Byla 2-1772-894/2017
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Rasai Ganienei, dalyvaujant ieškovui V. B., ieškovo atstovui advokatui T. R., atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „( - )“ atstovei advokato padėjėjai V. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „( - )“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas V. B. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ir ŽŪK) „( - )“, kuriuo prašo: 1. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo ŽŪK „( - )“ administracijos vadovo 2016 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. P-87 „Dėl V. B. atleidimo iš užimamų pareigų“; 2. Perkelti 2011 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. 50 nutraukimo laiką į 2016 m. spalio 22 d., t. y. pirmąją darbo dieną po ieškovo V. B. laikinojo nedarbingumo pasibaigimo; 3. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 37,28 Eur neapskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. birželio mėnesį; 4. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 506,52 Eur neapskaičiuoto ir neišmokėto priedo prie darbo užmokesčio už 2016 m. birželio mėnesį; 5. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 258,75 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 6 d. iki 2016 m spalio 22 d. (reikalavimas patikslintas 2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu); 6. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5. Priteisti ieškovui iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad pagal 2011 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. 50 nuo 2011 m. gruodžio 16 d. dirbo vairuotoju pas atsakovą. Ieškovas 2016 m. birželio 21 d. parašė ir įteikė atsakovo administracijos vadovui 2016 m. birželio 21 d. prašymą dėl atleidimo iš vairuotojo pareigų nuo 2016 m. liepos 5 d. Atsakovo administracijos vadovas G. R. tą pačią dieną išleido ginčo įsakymą, kuriuo įsakė atleisti ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2016 m. liepos 5 d. 2016 m. birželio 25 d. pablogėjus ieškovo sveikatos būklei ir atvykus į gydymo įstaigą, ieškovas apie 22.16 val. telefonu informavo savo tiesioginį vadovą, t. y. vadybininką V. J. Sekančią dieną ieškovas 10.17 val. dar kartą paskambino minėtam atsakovo darbuotojui ir pranešė, jog ieškovui diagnozuotas infarktas, ieškovas tapo laikinai nedarbingas, t. y. jis nuo 2016 m. birželio 25 d. vakaro paguldytas į ligoninę bei tolimesniam gydymui pervežtas į LSMUL Kauno klinikas. Apie tai, kad ieškovas buvo ligoninėje, o po to tęsė gydymą sanatorijoje, kitą atsakovo administracijos darbuotoją, t. y. Logistikos vadovą M. M., informavo ieškovo sutuoktinė 2016 m. liepos 4 d. 18.40 val. jam paskambinusi iš ieškovo darbinio telefono. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas buvo laikinai nedarbingas iki 2016 m. spalio 21 d. Ieškovui nuo 2016 m spalio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritoriniame skyriuje buvo nustatytas neįgalumas. Nepaisydamas fakto, kad iki atleidimo iš darbo dienos ieškovas tapo laikinai nedarbingas, atsakovas nepakeitė išleisto ginčo įsakymo ir nuo 2016 m. liepos 5 d., t. y. ieškovo nedarbingumo laikotarpiu, su ieškovu sudarytą darbo sutartį nutraukė DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgdamas į atsakovo administratorės prašymą, ieškovas nusiuntė atsakovui UAB „( - )“ 2016 m. liepos 11 d. pažymėjimo Nr. SD-265 kopiją, kuri patvirtino, kad ieškovas gydosi UAB „( - )“ nuo 2016 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 21 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, padarė procedūrinių pažeidimų - parinko netinkamą darbo sutarties nutraukimo laiką. Atsakovas už 2016 m. birželio mėnesį ieškovui neapskaičiavo ir neišmokėjo pagal darbo sutartį priklausančio darbo užmokesčio už faktiškai dirbtas 14 darbo valandų, iš kurių 3,5 valandos buvo dirbtos švenčių dieną, t. y. 2016 m. birželio 24 d. Atsakovas atleisdamas ieškovą iš darbo už 2016 m. birželio mėnesį jam taip pat neapskaičiavo ir neišmokėjo pagal darbo sutartį priklausančio priedo prie darbo užmokesčio, kuris pagal įprastą praktiką buvo mokamas ieškovui kiekvieną mėnesį per visą jo darbo laikotarpį pas atsakovą. Ieškovo nuomone, ginčo atveju, atsakovo veiksmai vertintini kaip darbdavio nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis prieš darbuotoją (DK 35 str. 1 d.). Ieškovas neturtinę žalą patyrė ne tik dėl atleidimo iš darbo jo laikinio nedarbingumo metu, tačiau būtent ir dėl darbdavio nekorektiškų veiksmų po atleidimo iš darbo, vykdant darbo sutarties nutraukimo procedūras. Neturinę žalą ieškovas įvertino 2000 Eur suma, nes teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (2 t., b. l. 3-13).

6Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, numatanti draudimą atleisti darbuotoją iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu, darbo sutarties nutraukimui pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, netaikytina. Šis draudimas nustatytas darbdaviui ir negali būti aiškinamas kaip teisinis reguliavimas, apribojantis asmens teisę nutraukti darbo sutartį savo noru, t. y. DK 127 straipsnyje nustatytu pagrindu. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, ji pasibaigia, ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju, ką, nagrinėjamu atveju, atsakovas padarė. Atsakovas pažymėjo, jog jo darbuotojai dar 2016 m. liepos 8 d. 14.41 val. tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemos duomenis apie V. B. išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kadangi ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienos po darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo privaloma pateikti pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šioje sistemoje įrašo apie V. B. nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą nebuvo. 2016 m. liepos 8 d. atsakovo darbuotojai teiravosi dėl V. B. išduoto nedarbingumo ir gavo atsakymą, jog jokių duomenų apie pratęstą ar naujai išduotą nedarbingumo pažymėjimą nėra. Ieškovas 2016 m. liepos 11 d. UAB „( - )“ pažymėjimą Nr. SD265 apie gydymąsi šioje sanatorijoje pateikė atsakovui tik 2016 m. liepos 11 d. Iki tol atsakovas neturėjo jokių duomenų apie ieškovo gydymąsi šioje sanatorijoje. Susisiekus su UAB „( - )“ buvo paaiškinta, jog sanatorija nedarbingumo pažymėjimų neišduoda, bet asmenį įvertinus gydytojui turi galimybę pratęsti jau išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Su ieškovą gydžiusiu gydytoju taip pat nepavyko susisiekti. Atsakovo nuomone ieškovas nepaaiškino, už kurias konkrečiai 2016 m. birželio dienas jam tariamai neišmokėtas darbo užmokestis už 14 darbo valandų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti darbo užmokestį už šias darbo valandas taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl jau vien dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas 2016 m. birželio 21 d. gavo jo darbo sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą, atsakovo nuomone, ieškovas 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą praleidęs DK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą kreiptis į teismą, svarbių praleidimo priežasčių nenurodė ir neprašė jo atnaujinti. Esant šioms aplinkybėms atsakovas vadovaudamasis prašo spręsti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškovo ieškinį atmesti taip pat ir ieškinio senaties praleidimo pagrindu (2 t., b. l. 17-23).

7Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai

8Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 15 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią įsidarbino vairuotoju (1 t., b. l. 13). Ieškovas 2016 m. birželio 21 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2016 m. liepos 5 d. (1 t., b. l. 14). 2016 m. birželio 21 d. priimtas atsakovo administracijos vadovo įsakymas Nr. P-87 Dėl V. B. atleidimo iš užimamų pareigų nuo 2016 m. liepos 5 d. pačiam prašant pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 15). Nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ieškovas buvo hospitalizuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ „Kauno klinikos“ dėl ūminio transmuralinio apatinės sienos miokardo infarkto (1 t., b. l. 17). Nuo 2016 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 21 d. ieškovas buvo hospitalizuotas UAB „( - )“ Druskininkų mieste (1 t., b. l. 18-19).

9Dėl atleidimo įsakymo panaikinimo ir atleidimo datos perkėlimo

10Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo ŽŪK „( - )“ administracijos vadovo 2016 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. P-87 Dėl V. B. atleidimo iš užimamų pareigų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas negalėjo jo atleisti 2016 m. liepos 5 d., nes jis tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

11Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Marijampolės skyriaus 2016 m. liepos 27 d. Pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. KA-PZ1-2513 patvirtina, kad ieškovas nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo nedarbingas dėl ligos ir jam minėtu laikotarpiu buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (1 t., b. l. 20). Ieškovas nedarbingas buvo ir vėliau, t.y., nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. spalio 21 d. (1 t., b. l. 21-22; 2 t. b. l. 32-44). Nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. spalio 20 ieškovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (2 t., b. l. 26-28).

12Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta garantija darbuotojui, laikinai nedarbingam dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (t. y. ne dėl DK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių – sužalojimo darbe arba profesinės ligos), draudžianti darbdaviui tam tikrą laiką (DK 133 str. 2 d.) įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, pradeda galioti nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad darbuotojas turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tą dieną, kurią jis sugrįžta į darbą arba sueina šimto dvidešimties kalendorinių dienų iš eilės terminas (DK 133 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010). Pažymėtina, kad minėtas draudimas darbdaviui atleisti darbuotoją esant tam tikrai sąlygai, savo prigimtimi yra socialinė garantija, kuria siekiama apsaugoti darbuotojo, laikinai nedarbingo dėl sveikatos sutrikimų ir dėl to socialiai labiau pažeidžiamo, interesus. Kartu ja siekiama apsaugoti sveikatos problemų turintį darbuotoją nuo papildomų rūpesčių ir psichologinių traumų. Kartu tai yra susiję ne tik su darbo vietos išsaugojimu, bet ir kitomis socialinėmis garantijomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojų teisė į paminėtą garantiją draudžia darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010).

13Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. birželio 25 d. apie 22.00 val. paskambino vadybininkui V. J. ir pasakė, kad yra atvežtas į ligoninės priėmimo skyrių. Kartu paaiškino, kad 2016 m. birželio 26 d. paskambino J. ir informavo, kad yra stacionarizuotas Kauno klinikose ir jam bus daromos 2 operacijos, vėliau bus taikomas sanatorinis gydymas. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. liepos 5 d. skambino tiesioginiam vadovui M. M., kuris patikino, kad darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui (2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 min. 30 s.; 2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 4 s. ir nuo 50 min. 54 s.). Aplinkybę, kad ieškovas skambino M. M. patvirtina į bylą pateikta telefono sąskaitos išklotinė (2 t., b. l. 30). Aplinkybę, kad ieškovas telefonu savaitgalį informavo vadybininką V. J. apie širdies susirgimą patvirtino ir liudytojas M. M.. Minėtas liudytojas nurodė, kad pirmadienį vadybininkas V. J. jį informavo, kad V. B. turi nedarbingumo pažymėjimą (2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 33 min. 27 s.). Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. B. paaiškino, kad 2016 m. liepos 4 d. iš ieškovo darbo telefono paskambino M. M. ir pasakė, kad ieškovas nuo 2016 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 21 d. gydosi sanatorijoje ir savo darbo telefoną yra palikęs namie (2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 2 min. 44 s.). Aplinkybę, kad iš ieškovo darbo telefono 2016 m. liepos 4 d. buvo skambinta abonentui, kurio telefono Nr. 861475183 patvirtina į bylą pateikta telefono sąskaitos išklotinė (1 t., b. l. 147-152). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. M. nurodė, kad dar iki atleidimo dienos vadybininkas V. J. jam perdavė, kad savaitgalį skambino V. B. ir pranešė, kad susirgo širdies liga bei turi nedarbingumą. Nurodė, kad 2016 m. liepos 4 d. po pietų į ieškovo darbo telefoną nusiuntė trumpąją žinutę, kad reikalinga pasirašyti ant darbo sutarties nutraukimo. Iki darbo dienos pabaigos atsakymo nesulaukė. Po darbo paskambino moteris, prisistačiusi ieškovo sutuoktine, ir pasakė, kad V. B. serga. M. M. nurodė, kad 2016 m. liepos 5 d. ryte pranešė administratorei ir personalo vadovui bei vyriausiajai buhalterei apie tai, kad skambino V. B. sutuoktinė ir pranešė, kad jis serga. M. M., kuris buvo tiesioginis ieškovo vadovas, patvirtino, kad 2016 m. liepos 5 d. jam paskambinusiam V. B. pasakė, kad darbo sutartis su juo bus nutraukta pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Liudytojas patvirtino, jog ieškovo asmeninio telefono sąskaitos išklotinėje įrašytas numeris – ( - ) yra jo darbo telefono numeris (2 t., b. l. 30) (2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 33 min. 27 s.). Teismas sprendžia, kad darbdavys 2016 m. liepos 5 d. ryte buvo informuotas apie tai, kad ieškovas serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus darbuotojo ligos pobūdį (ūmus, sunkus ir ilgalaikis susirgimas) bei aptartus į bylą pateiktus įrodymus, yra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas buvo pakankamai aktyvus ir sąžiningas darbdavio atžvilgiu. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovo į bylą pateiktas dokumentas (1 t., b. l. 41) leidžia daryti išvadą, kad darbdavys užklausą apie darbuotojų nedarbingumo laikotarpį www.sodra.lt suformavo praėjus trims dienoms po ieškovo atleidimo (2016 m. liepos 8 d.). Atsakovas neginčijo, kad ieškovas darbdavio atstovą 2016 m. birželio 26 d. informavo apie tai, kad yra hospitalizuotas. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo darbuotojai bandė susisiekti su ieškovu bei jo gydytojais, bendravo su VSDFV darbuotoja siekdami išsiaiškinti, ar V. B. atleidimo dieną buvo darbingas. Teismas pažymi, jog atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo) jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas akcentuoja, kad paties atsakovo užpildytuose 2016 m. birželio ir liepos mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. liepos 5 d. imtinai pažymėta „L“ raidė (1 t., b. l. 45, 48). Teismas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, jog turintis laikino nedarbingumo pažymėjimą asmuo privalo jį (ar kitokį rašytinį įrodymą apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą) pateikti darbdaviui. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas laiko, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog atsakovas žinojo, kad V. B. atleidimo dieną sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovas, priimdamas ŽŪK „( - )“ administracijos vadovo 2016 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. P-87 Dėl V. B. atleidimo iš užimamų pareigų nesilaikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų darbo sutarties nutraukimo apribojimų, nes darbo sutartį nutraukė ieškovo nedarbingumo laikotarpiu. ŽŪK „( - )“ administracijos vadovo 2016 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. P-87 Dėl V. B. atleidimo iš užimamų pareigų naikintinas, kaip neteisėtas. Atsakovas turėjo teisę su ieškovu nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį tik pasibaigus ieškovo nedarbingumo laikotarpiui, todėl ieškovo 2011 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. 50 nutraukimo laikas perkeltinas į 2016 spalio 22 d., t. y. pirmąją darbo dieną po ieškovo V. B. laikinojo nedarbingumo pasibaigimo.

14Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos priteisimo netaikoma, kadangi ieškovas atleistas kitu pagrindu, nei nurodyta DK 140 straipsnyje.

15Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

16Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 37,28 Eur neapskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. birželio mėnesį. Byloje pagal darbuotojo ieškinį, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 417 str.).

17Į bylą pateiktos atsakovo administracijos vadovo 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. DS13 patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Sistemiškai įvertinęs Taisyklių turinį, teismas laiko, jog šių taisyklių 12-16 punktai reglamentuoja atsakovo administracijos darbuotojų darbo ir poilsio laiką. Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad kitiems darbuotojams darbo laikas išdėstomas darbo grafike. Teismas vertina, jog Taisyklių 17 punktas skirtas kitiems, išskyrus administracijos, darbuotojams. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad darbuotojams darbo režimas konkrečiomis valandomis išdėstomas darbo grafike, kuris patvirtinamas kooperatyvo administracijos vadovo ir paskelbiamas viešai ne vėliau, kaip prieš dvi savaites iki jo įsigaliojimo (2 t., b. l. 53-70). 2016 m. birželio mėnesio Vairuotojų darbo grafike (atsakovo atstovė patvirtino, kad šis dokumentas yra ieškovo 2016 m. birželio mėnesio darbo grafikas) nėra įrašyta pertrauka pailsėti ir pavalgyti (2 t., b. l. 52). Teismo vertinimu, darbdavys neturi pagrindo darbo grafike neapskaityto poilsio laiko išminusuoti iš ieškovo dirbtų valandų.

18Teismo posėdyje apklaustas liudytoju M. M. nurodė, kad ieškovo darbo laikas buvo apskaitytas pagal tachografo duomenis. Nurodė, kad ieškovui už stovėjimo eilėje gamykloje laiką taip pat buvo mokamas darbo užmokestis. Kartu nurodė, kad vairuotojui buvo skirta 1 valanda pailsėti ir pavalgyti jo pasirinktu laiku. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovo darbo laikas buvo apskaitytas pagal „diena naktis ataskaitą“, suformuotą iš tachografo duomenų. Teismas pažymi, jog į bylą pateiktoje „diena naktis ataskaitoje“ birželio 7,10,14,15,18,19,24,25 dienomis nurodytos ieškovo dirbtos valandos nesutampa su 2016 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tomis pačiomis dienomis apskaitytomis ieškovo dirbtomis valandomis (1 t., b. l. 48; 100).

19Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad kelionės lape (1 t., b. l. 76, 99) yra nurodoma tik darbo pradžia ir pabaiga, bet neatsižvelgiama į Darbo kodekse numatytas pertraukas. Vadinasi, atsakovas neginčijo kelionės lapuose įrašyto darbo pradžios ir pabaigos laiko. Iš kelionės lapų teismas nustatė, kad ieškovas 2016 m. birželio 7 d. iš viso dirbo 12 val. 20 min.; birželio 10 d. - 12 val. 20 min.; birželio 14 d. - 12 val. 36 min.; birželio 15 d. – 13 val. 25 min.; birželio 18 d. – 13 val. 40 min.; birželio 19 d. - 12 val. 55 min.; birželio 24 d. – 13 val. 25 min.; birželio 25 d. – 11 val. 46 min. (1 t., b. l. 76, 99). Teismas palyginęs šiuos duomenis su 2016 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtomis dienomis įrašytomis valandomis (visomis dienomis įrašyta po 11 val.) (1 t., b. l. 48), sprendžia, jog darbdavys iš viso neapskaitė 14 val. 11 min. ieškovo išdirbto laiko. Atsakovas pateikė pažymą, kad ieškovo 1 valandos vidutinis darbo užmokestis (priskaityta suma) sudarė 3,85 Eur (2 t., b. l. 29). Birželio 24 d. ieškovo neapskaitytos darbo valandos sudaro 2 val. 25 min. (13 val. 25 min.-11 val.). Ši diena buvo šventinė diena, už kurią skaičiuojamas dvigubas darbo užmokestis (DK 194 str.). Bendra ieškovui priteistina nesumokėto darbo užmokesčio už išdirbtą laiką suma sudaro 63,53 Eur (priskaityta suma) (14 val. x 3,85 Eur = 53,90 Eur; 2,5 val. x 3,85 Eur = 9,63 Eur; 53,90 Eur+9,63 Eur = 63,53 Eur).

20Dėl priedo prie darbo užmokesčio

21Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 506,52 Eur neapskaičiuoto ir neišmokėto priedo prie darbo užmokesčio už 2016 m. birželio mėnesį.

22Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1, 2 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Tokios premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamosios dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

23Nuo 2013 m. sausio 1 d. šalių 2011 m. gruodžio 15 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktas pakeistas, nurodant, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui ne mažesnį , nei nustatyta LR Vyriausybės minimalų valandinį atlygį bei pagal aplinkybes taikant priedus, mokant vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos (1 t., 13 b.l.).

24Ieškovas įrodinėjo, kad darbdavys priedą jam mokėjo už papildomą darbo sutartyje nenumatytą funkciją – pieno surinkimą. Iš pateiktų ieškovo pareiginių nuostatų matyti, kad ieškovui nebuvo priskirta pieno surinkėjo darbo funkcija (1 t., b. l. 78-82). Į bylą pateikti „žalio pieno važtaraščiai“ su ieškovo spaudu (1 t., b. l. 83-97; 101-146, 153-187) patvirtina, kad ieškovas visą darbo pas atsakovą laikotarpį vykdė ir pieno surinkėjo funkciją. Aplinkybę, kad ieškovas atliko ir vairuotojo, ir pieno surinkėjo darbo funkcijas taip pat patvirtina ieškovo paaiškinimai bei liudytojo M. M. parodymai. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas M. M. paaiškino kad priedas ieškovui mokėtas už jo vykdytą pieno surinkimo funkciją. M. M. nurodė, kad jis asmeniškai skyrė priedus. Patvirtino, kad atsakovo įmonėje nėra reglamentuota priedų skyrimo tvarka. Nurodė, kad priedo mokėjimas priklauso nuo to, ar sutampa pieno duomenys, užfiksuoti paimant pieną iš ūkininko ir pristačius pieną į atsakovo įmonę. Patvirtino, kad už atostogų laiką priedas nebuvo mokamas. Nurodė, kad už 2016 m. birželio mėnesį ieškovui priedas nebuvo mokėtas, kadangi pieno duomenys jo surinkimo ir išpylimo vietose skyrėsi (2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 33 min. 27 s.).

25Darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010). Be to, aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką. Nagrinėjamoje byloje tokie ypatumai – su darbo teisiniais santykiais susiję sutarties šalių bruožai.

26Nors ginčo priedo mokėjimas į darbo sutartį įrašytas tik 2012 m. gruodžio 31 d., bet iš darbo užmokesčio kortelės už 2011 metus matyti, kad ieškovui už 2011 m. gruodžio mėnesį 8 dirbtas dienas buvo išmokėtas 530,00 Lt priedas (1 t., 71 b.l.). Iš darbo užmokesčio kortelių už 2012 - 2016 metus matyti, kad ieškovui kiekvieną mėnesį (išskyrus 2013 m. liepos mėnesį, 2015 m. balandžio bei 2016 m. birželio - liepos mėnesius, kuriais ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos) buvo išmokėtas priedas (1 t., 72-75 b.l.). Vadovaujantis ieškovo ir liudytojo M. M. paaiškinimais teismas sprendžia, kad ginčo priedas buvo mokėtas kaip atlyginimas už atliktą darbo funkciją – pieno surinkimą. Minėtą priedą darbdavys mokėjo nuo darbo santykių pradžios, nors darbo sutartyje buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Atsakovas mokėdamas priedus kas kartą dėl priedo paskyrimo įsakymo nepriimdavo. Priedus mokėjo sistemingai, nenutrūkstamai už kiekvieną mėnesį, išskyrus laikotarpius, kuriais ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Nors darbo sutartyje detalesnė priedo skyrimo tvarka nėra reglamentuota, aukščiau aptartas šalių elgesys po sutarties sudarymo (susiklosčiusi darbo teisinių santykių šalių praktika) leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ginčo priedai buvo ne išimtinis darbdavio nuožiūra darbuotojui skiriamas paskatinimas. Teismo vertinimu šie priedai buvo mokėti kaip atlyginimas už ieškovo atliktą darbo funkciją – pieno surinkimą, todėl pagal savo pobūdį priskiriami darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, kaip numato Darbo kodekso 186 straipsnis. Šiame kontekste teismas pažymi, jog atsakovas, tinkamai neįforminęs priedo, kaip papildomos darbo užmokesčio dalies, mokėjimo tvarkos, pažeidė darbdavio pareigą rūpintis tinkamu sutarties įforminimu.

27Teismas pažymi, jog jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas 2016 m. birželio mėnesį nevykdė ir/ar netinkamai vykdė savo darbo funkciją (pieno surinkimo) atsakovas į bylą nepateikė, todėl už šį laikotarpį privalėjo sumokėti ginčo priedą.

