Byla 2SA-35-823/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų (dabar – AB „LESTO“) ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilęs dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/20-4111/2000, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovui G. K., priteisė iš atsakovo ieškovui AB „Lietuvos energija“ filialui Vilniaus elektros tinklams (vėliau – AB Rytų skirstomieji tinklai, dabar – AB „LESTO“) 688 Lt skolą ir 34,40 Lt teismo išlaidų.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pareiškėjo prašymu atnaujinęs procesą civilinėje byloje Nr. 2/20-4111/2000 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (jei sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida), pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl 2000 m. liepos 5 d. sprendimo panaikinimo atmetė. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 6 d. nutartimi paliko nepakeistą.

6Pareiškėjas G. K. 2006 m. birželio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi procesą civilinėje byloje Nr. 2/20-4111-656/2000 atnaujinti atsisakė.

7Pareiškėjas G. K. 2011 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2/20-4111-656/2000. Pareiškėjas prašė, atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria iš jo priteista 688 Lt skola ir 520,93 Lt ekspertizės atlikimo ir bylinėjimosi išlaidos, ir atmesti ieškinį. Nurodė du proceso atnaujinimo pagrindus: CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą (jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas). Remdamasis 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu nurodė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, nes bylą išsprendė nutartimi, nors turėjo priimti sprendimą, kurio apskundimo terminas ilgesnis ir apeliacinėje instancijoje vyksta žodinis bylos nagrinėjimas. Teismas buvo šališkas, nes neišreikalavo įrodymų apie tai, ar tokio tipo apskaitos prietaisas, kurio rodmenimis ieškovas grindė savo reikalavimus, išimtas iš apyvartos, neleido išsiaiškinti, ar teisingai rodo elektros skaitiklis, kurio parodymai pareiškėjui kėlė abejonių. Teisėjo šališkumą skundė apeliacinės instancijos teismui. Remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės instituto 1999 m. vasario 24 d. ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizė buvo atlikta panaudojant standartą GOST 8.259-77, kurio byloje nėra, o pareiškėjui 2006 m. vasario 2 d. bibliotekoje susipažinus su minėtu standartu, paaiškėjo, kad ekspertų išvada atlikta nesilaikant minėto standarto reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas byloje. Apeliacinės instancijos teismas nepriėmė jo paaiškinimų, todėl nevertino naujai paaiškėjusių aplinkybių.

8Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes 2006 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, t.y. nepraėjus 3 mėnesiams nuo sužinojimo (2006 m. vasario 2 d.) apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Tarnybos atsisakymas skirti teisinę pagalbą buvo skundžiamas, byla užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartimi, antrinė teisinė pagalba skirta 2011 m. vasario 8 d. 5 metų terminas procesui atnaujinti nepraleistas, nes pareiškimas įteiktas paštui 2011 m. vasario 7 d., o 2005 m. gruodžio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2006 m. vasario 6 d.

9Ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų (dabar – AB „LESTO“) atstovas prieštaravo dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas nepagrįstai laiko sužinojimą apie GOST standartą, nes šį standartą pareiškėjas teikė 2006 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismui, teismas atsisakė priimti, vėliau pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo ir vėl pateikė teismui šį standartą. Teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymo netenkino. Dėl teismo šališkumo Vilniaus apygardos teismas jau pasisakė 2006 m. vasario 6 d. nutartyje.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujino CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi jį pareiškėjas praleido dėl svarbios priežasties (antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo), tačiau atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.

11Teismas nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas dėsto tuos pačius argumentus dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo (įrodymų neišreikalavimas, jų neištyrimas, procesinio sprendimo formos pažeidimas ir kt.), kuriuos buvo nurodęs atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2006 m. vasario 6 d. nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo nenustatyta. Vertindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarties argumentus ir nusprendė, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose nustatytų pagrindų teisėjui nušalinti pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodoma, pareiškėjo argumentai susiję su teismo veikla tiriant ir vertinant įrodymus, todėl pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindo proceso atnaujinimui.

12Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo procesui atnaujinti pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjas žinojo apie 1999 m. gegužės 24 d. ekspertizės aktą, jis turėjo atstovą, tik apeliacijos procesui prasidėjus suabejojo ekspertizės akto išvadomis ir siekė susipažinti su GOST 8.259-77 standartu. Pareiškėjas šį ekspertizės akte panaudotą norminį aktą nepagrįstai laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ekspertai naudojo šį standartą išvadoms gauti, o teismas rėmėsi šiomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas paliko teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą. Įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė. Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-183/2005, Nr. 3K-3-58/2005).

