Byla 3K-3-186/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Januškienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“ patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“ patikslintą priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kodera“ dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: R. M. , Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Tolungė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 2 dalis, 2011 m. spalio 1 d. įstatymo redakcija), taip pat įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnis) aiškinimo ir taikymo.

6Ginčo šalys 2006 m. liepos 26 d. sudarė sutartį Nr. 06/07-5, pagal kurią UAB „Pastato projektas“ įsipareigojo atlikti UAB „Kodera“ gamybinių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstravimo, pristatant priestatą gamybai ir stoginę automobilių ardymui, techninį projektą. Pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2009 m. liepos 22 d. išdavė UAB „Kodera“ statybos leidimą.

7UAB „Pastato projektas“ 2009 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti UAB „Kodera“ bankroto bylą, nes ši bendrovė nemoki, neatsiskaitė pagal sutartį; prašė taikyti UAB „Kodera“ laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus bei lėšas. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3650-153/2009, tenkino UAB „Pastato projektas“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Kodera“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese, uždraudė perduoti įmonės turtą kitiems asmenims.

8Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3650-153/2009, netenkino UAB „Pastato projektas“ prašymo iškelti UAB „Kodera“ bankroto bylą. UAB „Pastato projektas“ šią nutartį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi pirmiau nurodytą nutartį paliko nepakeistą.

9Iki ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kodera“ 2009 m. lapkričio 25 d. buvo sudariusi su UAB „Tolungė“ Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S0911-25, pagal kurią UAB „Kodera“ įsipareigojo iki 2010 m. sausio 25 d. perduoti bendrovei betonvežį „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Kodera“ negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl bendrovė, pasinaudodama sutartyje nustatyta teise, nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą 10 000 Lt baudą ir 10 000 Lt nuostolių dėl neįvykusio sandorio.

10Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar UAB „Pastato projektas“ privalo atlyginti UAB „Kodera“ nuostolius, kuriuos ši patyrė dėl UAB „Pastato projektas“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

11Ieškovas UAB „Kodera“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Pastato projektas“ 20 000 Lt nuostoliams atlyginti, teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti ieškovui bankroto bylą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl bankroto byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patyrė 20 000 Lt nuostolių, nes negalėjo įvykdyti sutarties UAB „Tolungė“ ir jai parduoti automobilio.

12Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 37 500 Lt skolą už parengtą statinio techninį projektą, 3168,72 Lt palūkanų, 3431,25 Lt delspinigių, 12,70 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jo teigimu, su ieškovu buvo sudaryta sutartis, kurią vykdydamas atsakovas 2009 m. gegužės 28 d. parengė projektą ir kartu su ieškovu jį pateikė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui patvirtinti. Ši diena laikytina projekto perdavimu užsakovui momentu. Juolab kad pagal projektą išduotas statybos leidimas ir vykdomi darbai. Už parengtą projektą UAB „Kodera“ neatsiskaitė. Kadangi ieškovas vengė atsiskaityti už atliktus darbus, buvo skolingas dar mažiausiai dviem bendrovėms, pranešė atsakovui, kad neketino vykdyti savo įsipareigojimų, tai atsakovas turėjo pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, ieškovas nesiėmė įstatymuose įtvirtintų priemonių nuostoliams išvengti, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo metu neprašė panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, nesikreipė dėl leidimo įvykdyti sandorį.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

14Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo UAB „Kodera“ atsakovui UAB „Pastato projektas“ 37 500 Lt skolos, 3168,72 Lt palūkanų, 3431,25 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (44 099,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 3-iosios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pagal įstatymą, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, ieškovas UAB „Kodera“ turėjo teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Pastato projektas“ atlyginti nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau taip pat pažymėjo, jog atsakovas UAB „Pastato projektas“ turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes ieškovas vengė atsiskaityti, informavo, kad neketina atsiskaityti. UAB „Kodera“, žinodama savo finansinę situaciją ir sutartinius įsipareigojimus UAB „Tolungė“, galėjo kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba prašyti užtikrinti atlyginti galimus nuostolius, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų prašomų priteisti nuostolių. Teismas, nenustatęs, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų piktnaudžiavęs teisėmis, nenustatė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl atmetė ieškinį. Teismas, tenkindamas priešieškinį, pažymėjo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Juolab kad pagal atsakovo parengtą techninį projektą ieškovas vykdė statybos darbus, gavo tam leidimą. Atsakovui pareikalavus už atliktus projektavimo darbus atsiskaityti, ieškovas vengė tai daryti. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis atsisakė mokėti, nes negavo projekto ar šis buvo pateiktas su trūkumais.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kodera“ apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 20 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, turėjo įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009). Kolegija, įvertinusi nustatytą aplinkybę, kad, kilus ginčui dėl apmokėjimo už atsakovo atliktus darbus ir šiam pranešus, jog kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasibaigus terminui atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus, ieškovas UAB „Kodera“ 2009 m. lapkričio 25 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, žinodamas savo įsipareigojimus UAB „Tolungė“, galėjo kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o sudarydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, veikė kaip nerūpestingas verslininkas, rizikavo, nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų nuostolių ar bent juos sumažintų. Dėl to susidariusių nuostolių kolegija nepripažino tiesioginiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padariniu. Kolegija, pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimo, nurodė, kad savivaldybės nuolatinė statybos komisija nenustatė projekto neatitikties teisės aktams, ieškovas nereiškė jokių pastabų dėl projekto iki jo pateikimo statybos leidimą išduodančiai institucijai, pagal projektą buvo vykdomi darbai, todėl pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, jog jis negavo projekto ir projektas buvo pateiktas su trūkumais. Kolegija, nenustačiusi pirmosios instancijos teisme materialiosios ar proceso teisės normų taikymo pažeidimų, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus bylai reikšmingus įrodymus, pagrįstai tenkino iš dalies atsakovo priešieškinį.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

17Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Kodera“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Kasatorius nurodo teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atlygintinumo atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, prašydamas taikyti deliktinę atsakomybę nenustatinėjant kaltės. Žalos padarymas yra pagrindas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti; neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo atsakovo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Asmuo, reikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius, gali remtis tiek CPK 95 straipsniu, tiek 147 straipsnio 3 dalimi (ieškinio padavimo metu CPK 146 straipsnio 2 dalimi), tačiau CPK 95 straipsnis nėra CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. Ieškovas, reikšdamas ieškinį pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010, 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2011, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vidarta“ v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-23/2012, 2012 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-246/2012). Kasatoriaus teigimu, jo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 000 Lt nuostoliams atlyginti atitiko CPK 146 straipsnio 2 dalį, teismai neįvertino įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, nes šis sprendimas pats savaime įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidžiant šio asmens pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neteisėtus atsakovo veiksmus susiejo su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Priešingai, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas nėra būtina CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga. Teismai neatsižvelgė į tai, kad areštas UAB „Kodera“ turtui buvo uždėtas bankroto byloje, o ne užtikrinant ieškinio ar priešieškinio įvykdymą. Be to, kasatorius negalėjo pasinaudoti CPK 148 ir 149 straipsniuose nustatyta galimybe kreiptis dėl galimų nuostolių užtikrinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes, pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, areštas buvo taikytas visam bendrovės turtui ir lėšoms, neturint galimybės pasinaudoti vieno turto arešto pakeitimu kitam turtui, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad būtent dėl to kasatoriaus nuostoliai nelaikytini tiesioginiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padariniu. Kasatoriaus teigimu, nuostolių atsiradimo dydis patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (UAB „Tolungė“ 2010 m. gegužės 20 d. pranešimu dėl nuostolių atlyginimo ir baudos sumokėjimo, UAB „Kodera“ 2010 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4780).
  2. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo. Teismai, netinkamai taikydami CK 6.644–6.671 straipsnius, nepagrįstai kasatoriui išduotą statybos leidimą pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą pripažino tinkamu sutarties įvykdymu, nes nei teisės aktuose, nei šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad projekto tinkamas atlikimas yra siejamas išskirtinai tik su statybos leidimo gavimu. Teismai neįvertino, ar darbų kokybė pagal šalių sutartį buvo tinkama, ar darbai atitiko įprastai tos rūšies darbams teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Techninis projektas reikalingas ne tik gaunant statybos leidimą, bet ir priduodant statinius. Teismai neteisingai įvertino šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo eksperto J. R. parodymus, UAB „Įraža“ eksperto išvadą Nr. 10-12/04. Be to, byloje kilus ginčui dėl atlikto projekto kokybės, kasatoriaus prašymas skirti projekto ekspertizę buvo nemotyvuotai atmestas, nepagrįstai nurodant, kad teismas turi veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, užkirsti kelią procesui vilkinti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad projektas buvo perduotas kasatoriui tinkamai, nes UAB „Kodera“ direktorius vieną projekto egzempliorių atsiėmė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos kartu su išduotu statybos leidimu, nevertino projekto perdavimo kasatoriui apimties ir tinkamumo. Kasatoriaus teigimu, projektas kasatoriui nebuvo perduotas nei sutartyje, nei STR „Statinio projektavimas“ 1.05.06:2005 nustatyta tvarka.

