Byla 2-2248-823/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-639-883/2016, kuria teismas atsisakė atstatydinti ją iš uždarosios akcinės bendrovės „Evalanas ir CO“ bankroto administratorės pareigų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto lyderiai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-639-883/2016, kuria teismas atsisakė atstatydinti ją iš uždarosios akcinės bendrovės „Evalanas ir CO“ bankroto administratorės pareigų, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Evalanas ir co“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė S. K.. Teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi BUAB „Evalanas ir CO“ buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas. Bankroto administratoriui S. K. mirus, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“.
  2. 2016 m. rugsėjo 22 d. UAB „Bankroto lyderiai“ kreipėsi į teismą, prašydama atstatydinti ją iš BUAB „Evalanas ir CO“ bankroto administratorės pareigų. Nurodė, kad šiuo metu vykdo vidinę reorganizaciją bei darbo krūvio perskirstymą, o jos vykdomi kai kurių įmonių bankroto procesai yra labai sudėtingi. Šiaulių apygardos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bankroto administratorės prašymas buvo atmestas.
  3. UAB „Bankroto lyderiai“ pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl jos atsistatydinimo iš BUAB „Evalanas ir CO“ bankroto administratorės pareigų. Nurodė, kad per pastaruosius porą mėnesių ji bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa buvo atrinkta administruoti vien tik mažas įmones, kurių dauguma jau daugelį metų veiklos nevykdo, neturi nei vieno darbuotojo ir jokio turto. Administruodama tokią įmonę administratorė negautų jokio atlyginimo, o patirtas administravimo išlaidas būtų priversta apmokėti iš savo lėšų. Pateikdama ilgalaikį sutikimą – deklaraciją administratorė neprisiėmė rizikos, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratorės lėšų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi UAB „Bankroto lyderiai“ prašymą dėl atsistatydinimo iš administratorės pareigų atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad UAB „Bankroto lyderiai“, prieš skiriant ją administratore, pateikė sutikimą - deklaraciją administruoti būtent UAB „Evalanas ir CO“, todėl su BUAB „Evalanas ir CO“ duomenimis administratorė galėjo ir turėjo būti susipažinusi bei įvertinusi savo galimybes administruoti būtent šią įmonę. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad administratorės prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas atstatydinti administratorę iš pareigų, o atsisakymas administruoti įmonę nesant svarbių priežasčių pažeistų įmonės ir jos kreditorių interesus.

3III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4

  1. Atskiruoju skundu bankroto administratorė UAB „Bankroto lyderiai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atstatydinti UAB „Bankroto lyderiai“ iš BUAB „Evalanas ir CO“ bankroto administratorės pareigų. Atskirasis skundas grindžiamas bankroto administratorės prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai nurodant šiuos pagrindinius argumentus:
  2. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 10 dalies 1 punktu, teismas gali atstatydinti administratorių iš pareigų ir tuomet, kai administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo. Nei ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas, nei kitos ĮBĮ normos neįtvirtina bankroto administratoriaus pareigos motyvuoti savo prašymą dėl atsistatydinimo. Tokia pareiga įstatymo normomis nustatyta tik kreditoriui (kreditorių grupei).
  3. Sutiktina su teismo nuomone, kad, nesant svarbių priežasčių, atsisakymas administruoti įmonę pažeistų įmonės ir jos kreditorių interesus, tačiau administratorė, pateikdama teismui prašymą atsistatydinti, nurodė pakankamus argumentus, dėl kurių ji negali tinkamai ir operatyviai atlikti BUAB „Evalanas ir CO“ bankroto procedūrų.
  4. Suinteresuotas asmuo VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepimu į bankroto administratorės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  5. Bankroto administratorė buvo pateikusi ilgalaikį sutikimą - deklaraciją, pagal kurią ji įsipareigoja administruoti visas įmones, kurias bus atrinkta administruoti, todėl administratorės nurodomas argumentas, kad programa atrinko tik mažas įmones, kai pagal pareiškėjos patirtį ji galėtų administruoti ir vidutines, yra teisiškai neaktualus bei nesudaro pakankamo pagrindo ją atstatydinti. Pareiškėja, teikdama ilgalaikį sutikimą - deklaraciją administruoti visas įmones, turėjo numatyti, kad programa atrinks ją administruoti ir tokias įmones, kurios finansiškai nebus naudingos pareiškėjos verslui. Bankroto administratorės argumentai, kad jai nesuteikiama galimybė uždirbti, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti administruoti BUAB „Evalanas ir CO“.
  6. Bankroto procesas BUAB „Evalanas ir CO“ bankroto byloje yra įsibėgėjęs: priimtas sprendimas taikyti supaprastinto bankroto procedūras, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, priimta nutartis įmonę likviduoti, todėl atsisakyti administruoti įmonę, kurios pirmiau paskirtasis administratorius dėl objektyvių priežasčių negalėjo išregistruoti iš įmonių registro, yra neetiška ir neracionalu. Įmonės bankroto procedūrų užbaigimo kaštai minimalūs, o bankroto administratorės noras atsistatydinti net nepradėjus vykdyti savo pareigų prieštarauja Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse įtvirtintam profesinės kompetencijos principui.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
  2. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė bankroto administratorės prašymą dėl jos atsistatydinimo iš bankrutuojančios įmonės administratorės pareigų, nenustatęs svarbių priežasčių administratorės atstatydinimui.
  3. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalimi, administratorių teismas atstatydina motyvuota nutartimi. Vienas iš pagrindų teismui spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą yra administratoriaus teismui pateiktas prašymas dėl atsistatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas).
  4. Teismų praktikoje pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog administratorius išreiškė valią ir prašo būti atstatydintas iš pareigų, jokiu būdu nelemia teismo pareigos tokį administratoriaus prašymą besąlygiškai tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2108-381/2016). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, administratoriaus prašymas atstatydinti jį iš pareigų kiekvienu atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, turi užtikrinti, kad administratoriaus prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei nebūtų galima atsisakyti be svarbių priežasčių ar netinkamu laiku.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bankroto administratorės prašymo dėl atsistatydinimo ir atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad bankroto administratorė nenurodė jokių svarbių priežasčių, realiai jai trukdančių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus BUAB „Evalanas ir CO“.
  6. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti bankroto proceso vykdymo ypatumai, kuriems esant vienas iš administratoriaus parinkimo kriterijų – specialios administravimo patirties turėjimas – gali būti privalumas ir dėl to įmonė priskiriama atitinkamai įmonių grupei. Vienas iš tokių ypatumų yra supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai ir kai administratorius prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (Bankroto administratorių atrankos taisyklių 17.4 punktas). Taigi, nurodytu būdu sistemoje parinkus konkretų bankroto administratorių, teisme negali būti keliamas klausimas dėl jo parinkimo neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2108-381/2016).
  7. Bankroto administratorė atskiruoju skundu neginčija aplinkybės, kad yra pateikusi ilgalaikį sutikimą – deklaraciją administruoti konkrečių grupių įmones. Tokio sutikimo – deklaracijos pateikimas vertintinas kaip bankroto administratorės prisiimta rizika, kad lėšų administravimo išlaidoms apmokėti gali būti negauta arba bus gauta nepakankamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2108-381/2016). Be to, pirmosios instancijos teismas, skelbdamas bankroto administratoriaus atranką, buvo nurodęs duomenis apie UAB „Evalanas ir CO“; juos žinodama, bankroto administratorė pateikė sutikimą - deklaraciją administruoti šią konkrečią įmonę.
  8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorės prašyme dėl jos atstatydinimo bei atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos jai skiriamomis administruoti įmonėms, niekaip nepagrindžia bankroto administratorės negalėjimo vykdyti priimtus įsipareigojimus BUAB „Evalanas ir CO“. Papildomai pažymėtina, kad aptariama aplinkybė jau buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2108-381/2016, kurioje taip pat buvo sprendžiamas bankroto administratorės UAB „Bankroto lyderiai“ atstatydinimo klausimas. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia bankroto administratorė, ne visos iš administratorei laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki spalio 18 d. paskirtų administruoti įmonių yra nevykdančios veiklos kelis metus bei visiškai neturinčios turto. Be to, šie administratorės argumentai yra priešingi ankstesniems jos teiginiams – 2016 m. rugsėjo 22 d. prašyme dėl atsistatydinimo bankroto administratorė buvo nurodžiusi, jog vykdo sudėtingas kitų įmonių bankroto procedūras.
  9. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai