Byla e2A-732-657/2018
Dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26+07-217/2017 pagal ieškovės akcinės draudimo bedrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei R. U., trečiasis asmuo V. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

3Teismas,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. U. 748,05 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2016 m. liepos 29 d. iš atsakovei R. U. priklausančio buto, esančio ( - ), buvo užlietas ieškovės draudėjo butas, esantis ( - ). Aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, todėl ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 748,05 Eur draudimo išmoką..
  3. Atsakovė R. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  4. Nurodė, kad draudiminis įvykis įvyko ne dėl jos kaltės, jos bute esantys santechniniai ar kiti įrengimai nebuvo to priežastimi. Atsakovė nurodytu laiku bute negyveno, nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. bute gyveno nuomininkai V. M. ir I. K.. Įvykio metu nuomininkai buvo laikinai išvykę, kad apipiltas kaimynės butas jie sužinojo vėliau, pažįstamam pranešus telefonu. Nuomininkams atvykus UAB „Jonavos paslaugos“ avarinės tarnybos darbuotojai jau buvo išvykę, vandens nutekėjimas buvo sustabdytas. Nuomininkai atsakovės bute vamzdynų gedimo ar užpylimo požymių nerado, bute buvo sausa ir tvarkinga, tai matė ir kartu užėję kaimynai. Ieškovė ir draudiminį įvykį konstatavę UAB „Jonavos paslaugos“ atstovai į butą užėję nebuvo, jo neapžiūrėjo, neįsitikino, kad bute nebuvo jokių santechnikos gedimų ar vandens užpylimo požymių. Dėl bute drėkstančių sienų buvo kviečiama avarinė tarnyba, tačiau priežasčių nenustatė.
  5. Trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad iš atsakovės R. U. nuomojasi butą, adresu ( - ). Įvykio metu namuose nebuvo. Avarinės tarnybos darbuotojai į numojamą butą nebuvo įėję. Jų bute buvo šlapia tualeto siena, matyt, vanduo bėgo nuo stovo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad buto Nr. 5 buto virtuvėje ir kambaryje pastebėtos vandens dėmės lubose bei sienose galėjo atsirasti dėl užpylimo iš viršutinių butų. Trečiasis asmuo V. M. patvirtino aplinkybę, kad jų bute Nr.10 apipylimo metu nebuvo, jie buvo išvykę, o atvažiavę savo kaltės požymių nepastebėjo, tualete rado prie stovo drėkstančią sieną, dėl ko vėliau kvietė UAB ,,Jonavos paslaugos“ darbuotojus. Iš UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad registracijos žurnale 2016 m. liepos mėnesį name, ( - ), gyventojų butuose gedimų nėra užfiksuota; 2016 m. liepos 29 d. uždarytas vanduo namui dėl užpylimo, nes stovo ventilis neveikia, 10 bute gyventoja buvo užkišusi virtuvės kriauklę. Avarinės situacijos akte, surašytame UAB „Jonavos paslaugos“ vairuotojo santechniko A. S., nurodyta, jog 2016 m. liepos 29 d. buvo aplietas butas, ( - ), dėl 10 bute atidaryto virtuvės maišytuvo ir pilnos kriauklės skudurų, tačiau šis liudytojas nebuvo asmeniškai atėjęs į butą Nr. 10, nematė, kad bute kriauklė užkišta skudurais. Atsakovės pateikta buto nuomos sutartis patvirtina, kad minėtas butas 2015 m. spalio 19 d. metams laiko buvo išnuomotas V. M.. Atsakovės buto Nr. 10 nuomininkai V. M. ir I. K. parodė, kad įvykio metu jų namuose nebuvo, į butą niekas patekti negalėjo. Tai, kad į atsakovės butą iškvietimo metu nebuvo patekta, paliudijo ir UAB „Jonavos paslaugos“ avarinės tarnybos darbuotojai V. K. bei A. S. buvę įvykio vietoje. Užliejimo priežastį akte darbuotojai įrašė pagal aplieto buto savininkės nurodytą subjektyvią nuomonę bei dispečerės nurodymu. Tai, kad atsakovės buto nuomininkai atvykę į butą jokių jų kaltės požymių savo bute nepastebėjo, patvirtino kartu su jais į jų butą Nr. 10 įėjusi kaimynė E. K.. Kaimynė taip pat patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens parodymus, kad nuomininkai savaitę šiame bute negyveno. Todėl mažai tikėtina, kad jiems savaitę laiko nesant namuose, būtent tuo metu iš jų buto buvo aplietas butas Nr. 5. Be to avarinės situacijos aktą surašęs ir užpylimo priežastį nurodęs A. S. teismo posėdžio metu šios priežasties nepatvirtino. Trečiojo asmens ir liudytojos I. K. parodymais nustatyta, kad grįžę įvykio dieną į namus patys tualete pastebėjo šlapią sieną prie stovų virš klozeto. Kadangi tą dieną buvo užliejimas, avarinės tarnybos nekvietė, tačiau sienai nedžiūstant išsikvietė avarinę tarnybą. Šias aplinkybes patvirtina iš UAB „Jonavos paslaugos“ išreikalauti dokumentai, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. bute Nr. 10 siena prie stovų virš klozeto šlapia, 5 aukšte nėra namuose, 3 ir 4 aukštuose sausa, gedimas nenustatytas. Ieškovės nurodytas faktas, kad užpylimas įvyko 2016 m. liepos 29 d. iš viršutinio buto – Nr. 10, nukentėjusiosios teigimu, kaimynams 10 bute užmiršus užsukti vandens kraną, nenustatytas ir neįrodytas, nes į butą patekta nebuvo, o avarinė tarnyba nurodo kitas aplinkybes – vandens pratekėjimas dėl užkimštos plautuvės, nors faktiškai šių aplinkybių niekas nematė, nes į butą Nr. 10 nepateko. I. K. 2016 m. rugpjūčio 6 d. iškviesta avarinė tarnyba konstatavo, kad ir bute Nr.10 siena prie stovų virš klozeto šlapia, gedimas nenustatytas. Taigi, atsakovės butas taip pat buvo aplietas, todėl neatmetama tikimybė, kad tiek atsakovės, tiek ir nukentėjusiosios butai galėjo būti aplieti iš virš esančių kitų aukštų butuose atsiradusių gedimų ar dėl kitų aplinkybių. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė nesiėmė pareigos prižiūrėti butą ir dėl to atsirado nustatytos pasekmės. Dėl kieno kaltės ir kokių aplinkybių atsirado užliejimo pasekmės, nenustatyta, kadangi į 10 butą įvykio metu patekta nebuvo, o priežastis nurodyta tik pagal nukentėjusiosios pasakymą. Nors ieškovė neprivalo įrodinėti pačios užpylimo priežasties, tačiau tokios aplinkybės nenustačius negalima nustatyti ir atsakovės kaltės. Nei ieškovės turto apžiūros akte nurodyta priežastis – kaimynams 10 bute užmiršus užsukti vandens kraną, nei užpylimo faktas būtent iš atsakovės buto nebuvo konstatuotas. Dokumentuose remiamasi nukentėjusiosios išsakyta prielaida, o atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, jog ir jos butas yra apliejamas, tačiau priežastys nenustatytos. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant ieškovė turėtų teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės kaip atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė apsiribojo draudėjos pranešimu ir visapusiškai neištyrusi įvykio aplinkybių, t. y. nenustačiusi kada, iš kur ir dėl kokios priežasties į 5-ą butą prasiskverbė vanduo, pažeisdama Draudimo įstatymo nuostatas išmokėjo draudimo išmoką. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovės, neįrodžius jos kaltės ir civilinės atsakomybės sąlygų, nesant priežastinio ryšio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo fakto. Teismas rėmėsi išimtinai trečiojo asmens ir liudytojų I. K. ir E. K. parodymais, tinkamai neįvertindamas apeliantės į bylą pateiktų faktinių įrodymų, nesigilindamas į ginčo esmę ir nenustatinėdamas būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad apliejimas įvyko iš buto, esančio ( - ), nuosavybes teise priklausančio R. U.. Vykdydama draudiminio įvykio tyrimą bei nustatinėdama galimus kaltininkus, ieškovė gavo UAB „Jonavos paslaugos“ 2016 m. spalio 25 d. atsakymą Nr. 5A-2350, kuriame namo administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad avarijos šaltinis yra ( - ) bute užkimšta plautuvė, iš kurios buvo vandens pratekėjimas. Bendro naudojimo vamzdynų praleidimo šiame name užfiksuota nebuvo. Be to, nebuvo nuginčyti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Jonavos paslaugos“ 2016 m. liepos 29 d. aktas, kuriame nurodyta, kad „buvo nustatytas gedimas 10 bute, atidarytas virtuvės maišytuvas šalto vandens ir pilna kriauklė skudurų“, ir išrašas iš techninės registracijos žurnalo, kuriame buvo nurodyta, kad „liepos 29 d. buvo uždarytas visas namas, nes stovo ventilis neveikia. 10 buto gyventoja buvo užsikimšusi virtuvės kriauklę.“ Teismas netinkamai užfiksavo ir vertino liudytojų V. K. ir A. S. parodymus. Byloje esančių įrodymų visuma - turto apžiūros aktas, fotonuotraukos, Draudimo sutartis, sąmata, avarinės situacijos aktas, V. K., A. S. parodymai ir kt., patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. U. prašė skundą atmesti, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra pagrįstas ir objektyvus. Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Ieškovė neįrodė, kad draudėjos turtas buvo sugadintas dėl užliejimo iš atsakovės buto. Apeliacinio skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
  5. Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nėra pateikta.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. PZULT 2059812, ieškovas apdraudė draudėjai M. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Atsakovei R. U. nuosavybės teise priklauso butas ( - ), esantis virš M. G. buto. Ieškovė, gavusi draudėjos pranešimą apie įvykusį draudiminį įvykį – buto, kuriame ji gyvena apliejimą ir apžiūrėjusi apdraustą turtą, 2016 m. rugpjūčio 1 d. turto apžiūros akte Nr. 417631 užfiksavo bute rasti apdrausto turto apgadinimus. Pagal apžiūros akte užfiksuotus nuostolius 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta nuostolio suderinimo skaičiuoklė, kurioje nurodyta bendra draudimo išmokos suma – 748,05 Eur, kurią ieškovė 2016 m. rugsėjo 28 d. išmokėjo draudėjai M. G.. ieškovas 2017 m. kovo 31 d. pareikalavo, kad atsakovė per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlygintų žalą, t. y. grąžintų išmokėtą draudimo išmoką.
  3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, jog nėra nustatyta buto užpylimo priežastis ir tuo pačiu atsakovės kaltė, nes į atsakovės butą nebuvo patekta. Apeliantės teigimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
  4. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
  5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
  6. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
  7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos procese kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, atsakomybės atsakovei taikymo.
  8. Atsakovė, siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis buvo ne jos bute turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė tai paneigė trečiojo asmens Vl. M. paaiškinimu, kad įvykio metu jų bute Nr.10 nebuvo, jie buvo išvykę, o atvažiavę savo kaltės požymių nepastebėjo, be to rado jų pačių bute drėkstančią sieną prie stovo tualete, dėl ko vėliau kvietė UAB ,,Jonavos paslaugos“ darbuotojus, o 2016 m. rugpjūčio 6 d. iškviesta avarinė tarnyba konstatavo, kad ir 10 bute siena prie stovų virš klozeto šlapia, gedimas nenustatytas. Su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.
  9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovės surašytas 2016 m. rugpjūčio 1 d. Turto apžiūros aktas Nr. 417631, kuriame nurodyta, jog butas buvo aplietas iš virš esančio buto, jame neužsukus plautuvės krano; ieškovės pretenzija atsakovei; UAB „Jonavos paslaugos“ 2016 m. spalio 25 d. raštas Nr. 5A-2350, kuriame nurodyta, kad avarijos šaltinis yra ( - ) bute užkimšta plautuvė, ir bendro naudojimo vamzdynų praleidimo šiame name užfiksuota nebuvo; UAB „Jonavos paslaugos“ pateikti išrašai iš avarinių situacijų žurnalo, 2016 m. liepos 29 d. avarinės situacijos aktas, iš kurių matyti, jog avarijos priežastis yra užsikimšusi virtuvės kriauklė bute Nr. 10; bei ieškovės paaiškinimai ir liudytojų UAB „Jonavos paslaugos“ avarinės tarnybos darbuotojų V. K. bei A. S. parodymai duoti teismo posėdžio metu, patvirtina faktinę aplinkybę, kad buto Nr. 5 užpylimo židinys yra viršuje esančiame atsakovės bute Nr. 10. Atsakovė, būdama buto, esančio ( - ), savininkė privalėjo elgtis pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t. y. prižiūrėti jai priklausantį butą, domėtis jai priklausančio buto ir jame esančių santechnikos įrenginių priežiūra, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino, todėl darytina išvada, jog butas, esantis ( - ) buvo aplietas atsakovės kaltės. Atsakovės R. U. pateikti įrodymai šio fakto nepaneigia. Atsakovės neveikimas dėl jai priklausančio buto santechnikos įrangos priežiūros (labiausiai tikėtina dėl užsikimšusios plautuvės ir neužsukto krano) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su M. G. priklausančio buto, esančio ( - ), apliejimo pasekmėmis. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jos atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.), todėl ji privalo atlyginti padarytą žalą.
  10. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi ieškovas, išmokėdamas 748,05 Eur draudimo išmoką, atlygino M. G. turtui padarytą žalą, šiuo atveju jis įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
  11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2p).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
  2. Nagrinėjamu atveju patenkinus apeliacinį skundą ir priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintinas bylinėjimosi išlaidų klausimas spęstinas iš naujo. Ieškovė už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo 34,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Iš atsakovės taip pat priteistina 9,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

14Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

16Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas ( - ) ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, 748,05 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 05 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (748,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

17Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 9,13 Eur (devynis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai