Byla 2K-449-942/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendis pakeistas – V. R. (V. R.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams septyniems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas), sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, nuteistajam V. R., jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui, vertėjai Loretai Kireilytei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendis pakeistas – V. R. (V. R.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams septyniems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį V. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą; 3) būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

5Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2014 m. spalio 18 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu V. R. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

7Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams keturiems mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams aštuoniems mėnesiams.

9Šioje byloje taip pat nuteista ir K. K., tačiau šios teismų nuosprendžių dalys kasacine tvarka neapskųstos.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

111. V. R. nuteistas už tai, kad iki 2014 m. spalio 16 d., apie 18.10 val., bute, esančiame ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 16,9355 g augalinės medžiagos, kurioje buvo 0,8172 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201 ir 0,25 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido XLR-11, kurios dalį, t. y. 0,5297 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,0281 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201 ir 0,007 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido XLR-11, tą pačią dieną, apie 18.10 val., namo laiptinėje, už 30 Lt pardavė K. K., o likusią dalį, t. y. 16,4058 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,7891 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201 ir 0,243 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido XLR-11, neteisėtai laikė bute iki tos pačios dienos apie 20.30 val. atliktos kratos.

122. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendį.

132.1. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenurodė, kokias aplinkybes laiko išimtinėmis, o vadovavosi įprastinėmis, kurios egzistavo veikos padarymo metu, be to, rėmėsi medicinos dokumentais nepatvirtintomis aplinkybėmis. Skirdamas V. R. bausmę, teismas laikė nereikšmingu faktą, jog jis bausmės vykdymo atidėjimo metu (paskyrus uždraudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas) laikė didelį kiekį šių medžiagų, jas platino ir padarė sunkų nusikaltimą. Tai, prokuroro manymu, užkirto kelią šioje byloje pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnis), kurie, akivaizdu, nebuvo pasiekti pirmuoju nuosprendžiu. Todėl paskirta švelni bausmė, kurios vykdymas atidėtas antrą kartą, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir antrą kartą. Akivaizdu, kad tokia bausmė nesulaiko asmens nuo nusikalstamų veikų padarymo ir neatima galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas bei nepaveikia bausmę atlikusio asmens, kad šis laikytųsi įstatymų. Tai, kad V. R. padarė naują sunkų nusikaltimą, rodo, jog jis yra abejingas visuomenėje galiojančioms teisės normoms.

142.2. Be to, prokuroras nurodo, kad teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, po to taikydamas BK 641 straipsnio nuostatas, paskyrė V. R. nepagrįstai švelnią bausmę, kuri neužtikrina bausmei keliamų reikalavimų. Abi šios teisės normos skirtos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau šiuo atveju jų komplekso taikymas kelią priešpriešą su proporcingumo ir teisingo nubaudimo principais. Kadangi tiek BK 54 straipsnio 3 dalis, tiek 641 straipsnis (kaip, beje, ir 62 straipsnis) yra specialios bausmės skyrimą reglamentuojančios normos, švelninančios skiriamą bausmę, todėl gali būti taikoma tik viena iš jų, kuri kaltinamajam yra palankiausia. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, kai nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnį, todėl, anot prokuroro, negali būti kartu taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir 641 straipsnis.

152.3. Kartu apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Prokuroras pažymi, kad teismas nepaskyrė nė vienos baudžiamojo poveikio priemonės ir nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti pakaks BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytų įpareigojimų, kurių dalis, beje, galiojo ir V. R. pakartotinai nusikalstant ir nesulaikė jo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, priešingai, padarydamas nusikalstamą veiką jis pažeidė vieną iš paskirtų ankstesnių įpareigojimų. Kasatorius nurodo, kad, nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę ir jos vykdymą atidėjus, kaltininko sąmonėje susiformuoja lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, ypač specialiajai bei bendrajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų įgyvendinimo.

163. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Jovaišos kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

184. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė V. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenurodė, kokias aplinkybes laikė išimtinėmis.

194.1. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

204.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

214.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

224.4. Minėta, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

234.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

244.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje pirmiausia įvertino aplinkybes, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Be to, nenustatyta jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Antra, apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje, Parko gatvėje, šeimą, gyvena kartu su neįgalumą turinčia pensinio amžiaus motina, prižiūri senyvo amžiaus kartu gyvenančią senelę. Trečia – buvo įvertintos aplinkybės, kad Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė V. R. kompetencijų įvertinimo pažymėjimą komunalinio ūkio paslaugų darbuotojo rengimo standarte; Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla išdavė profesinio mokymo pažymėjimą apie pabaigtą 3 metų trukmės komunalinio ūkio paslaugų darbuotojo mokymo programą bei komunalinio ūkio paslaugų darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimą. Taip pat įvertintos aplinkybės, kad V. R. pagal darbo sutartį dirbo UAB „M“ pagalbiniu darbininku, vėliau UAB „V“ suvirintoju. Kaimynų S-ių ir K-ų šeimų apibūdinamas kaip tvarkingas, mandagus bei paslaugus jaunuolis, darbdavių taip pat apibūdinamas teigiamai. Be to, buvo įvertinta ir aplinkybė, kad V. R. Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas.

254.7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje į bausmę pažiūrėjo ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).

264.8. Pažymėtina dar ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertino, jog A. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Tačiau jo įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos nebuvo pavartotos. Be to, kitai nuteistajai K. K. išplatintos psichotropinės medžiagos iš jos iš karto buvo paimtos policijos pareigūnų. Taigi reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Jau minėta, kad V. R. pripažino savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, realizavimo (BK 260 straipsnio 2 dalis), padėjo tyrimui atskleisti šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad nors anksčiau (būdamas nepilnametis) V. R. ir buvo teistas, tačiau yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį jo padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumą. Ilgalaikis V. R. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius.

274.9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam V. R. apeliacinės instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė iš esmės atitinka teisingumo principo reikalavimus. Nuteistajam V. R. paskirdamas mažesnę negu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia laisvės atėmimo bausmė, teismas nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

284.10. Kasaciniame skunde kasatorius taip pat teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai nuteistajam V. R. be BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų papildomai buvo taikytos ir BK 641 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Anot kasatoriaus, teismas turi pasirinkti tik vieną alternatyvą, švelninančią skiriamą bausmę ir kuri yra kaltinamajm palankiausia.

294.11. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra teismo diskrecija, o kartu šioje baudžiamojoje byloje ir BK 641 straipsnio nuostatų taikymas V. R. buvo pagrįstas, nes atitiko visus būtinus šiai BK nuostatai keliamus reikalavimus.

304.12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Konstituciją, teisingumas gali būti įgyvendintas, užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas „Dėl alkoholio kontrolės įstatymo ir alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių“). Šios teismo nuostatos aiškiai atskleidžia baudžiamojo įstatymo imperatyvų ir teismo nuožiūros santykį, kad siekdamas proporcingumo (teisingumo) teismas gali ir turi nukrypti nuo tiesiogiai įtvirtintų formalių nuostatų. Konstitucinis Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į teisingo baudžiamojo įstatymo svarbą. Teismas visuomet turi turėti galimybę pritaikyti kitokios rūšies bausmę, paskirti mažesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, ir pan. Tokiu atveju teismui turi būti palikta laisvė taikyti įstatymą konkrečiam atvejui. Konkretūs atvejai turi būti siejami su padaryta veika, jos padariniais, nusikaltėlio asmenybe, kitų aplinkybių vertinimu, ir kurie išreiškia bausmės individualizavimą konkrečioje byloje.

314.13. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas V. R. BK 54 straipsnio 3 dalies ir 641 straipsnio nuostatas, nepažeidė nei proporcingumo, nei teisingo nubaudimo principų.

32Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

335. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas V. R. nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. R. jau buvo taikytas ir jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką bei pažeidė vieną iš paskirtų ankstesnių įpareigojimų.

345.1. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

355.2. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

365.3. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

375.4. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014).

385.5. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-457-677/2015).

395.6. Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

405.7. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl tikslingumo atidėti V. R. bausmės vykdymą, atsižvelgė į pirmiau minėtas V. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

415.8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybes, kurios apibūdina V. R. po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad po V. R. padarytos nusikalstamos veikos jau praėjo dveji metai. Jis turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje, Parko gatvėje, dirba UAB „N“ gamybos sandėlio darbininku, tiek darbdavių, tiek ir kaimynų apibūdinamas teigiamai, slaugo ir išlaiko sergančią motiną.

425.9. Taigi, priimdama sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į V. R. paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

436. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo... 5. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m.... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu V. R.... 7. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas... 8. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio... 9. Šioje byloje taip pat nuteista ir K. K., tačiau šios teismų nuosprendžių... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 11. 1. V. R. nuteistas už tai, kad iki 2014 m. spalio 16 d., apie 18.10 val.,... 12. 2. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. 2.1. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54... 14. 2.2. Be to, prokuroras nurodo, kad teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3... 15. 2.3. Kartu apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 16. 3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 17. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ... 18. 4. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 19. 4.1. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia... 20. 4.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę,... 21. 4.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo... 22. 4.4. Minėta, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti... 23. 4.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 24. 4.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šioje... 25. 4.7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės... 26. 4.8. Pažymėtina dar ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas... 27. 4.9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir visas... 28. 4.10. Kasaciniame skunde kasatorius taip pat teigia, kad šioje baudžiamojoje... 29. 4.11. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas... 30. 4.12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad... 31. 4.13. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas... 32. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ... 33. 5. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 34. 5.1. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2015 m.... 35. 5.2. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje... 36. 5.3. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 37. 5.4. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog... 38. 5.5. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės... 39. 5.6. Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas... 40. 5.7. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad... 41. 5.8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į... 42. 5.9. Taigi, priimdama sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 43. 6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir... 44. Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir...