Byla e3K-3-412-403/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kuršėnų autobusų parkui dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių suminės darbo laiko apskaitos taikymą ir darbo apmokėjimą, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. DGKS-3923 darbo byloje Nr. APS-116-10990/2017 ir priteisti jam iš atsakovės UAB Kuršėnų autobusų parko neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas.

93.

10Ieškovas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 31 d. dirba vairuotoju-konduktoriumi pagal nustatytą grafiką 8 val. per dieną, tačiau pagal susiformavusią ilgalaikę praktiką vežant keleivius tam tikrais maršrutais ieškovui tenka dirbti nuo 5.35 val. iki 18.50 val. ir ilgiau. Atsakovė nepagrįstai nemoka jam viso priklausančio darbo užmokesčio, t. y. moka tik už faktiškai važiuotą laiką, tačiau nesumoka už laiką (stovėjimą, pertraukas) tarp maršrutų, kuris būna ne trumpesnis kaip 45 min.

114.

12Atsakovė UAB Kuršėnų autobusų parkas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad įmonėje vedama suminė darbo laiko apskaita. Ieškovas dirba slankiaisiais darbo ir poilsio režimo grafikais. Darbo dieną ieškovas vykdavo jam nustatytais maršrutais, kurių pastovus grafikas sudarytas ir suderintas su Šiaulių rajono savivaldybe. Ieškovo nurodytos tarp kiekvieno maršruto susidarančios pertraukos negali būti vertinamos kaip papildomos ar specialios pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką ir už jas sumokama. Vairuotojai-konduktoriai pertraukų tarp maršrutų metu neatlieka jiems pavestų darbinių funkcijų, šias pertraukas ieškovas leisdavo savo gyvenamosios vietos ir kitais adresais, kurie darbo grafikuose nėra nurodyti.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

145.

15Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

166.

17Teismas nustatė, kad šalys 2009 m. sausio 30 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 283, ieškovas buvo priimtas į darbą UAB Kuršėnų autobusų parke dirbti vairuotoju-konduktoriumi, mokant 1,82 Eur minimalų valandinį atlygį ir priedus: dirbant miesto maršrutuose 15,8 proc. nuo surinktų pajamų be PVM; 8,4 proc. nuo priemiesčio maršrutuose surinktų pajamų be PVM; 10,5 proc. nuo maršrute Šiauliai–Kuršėnai surinktų pajamų be PVM ir užsakomaisiais reisais 7 proc. nuo surinktų pajamų be PVM, vežant mokinius 1,82 Eur minimalų valandinį atlyginimą. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad ieškovui nustatoma 8 val. darbo dienos trukmė (darbas pagal patvirtintą darbo grafiką). Ieškovas parašu patvirtino, kad sutinka su Darbo sutarties sąlygomis, jam buvo įteiktas Darbo sutarties egzempliorius.

187.

192011 m. balandžio 27 d. ieškovas pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su atsakovės bendrovės Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pradėjusiam dirbti darbuotojui parodoma jo darbo vieta, jis supažindinamas su būsimais bendradarbiais, tiesioginiais darbo vadovais, gamybinių ir administracinių patalpų išdėstymu, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (4.11 punktas); įmonės darbuotojų darbo laikas yra ne ilgesnis kaip 48 val. per savaitę. Darbuotojų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laikas yra ne ilgesnis kaip 48 val. per savaitę (5.1 punktas); kasdieninė darbo laiko trukmė yra 8 darbo valandos; esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip 12 val. per darbo dieną (pamainą) (5.2 punktas); pertraukos pavalgyti ir pailsėti trukmė 1 val., pradžia 12 val., pabaiga 13 val.; pertraukos pradžia ir pabaiga nustatoma darbo laiko grafike (5.4 punktas); pertrauka pavalgyti ir pailsėti į darbo laiką neįskaitoma (5.5 punktas); įmonės vadovas ar įmonės vadovo įgaliotas asmuo įveda suminę darbo laiko apskaitą įsakymu ir kontroliuoja darbo laiko apskaitos režimą (5.6 punktas).

208.

21Ieškovas 2009 m. vasario 2 d. pasirašytinai supažindintas su vairuotojų-konduktorių pareiginiais nuostatais, kurių 1.1.11 papunktyje nustatyta, kad vairuotojas-konduktorius privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, šiais pareiginiais nuostatais, darbo sutartimi, bendrovės direktoriaus įsakymais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Iš UAB Kuršėnų autobusų parko direktoriaus 2004 m. sausio 2 d. įsakymo „Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo“ matyti, kad atsakovės bendrovėje nuo 2004 m. sausio 2 d. vairuotojams-konduktoriams įvesta suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinio laikotarpio trukmė ne ilgesnė kaip 4 mėnesiai. Į bylą pateikti atsiskaitymo lapeliai patvirtina, kad faktinis apskaitinis laikotarpis – vienas mėnuo.

229.

23Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovui buvo žinoma, jog jo darbo užmokesčiui taikoma suminė darbo laiko apskaita. Ieškovo teiginius dėl 2004 m. sausio 2 d. įsakymo nesuderinimo su profesine sąjunga atmetė, kadangi profesinė sąjunga bendrovėje įsisteigė tik 2015 m. gruodžio 4 d.

2410.

25Nesutikdamas su ieškovo pateiktais nesumokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimais, teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyto ginčo laikotarpio metu taikoma ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 158 straipsnio 1 dalies nuostata (dėl ne ilgesnės kaip dviejų valandų pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios suteikimo), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose patvirtinimo“ (aktas neteko galios 2017 m. liepos 1 d.) (toliau – Nutarimas Nr. 587). Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Nutarimu Nr. 587 patvirtintus tam tikrų darbuotojų kategorijų darbo ir poilsio laiko ypatumus bendra pertraukų pailsėti ir pavalgyti trukmė tokiems darbuotojams gali viršyti dvi valandas ir jos yra neapmokamos (10 punktas), teismas sprendė, kad ieškovas suteiktų jam pertraukų tarp reisų metu neatliko jam pavestų darbinių funkcijų, laisvai disponavo savo laiku ir nebuvo priklausomas nuo darbdavio. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, apskaičiuodama ieškovo faktiškai dirbtą laiką pagal realius maršrutų grafikus, pagrįstai šį laiką pripažino pertraukomis pailsėti ir pavalgyti ir jo neįtraukė į faktiškai išdirbtą darbo laiką, o nesant pagrindo mokėti darbo užmokesčio, negali būti skaičiuojami ir priteisiami ir delspinigiai už minėtą laikotarpį.

2611.

27Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi juos atmetė, paliko Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

2812.

29Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo apeliacinio skundo argumentą dėl suminės darbo laiko apskaitos nenurodymo jo darbo sutartyje ir kad su įsakymu dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ieškovas nėra supažindintas pasirašytinai, pažymėjo, jog ieškovas yra susipažinęs su UAB Kuršėnų autobusų parko vidaus teisės aktais, be kita ko, ir su darbo tvarkos taisyklėmis. Pats ieškovas pripažino, jog, pasirašydamas darbo sutartį su atsakove, jis suprato, kad turės dirbti vairuotoju-konduktoriumi pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką ir kad jo darbas priklauso nuo kiekvieną dieną besikeičiančio darbo grafiko. Darbo tvarkos taisyklėse yra nustatyta, kad vairuotojas-konduktorius dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad kiekvieną mėnesį ieškovas buvo supažindintas su darbo grafikais, kiekvieną mėnesį jam būdavo įteikiami atsiskaitymo lapeliai, darbo užmokestį jis gaudavo pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, tokį ilgą laiko tarpą (nuo 2009 m.) ieškovui nekilo abejonių dėl nustatytos darbo laiko apskaitos, dėl to jis jokių pretenzijų darbdavei nereiškė. Svarbu ir tai, kad, bendrovėje 2015 m. lapkričio 23 d. įsteigus profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinį, 2017 m. birželio 14 d. įgaliojimu atstovauti darbuotojams profesinė sąjunga pavedė pačiam ieškovui, todėl su darbo grafikais, jų sudarymo principais, juose išdėstyta informacija jis buvo susipažinęs ir didžiąją dalį jų patvirtino savo parašais. Įvertinęs tai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas tikrai turėjo suprasti, kaip yra skaičiuojamas ir apmokamas jo dirbtas laikas, ir negalėjo nežinoti apie bendrovėje taikomą suminę darbo laiko apskaitą ir darbo užmokesčio mokėjimo sistemą. Atsižvelgdama į tai, kolegija ieškovo argumentus, kad jis nežinojo, jog dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, pagal kurią jam ir mokamas darbo užmokestis, atmetė.

3013.

31Kolegija laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo turėjo būti suderintas su profesine sąjunga. Suminė darbo laiko apskaita atsakovės bendrovėje buvo įvesta dar 2004 metais ir nebuvo keista. Ieškovas su darbdave darbo sutartį sudarė 2009 m. sausio 30 d., t. y. bendrovėje esant įvestai suminei darbo laiko apskaitai, todėl daug anksčiau, negu sudaryta darbo sutartis, priimtas įsakymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą niekaip negalėjo pakeisti ieškovo teisinės padėties darbo santykiuose, nes jis tuo metu dar pas atsakovę nedirbo. Pažymėtina, kad atsakovės bendrovėje tuo metu nebuvo įsteigtos ir darbuotojų profesinės sąjungos (įsteigta tik 2015 m. lapkričio 23 d.), su kuria bendrovė turėtų derinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo procesą.

3214.

33Spręsdama klausimą dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovui netaikoma DK 158 straipsnio 1 dalies nuostata ir atsakovė negalėjo įskaityti tarp maršrutų susidarančių pertraukų į darbo laiką, pripažindama juos pertrauka pailsėti ir pavalgyti, pagrįstumo, kolegija nurodė, jog ieškovo, kaip bendrovės, užsiimančios transporto veikla, teikiančios keleivių vežimo paslaugas už atlyginimą, darbuotojo, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas, darbo ir poilsio laikas yra susijęs su tam tikrais ypatumais, kuriuos reguliuoja Nutarimas Nr. 587, parengtas vadovaujantis 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, taikoma mobiliesiems darbuotojams, dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse (toliau – Direktyva 2002/15).

3415.

35Pirmiau nurodytu nutarimu patvirtintų „Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse“ 1.8 punkte nustatyta, kad kelių transporto srityje dirbantiems darbuotojams, įskaitant ir atsakovės įmonėje dirbančius vairuotojus-konduktorius, vietiniais susisiekimo maršrutais netaikoma DK 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl ne ilgesnės kaip dviejų valandų pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios suteikimo. Būtent pagal šią poįstatyminio teisės akto normą transporto srityje nustatant darbuotojams pertraukos trukmę bei jos pradžią taikytini darbo ir poilsio laiko ypatumai, nustatyti Nutarimu Nr. 587, todėl dėl ieškovo pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmės, šios pertraukos įskaitymo į darbo laiką, apmokėjimo sąlygų taikytinas minėtas poįstatyminis aktas. Šis nutarimas nenustato maksimalios pertraukos trukmės, todėl darbdavė neturi imperatyvios pareigos mokėti ieškovui darbo užmokesčio už šių pertraukų laiką. Atsižvelgdama į tai, darbdavė, apskaičiuodama ieškovo faktiškai dirbtą laiką pagal realius maršrutų grafikus, pagrįstai šį laiką pripažino pertraukomis pailsėti ir pavalgyti ir jo neįtraukė į faktiškai išdirbtą darbo laiką.

3616.

37Kolegijos vertinimu, papildomų ir specialių pertraukų, kurios įskaitomos į darbo laiką, suteikimą reglamentuoja DK 159 straipsnis, kurio 4 dalis įtvirtina, kad papildomų ir specialių pertraukų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 patvirtintoje Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkoje aiškiai nustatyta, kad papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė, poilsio vieta šių pertraukų metu turi būti nustatyta kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse (tvarkos 3, 17 punktai). Minėtame nutarime išvardytuose ir pas darbdavę esančiuose dokumentuose tokių papildomų ir specialių pertraukų kaip pertraukų tarp maršrutų nėra nurodyta, taigi, tokios pertraukos nėra nustatytos ir už jas negali būti mokama. Atsižvelgdama į nurodytą reglamentavimą, teisėjų kolegija atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus dėl stovėjimų tarp maršrutų trukmės laikymo papildomomis ir specialiomis pertraukomis ir mokėjimo už jas.

3817.

39Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginius, grindžiamus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) suformuota praktika byloje C-266/14, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovas su atsakove buvo sudarę visiškos materialinės atsakomybės sutartį, visą darbo dieną jis buvo materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą, negalėjo visiškai laisvai disponuoti savo laiku, nebuvo visiškai atribotas nuo darbo funkcijų.

4018.

41Kolegija nurodė, kad ESTT 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu darbo laiko klausimais civilinėje byloje C-266/14 buvo suformuota praktika aiškinant 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (toliau – Direktyva 2003/88). ESTT nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, t. y. Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar darbuotojo vykimas į darbdavio nurodyto kliento buvimo vietą ir iš jos yra darbo laikas, todėl, kolegijos vertinimu, dėl minėtų faktinių aplinkybių nepanašumo negali būti laikomas precedentu, taikytinu šioje byloje.

4219.

43Lietuvos teismų praktikoje formuluojama taisyklė, jog laikas, vairuotojo praleistas nevairuojant transporto priemonės ir neatliekant pagalbinių darbų, susijusių su transporto priemonės ir keleivių aptarnavimu, neprivalant jam būti darbo vietoje, darbo laiku nelaikomas ir už jį neturi būti mokama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1127/2003; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1302-259/2016; kt.).

4420.

45Nei vidaus darbo tvarkos taisyklėse, nei vairuotojų-konduktorių pareiginiuose nuostatuose, nei kituose bendrovės lokaliniuose teisės aktuose ieškovas nebuvo įpareigotas pertraukų tarp maršrutų metu būti transporto priemonėje, atlikti kitas su vairavimu nesusijusias darbines funkcijas, būti pasiekiamas iškvietimui pradėti, tęsti vairavimą arba atlikti kitą darbą. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiuose tarp maršrutų ieškovas važiuodavo autobusu į namus ar kitais reikalais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pertraukų tarp maršrutų metu neatlikdavo jokių jam pavestų darbinių funkcijų. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pertraukų tarp maršrutų metu ieškovas nevykdė darbinių funkcijų, galėjo laisvai disponuoti savo laiku ir tai negali būti laikoma darbo laiku ir buvimu darbdavio žinioje. Kolegijos vertinimu, ieškovo teiginys, kad pertraukų tarp maršrutų metu jis privalėjo saugoti transporto priemonę ir joje esančias materialines vertybes, prieštarauja atsakovės direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. įsakymui Nr. 1-7-16 „Dėl autobusų stovėjimo vietos nustatymo“, todėl kolegija jį atmetė.

46III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4721.

48Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4921.1.

50Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas iš bendrovės darbo tvarkos taisyklių žinojo apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą. Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda šalių sudarytos darbo sutarties pagrindu. Ieškovo su atsakove sudarytoje darbo sutartyje nėra įtvirtinta, kad jam bus mokamas darbo užmokestis taikant suminę darbo laiko apskaitą. Su atsakovės direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, ieškovas nebuvo supažindintas pasirašytinai, todėl apie suminę darbo laiko apskaitą nežinojo ir ji negalėjo būti taikoma. Atsakovės administracijai buvo žinoma, kad nuo 2015 m. gruodžio 4 d. bendrovėje įsteigta profesinė sąjunga „Sandrauga“, tačiau suminės apskaitos įvedimas su ja nebuvo derintas.

5121.2.

52Teismas netinkamai taikė DK 158 straipsnio nuostatas. Atsakovė nenurodė jokių teisės aktų ar bendrovės vidinių dokumentų, kurie pagrįstų, kad UAB Kuršėnų autobusų parko veikloje taikomas Nutarimas Nr. 587. Vien tai, kad UAB Kuršėnų autobusų parkas yra transporto srityje veikianti įmonė, dar neįrodo, jog jos veiklai taikytinas šis nutarimas. Ieškovui dirbant atsakovės nustatytu grafiku, tarp maršrutų susidarydavo ne trumpesni kaip 45 min. stovėjimai, už kuriuos nebuvo mokamas darbo užmokestis, teigiant, kad tai yra pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Tačiau pagal atsakovės nuo 2011 m. balandžio 11 d. galiojančias darbo tvarkos taisykles, patvirtintas įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 4-11, pertrauka pailsėti ir pavalgyti yra 1 valanda (Darbo tvarkos taisyklių 5.4 punktas). Ieškovo darbo sutarties 7 punkte nustatyta, kad darbuotojui taikoma DK 158 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbo sutartis. Taigi DK, aukštesnės galios teisės akte, aiškiai reglamentuota pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

5321.3.

54Teismas pažeidė darbo laiką ir buvimą darbdavio žinioje reglamentuojančias teisės normas. DK 142 straipsnis reglamentuoja, kad darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. 1993 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, iš dalies pakeista 2000 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/34/EB, ir ją papildžiusi Direktyva 2003/88, taip pat 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 nustato, kad vairuotojo darbo laikas – tai laikas, kai jis vairuoja transporto priemonę ir kitas darbo laikas. Kitas darbo laikas yra visa veikla, Direktyvoje 2002/15 apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų; kitas darbo laikas, be kita ko, yra transporto priemonės priežiūra bei buvimas darbdavio žinioje. ESTT savo suformuotoje praktikoje byloje C-266/14 konstatavo, kad vairuotojai – tai darbuotojai, kurie yra darbdavio žinioje, nes maršrutai ir atstumai, kuriais reikia vykti, priklauso tik nuo darbdavio valios. Be to, vykdami šiais maršrutais, darbuotojai pavaldūs savo darbdaviui, nes jeigu jis nuspręstų pakeisti klientų sąrašą ar vykimo maršrutus, šie darbuotojai būtų priversti paklusti šiam nurodymui ir vykti kitur pagal naują darbdavio sudarytą maršrutą. Nepagrįsta teismo išvada, kad vairuotojų-konduktorių pagrindinė pareiga ir funkcija vairuoti transporto priemonę. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovui tenka autobusų priežiūra ir plovimas, remontas; taip pat ieškovui, esant darbdavės reikalavimui, tekdavo vykti kitu, nei jo darbo grafike nustatytas, maršrutu. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad tam tikrais atvejais ieškovas vykdavo į namus, kadangi darbuotojas net ir priverstinių stovėjimų tarp maršrutų metu buvo darbdavės žinioje, darbdavė su tokiu vairuotojo-konduktoriaus elgesiu sutiko.

5521.4.

56Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 177 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio nuostatas. Teismas išvadas dėl įrodinėjimo dalyko (duomenų atitikties tikrovei, darbo laiko režimo – suminės darbo laiko apskaitos) padarė nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų ir nurodytų argumentų, nepasisakydamas dėl jų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių.

5721.5.

58Teismas netinkamai pasinaudojo jam suteikta ex officio (pagal pareigas) teise ir pareiga rinkti įrodymus (darbo bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011) darbo bylose teismas aktyvus darbuotojo, silpnesniosios darbo santykių šalies, naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ex officio teise pasinaudojo rinkdamas duomenis, siekdamas pagrįsti ne ieškovo, o atsakovės poziciją.

5921.6.

60Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009). Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1127/2003 pateiktais išaiškinimais, kurioje esminis ginčas susijęs su darbuotojų siuntimą į tarnybines komandiruotes reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, o tai nagrinėjamam ginčui netaikoma. Teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes, nesivadovavo kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, o rėmėsi praktika, kurioje nagrinėjama situacija iš esmės nėra analogiška.

6122.

62Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti galioti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6322.1.

64Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, nurodytu šios nutarties 21.1 punkte. Ieškovo darbo sutartyje nustatyta, kad jo darbas yra pagal patvirtintą darbo grafiką. Ieškovas pasirašytinai supažindintas su: 1) bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nustatytas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas; 2) vairuotojų-konduktorių pareiginiais nuostatais, kuriuose įtvirtinta jo pareiga vadovautis bendrovės lokaliniais teisės aktais. Ieškovas patvirtino, kad, prieš priimant į darbą, jis buvo supažindintas su bendrovės vidaus teisės aktais, juos skaitė, taip pat neneigė, kad, pasirašydamas darbo sutartį, suprato, jog turės dirbti vairuotoju-konduktoriumi pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką ir kad darbo valandų jam nėra nustatyta, jos priklauso nuo kiekvieną dieną besikeičiančio darbo grafiko. Kiekvieną mėnesį ieškovas susipažindavo su darbo grafikais, kiekvieną mėnesį jam būdavo įteikiamas atsiskaitymo lapelis, jis gaudavo darbo užmokestį pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis ir šių aplinkybių ieškovas neginčija. Suminė darbo laiko apskaita bendrovėje įvesta 2004 m. sausio mėnesį ir nebuvo keista. Ieškovo darbo sutartis sudaryta po šio termino, t. y. jau bendrovėje esant įvestai suminei darbo laiko apskaitai. Todėl daug anksčiau negu sudaryta darbo sutartis priimtas bendrovės direktoriaus įsakymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą niekaip negalėjo pakeisti ieškovo teisinės padėties darbo santykiuose.

6522.2.

66Jei būtų vertinama, kad profesinė sąjunga ar jos padalinys įsteigtas pas atsakovę tik 2015 m. lapkričio 23 d., tai ieškovo teiginys, jog 2004 m. sausio 2 d. įsakymas nebuvo derintas su profesine sąjunga, vertintinas kaip nepagrįstas, nes įsakymo priėmimo metu profesinės sąjungos ar jos padalinio net nebuvo. Atsakovės darbuotojams atstovavo darbo taryba (DK 19 straipsnis), t. y. darbuotojų išrinkta atstovė I. S., su ja ir buvo derinami bendrovės administracijos priimami vidiniai teisės aktai.

6722.3.

68Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl DK 158 straipsnio 1 dalies taikymo. Kadangi atsakovė yra transporto srityje veikiantis juridinis asmuo, jos darbuotojų darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų (DK 148 straipsnis). Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas pertraukų tarp reisų metu neatlikdavo jokių jam pavestų darbinių funkcijų. Jokiais lokaliniais teisės aktais ieškovas nebuvo įpareigotas pertraukų tarp reisų metu atlikti kokias nors darbines funkcijas, jis laisvai galėjo disponuoti savo laiku ir nebuvo priklausomas nuo darbdavės, todėl atsakovė, apskaičiuodama ieškovo faktiškai dirbtą laiką pagal realius maršrutų grafikus, pagrįstai šį laiką pripažino pertraukomis pailsėti ir pavalgyti ir jo neįtraukė į faktiškai išdirbtą darbo laiką (DK 143 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nutarimu Nr. 587 patvirtintų „Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse“ 1.8 punkte nustatyta, kad transporto srityje netaikoma DK 158 straipsnio 1 dalies nuostata, todėl ieškovui šio nutarimo nuostatos taikomos pagrįstai.

6922.4.

70Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, nurodytu šios nutarties 21.3 punkte. ESTT 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu darbo laiko klausimais civilinėje byloje C-266/14 buvo suformuota praktika aiškinant Direktyvą 2003/88. ESTT nagrinėjo klausimą, ar darbuotojo vykimas į darbdavio nurodyto kliento buvimo vietą ir iš jos yra darbo laikas. Taigi ESTT nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės ne tik netapačios, nepanašios, bet ir kardinaliai skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas precedentu, taikytinu šioje byloje. Tačiau ESTT šiame sprendime išsamiai išdėstė, kad tam, jog darbdaviui atsirastų pareiga sumokėti už darbuotojo darbo laiką, būtinos šios trys sąlygos: 1) darbuotojas turi vykdyti savo veiklą arba atlikti pareigas; 2) darbuotojas turi būti darbdavio žinioje; 3) darbuotojas turi būti darbo vietoje. Šios sąlygos yra kumuliatyviosios, t. y. jos turi būti visos vienu metu, nors vienos nesant, laikas nelaikytinas „darbo laiku“. ESST savo sprendime dėl pirmosios sąlygos nurodė, kad nustačius, jog darbuotojų kelionės pas darbdavio nurodytus klientus yra priemonė, būtina, kad darbuotojai galėtų teikti klientams technines paslaugas, turi būti laikoma, kad tai atitinka pirmąją „darbo laiko“ sąvokos sąlygą, t. y. darbuotojai kelionės iš gyvenamosios vietos pas klientus ir atgal metu vykdo savo veiklą arba atlieka savo pareigas. Aiškindamas antrąją „darbo laiko“ sąvokos sąlygą, ESTT nurodė, kad, tam, jog darbuotoją būtų galima laikyti esančiu darbdavio žinioje, jo padėtis turi būti tokia, kurioje jis teisiškai privalo paklusti savo darbdavio nurodymams ir dirbti jam. Esant situacijai, kai darbuotojai gali laisvai vykti į susitikimus su klientu savo pageidautinu maršrutu, t. y. organizuotis savo kelionės laiką kaip tinkami, šios sąlygos neatitiktų, todėl darbuotojų tokioje kelionėje praleistas laikas nebūtų laikomas „darbo laiku“, už kurį darbdaviui kiltų pareiga sumokėti. Dėl trečiosios „darbo laiko“ sąvokos sąlygos, pagal kurią darbuotojas nagrinėjamu laikotarpiu turi būti darbo vietoje, ESTT priminė, kad jeigu darbuotojas, kuris neturi nuolatinės darbo vietos, atlieka savo pareigas kelionių pas klientus ir iš jų metu, šį darbuotoją kelionės metu reikia laikyti esančiu darbo vietoje. Kadangi kelionės yra būdingos nuolatinės ar įprastos darbo vietos neturinčio darbuotojo statusui, tokių darbuotojų darbo vietos negalima susiaurinti iki fizinio jų buvimo pas darbdavio klientus. Taigi iš nurodytos praktikos išplaukia išvada, kad tik tais atvejais, kai darbuotojas privalo vykdyti savo darbo funkcijas arba atlikti pareigas, paklusdamas darbdavio nurodymams ir būdamas darbdavio nurodytoje vietoje, laikas laikytinas darbo laiku. Jeigu nors viena iš minėtų sąlygų netenkinama – toks darbuotojo laikas nelaikytinas darbo laiku, už jį pareiga mokėti darbdaviui nekyla. Ieškovas pertraukų tarp reisų metu neatlieka jam pavestų darbinių funkcijų. Nei darbo sutartyse, nei pareiginiuose nuostatuose ieškovui nėra nustatyta jokių kitų papildomų darbų, kuriuos jis turėtų atlikti stovėjimo tarp maršrutų laiku. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pertraukų tarp maršrutų metu ieškovas neatliko savo tiesioginių darbinių funkcijų, minėtu laiku laisvai disponavo savo nuožiūra, neprivalėjo būti savo darbo vietoje ar transporto priemonėje, neturėjo būti nuolat pasiekiamas, kad iškviestas galėtų atlikti kito pobūdžio darbą, atlikti kitą jam darbdavio nepavestą darbą, todėl negalėjo tikėtis, kad atsakovė įtrauks šias pertraukas į faktiškai išdirbtą darbo laiką.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

73Dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo ir poilsio laiką, darbo laiko režimą

7423.

75Būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo Europos Sąjungos lygmeniu reglamentuoja Direktyva 2003/88/EB, kuri taikoma minimaliam dienos poilsio, savaitės poilsio ir kasmetinių atostogų laikui, pertraukoms ir maksimaliam savaitės darbo laikui bei tam tikriems naktinio darbo, pamaininio darbo ir darbo modelių aspektams reglamentuoti (Direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 1, 2 dalys).

7624.

77Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyva 2003/88/EB reglamentuojami tik tam tikri darbo laiko organizavimo aspektai, todėl iš esmės ji netaikoma darbuotojų darbo užmokesčiui (žr. ESTT 2017 m. liepos 26 d. sprendimo Hälvä ir kt., C 175/16, EU:C:2017:617, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali nustatyti, kad užmokestis darbuotojui už „darbo laiką“ skiriasi nuo atlyginimo darbuotojui už „poilsio laiką“; be to, už pastarąjį laikotarpį galima ir visai nenustatyti jokio atlyginimo (ESTT 2018 m. vasario 21 d. sprendimo Matzak, C 518/15, EU:C:2018:82, 51 punktas).

7825.

79Pagal Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą darbo laiko apibrėžtį darbo laikas – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką. Atitinkamai poilsio laikas – tai visoks laikas, kuris nėra darbo laikas (Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 2 punktas).

8026.

81Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad „darbo laiko“ ir „poilsio laiko“ sąvokos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2003/88/EB, yra Sąjungos teisės sąvokos ir jas reikia apibrėžti pagal objektyvius kriterijus, remiantis šios direktyvos, kuria siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus, skirtus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms pagerinti, sistema ir tikslu. Iš tiesų tik tokiu savarankišku aiškinimu galima užtikrinti visapusišką šios direktyvos veiksmingumą ir vienodą minėtų sąvokų taikymą visose valstybėse narėse (žr. ESTT sprendimo Dellas ir kt., C 14/04, EU:C:2005:728, 44 ir 45 punktus; nutarties Vorel, C 437/05, EU:C:2007:23, 26 punktą ir nutarties Grigore, C 258/10, EU:C:2011:122, 44 punktą).

8227.

83Teisingumo Teismas nurodė, kad tam, jog konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku, turi būti šios trys sąlygos: pirma, darbuotojas turi būti „darbo vietoje“; antra, jis turi būti darbdavio žinioje; trečia, jis turi vykdyti savo veiklą arba atlikti pareigas (žr. ESTT 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Federación de Servicios Privados del sindicato Comisiones obreras, C 266/14, EU:C:2015:578, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

8428.

85Lemiamas veiksnys kvalifikuojant laikotarpį kaip „darbo laiką“ pagal Direktyvą 2003/88/EB yra tas, kad darbuotojas privalo fiziškai būti darbdavio nurodytoje vietoje ir turi būti jo pasiekiamas, kad prireikus galėtų nedelsdamas atlikti savo funkcijas. Šios pareigos, dėl kurių atitinkami darbuotojai negali pasirinkti buvimo vietos budėjimo laikotarpiais, laikytinos susijusiomis su jų funkcijų vykdymu (žr. ESTT 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Jaeger, C 151/02, EU:C:2003:437, 63 punktą; 2011 m. kovo 4 d. nutarties Grigore, C 258/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:122, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

8629.

87Kitaip yra tada, kai darbuotojas dirba pasyviojo budėjimo režimu, pagal kurį jis turi būti visada pasiekiamas, tačiau neprivalo būti darbo vietoje. Šiuo atveju, nors yra darbdavio žinioje, t. y. turi būti jo pasiekiamas, darbuotojas gali laisviau organizuoti savo laiką ir jį skirti savo interesams tenkinti. Tokiomis aplinkybėmis tik laikas, susijęs su realiu paslaugų teikimu, gali būti laikomas „darbo laiku“ pagal Direktyvą 2003/88/EB (žr. ESTT 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Jaeger, C 151/02, EU:C:2003:437, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Galimybė darbuotojams disponuoti savo laiku be didelių suvaržymų ir veikti savo interesais suponuoja, kad šis laikas nekvalifikuotinas kaip darbo laikas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 2003/88/EB (žr. ESTT sprendimo Simap, C 303/98, EU:C:2000:528, 50 punktą).

8830.

89Teisėjų kolegija pažymi, kad Direktyvos 2003/88/EB 14 straipsnis suteikia galimybę kituose Bendrijos dokumentuose nustatyti konkretesnius darbo laiko organizavimo reikalavimus dėl tam tikrų profesijų arba veiklos rūšių. Atsižvelgiant į Direktyvos 2002/15/EB sektorinį pobūdį, jos nuostatoms teikiama pirmenybė, palyginti su Direktyva 2003/88/EB.

9031.

91Direktyvos 2002/15/EB, kaip specialaus teisės akto, tikslas – nustatyti būtiniausius darbo laiko organizavimo reikalavimus, siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugą ir saugą, kelių eismo saugumą bei suvienodinti konkurencijos sąlygas (Direktyvos 2002/15/EB 1 straipsnis).

9232.

93Pagal Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio d punktą mobilus darbuotojas – tai bet kuris darbuotojas, sudarantis kelionės ekipažą, įskaitant stažuotojus ir mokinius, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį, arba savo sąskaita. Šios direktyvos 3 straipsnio a punkto 1 papunktis nustato, kad darbo laikas mobiliems darbuotojams – tai laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, t. y. laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra tokia: i) vairavimas; ii) pakrovimas ir iškrovimas; iii) pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės; iv) valymas ir techninė priežiūra; v) visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti, arba vykdyti teisinius ir kontrolės įpareigojimus, tiesiogiai susijusius su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo stebėseną, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kt. formalumus; laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, ypač kai laukiama pakrauti arba iškrauti, kada iš anksto nežinoma to trukmė, t. y. prieš išvykimą arba prieš pat faktinę aptariamo laiko tarpsnio pradžią, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių ir (arba) pagal valstybių narių teisės aktuose nustatytas sąlygas.