28Atsakovui nepateikus duomenų apie priedo paskaičiavimo tvarką, teismas vadovausis byloje esančiais duomenimis apie ieškovui 2015-2016 m. išmokėtų priedų dydžius ir paskaičiuos vidutinį išmokėto priedo dydį. 2016 m. vidutinis išmokėto priedo dydis yra 430,54 Eur (2152,68/5 mėn.) (priskaityta suma). Pažymėtina, kad ir 2015 metais vidutinis išmokėto priedo dydis yra panašus - 425,91 Eur (4685,00 Eur/11 mėn) (priskaityta suma) (1 t., b. l. 75). Teismas nustatė, jog darbdavys iš viso neapskaitė 2016 m. birželio mėnesį ieškovo dirbtų 14 val. 11 min. Teismas sprendžia, kad 2016 metais ieškovas iš viso dirbo 891 val. 11 min. (877 žiniaraštyje įrašytos valandos +14 val. 11 min.) (1 t., b. l. 75). Ieškovui 2016 m. už vieną išdirbtą valandą išmokėtas priedo dydis sudaro 2,42 Eur (2152 Eur/891 val.) (priskaityta suma). 2016 m. birželio mėnesį ieškovas dirbo 12 dienų - 149,11 valandas (135 val. apskaitytos darbdavio (1 t., b. l. 48)+ 14 val. 11 min., kurių darbdavys neapskaitė). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškovui iš atsakovo priteistina 360,85 Eur (priskaityta suma) priedo prie darbo užmokesčio (149,11 val. x 2,42 Eur).

29Dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką

30Minėta, jog byloje pagal darbuotojo ieškinį, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 417 str.). Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nustatyta, kad atsakovas ieškovo atleidimo dieną nesumokėjo jam priklausančių 360,85 Eur (priskaityta suma) priedo prie darbo užmokesčio bei 63,53 Eur (priskaityta suma) darbo užmokesčio. Bendra neišmokėta darbo užmokesčio suma - 424,38 Eur (priskaityta suma) (360,85 Eur+63,53 Eur).

31Aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir taikymo taisykles kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (ar atitinkamą įstatyme ar šalių susitarime nustatytą dieną). Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2015). Pagal suformuotą teismų praktiką, DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, o jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.

32Vienai darbo dienai tenkanti ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dalis - 20,21 Eur (priskaityta suma) (424,38 Eur /21 darbo diena).

33Ieškovui iš atsakovo priteistina nesumokėta darbo užmokesčio dalis - 424,38 Eur (priskaityta suma) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 6 d. (sekanti diena po atleidimo iš darbo) iki 2017 m. sausio 12 d. (teismo sprendimo paskelbimo dienos), t.y. už 6 mėnesius – 2546,28 Eur (424,38 Eur x 6 mėn.) ir 80,84 Eur už 4 darbo dienas (20,21 Eur x 4 d.), t.y. iš viso 2 627,12 Eur (priskaityta suma) (2546,28 Eur + 80,84 Eur) už uždelstą atsiskaityti laiką, už laikotarpį nuo sekančios po atleidimo iš darbo dienos (2016 m. liepos 6 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 20,21 Eur (priskaityta suma) vienai darbo dienai tenkančios ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dalies už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, skaičiuojant nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 501,31 Eur (priskaityta suma) (2 t., b. l. 29) priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

35Atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdyje neišreiškė prašymo sumažinti ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti. Taip pat atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog priteista kompensacija sukeltų jam sunkių neigiamų finansinių padarinių. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti.

36Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas

37Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 258,75 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 6 d. iki 2016 m spalio 22 d. (reikalavimo dydis sumažintas 2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje).

38Darbo kodekso 177 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos, jam išmokama piniginė kompensacija. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos įeina ir laikas, kai darbuotojas gavo ligos pašalpą (DK 170 str. 1 d. 4 p.). Konstatavus, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškovu jo nedarbingumo laikotarpiu bei perkėlus atleidimo dieną į sekančią po laikino nedarbingumo pasibaigimo dieną, ieškovui priteistina piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ši kompensacija paskaičiuojama už laikotarpį nuo sekančios po ieškovo atleidimo dienos (2016 m. liepos 6 d.) iki sekančios dienos, einančios po tos, kurią baigėsi ieškovui suteiktas nedarbingumas (2016 m spalio 22 d.) (1 t., b. l. 20-22; 2 t. b. l. 32-44).

39Už vieną kalendorinį mėnesį ieškovui priklausė 2,33 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (28 kalendorinės dienos /12 mėnesių). Nuo 2016 m. liepos 6 d. iki 2016 m. spalio 6 d. ieškovui priklausė 6,99 (2,33x3) kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. Nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 22 d. ieškovui priklausė 1,25 kalendorinė diena kasmetinių atostogų (2,33/30=0,078x16). Iš viso ieškovui priklausė 8,24 (6,99+1,25=8,24) kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punkte nustatytas 0,7 metinis darbo dienų koeficientas esant penkių darbo dienų savaitei. Konstatuotina, kad ieškovui kompensacija už nepanaudotas atostogas turėjo būti paskaičiuota už 5,77 darbo dienas (8,24x0,7=5,77 d. d.). Atsakovas pateikė pažymą, kad ieškovo 1 dienos vidutinis darbo užmokestis (priskaityta suma) sudarė 44,23 Eur (2 t., b. l. 29). Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad su tokiu paskaičiuotu dydžiu sutinka. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais ieškovui iš atsakovo priteistina 255,21 Eur (priskaityta suma) kompensacija už nepanaudotas atostogas (5,77 darbo dienos x 44,23 Eur = 255,21 Eur).