  1. Atskirojo skundo argumentai

13Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad teismo šališkumą pareiškėjas sieja su teismo veikla tiriant ir vertinant įrodymus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos tik kaip įrodymų tyrimas. Teismo padaryti pažeidimai yra procesiniai, šiurkščiai pažeidžiantys pareiškėjo konstitucines teises. 2000 m. liepos 5 d. teismo sprendimas, kuris buvo be aprašomosios ir be motyvuojamosios dalių, neturėjo būti paliktas galioti. Teismas 2005 m. gruodžio 8 d. turėjo priimti ne nutartį, o sprendimą, kad pareiškėjas turėtų 30 dienų terminą jam apskųsti, o apeliacinės instancijos teisme byla galėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taip buvo suvaržyta pareiškėjo teisė į žodinį procesą, galimybė pateikti duomenis dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nepriėmė pareiškėjo prašymo prijungti naujus įrodymus apie aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
  2. CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata turi būti taikoma ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas neištaiso proceso pažeidimo dėl neteisėtos sudėties teismo, pasisakydamas, kad tokia aplinkybė nenustatyta.
  3. Naujai paaiškėjusi aplinkybė – kad ekspertizė, kuria rėmėsi teismas, priimdamas 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį, atlikta nesilaikant standarte GOST 8.259-77 keliamų reikalavimų: neatliktas apskaitos prietaiso elektros izoliacijos patikimumo patikrinimas, apskaitos mechanizmo funkcionavimo tinkamumo patikrinimas, ar nėra savieigos, jautrio ribos patikrinimas, skaitiklio santykinės paklaidos sisteminės komponentės nustatymas. Šie patikrinimai neįforminti protokolu. Teismas buvo neobjektyvus – netinkamai vertino bylos aplinkybes, vietoje pareiškėjo įvardytos naujos aplinkybės – kad ekspertizė atlikta nesilaikant procedūros – teismas nauja aplinkybe įvardijo pareiškėjo pažintį su GOST standartu. Procesą prašoma atnaujinti tuo pagrindu, kad paaiškėjo, jog ekspertizė buvo atlikta nesilaikant standarte GOST 8.259-77 keliamų reikalavimų, tačiau teismas 2005 m. gruodžio 8 d. nutartyje ekspertizės aktu rėmėsi kaip pagrindiniu įrodymu.
  4. 2011 m. liepos 1 d. pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjai A. B. buvo nepagrįstai atmestas – ji tendencingai elgėsi pareiškėjo atžvilgiu, posėdžio metu reiškė išankstinę nuomonę nagrinėtos bylos klausimu, prieštaravo pareiškėjo teiginiams dėl teisėjo A. I., priėmusio 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį, šališkumo.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „LESTO“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Proceso atnaujinimas yra išskirtinė teismo procesinio dokumento revizijos galimybė, vykdoma tik konkrečiai apibrėžtais pagrindais, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti apeliacine ar kasacine tvarka.
  2. Tai, jog apeliantas tik po teismo sprendimo priėmimo susipažino su teisės aktu, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Be to, apeliantas neįrodė, kad jo minima aplinkybė gali turėti esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  3. Apeliantas jau buvo kreipęsis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymą atmetė. Pakartotinis prašymas tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 374 straipsnis).
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

  1. Dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo

16Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantas nurodo tai, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja A. B. buvo šališka, o jo pareikštas nušalinimas teisėjai buvo nepagrįstai netenkintas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas 2011 m. liepos 1 d. raštu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai A. B. (b.l. 99, t. III). Šis pareiškėjo prašymas buvo išspręstas proceso įstatymų nustatyta tvarka ir atmestas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininko 2011 m. liepos 5 d. nutartimi (b.l. 110, t. III). Paminėta nutartis yra neskundžiama, įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 18 straipsnis). Taip pat pastebėtina, jog 2011 m. liepos 1 d. nušalinimas teisėjai A. B. buvo pareikštas dėl neva šališko jos elgesio kitoje byloje, kurioje taip pat dalyvauja apeliantas. 2011 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu pakartotinis nušalinimas bylą nagrinėjusiai teisėjai dėl neva šališko jos elgesio šioje byloje vykusio teismo posėdžio metu nebuvo reiškiamas, apeliantas teismo posėdžio metu buvo atstovaujamas advokato (b.l. 131, t. III).

18Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010). Atskirajame skunde apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Subjektyvus apelianto įspūdis dėl neva šališko teisėjos elgesio teismo posėdžio metu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus pažeistą apelianto teisę į nešališką teismą, juolab, kad, kaip minėta, apeliantas teismo posėdžio metu nesinaudojo procesine teise nušalinti teisėją.