9433.

95Pirmiau nurodytos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos perkeltos į nacionalinį teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) darbo laikas apibrėžiamas kaip laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (142 straipsnis). Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas (DK 156 straipsnis). DK 143 straipsnyje konkretizuojama, kokie laikotarpiai (ne)įeina į darbo laiką. Į darbo laiką, be kita ko, įeina faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose; laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti; pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką (1 dalies 1, 3, 4 punktai). Į darbo laiką neįeina, be kita ko, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos (2 dalies 5 punktas).

9634.

97Pagal DK 148 straipsnio nuostatas transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė.

9835.

99Įmonių, veikiančių transporto srityje, darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus iki 2017 m. liepos 1 d. reglamentavo Nutarimas Nr. 587. Jame pateikta darbo laiko apibrėžtis iš esmės tapati įtvirtintai Direktyvoje 2002/15/EB (žr. šios nutarties 32 punktą). Pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 10.4 punktą mobiliojo darbuotojo darbo laikas apima laiką nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje, ir atlieka savo funkcijas ar veiklą (išskyrus pertraukas, nurodytas 11.2 papunktyje, ir poilsio laiką, nurodytą 11.3 papunktyje), tai yra: laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai (vairavimas; krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš jos; valymas ir techninė priežiūra; kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su vykdoma konkrečia transporto veikla, įskaitant krovimo priežiūrą, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kitus formalumus, vykdyti (10.4.1 papunktis); taip pat laikas, kuriuo mobilusis darbuotojas negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iš anksto numatyti trukmės, t. y. prieš išvykimą arba tik prieš faktinio išvykimo laiką, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių (10.4.2 papunktis).

10036.

101Teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje ieškovo keliamas klausimas dėl transporto srityje veikiančios įmonės pareigos mokėti darbo užmokestį darbuotojui spręstinas, vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis (žr. šios nutarties 24 punktą). Tačiau, esant šalių ginčui dėl konkrečių laikotarpių (ne)priskyrimo darbo ar jam prilygintam laikui, už kurį pagal nacionalinės teisės normas turi būti sumokama, bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į Direktyvos 2003/88/EB bei Direktyvos 2002/15/EB nuostatas dėl darbo ir poilsio laiko apibrėžties, Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl esminių kriterijų, sąlygų konkretų laikotarpį kvalifikuoti kaip darbo laikas. Teismai pagal bylos duomenis turi įvertinti darbuotojo ginčo laiko kokybę, t. y. ar vairuotojas turi būti darbo vietoje, ar turi būti pasiekiamas darbdavio, ar gali disponuoti laiku be didelių suvaržymų savo ir (ar) savo šeimos interesais ir pan.

10237.

103Atsižvelgiant į ieškovo kasaciniame skunde keliamus klausimus, aktualios ir teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiko režimą. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 147 straipsnyje buvo nustatyta, kad: kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles; darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (DK 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 147 straipsnio 1 dalis); darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi (DK 147 straipsnio 3 dalis).

10438.

105Nutarimo Nr. 587, reglamentavusio darbo ir poilsio laiko ypatumus ekonominės veiklos srityse, tarp jų – transporto srityje, 3 punkte buvo nustatyta, kad darbo dienų skaičius per savaitę, darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos, savaitės nepertraukiamasis poilsis nustatomi kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, įmonės darbo (pamainų) grafikuose, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (DK 19 straipsnis), arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Dirbant pamainomis, privalo būti garantuotas tolygus pamainų keitimasis. Pagal šio Nutarimo 5 punktą 1 punkte nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojams, kuriems dėl darbo pobūdžio ir (ar) darbų sezoniškumo negalima iš anksto numatyti kasdieninio ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita ir nustatomi suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiai.

10639.

107Pažymėtina, kad, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo ir poilsio laiko sąvokos iš esmės liko tos pačios (DK 111–115 straipsniai, 119 straipsnis, 120–121 straipsniai, 122, 139 straipsniai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo“, keitusio Vyriausybės nutarimą Nr. 587, nuostatos taip pat iš esmės atitinka ankstesnį reglamentavimą.

108Dėl atsakovės pareigos mokėti darbo užmokestį, atsižvelgiant į ieškovo darbo laiko režimą ir ginčo laikotarpių kaip darbo laiko (ne)kvalifikavimą

10940.

110Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad į darbo laiką turi būti įskaitytas visas priverstinių pertraukų tarp maršrutų laikas, nes ieškovas neturi galimybės laisvai, savo nuožiūra disponuoti pertraukų tarp maršrutų metu. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai jam nemoka priklausančio darbo užmokesčio už visą darbo dieną (žr. šios nutarties 21.2–21.3 punktus).

11141.

112Šią bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovė neprivalo mokėti ieškovui darbo užmokesčio, nes ginčo (pertraukų tarp maršrutų) laikas nelaikytinas darbo laiku (žr. šios nutarties 10, 15 punktus). Ieškovas, nesutikdamas su šia išvada, kasaciniame skunde argumentuoja, kad pertraukų tarp maršrutų metu jis yra priklausomas nuo darbdavės (esant reikalavimui, privalo vykdyti nurodymus), yra priverstas laukti kito maršruto, atlieka kitus darbus (plauna ir prižiūri autobusą) ir negali visiškai naudotis savo laiku, taigi yra darbdavės žinioje.

11342.

114Teismai, ištyrę bylos duomenis, nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) UAB Kuršėnų autobusų parko autobusų vairuotojams-konduktoriams nuo 2004 m. įvestas specialus darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą; 2) atsakovės patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas, nustatytas darbo laikas darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, nurodyta, kad tokių darbuotojų darbo laikas yra ne ilgesnis kaip 48 val. per savaitę (5.1 punktas); kasdieninė darbo laiko trukmė yra 8 darbo valandos; esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip 12 val. per darbo dieną (pamainą) (5.2 punktas); pertraukos pavalgyti ir pailsėti trukmė 1 val., pradžia 12 val., pabaiga 13 val.; pertraukos pradžia ir pabaiga nustatoma darbo laiko grafike (5.4 punktas); pertrauka pavalgyti ir pailsėti į darbo laiką neįskaitoma (5.5 punktas); įmonės vadovas ar įmonės vadovo įgaliotas asmuo įveda suminę darbo laiko apskaitą įsakymu ir kontroliuoja darbo laiko apskaitos režimą (5.6 punktas); 3) 2009 m. sausio 30 d. darbo sutartyje ieškovui nustatyta 8 valandų darbo dienos trukmė dirbant pagal patvirtintą darbo grafiką; 4) kiekvieną mėnesį ieškovas buvo susipažindintas su darbo grafikais, kiekvieną mėnesį jam būdavo įteikiami atsiskaitymo lapeliai; 5) darbo užmokestį jis gaudavo pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, tokį ilgą laiko tarpą (nuo 2009 m.) ieškovui nekilo abejonių dėl nustatytos darbo laiko apskaitos, dėl to jokių pretenzijų darbdavei nereiškė; 6) ieškovas neprivalėjo būti pasiekiamas (nebudėjo); 7) laikotarpiais tarp maršrutų ieškovas važiuodavo autobusu į namus ar kitais reikalais.

11543.

116Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas galėjo laisvai disponuoti laiku tarp maršrutų, tenkinti savo poreikius, ilsėtis ir pan., šiuo laiku jis nebuvo darbdavės žinioje ir nevykdė darbo funkcijų, susijusių su transporto priemonės ir keleivių aptarnavimu. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritaręs šioms išvadoms, pabrėžė, kad, bendrovėje 2015 m. lapkričio 23 d. įsteigus profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinį, 2017 m. birželio 14 d. įgaliojimu atstovauti darbuotojams profesinė sąjunga pavedė pačiam ieškovui, todėl su darbo grafikais, jų sudarymo principais, juose išdėstyta informacija buvo susipažinęs ir didžiąją dalį jų patvirtino savo parašais; taigi ieškovas tikrai turėjo suprasti, kaip yra skaičiuojamas ir apmokamas jo dirbtas laikas, ir negalėjo nežinoti apie bendrovėje taikomą suminę darbo laiko apskaitą ir darbo užmokesčio mokėjimo sistemą (žr. šios nutarties 12 punktą).

11744.

118Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal darbo laiko režimą reglamentuojančias DK nuostatas darbo ir poilsio laiko pasiskirstymą per parą (kaitą) nustato darbo tvarkos taisyklės (žr. iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusio DK 147 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės nutarimu Nr. 587 patvirtintų ypatumų 3 punktą; Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinto aprašo 3 punktą; šios nutarties 37–39 punktai). Šios nuostatos ir atsakovės lokaliniai norminiai aktai suponuoja, kad darbo ir poilsio laiko kaita reglamentuojama darbo (pamainų) grafikuose. Juose, be kita ko, gali būti nustatytas pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, kai darbuotojo darbo laikas padalijamas į kelias dalis ir vežimai vykdomi pagal suderintus darbo grafikus su pertraukomis, kurios savaime nelaikytinos darbo laiku. Darbuotojų pareiga dirbti darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku (buvo) nustatyta DK 147 straipsnio 3 dalyje, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 115 straipsnio 1 dalyje.

11945.

120Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad sprendžiant, kuris laikas yra skirtas darbui, kuris – poilsiui ir ar yra taikomas pertraukiamas darbo režimas, atsižvelgtina į tai, ar šalys darbo sutartyje sulygo dėl darbo pagal darbo grafikus, nes juose, minėta, gali būti nustatyta ne tik darbo (pamainos) diena, bet ir darbo bei poilsio laiko kaita per parą.

12146.

122Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 42 punkte nurodytas teismų nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad, šalių susitarimu pagal darbo sutarties nuostatas ieškovui įsipareigojus atsakovės įmonėje dirbti pagal patvirtintą darbo grafiką, įmonėje, atsižvelgiant į jos vykdomos ekonominės veiklos ypatumus, esant įvestai suminei darbo laiko apskaitai, ieškovui faktiškai buvo (yra) taikomas pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas.

12347.

124Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis, kad pertraukų tarp maršrutų laikotarpiai nelaikytini darbo laiku. Pirmiau minėta, kad pagal ES bei nacionalinį teisinį reguliavimą, Teisingumo Teismo išaiškinimus tam, kad konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku, turi būti nustatyta sąlygų visuma, t. y. kad darbuotojas šiuo laiku privalo fiziškai būti darbo vietoje, yra darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą. Teismai vertino visų šių sąlygų įrodytumą, remdamiesi bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad darbo grafikuose nurodytų pertraukų tarp maršrutų metu autobusai turi būti darbdavės nurodytoje vietoje, kurioje ieškovas neprivalo likti, nes tokia pareiga įmonės vidaus teisės aktuose vairuotojams nenustatyta. Šių pertraukų metu, kaip nustatė teismai, ieškovas neprivalo vykdyti darbo, jokių papildomų, tiesiogiai su darbu susijusių, funkcijų (valyti, techniškai prižiūrėti transporto priemonę ir pan.).

12548.

126Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog darbo grafikuose nustatytų pertraukų laiku ieškovas gali disponuoti be didelių suvaržymų, skirti jį savo interesams tenkinti, toks laikas nepriskirtinas darbo laikui ar jam prilygintinam laikotarpiui (netenkinamos būtinosios sąlygos) ir atsakovė neturi pareigos už jį mokėti darbo užmokestį. Ginčo pertraukos yra pateisinamos, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką bei darbo sutarties sąlygas.

12749.

128Dėl ieškovo kasaciniame skunde nurodyto argumento, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymas turėjo būti derinamas su profesine sąjunga (žr. šios nutarties 21.1 punktą), teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nustatė teismai, UAB Kuršėnų autobusų parko suminė darbo laiko apskaita autobuso vairuotojams-konduktoriams įvesta 2004 m. sausio 2 d. įsakymu, o Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys – UAB Kuršėnų autobusų parko profesinė sąjunga – įmonėje įsteigtas tik nuo 2015 m. gruodžio 4 d. (žr. šios nutarties 8–9, 13 punktus).

12950.

130Nors ieškovas teigia, kad jis nežinojo apie atsakovės įmonėje įvestą suminę darbo laiko apskaitą, nes darbo sutartyje tai nenurodyta, o su 2004 m. sausio 2 d. įsakymu jis nesupažindintas, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šias aplinkybes teismai tyrė ir nustatė, kad, ieškovui pradėjus dirbti, buvo pateikti įmonės vidaus dokumentai susipažinti, be to, ieškovas žinojo, jog dirbs vairuotoju-konduktoriumi pagal iš anksto patvirtintą grafiką, kiekvieną mėnesį jis gaudavo darbo užmokestį pagal darbo laiko apskaitos duomenis, nekėlė klausimų dėl nustatytos darbo laiko apskaitos. Šios nutarties 43 punkte minėta, kad, bendrovėje 2015 m. lapkričio 23 d. įsteigus profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinį, 2017 m. birželio 14 d. įgaliojimu atstovauti darbuotojams profesinė sąjunga pavedė pačiam ieškovui, todėl su darbo grafikais, jų sudarymo principais, juose išdėstyta informacija ieškovas buvo susipažinęs ir didžiąją dalį jų patvirtino savo parašais. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovas tikrai turėjo suprasti, kaip yra skaičiuojamas ir apmokamas jo dirbtas laikas, ir negalėjo nežinoti apie bendrovėje taikomą suminę darbo laiko apskaitą ir darbo užmokesčio mokėjimo sistemą.