40Dėl neturtinės žalos

41Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

42Ieškovas prašymą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, argumentavo darbdavio nekorektiškais veiksmais: darbdavio atstovai sergantį darbuotoją telefonu klaidino dėl atleidimo datos, vadovas atsisakė jį priimti, dėl to ieškovas pasijuto pažemintas. Ieškovas nurodė, kad negalėjo ramiai gydytis, nes turėjo papildomų rūpesčių. Jam teko ne vieną kartą skambinti darbdaviui, vykti į darbdavio buveinę, nuo susirgimo pradžios iki šiol visą laiką jaudinosi ir jautė nuolatinę įtampą. Ieškovas nurodė, kad nesumokėdamas jam priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovas jį kaip darbuotoją nepagrįstai nuvertino. Teismas šiuos ieškovo argumentus laiko pagrįstais. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, nors ir sunkiai sirgdamas, buvo aktyvus ir aktyviai siekė bendradarbiauti su darbdaviu sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Liudytoju apklaustas M. M. teismo posėdyje patvirtino, kad 2016 m. liepos 5 d. paaiškino ieškovui, jog darbo sutartis su juo bus nutraukta pasibaigus laikinam nedarbingumui (2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 33 min. 27 s.). Teismas vertina, kad tokiu būdu darbuotojas buvo suklaidintas.

43Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, atleido ieškovą iš darbo nedarbingumo laikotarpiu. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ieškovas neteko nuolatinių pajamų (negavo ligos pašalpos). Dėl to ieškovui buvo apsunkinta galimybė tinkamai rūpintis savo sveikata. Nors dėl sunkios ligos ieškovo judėjimas buvo stipriai suvaržytas, jis buvo priverstas padedamas artimųjų kelis kartus vykti pas atsakovą, kreiptis į įvairias įstaigas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, sanatorijos administraciją), ieškotis advokato siekiant apginti savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius ir fizinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, todėl yra pagrindas spręsti, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Įrodžius, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama, t. y. atsakovas privalo atsakyti už žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas žalą patyrė ne dėl jo neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės. Teismas sprendžia, jog neteisėtas atleidimas ieškovui neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178, 185 str.). Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, todėl ieškovui priteistinas ir neturtinės žalos atlyginimas. Vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015), teisingumo ir protingumo kriterijais bei įvertinus aplinkybę, kad ieškovas neturėjo drausminių nuobaudų, ieškovui iš atsakovo priteistina 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

44Dėl ieškinio senaties

45Atsiliepime pažymima, kad ieškovas 2016 m. birželio 21 d. gavo jo darbo sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas prašo ieškinį atmesti taip pat ir ieškinio senaties praleidimo pagrindu. Ieškovas neigė, kad 2016 m. birželio 21 d. gavo jo darbo sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą ir nurodė, jog įsakymą dėl atleidimo gavo 2016 m. liepos 26 d. Liudytoja teismo posėdyje apklausta D. B. patvirtino, kad 2016 m. birželio 21 d. kartu su ieškovu buvo nuvykusi į ieškovo darbovietę. Ieškovas apie 13.00 val. nuėjo parašyti prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo ir praėjus 10-15 min. grįžo, rankose nieko neturėjo (2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 2 min. 44 s.). Teismas pažymi, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui daryti pagrįstą išvadą, kad įsakymą dėl darbo santykių nutraukimo ieškovas gavo 2016 m. birželio 21 d. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo paaiškinimais. Tuo tarpu, ieškovas pateikė 2016 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. P-87 kopiją su darbdavio 2016 m. liepos 26 d. spaudu (1 t., b. l. 15). Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovas jo darbo sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą gavo 2016 m. liepos 26 d. Ieškinys teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 8 d., t.y., nepraleidus DK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino.

46Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Už neturtinį reikalavimą pripažinti atleidimo įsakymą neteisėtu ir perkelti atleidimo datą mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis. Už turtinius reikalavimus mokėtinas 108,00 Eur žyminis mokestis (63,53 Eur +360,85 Eur +255,21 Eur +289,62 Eur +2 627,12 Eur) x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendra už patikslintą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 149,00 Eur.

49Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas priskirtas teismo diskrecijai. Patenkinus pagrindinius ieškinio reikalavimus bei konstatavus, jog ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina, jog patikslintas ieškinys iš esmės yra patenkintas. Iš esmės patenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Valstybei iš atsakovo priteistina 149,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

50Pateikta antstolės S. Ž. ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra 92,00 Eur sumai už faktinių aplinkybių konstatavimą – į priklausantį telefoną gautos dvi SMS žinutės ir viena žinutė išsiųsta (2 t., b. l. 72). Ieškovas minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodinėjo savo reikalavimus. Šios išlaidos teismo vertinamos, kaip išlaidos susiję su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

51Pateikta ieškovo ir advokato T. R. 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudaryta atstovavimo sutartis (1 t., b. l. 23). Pateiktas 2016 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas 900,00 Eur sumai (2 t., b. l. 71). Advokatas parengė ieškinį, patikslintą ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose. Ieškovo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovui iš atsakovo priteistina 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

52Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma sudaro 992,00 Eur (900,00 Eur+92,00 Eur).

53Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str.,

Nutarė

55ieškovo V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), patikslintą ieškinį patenkinti dalinai.

56Panaikinti Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“ administracijos vadovo 2016 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. P-87 Dėl V. B. atleidimo iš užimamų pareigų.

57Ieškovo V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ir atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), 2011 m. gruodžio 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 50 nutraukimo Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu datą perkelti iš 2016 m. liepos 5 d. į 2016 spalio 22 d.

58Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), 63,53 Eur (šešiasdešimt tris eurus 53 ct) (priskaityta suma) neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. birželio mėnesį.

59Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), 360,85 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 85 ct) (priskaityta suma) priedo prie darbo užmokesčio už 2016 m. birželio mėnesį.

60Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), 255,21 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 21 ct) (priskaityta suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

61Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), 2 627,12 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 12 ct) (priskaityta suma), ir po 20,21 Eur (dvidešimt eurų 21 ct) (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, skaičiuojant nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už uždelstą atsiskaityti laiką.

62Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 501,31 Eur (penkių šimtų vieno euro 31 ct) (priskaityta suma) priteisimo V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), vykdyti skubiai.

63Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

64Likusioje dalyje ieškovo V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), patikslintą ieškinį atmesti.

65Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), 992,00 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

66Priteisti valstybei iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), Kauno r. sav., 149,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

67Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas V. B. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui žemės ūkio... 5. Ieškovas nurodė, kad pagal 2011 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. 50 nuo... 6. Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, jog su patikslintu ieškiniu... 7. Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai... 8. Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 15 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbo... 9. Dėl atleidimo įsakymo panaikinimo ir atleidimo datos perkėlimo... 10. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo ŽŪK „( -... 11. Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir... 12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1... 13. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. birželio 25 d. apie 22.00... 14. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje DK 300 straipsnio 4 dalyje... 15. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio... 16. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 37,28 Eur neapskaičiuoto ir... 17. Į bylą pateiktos atsakovo administracijos vadovo 2009 m. lapkričio 16 d.... 18. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju M. M. nurodė, kad ieškovo darbo laikas... 19. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad kelionės lape (1 t., b. l. 76,... 20. Dėl priedo prie darbo užmokesčio... 21. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 506,52 Eur neapskaičiuoto ir... 22. Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį... 23. Nuo 2013 m. sausio 1 d. šalių 2011 m. gruodžio 15 d. sudarytos darbo... 24. Ieškovas įrodinėjo, kad darbdavys priedą jam mokėjo už papildomą darbo... 25. Darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant... 26. Nors ginčo priedo mokėjimas į darbo sutartį įrašytas tik 2012 m.... 27. Teismas pažymi, jog jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas 2016 m. birželio... 28. Atsakovui nepateikus duomenų apie priedo paskaičiavimo tvarką, teismas... 29. Dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką... 30. Minėta, jog byloje pagal darbuotojo ieškinį, teismas turi teisę viršyti... 31. Aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir... 32. Vienai darbo dienai tenkanti ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dalis -... 33. Ieškovui iš atsakovo priteistina nesumokėta darbo užmokesčio dalis -... 34. Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 501,31... 35. Atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdyje neišreiškė prašymo... 36. Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas... 37. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 258,75 Eur piniginės kompensacijos... 38. Darbo kodekso 177 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei dėl... 39. Už vieną kalendorinį mėnesį ieškovui priklausė 2,33 kalendorinės dienos... 40. Dėl neturtinės žalos... 41. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2000,00 Eur neturtinės žalos... 42. Ieškovas prašymą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, argumentavo... 43. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.... 44. Dėl ieškinio senaties... 45. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas 2016 m. birželio 21 d. gavo jo darbo... 46. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 48. Už neturtinį reikalavimą pripažinti atleidimo įsakymą neteisėtu ir... 49. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas priskirtas teismo diskrecijai.... 50. Pateikta antstolės S. Ž. ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra 92,00... 51. Pateikta ieškovo ir advokato T. R. 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudaryta... 52. Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina išlaidų, susijusių su bylos... 53. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260... 55. ieškovo V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), patikslintą ieškinį patenkinti... 56. Panaikinti Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“ administracijos vadovo 2016 m.... 57. Ieškovo V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ir atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo... 58. Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio... 59. Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio... 60. Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio... 61. Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio... 62. Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 501,31... 63. Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio... 64. Likusioje dalyje ieškovo V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), patikslintą ieškinį... 65. Priteisti ieškovui V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo Žemės ūkio... 66. Priteisti valstybei iš atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „( - )“,... 67. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...