. Tuo tarpu ieškovė reikalaudama priteisti nurodytą sumą neidentifikuoja už kuriuos konkrečius darbus buvo neapmokėta, nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių papildomų darbų atlikimą.

12Teismas

konstatuoja:

139. iš byloje esančios medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. sausio 8 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2018/01/08. Pagal šią sutartį vykdytojas UAB „Taruta“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti statybos darbus t. y. įrengti automobilių stovėjimo aikštelę iš trinkelių, adresu ( - ), Klaipėda, trinkelių plotas 1853 m2, vejos bortai 267 m, gatvės bortai 231 m (el. b. 1 t., 60-62) ir juos priduoti užsakovei UAB „Norinta“.

1410. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai nurodė, kad sutarties vykdymo metu atsakovė paprašė atlikti papildomus darbus tarp kurių ir darbus objekte, esančiame ( - ) Klaipėdoje, tokiu būdu šalys žodiniu susitarimu susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos. Atsakovė mokėjimus atliko ne pagal pateiktas sąskaitas faktūras, o savo nuožiūra pagal faktiškai atliktus darbus. Kadangi visi mokėjimai už papildomus darbus ir darbus pagal sutartį buvo apmokami neskaidant jų atskirai, galimybių nustatyti, kurie konkretūs darbai liko neapmokėti nėra. Tačiau pagal ieškovės vedamą mokėjimų balansą dalis darbų liko neapmokėta. Ieškovės atstovai pažymėjo, kad ieškovė nebuvo raštiškai supažindinta kas objekte atlieka techninę priežiūra, dėl to galimybės tinkamai įforminti darbų atlikimą nebuvo. Tuo tarpu atsakovei per beveik dvejų metų laikotarpį nepareiškus jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, pagrindo nemokėti už atliktus darbus, remiantis tuo, kad jie atlikti nekokybiškai, nėra.

1511. Atsakovės atstovai nurodė, jog neginčija nei atliktų darbų nei to, kad buvo atliekami ir papildomi darbai. Atsakovė pateikė mokėjimus patvirtinančius duomenis, kurie įrodo, jog ieškovei buvo sumokėta visa sutartyje numatyta suma, o atlikta permoka patvirtina, jog už papildomus darbus taip pat buvo atsiskaityta. Pažymėjo, kad mokėjimai buvo atliekami pagal faktinį padarytų darbų kiekį, kadangi ieškovė tinkamai ir laiku nepildydavo darbų perdavimo aktų, o sąskaitos faktūros buvo tik formalaus pobūdžio, išrašytos ne pagal darbų pridavimo aktus. Atsakovės teigimu už visus atliktus darbus buvo sumokėta, ieškovė negali reikalauti apmokėti ir darbus, kurie atlikti nebuvo, o tai, kad ieškovė vesdama savo buhalterinę apskaitą atliktus mokėjimus užskaito už kitus objektus ar savo nuožiūra nusprendžia kiek už ką sumokėta, nėra pagrindas teigti, jog atsakovė liko skolinga. Akcentavo, jog ieškovė nepateikė nei sutarties papildymų, nei atskiros papildomos sutarties, nei sąmatos papildomų darbų atlikimui, nei papildomų darbų atlikimo ir perdavimo aktų, nei kitų įrodymų pagrindžiančių kokie konkretūs darbai buvo atlikti ir už kurių konkrečių darbų atlikimą nebuvo atsiskaityta. Teismas pažymi, kad ieškinio dalyką, formuluoja išimtinai ieškovas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų.

1612. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių sudaryta rangos (darbų atlikimo) sutartis (CK XXXIII skyrius), šia sutartimi viena šalis – įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pats arba sutartyje numatyta tvarka pasitelkęs trečiuosius asmenis, atlikti darbus ir juos priduoti generaliniam rangovui, o kita šalis – atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus (CK 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).

1713. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai).

1814. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2018 m. sausio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2018/01/08. Pagal šią sutartį vykdytojas UAB „Taruta“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti statybos darbus t. y. įrengti automobilių stovėjimo aikštelę iš trinkelių, adresu ( - ), Klaipėda, trinkelių plotas 1853 m2, vejos bortai 267 m, gatvės bortai 231 m. Sutarties tekste darbų mastas/kiekis yra aiškiai nurodytas, taip pat sutarties 2.1. punkte nurodyta fiksuota darbų kaina, sekančiame punkte akcentuota, jog ši kaina negali būti keičiama. 3.1. apibrėžtas darbų atlikimo terminas. Sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, jog dėl papildomų darbų šalys privalo susitarti papildomu sutarties priedu, kuris privalo būti patvirtintas abiejų sutarties šalių parašais.

1915. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant, išskyrus jei statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, apie ką rangovas privalo laiku pranešti užsakovui (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 6,684 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad sutartyje buvo įtvirtintas 2.2. punktas, draudžiantis darbų kainos keitimą, matyti, kad šalys kilus poreikiui atlikti papildomus darbus negalėjo keisti sutarties ir dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo galėjo ir privalėjo susitarti pasirašydamos papildomus susitarimus prie sutarties kaip tai numatyta sutarties 2.3 punkte. Šalių atstovai pripažįsta, kad tokie susitarimai nebuvo pasirašyti. Tačiau, tai, kad susitarimas dėl papildomų darbų neatitinka sutartyje nurodytos susitarimo dėl papildomų darbų formos ir jis nėra laikomas sutarties papildymu ar jos priedu, nereiškia, kad susitarimas dėl papildomų darbų apskritai nebuvo sudarytas.

2016. Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį.

2117. Nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys atliko derybinius veiksmus, t .y. abi šalys aktyviais veiksmais vykdė žodinę sutartį dėl papildomų darbų. Atsakovė paprašė atlikti papildomus darbus, atitinkamai ieškovė taip pat vykdė žodinį susitarimą atlikdama sutartus papildomus darbus. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato rangos sutartims privalomos rašytinės formos, todėl sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Teismo dalyviai duodami paaiškinimu neginčijo susitarimo dėl papildomų darbų ir jų atlikimo fakto, tą patvirtina ir atsakovės didesnės nei rangos sutartyje numatytos darbų kainos sumokėjimas, kas rodo, jog papildomi darbai buvo vykdomi ir už juos buvo atliekami atsiskaitymai. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo buvo sudarytas žodžiu bei šalių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Taigi teismo vertinimu, šalių susitarimu galima laikyti dėl papildomų darbų atlikimo šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu ir raštais, kur užsakovas paprašė atlikti papildomus darbus, ieškovė sutiko juos atlikti.

2218. Tačiau visiems, be išimties darbams, nepaisant kokia forma (rašytine ar žodine) buvo susitarta dėl jų atlikimo, taikoma privaloma atliktų darbų perdavimo tvarka. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

2319. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai.

2420. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

2521. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo-priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

2622. Nagrinėjamu atveju užsakovas – UAB „Norinta“, po rangovo pranešimo priimti darbus, atliktų darbų priėmimo akto nepasirašė (el. b. 1 t., l. 146). Nustatyta, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie darbų baigtį ir atliktų darbų aktą perdavė atsakovei pasirašyti, byloje pateikti duomenys apie akto išsiuntimą 2019 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu (el. b. 1 t., l. 145). Tačiau atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė, nenurodė priežasčių, dėl kurių to nepadarė ir neginčijo šio akto, nenurodė rangovo atliktų darbų trūkumų ir akto rangovui negrąžino, kas suponuoja atliktų darbų tinkamumą ir priėmimą. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė negrąžino nė vienos PVM sąskaitos faktūros ieškovei. Todėl vertinama, kad ieškovė perdavė darbus pagal 2019 m. balandžio 26 d. atliktų darbų priėmimo aktą atsakovei, kuri šiuos darbus priėmė. Atsakovė poziciją, kad darbų nepriėmė grindžia tuo, kad dalis darbų atlikta nekokybiškai, dėl darbų defektų pateikė priešieškinį. Teismas atsisakė priimti priešieškinį ir argumentais dėl darbų kokybės nesivadovauja, kadangi šio ginčo dalykas yra apmokėjimas už atliktus darbus pagal 2018 m. sausio 8 d. rangos sutartį ir papildomus darbus. Tuo tarpu atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodinėjo, jog nemokėjo už atliktus darbus dėl darbų defektų, priešingai atsakovė įrodinėjo, kad viską yra sumokėjusi, todėl atliktų darbų kokybės vertinimas ir šiuo pagrindu galimi mokėjimų sustabdymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