13151.

132Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teisėjų kolegija nekonstatuoja ir sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su teismų išvada, jog ieškovas žinojo (jam negalėjo būti nežinoma), kad už darbą jam mokama pagal suminę darbo laiko apskaitą. Pažymėtina, kad suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, 2004 m. sausio 2 d. įsakymo teisėtumo ieškovas iš esmės neginčija, nepateikia atitinkamų teisinių argumentų, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

13352.

134Teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes vertinant skundžiamų teismų procesinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą jie yra teisiškai nereikšmingi.

13553.

136Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

137Dėl bylinėjimosi išlaidų

13854.

139Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

14055.

141Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos (2018 m. spalio 8 d.) nepateikė duomenų apie savo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina (CPK 93 straipsnis).

14256.

143Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

144Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

145Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

146Priteisti iš ieškovo R. K. (a. k. ( - ) valstybės naudai 9,53 Eur (devynis Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

147Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 7. 2.... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 31 d. dirba vairuotoju-konduktoriumi... 11. 4.... 12. Atsakovė UAB Kuršėnų autobusų parkas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 14. 5.... 15. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad šalys 2009 m. sausio 30 d. sudarė Darbo sutartį Nr.... 18. 7.... 19. 2011 m. balandžio 27 d. ieškovas pasirašytinai patvirtino, kad yra... 20. 8.... 21. Ieškovas 2009 m. vasario 2 d. pasirašytinai supažindintas su... 22. 9.... 23. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovui buvo... 24. 10.... 25. Nesutikdamas su ieškovo pateiktais nesumokėto darbo užmokesčio dalies... 26. 11.... 27. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. 12.... 29. Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo apeliacinio skundo argumentą dėl... 30. 13.... 31. Kolegija laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad įsakymas dėl suminės... 32. 14.... 33. Spręsdama klausimą dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovui... 34. 15.... 35. Pirmiau nurodytu nutarimu patvirtintų „Darbo ir poilsio laiko ypatumų... 36. 16.... 37. Kolegijos vertinimu, papildomų ir specialių pertraukų, kurios įskaitomos į... 38. 17.... 39. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginius, grindžiamus Europos... 40. 18.... 41. Kolegija nurodė, kad ESTT 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu darbo laiko... 42. 19.... 43. Lietuvos teismų praktikoje formuluojama taisyklė, jog laikas, vairuotojo... 44. 20.... 45. Nei vidaus darbo tvarkos taisyklėse, nei vairuotojų-konduktorių... 46. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 47. 21.... 48. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 49. 21.1.... 50. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas iš bendrovės darbo... 51. 21.2.... 52. Teismas netinkamai taikė DK 158 straipsnio nuostatas. Atsakovė nenurodė... 53. 21.3.... 54. Teismas pažeidė darbo laiką ir buvimą darbdavio žinioje... 55. 21.4.... 56. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 57. 21.5.... 58. Teismas netinkamai pasinaudojo jam suteikta ex officio (pagal pareigas) teise... 59. 21.6.... 60. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 61. 22.... 62. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą... 63. 22.1.... 64. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, nurodytu šios nutarties... 65. 22.2.... 66. Jei būtų vertinama, kad profesinė sąjunga ar jos padalinys įsteigtas pas... 67. 22.3.... 68. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl DK 158 straipsnio 1 dalies... 69. 22.4.... 70. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, nurodytu šios nutarties... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 73. Dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo ir poilsio laiką, darbo laiko... 74. 23.... 75. Būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus dėl darbo... 76. 24.... 77. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyva 2003/88/EB reglamentuojami... 78. 25.... 79. Pagal Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą darbo laiko... 80. 26.... 81. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad „darbo laiko“ ir... 82. 27.... 83. Teisingumo Teismas nurodė, kad tam, jog konkretus laikotarpis būtų laikomas... 84. 28.... 85. Lemiamas veiksnys kvalifikuojant laikotarpį kaip „darbo laiką“ pagal... 86. 29.... 87. Kitaip yra tada, kai darbuotojas dirba pasyviojo budėjimo režimu, pagal kurį... 88. 30.... 89. Teisėjų kolegija pažymi, kad Direktyvos 2003/88/EB 14 straipsnis suteikia... 90. 31.... 91. Direktyvos 2002/15/EB, kaip specialaus teisės akto, tikslas – nustatyti... 92. 32.... 93. Pagal Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio d punktą mobilus darbuotojas – tai... 94. 33.... 95. Pirmiau nurodytos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos perkeltos į... 96. 34.... 97. Pagal DK 148 straipsnio nuostatas transporto, pašto, žemės ūkio,... 98. 35.... 99. Įmonių, veikiančių transporto srityje, darbuotojų darbo ir poilsio laiko... 100. 36.... 101. Teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje ieškovo keliamas klausimas dėl... 102. 37.... 103. Atsižvelgiant į ieškovo kasaciniame skunde keliamus klausimus, aktualios ir... 104. 38.... 105. Nutarimo Nr. 587, reglamentavusio darbo ir poilsio laiko ypatumus ekonominės... 106. 39.... 107. Pažymėtina, kad, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo... 108. Dėl atsakovės pareigos mokėti darbo užmokestį, atsižvelgiant į ieškovo... 109. 40.... 110. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad į darbo laiką turi būti... 111. 41.... 112. Šią bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovė neprivalo mokėti... 113. 42.... 114. Teismai, ištyrę bylos duomenis, nustatė šias teisiškai reikšmingas... 115. 43.... 116. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas... 117. 44.... 118. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal darbo laiko režimą reglamentuojančias... 119. 45.... 120. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad sprendžiant, kuris laikas yra skirtas... 121. 46.... 122. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 42 punkte nurodytas... 123. 47.... 124. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis,... 125. 48.... 126. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog darbo... 127. 49.... 128. Dėl ieškovo kasaciniame skunde nurodyto argumento, kad suminės darbo laiko... 129. 50.... 130. Nors ieškovas teigia, kad jis nežinojo apie atsakovės įmonėje įvestą... 131. 51.... 132. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo... 133. 52.... 134. Teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes... 135. 53.... 136. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, patikrinusi apskųstą... 137. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 138. 54.... 139. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961,... 140. 55.... 141. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą... 142. 56.... 143. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,53 Eur bylinėjimosi... 144. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 145. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018... 146. Priteisti iš ieškovo R. K. (a. k. ( - ) valstybės naudai 9,53 Eur (devynis... 147. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...