18Atsiliepimu atsakovas UAB „Pastato projektas“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK teisės normas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kasatorius byloje neįrodė patirtų nuostolių dydžio, pats neteisingai apskaičiavo netesybų sumą. Be to, kasatorius nesiėmė jokių procesinių veiksmų, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos ar pakeistos, o atsakovas, pasirinkdamas savo pažeistų teisių gynybą, tinkamai naudojosi proceso teisės normose suteiktomis teisėmis. Aplinkybė, kad teismai netenkino atsakovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo, nes tiek pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek priešieškinyje išdėstytas faktinis reikalavimo pagrindimas buvo tas pats. Kasatoriaus argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti. Atsakovo teigimu, ginčo šalių sudarytos sutarties pagrindu parengto techninio projekto tikslas buvo gauti statybos leidimą ir pastatyti statinį. Dėl to, savivaldybės institucijai įvertinus ir patikrinus parengtą projektą bei išdavus statybos leidimą, laikytina, kad nebuvo pagrindo spręsti, jog techninis projektas buvo netinkamai parengtas. Juolab kad teismo proceso metu kasatoriaus atstovas pripažino, jog techniniame projekte suprojektuoti statiniai beveik pastatyti ir faktiškai eksploatuojami. Kasatoriaus skunde nurodyti įrodymai nėra susiję su techninio projekto atitiktimi teisės aktų reikalavimams, jie taptų aktualūs sprendžiant ginčą dėl statybos leidimo panaikinimo, tačiau tokio reikalavimo kasatorius byloje nereiškė. Teismai, vertindami parengto techninio projekto perdavimo kasatoriui teisėtumą, teisingai sprendė, kad, esant patvirtintam techninio projekto egzemplioriaus perdavimo kasatoriui kartu su statybos leidimu faktui, šis neturėjo pagrindo tvirtinti, jog negavo projekto.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo

22CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), o šiuo metu CPK 146 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) įtvirtinta atsakovo, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė šios ieškovo prašymu taikytos priemonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atlyginimo, inter alia išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje nutartyje yra pažymėjęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas. Atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas nėra būtina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. Šios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius, gali remtis tiek CPK 147 straipsnio 3 dalimi (dabar galiojančio CPK 146 straipsnio 2 dalimi), tiek 95 straipsniu, tačiau šis straipsnis nėra 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką, yra nurodžiusi, kad, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; kt.).

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių atlyginimo dėl atsakovo nepagrįstai prašytų ir teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes jis, negalėdamas įvykdyti sutarties UAB „Tolungė“ ir jai parduoti automobilio, patyrė 20 000 Lt nuostolių. Minėta, kad asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų patyrė žalos, turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas, t. y. susiję su jais priežastiniu ryšiu, atlyginimo, tačiau teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 straipsnio 3 dalis), sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų patyrė žalą, turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t. y. susiję su jais priežastiniu ryšiu), atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „ Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010).

25Nagrinėjamoje byloje 2009 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teisme buvo pareikštas UAB „Pastato projektas“ ieškinys su prašymu iškelti UAB „Kodera“ bankroto bylą, nes ši bendrovė neatsiskaitė pagal sutartį; prašyta taikyti UAB „Kodera“ laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus bei lėšas. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3650-153/2009, tenkino UAB „Pastato projektas“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Kodera“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese, uždraudė perduoti įmonės turtą kitiems asmenims, tačiau Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3650-153/2009, netenkino UAB „Pastato projektas“ prašymo iškelti UAB „Kodera“ bankroto bylą. UAB „Pastato projektas“ šią nutartį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi pirmiau nurodytą nutartį paliko nepakeistą. Šioje byloje ieškovas nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė nuostolių. Nuostolių dydį įrodinėjo jo su trečiuoju asmeniu UAB „Tolungė“ 2009 m. lapkričio 25 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ir jam išmokėtais pinigais, tačiau, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, sutartis dėl transporto priemonės pardavimo buvo sudaryta jau kilus ginčui dėl apmokėjimo už atsakovo atliktus darbus ir jam pranešus, jog kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Juolab kad nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kodera“, kasatorius nepasinaudojo procesinėmis teisėmis kreiptis į teismą su prašymu leisti įvykdyti sandorį ar panaikinti arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, iš byloje nurodytų duomenų matyti, kad kasatorius, vengdamas atsiskaityti su atsakovu pagal 2006 m. liepos 26 d. sutartį dėl gamybinių dirbtuvių rekonstravimo, nepasibaigus terminui atsiskaityti su atsakovu, sudarė dar vieną sutartį, todėl darytina išvada, kad pats kasatorius elgėsi neapdairiai ir nesąžiningai, nurodyti jo neteisėti veiksmai nulėmė tokį atsakovo elgesį, prašant apginti savo interesus, dėl kurio buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje teismų nustatytos aplinkybės nepatvirtina atsakovo UAB „Pastato projektas“ veiksmų neteisėtumo, todėl kasatoriaus ieškinys atsakovui dėl nuostolių, patirtų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai buvo atmestas. Teismams nenustačius aplinkybių, reikšmingų priežastiniam ryšiui ir padarytai žalai konstatuoti, kasatoriui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai kasatoriaus ieškinį atmetė tinkamai išaiškinę ir pritaikę deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.245–6.251, 6.263 straipsnius, CPK 147 straipsnio 3 dalį).

27Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo šioje byloje

28Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai neįvertino, ar darbų kokybė pagal šalių sutartį buvo tinkama, ar darbai atitiko įprastai tos rūšies darbams teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, taip pat šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo eksperto J. R. parodymų, UAB „Įraža“ eksperto išvados, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarė nemotyvuotas išvadas.

29Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

30Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, konstatuoja, kad buvo tinkamai laikomasi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Teismai įvertino priešieškinį pagrindžiančius įrodymus bei atsikirtimus į jį, išnagrinėjo įrodymus dėl techninio projekto kokybės ir atitikties teisės aktų reikalavimams, vertino išvadą pasirašiusio UAB „Įraža“ direktoriaus paaiškinimus, pagrįstai ir motyvuotai nevertino su bylos esme nesusijusių aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad statybos leidimo išdavimas patvirtino, jog atsakovo parengtas techninis projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, neturėjo esminių trūkumų. Rangovui baigus projektavimo darbus ir užsakovui patvirtinus projektą dar iki jį perduodant valstybės institucijai tam, kad ši jį patvirtintų ir išduotų statybos leidimą, užsakovui (ieškovui) atsirado prievolė sumokėti už techninio projekto atlikimą. Juolab kad jei projekto tikrinimo metu būtų nustatyti trūkumai, juos turėtų šalinti rangovas neatlygintinai (CK 6.703 straipsnio 2 dalis).

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad teismų priimti procesiniai sprendimai pripažintini pagrįstais ir teisėtais, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo taisyklių taikymo atmestini.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33Kasacinis teismas patyrė 59,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“ (juridinio asmens kodas 135039074) 59,15 Lt (penkiasdešimt devynis litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsakovo... 6. Ginčo šalys 2006 m. liepos 26 d. sudarė sutartį Nr. 06/07-5, pagal kurią... 7. UAB „Pastato projektas“ 2009 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Kauno... 8. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje... 9. Iki ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kodera“ 2009 m. lapkričio... 10. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar UAB „Pastato projektas“ privalo... 11. Ieškovas UAB „Kodera“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 12. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 37 500 Lt... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 14. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu patikslintą... 15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 17. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Kodera“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 18. Atsiliepimu atsakovas UAB „Pastato projektas“ prašo jį atmesti ir palikti... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,... 22. CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.),... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių atlyginimo dėl atsakovo... 25. Nagrinėjamoje byloje 2009 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teisme buvo... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje teismų nustatytos aplinkybės... 27. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo... 28. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai neįvertino, ar darbų kokybė... 29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą,... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. Kasacinis teismas patyrė 59,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 36. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...