2723. Kaip netinkamai atliekamų darbų įrodymo faktą bei tai, kad techniniam prižiūrėtojui nebuvo žinoma apie papildomai atliktus darbus nurodyta 2019 m. rugsėjo 27 d. techninio prižiūrėtojo V. P. rašytiniuose paaiškinimuose. Be to teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad atliko statybos darbų, jų kokybės priežiūrą. Paaiškino, kad darbų atlikimo ( - ) Klaipėdoje metu kasdien buvo objekte ir prižiūrėjo atliekamų darbų eigą, tikrino jų kokybę. Nurodė, kad darbus atlikti buvo vėluojama, juos ieškovė atliko nekokybiškai, nekartą darbų atlikimo metu buvo teikiamos pastabos ieškovės vadovui ir darbuotojams, buvo nurodoma ištaisyti netinkamai atliktus darbus. Pažymėjo, kad ieškovės vadovas nevykdė pareigos tinkamai pildyti dokumentaciją, nepildė nei statybos darbų žurnalo, nei paslėptų darbų aktų. Kadangi darbai nebuvo tinkamai ir iki galo atlikti pati ieškovė nepateikė darbų baigimo aktų, neorganizavo dabų perdavimo ir jų kokybės tikrinimo darbų atlikimo vietoje ir darbų priėmimo perdavimo aktų pasirašymo. Taip pat parodė, kad visi atlikti darbai turi būti forminami atliktų darbų aktu ir suderinti su techniniu prižiūrėtoju, tik techniniam prižiūrėtojui pasirašius ir patvirtinus, kad darbai atlikti kokybiškai jį pasirašo užsakovas ir tik tada gali būti išrašomos sąskaitos ir vykdomi apmokėjimai.

2824. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju papildomi darbai nebuvo niekur apibrėžti, jų atlikimo išlaidų sąmata sudaryta nebuvo, darbų atlikimo metu nebuvo pildomas nei statybos darbų žurnalas, nei paslėptų darbų aktai, kurie atspindėtų ir detalizuotų visus atliktus darbus minėtuose objektuose. Šių būtinų dokumentų nebuvimo faktą ieškovė grindė tuo, jog jai nebuvo pateikti jokie žurnalai dėl to jie nebuvo pildomi, teigė, kad techninis prižiūrėtojas jokios dokumentacijos ir darbų atlikimo aktų nereikalavo. Tuo tarpu atsakovės teigimu, techninis prižiūrėtojas vykdė darbų atlikimo priežiūrą, o darbų atlikimo aktų nepasirašė, nes jų nepateikė ieškovė. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. P.. Ieškovės atstovo argumentai, kad jam nebuvo žinoma, jog V. P. nėra techninis objekto prižiūrėtojas, vien tuo pagrindu, kad jam nebuvo pateikti jokie tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovės prašymu apklaustas kaip liudytojas jos darbuotojas S. C. parodė, kad dirbo UAB „Taruta“ klojo plyteles. Paaiškino, kad dirbo objekte adresu ( - ) Klaipėda ir patvirtino pažinojo V. P., kadangi jis būdavo objekte, prižiūrėjo atliekamus darbus ir reikšdavo pastabas dėl darbų kokybės. Be to paminėtina ir aplinkybė, kad minėtas asmuo buvo objekte ir teikė pastabas dėl atliekamų darbų, bei tai, jog pats ieškovės vadovas jį įrašė į darbų atlikimo aktą, rodo, jog buvo aišku ir žinoma, jog V. P. yra techninis prižiūrėtojas. Teismas pažymi, kad atsakovė, kaip užsakovė privalėjo pateikti reikalingus žurnalus darbus atliekančiai ieškovei, o techninis prižiūrėtojas privalo ne tik prižiūrėti darbų atlikimą vietoje, tačiau ir reikalauti, kad darbus vykdantys asmenys užpildytų reikalingus dokumentus. Matyti, kad nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys vykdydamos sutartį nukrypo nuo įstatymų reikalavimų – netinkamai buvo atliekamas darbų perdavimas ir priėmimas, sąskaitos buvo išrašomos nepasirašytų aktų pagrindų, atliekami darbai nebuvo fiksuojami atitinkamuose dokumentuose, techninis prižiūrėtojas neužtikrino tinkamo dokumentų (statybos darbų žurnalų) pildymo. Kritiškai vertintini atsakovės ir liudytojo V. P. teiginiai, kad ieškovė netinkamai darbų aktuose fiksavo darbus, kurių neatspindi statybos žurnalų įrašai. Teismas pažymi, jog pats darbų užsakovas minėtų žurnalų rangovui nepateikė, tuo tarpu techninis prižiūrėtojas ne tik neatliko pareigos tikrinti žurnalo pildymo eigą, bet ir nustatęs, jog rangovas netinkamai atlieka darbus ar nepildo žurnalo privalėjo apie tai žurnale atlikti įrašus ir informuoti užsakovą, tačiau kaip rodo teismui pateikti duomenys, to neatliko. Pažymėtina, kad techninio prižiūrėtojo paaiškinimai pateikti 2019 m. rugsėjį, kai buvo pradėtas teisminis procesas, tuo tarpu jokių duomenų, kad pastabos dėl nepildomų dokumentų buvo reiškiamos, teismui nepateikta. Tai rodo, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo ir nevykdė jiems keliamų reikalavimų, ko pasėkoje teismui negali pateikti įrodymų, detalizuojančių atliktus darbus. Prie ieškinio nebuvo pridėta atliktų darbų aktų, ar kitų duomenų, kuriuose būtų detaliai išvardyti kiekvieną konkretų mėnesį atlikti darbai, nurodyti jų kiekiai, įkainiai, atliktų darbų kaina.

2925. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką šiuo atveju svarbu atsižvelgti į šalių vykdytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo procesą. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovas, atlikęs darbus ( - ) Klaipėda atliko veiksmus statybos darbų perdavimui ir suderinimui su atsakove, išsiuntė šį aktą užsakovei. Matyti, kad šiame akte nurodė ir techninį prižiūrėtoją V. P., tačiau jam kaip statybos darbų techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui, šio akto nepateikė. Matyti ir tai, kad vienašališkai ieškovės pasirašyti darbų atlikimo aktai neturi žymos, kuri yra daroma tuo atveju kai viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Be kita ko, šalims viršijus pasirašytos rangos sutarties kainą ir terminus, atsižvelgiant į sutarties dėl papildomų darbų esmę, šalių ketinimus ir elgesį po susitarimo sudarymo, teismui nustačius, jog iš esmės bendravimas tarp šalių ieškovės ir atsakovės dėl papildomų darbų atlikimo, jų priėmimo bei apmokėjimo vyko tik žodžiu ir abiem šalims sutarus, darytina išvada, kad atsakovei kilo pareiga apmokėti tik už faktiškai atliktus ir atsakovės priimtus darbus.

3026. Nors abi šalys nesilaikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo tvarkos, kurią aiškiai reglamentuoja įstatymas, faktinė situacija rodo, kad užsakovas darbus priėmė ir atliko mokėjimus, abi šalys posėdžių metu patvirtino, jog mokėjimai buvo atliekami pagal faktiškai atliktus darbų kiekius. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog vienašalis darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dokumentas, kuris juridinę galią įgyja net ir tuo atveju, kai jį pasirašo viena iš šalių. Tačiau pažymi, kad ši taisyklė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai sutarties šalys buvo susitarusios dėl akte nurodytų darbų atlikimo ir šie darbai yra faktiškai atlikti. Tais atvejais, kai byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, egzistavus tokį susitarimą – vienašalis darbų - perdavimo priėmimo aktas negali sukuri analogiškų pasekmių jo nepasirašiusiai šaliai. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti egzistavus susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo bei patį darbų atlikimą tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

3127. Įstatymas iš esmės numato galimybę šalims pasirinkti mokėjimo būdus – statybos santykiuose neretai vyrauja mokėjimai pagal faktinį padarytų darbų kiekį ar procentinę jų išraišką. Todėl atmestini atsakovės teiginiai, kad atlikti darbai atsakovės nepriimti, kadangi tai prieštarauja faktinei situacijai, juolab, kad atsakovė mokėjo už atliekamus darbus (CPK 185 straipsnis). Susiklosčius tokiai situacijai, kai abi ginčo šalys savo teises įgyvendino ir pareigas vykdė nesilaikydamos atsakingų, apdairių, rūpestingų verslo subjektų elgesio kriterijų, teismas šalių ginčą dėl atlyginimo už atliktus statybos rangos darbus sprendžia pagal byloje pateiktus duomenis, analizuodamas, kuriai iš šalių tenka neigiami įrodymų stokos padariniai.

3228. Atsižvelgiant į šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinus su teismui pateikta sutartimi, darbų perdavimo aktu, pateiktomis sąskaitomis faktūromis teismas įpareigojo ieškovę pateikti konkrečius duomenis kas turi būti laikoma papildomais darbais. Ieškovė akcentavo, jog atsakovei atlikus tam tikrus pakeitimus (dėl medžiagų papildomų takelių) buvo atliekami papildomi darbai ( - ) taip pat prie gyvenamojo namo ( - ), tačiau duomenų kokie konkrečiai darbai atlikti (jų plotas, kiekis) nenurodyti, ieškovė taip pat nepateikė duomenų kaip buvo apskaičiuota atlikta papildomų darbų suma, nepateikti jokie skaičiavimai, lokalinė sąmata ar kiti įrodymai. Iš šalių atstovų ir liudytojų prieštaringų paaiškinimų, iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų už papildomus darbus negalima nustatyti kiek konkrečiai kainavo šie darbai, kiek jų buvo atlikta.

3329. Siekiant tinkamai apskaičiuoti papildomų darbų plotus, detalizuoti kokius darbus klojant plyteles būtina atlikti ir kiek kas kainuos ieškovė privalėjo atsakovei pateikti sąmatą, todėl jai to nepadarius, o rangos sutartyje nustačius fiksuotą visų darbų kainą, ieškovė prisiėmė riziką papildomus darbus objekte ( - ) atlikti savo sąskaita siekiant tinkamai įvykdyti sutartį. Kadangi šie darbai iš esmės buvo numatyti sutartyje, ieškovė pastabų dėl darbų apimties nereiškė, todėl tokių darbų teismas nelaiko papildomais ir ieškovei, laiku neįspėjusiai užsakovo (generalinio rangovo) ir raštu nesutarus, kad būtina didinti šių darbų kainą, ieškovė privalėjo įvykdyti darbus už sutartą kainą ir reikalauti apmokėti už juos kaip už papildomus negali (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). Tuo tarpu dėl papildomų darbų, kurie buvo atliekami kitame objekte ( - ) Klaipėdoje, dėl kurių kaip nustatyta, šalys susitarė žodžiu – atskiru už rangos sutarties ribų išeinančiu susitarimu, ieškovė turėjo įrodyti kokius konkrečiai darbus atliko pagal žodinį šalių susitarimą ir, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė už papildomus darbus atliko mokėjimus, turėjo detalizuoti kokia apimtimi ir kurie konkretūs darbai liko neapmokėti.

3430. Kaip yra žinoma, kilus ginčui dėl šalis siejusių susitarimų turinio yra taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, o esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Šios taisyklės taikytinos ir tuo atveju, kai šalis sieja statybos rangos teisiniai santykiai.

3531. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti kokius konkrečius darbus atliko ir, kad už juos nebuvo apmokėta.

3632. Atsakovė teismui pateikė įmonės sąskaitos išrašą iš kurio matyti, jog atsakovė atliko sekančius mokėjimus ieškovei: 2018 m. sausio 8 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „Taruta“ patvirtina, kad 2018 m. kovo 22 d. pervesta 5000 Eur (avansas pagal sutartį), 2018 m. birželio 18 d. pervesta 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 3 d. 15 000 Eur, 2018 m. spalio 22 d. 5000 Eur, 2018 m. spalio 29 d. 5000 Eur, 2018 m. lapkričio 15 d. - 3000, 2018 m. lapkričio 21 d. – 3000 Eur, 2018 m. gruodžio 19 d. – 5000 Eur, 2019 m. sausio 16 d. sumokėta 5000 Eur, 2019 m. vasario 25 d. pervesta 3000 Eur, 2019 m. kovo 4 d. atliktu mokėjimu dar pervesta 2 500 Eur. Matyti, kad iš viso atsakovė ieškovei pervedė 61 500 Eur. Atsakovės teigimu, šiais mokėjimai buvo atsiskaityta pagal 2018 m. sausio 8 d. sudarytą sutartį, be to sutarties sumą viršijanti 3 420 Eur suma buvo skirta apmokėti papildomų darbų atlikimą. Tuo tarpu ieškovės atstovai neginčijo, kad minėti mokėjimai buvo atlikti ir atsakovė iš ties pervedė nurodytas sumas, tačiau teigia, kad pagal ieškovės vedamą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (el. b. 1 t., l. 11), bei atsiskaitymų su debitoriais apyvartos duomenimis (el. b. 1 t., l. 10), žiniaraščius apskaičiavo atsakovės įsiskolinimą. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, jog 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 23 d. atliktais mokėjimais atsakovė sumokėjo ne už darbus atliekamus ( - ), bet pagal ankstesnius sutartinius įsipareigojimus dėl darbų atlikimo Puodžių gatvėje. Atsakovės atstovų teigimu, vien ši aplinkybė, jog ieškovė savo nuožiūra nusprendžia už kurį objektą atliekami mokėjimai, neįrodo tikrosios mokėjimų paskirties. Kadangi atsakovės atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, jog nurodyti mokėjimai buvo atlikti už objektą ( - ), ieškovei buvo išaiškinta galimybė kreiptis į teismą dėl atsakovės įsiskolinimų, susidariusių dėl atliktų darbų ( - ).

3733. Taigi, atsakovės pateikti duomenys – banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog nurodytais mokėjimais visa pagal 2018 m. sausio 8 d. sutartį sutarta darbų atlikimo suma buvo apmokėta. Taip pat konstatuotina, jog ieškovei buvo sumokėta papildomai 3 420 Eur suma, kuri atsakovės teigimu buvo sumokėta už papildomų darbų atlikimą. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktų nuotraukų ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad tam tikri papildomi darbai buvo atliekami, tačiau ieškovė viso teismo proceso metu negalėjo konkrečiai paaiškinti už kokius konkrečius darbus nebuvo sumokėta, kadangi atlikti mokėjimai nebuvo konkretizuoti – nenurodyta jų mokėjimo paskirtis, ieškovė negali nurodyti, kurių papildomų ar pagal sutartį numatytų darbų atlikimas nebuvo apmokėtas.

3834. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 878/2002 ir kt.).

3935. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį bei reikšmę įrodinėjamoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovė įrodė, jog pagal šalių sudarytą 2018 m. sausio 8 d. rangos sutartį atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove. Taip pat teismas daro išvadą, kad ieškovė vykdė atsakovės užsakymu ir papildomus darbus, tačiau leistinais įrodymais nepagrindė, kokius konkrečius darbus ji faktiškai atliko, t. y. neįrodė faktiškai atliktų darbų apimties. Ieškovė nepateikė duomenų kokie konkretūs papildomi darbai buvo atlikti ir kurie iš jų nebuvo apmokėti. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti dėl kokių konkrečių papildomų darbų buvo susitarta. Nepateikta įrodymų kokia sutartų papildomų darbų apimtis, dėl kokios papildomų darbų kainos šalys buvo susitarusios, kokiais įkainiais remiantis ji buvo apskaičiuota. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog atsakovės papildomai sumokėta 3420 Eur suma padengė tik dalį atlygio už papildomus darbus, ir kurie darbai liko neapmokėti. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

4036. Atmetus ieškinio reikalavimą, taip pat atmestini reikalavimai dėl 39,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. kovo 15 d., ir 8,05 procentų metinių palūkanų.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

4237. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3509 Eur. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byla yra didelės apimties, pakankamai sudėtinga, vyko daug posėdžių, byloje nėra duomenų, jog atsakovės atstovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba jai byloje buvo būtina, juolab, kad ieškovė tokia pagalba taip pat naudojosi. Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, todėl atsakovės išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis.

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, Teismas

Nutarė

44ieškinį atmesti.

45Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ 3509 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“.

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės... 5. 2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su... 6. 3. Ieškovė pateikė dubliką (el. b. 1 t., l. 67-70), kuriame nurodė, jog... 7. 4. Triplike atsakovė pažymėjo, kad jokių papildomų susitarimų prie... 8. 5. Teismo posėdžio metu ieškovės komercijos direktorius V. C. nurodė, jog... 9. 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, jog tarp... 10. 7. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Norinta“ vadovas V. T. nurodė,... 11. 8. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbai buvo... 12. Teismas... 13. 9. iš byloje esančios medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta,... 14. 10. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai nurodė, kad sutarties vykdymo... 15. 11. Atsakovės atstovai nurodė, jog neginčija nei atliktų darbų nei to, kad... 16. 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1... 17. 13. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis... 18. 14. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2018 m.... 19. 15. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant... 20. 16. Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam... 21. 17. Nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys atliko derybinius veiksmus, t .y.... 22. 18. Tačiau visiems, be išimties darbams, nepaisant kokia forma (rašytine ar... 23. 19. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad... 24. 20. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas... 25. 21. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga... 26. 22. Nagrinėjamu atveju užsakovas – UAB „Norinta“, po rangovo pranešimo... 27. 23. Kaip netinkamai atliekamų darbų įrodymo faktą bei tai, kad techniniam... 28. 24. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju papildomi darbai nebuvo niekur... 29. 25. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką šiuo... 30. 26. Nors abi šalys nesilaikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo tvarkos,... 31. 27. Įstatymas iš esmės numato galimybę šalims pasirinkti mokėjimo būdus... 32. 28. Atsižvelgiant į šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus,... 33. 29. Siekiant tinkamai apskaičiuoti papildomų darbų plotus, detalizuoti... 34. 30. Kaip yra žinoma, kilus ginčui dėl šalis siejusių susitarimų turinio... 35. 31. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 36. 32. Atsakovė teismui pateikė įmonės sąskaitos išrašą iš kurio matyti,... 37. 33. Taigi, atsakovės pateikti duomenys – banko sąskaitos išrašai... 38. 34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir... 39. 35. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį bei... 40. 36. Atmetus ieškinio reikalavimą, taip pat atmestini reikalavimai dėl 39,00... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. 37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 44. ieškinį atmesti.... 45. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ 3509 Eur... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...