  1. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

19CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas byloje gali būti atnaujinamas, jei bylą išnagrinėjo neteistos sudėties teismas. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 2 dalimi, šiuo pagrindu procesas neatnaujinamas, jei byloje dalyvaujantis asmuo galėjo šiuo pagrindu remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Negalėjimas šiuo pagrindu remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde aiškintinas kaip objektyvios aplinkybės, atėmusios iš byloje dalyvaujančio asmens galimybę remtis šiuo argumentu peržiūrint teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, pavyzdžiui, kasacijos draudimas tam tikrų kategorijų bylose, sužinojimas apie proceso atnaujinimo pagrindą pasibaigus naikinamiesiems apeliacijos terminams (CPK 307 straipsnio 3 dalis), ir pan.

20Teismas pripažįsta nepagrįstu atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, kad apelianto prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu šioje byloje yra pakartotinis, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmą kartą procesą buvo prašoma atnaujinti šiuo pagrindu motyvuojant apeliacinės instancijos teismo, o ne pirmosios instancijos teismo šališkumu.

212011 m. vasario 10 d. teismui pateiktu prašymu atnaujinti procesą apeliantas rėmėsi bylą nagrinėjusio ir 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartis apelianto buvo skundžiama apeliacine tvarka. Atskirajame skunde apeliantas galėjo nurodyti ir nurodė aplinkybes, neva liudijančias bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 6 d. nutartimi atmesdamas apelianto atskirąjį skundą konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą (b.l. 138, t. II). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 2 dalies nuostatomis, procesas nagrinėjamoje byloje nebegalėjo būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai procesą atnaujinti šiuo pagrindu atsisakė.

22Apelianto teiginys, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata turi būti taikoma ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas neištaiso proceso pažeidimo dėl neteisėtos sudėties teismo, negali būti pripažintas pagrįstu, kadangi apelianto nesutikimas su įsiteisėjusioje teismo nutartyje pateiktais vertinimais nepaneigia įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisinės galios ir privalomumo.

  1. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

23Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai apibrėžė tai, kas laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl atitinkamo pagrindo atnaujinti procesą byloje nebuvimo. Procesą buvo prašoma atnaujinti tuo pagrindu, kad paaiškėjo, jog ekspertizė buvo atlikta nesilaikant standarte GOST 8.259-77 keliamų reikalavimų, tačiau teismas 2005 m. gruodžio 8 d. nutartyje ekspertizės aktu rėmėsi kaip pagrindiniu įrodymu, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naujai paaiškėjusia aplinkybe laikė pareiškėjo pažintį su GOST standartu.

24CPK vienu iš įrodymų byloje pripažįsta eksperto išvadą. Ekspertizė teismo skiriama siekiant teismui nagrinėjant bylą išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnis). Ekspertizės akto ginčijimas savo esme yra byloje pateikto įrodymo vertinimas (ginčijimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas negali būti sutapatinamas su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011). Taigi ta aplinkybė, kad, apelianto nuomone, ekspertizės aktas, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas procesinį sprendimą byloje, yra netinkamas įrodymas, nes ekspertizė atlikta nesilaikant GOST 8.259-77 standarto, negali būti pagrindu procesui atnaujinti, nes tai tėra apelianto kaip byloje dalyvaujančio asmens byloje pateikto įrodymo vertinimas, nesutinkant su byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006). Išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimtam procesiniam sprendimui įsiteisėjus, byloje dalyvaujantiems asmenims nebesuteikiama galimybė iš naujo vertinti byloje surinktus įrodymus proceso atnaujinimo instituto pagalba. Atnaujinti procesą dėl byloje pateiktų įrodymų ydingumo, nulėmusio nepagrįsto sprendimo priėmimą, tarp jų ir dėl eksperto išvados nepagrįstumo, pagal įstatymą leidžiama tik esant įsiteisėjusiam įrodymų ydingumą konstatuojančiam teismo nuosprendžiui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25Kiti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui spręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

27Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

28Atskirąjį skundą atmesti.

29Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ginčas byloje kilęs dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo.... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pareiškėjo prašymu atnaujinęs... 6. Pareiškėjas G. K. 2006 m. birželio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 7. Pareiškėjas G. K. 2011 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1... 8. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo... 9. Ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų (dabar – AB „LESTO“) atstovas... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujino... 11. Teismas nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas dėsto... 12. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo... 13. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „LESTO“ prašo atskirąjį... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo... 16. Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantas nurodo tai, kad bylą... 17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas 2011 m. liepos 1 d. raštu... 18. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras... 19. CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas byloje gali būti... 20. Teismas pripažįsta nepagrįstu atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą... 21. 2011 m. vasario 10 d. teismui pateiktu prašymu atnaujinti procesą apeliantas... 22. Apelianto teiginys, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata turi... 23. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą... 24. CPK vienu iš įrodymų byloje pripažįsta eksperto išvadą. Ekspertizė... 25. Kiti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui... 26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 27. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339... 28. Atskirąjį skundą atmesti.... 29. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį palikti...