Byla 2-2108-381/2016
Dėl jos atstatydinimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Interjero projektai“ bankroto administratorės pareigų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interjero projektai“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BANKROTO LYDERIAI“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-893-368/2016, kuria atmestas bankroto administratorės prašymas dėl jos atstatydinimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Interjero projektai“ bankroto administratorės pareigų.

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Interjero projektai“ (toliau – UAB „Interjero projektai“) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „BANKROTO LYDERIAI“ (toliau – UAB „BANKROTO LYDERIAI“ arba bankroto administratorė).
  2. Bankroto administratorė 2016 m. spalio 11 d. pateikė teismui prašymą dėl jos atstatydinimo iš UAB „Interjero projektai“ bankroto administratorės pareigų.
  3. Prašyme bankroto administratorė nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 10 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti tuo atveju, kai administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo. UAB „BANKROTO LYDERIAI“ šiuo metu vykdo vidinę reorganizaciją bei darbo krūvio perskirstymą, taip pat vykdo kai kurių įmonių sudėtingus bankroto procesus. Siekiant užtikrinti UAB „Interjero projektai“ bankroto proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, veikiant išimtinai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių naudai, buvo priimtas sprendimas atsistatydinti iš UAB „Interjero projektai“ bankroto administratorės pareigų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi atmetė bankroto administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ prašymą dėl atstatydinimo.
  2. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ prašymas ją atstatydinti iš bankrutuojančios UAB „Interjero projektai“ bankroto administratorės pareigų turi būti pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, nes administratoriaus prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei negalima atsisakyti be svarbių priežasčių ir/ar netinkamu laiku.
  3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorė savo prašymą atstatydinti motyvuoja tuo, jog šiuo metu vykdo vidinę reorganizaciją bei darbo krūvio perskirstymą, taip pat administruoja keletą įmonių (BUAB „JRP GROUP“, BUAB „Kupiškio salyklas“, BUAB „Stilius tau“), kurių bankroto procesas yra sudėtingas.
  4. Teismas sprendė, kad bankroto administratorės prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo atstatydinti administratorę iš pareigų. Teismas konstatavo, kad vien tai, kad vykdoma vidinė reorganizacija ar sudėtingos bankrotų procesų procedūros, savaime nesuponuoja išvados apie administratorės netinkamą veiklą ar kurių nors jai tenkančių pareigų nevykdymą.
  5. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančios UAB „Interjero projektai“ kreditoriai nereiškia prašymų bankroto administratorę atstatydinti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad tarp bankrutuojančios UAB „Interjero projektai“ kreditorių ir bankroto administratorės yra susidariusi nuolatinė konfliktinė situacija, kuri būtų pagrindas pakeisti paskirtą bankroto administratorę kitu bankroto administratoriumi.
  6. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė UAB „BANKROTO LYDERIAI“ įvertino UAB „Interjero projektai“ administravimo galimybes ir, prieš iškeliant bankroto bylą UAB „Interjero projektai“, pateikė sutikimą-deklaraciją administruoti šią įmonę, todėl, nesant svarbių priežasčių, atsisakymas administruoti įmonę pažeistų įmonės ir jos kreditorių interesus.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atsakovės bankroto administratorė UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorę UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atstatydinti iš UAB „Interjero projektai“ bankroto administratorės pareigų.
  2. Bankroto administratorės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ teisės normas, reglamentuojančias administratoriaus atstatydinimą. Administratoriaus atstatydinimas kreditoriaus ar kreditorių grupės iniciatyva, kuomet administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, vilkina bankroto procedūras, yra tik viena iš priežasčių administratoriui atstatydinti. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punku teismas gali atstatydinti administratorių iš pareigų ir tuomet, kai administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo. Vien šis pagrindas jau yra pakankamas administratoriui atstatydinti.
    2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorės prašymas nėra motyvuotas, nepagrįsta. Nei ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas, nei kitos ĮBĮ normos nesuponuoja bankroto administratoriui prievolės motyvuoti savo prašymą dėl atsistatydinimo. Tokia pareiga nustatyta tik kreditoriui (kreditorių grupei).
    3. Bankroto administratorė priskiriama B grupei, todėl jai gali būti skiriamos administruoti ne tik mažos, bet ir vidutinės įmonės. Per pastaruosius porą mėnesių bankroto administratorė kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa buvo atrinkta administruoti vien tik mažas įmones, kurių didžioji dalis jau daugelį metų nevykdo veiklos, neturi nei vieno darbuotojo, turto. Administruojant tokias beturtes įmones, administratorė ne tik negauna jokio atlyginimo, bet ir patiria administravimo išlaidas, kurias priversta mokėti iš savo asmeninių lėšų.
    4. Bankroto administratorė Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje (ĮRBIS) pateikdama savo ilgalaikį sutikimą – deklaraciją neprisiėmė rizikos, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratorės lėšų.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

10Atskirasis skundas netenkintinas

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ prašymas dėl jos atstatydinimo iš UAB „Interjero projektai“ bankroto administratorės pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorė prašymą ją atstatydinti iš UAB „Interjero projektai“ bankroto administratorės pareigų iš esmės grindė aplinkybėmis, kad šiuo metu jos įmonėje vykdoma reorganizacija bei darbo krūvių perskirstymas, taip pat aplinkybėmis, kad beturtės įmonės administravimas dažniausiai būna nuostolingas. Jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl įmonėje vykdomos reorganizacijos bei darbo krūvių perskirstymo, bankroto administratorė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Bankroto administratorė laikosi pozicijos, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktą bankroto administratorės net ir nemotyvuoto pareiškimo pateikimas yra pakankamas pagrindas jos atstatydinimui.
  4. Pirmosios instancijos teismas, nesutiko su bankroto administratorės ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punkto aiškinimu, bei sprendė, kad vien įmonėje vykdoma vidinė reorganizacija ar sudėtingos bankrotų procesų procedūros savaime nesuponuoja išvados apie administratorės netinkamą veiklą ar kurių nors jai tenkančių pareigų nevykdymą, atitinkamai jos atstatydinimui.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai, pažymi, kad bankroto administratoriaus, kurio teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje, veikla yra susijusi su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimu. Taigi nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1355-381/2016, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administratoriaus atstatydinimą paprastai turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2004-241/2016, 2016 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-157/2016). Priešingu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.
  6. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų, vienas iš tokių pagrindų - kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo (1 punktas).
  7. Administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės santykiai sukuriami teismo nutartimi, kuria skiriamas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimas įgalioja įmonės kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtuoju administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis). Tokiu būdu tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kuriuose vienas iš dalyvių laikytinas įgaliotoju (įmonė), o kitas – įgaliotiniu (administratorius) (CK 6.756 – 6.765 straipsniai). Vadovaujantis pavedimo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, įgaliotinis turi teisę bet kada atsisakyti įgaliojimo ir tuo pavedimo sutartis baigiasi (CK 2. 146 straipsnio 1 dalis, 6.763 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui (nagrinėjamu atveju – bankrutuojančiai įmonei) ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 straipsnio 4 dalis). Tuo pačiu įgaliotinis atsako už žalą, kurią patiria įgaliotojas dėl to, kad įgaliotinis atsisakė įgaliojimo be svarbių priežasčių ar netinkamu laiku (CK 6.764 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas, o ne abiejų šalių laisva valia ir bendru sutarimu yra sudaroma pavedimo sutartis, be kitų priežasčių, sąlygoja, kad teisiniai santykiai tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus negali būti vertinami, kaip tipiški šios rūšies sutartiniai santykiai, o vertinti kaip specifiniai pavedimo teisiniai santykiai, susidarantys bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-900/2012). Sistemiškai aiškinat CK ir ĮBĮ nuostatas darytina išvada, kad, bankroto administratoriui pateikus prašymą dėl jo atstatydinimo, teismas turi teisę, bet ne pareigą jį atstatydinti. Sprendimas dėl bankroto administratoriaus, pateikusio teismui prašymą jį atstatydinti, atstatydinimo priimamas įvertinus prašyme nurodytas priežastis dėl jo atsistatydinimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio teismui teikiamas bankroto administratoriaus prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Konstatuoti prašymui keliami reikalavimai (motyvuotumas ir pagrįstumas) yra svarbūs tam, kad administratoriaus prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei nebūtų galima atsisakyti be svarbių priežasčių ir/ar netinkamu laiku. Taigi vien ta aplinkybė, kad administratorius išreiškė valią ir prašo būti atstatydintas, jokiu būdu nelemia teismo pareigos tokį administratoriaus prašymą besąlygiškai tenkinti.
  8. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju bankroto administratorė prašyme ją atstatydinti nurodytas aplinkybes (dėl įmonėje vykdomos reorganizacijos bei darbo krūvių perskirstymo) pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien bankroto administratorės prašyme nurodytų argumentų, jų net nepagrindus įrodymais, ir nesant kitų svarbių priežasčių, dėl kurių bankroto administratorė negalėtų atlikti jai paskirtos įmonės bankroto administravimo procedūros, savaime nesuponuoja išvados apie bankroto administratorės atstatydinimo būtinumą ir pagrindą.
  9. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad bankroto administratorė, Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje (ĮRBIS) pateikdama ilgalaikį sutikimą – deklaraciją, neprisiėmė rizikos, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratorės lėšų.
  10. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – taisyklės). Programa pagal įmonę ir kiekvieno administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes Taisyklėse nustatyta tvarka apskaičiuoja atrankoje dalyvaujančių administratorių leistiną darbo krūvį, nustato faktinį darbo krūvį ir, atsižvelgdama į ĮBĮ ir Taisyklėse nustatytus atrankos prioritetus (eiliškumą), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintame pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše nurodytas įmonių grupes, taip pat įmonę ir administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų suderinamumą parenka įmonės administratorių, kurio leistino ir faktinio darbo krūvių skirtumas yra didžiausias (Bankroto administratorių atrankos taisyklių 6 punktas, II skyrius). Įmonės administratoriaus atrankoje dalyvauja visi administratoriai, Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka pateikę sutikimus-deklaracijas ir ilgalaikius sutikimus būti paskirtiems bet kurių (visų) įmonių administratoriais, o jeigu įmonė priskiriama apraše nurodytai įmonių grupei, – ir (arba) visi pateikę atitinkamą ilgalaikį sutikimą administratoriai. Administratoriai gali pateikti ilgalaikį sutikimą administruoti bet kurias (visas) įmones, kaip nurodyta Taisyklių 41.2 papunktyje, ir bet kurį (bet kuriuos) ir (ar) visus ilgalaikius sutikimus administruoti bet kurios apraše nurodytos grupės įmones. Ilgalaikio sutikimo administruoti Taisyklių 41.2 papunktyje nurodytas bet kurias (visas) įmones pateikimas nelaikomas ilgalaikio sutikimo administruoti pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtas įmones, nurodytas apraše, pateikimu (Bankroto administratorių atrankos taisyklių 45 punktas). Sistema, parinkdama bankroto administratorių, atsižvelgia į įmonės dydį, jos veiklos rūšį (specifiką), įmonės bankroto proceso ypatumus, kurie įtakoja bankroto administratoriaus darbą ir turi reikšmę atrenkant bei siūlant bankroto administratorių su specifine patirtimi, taip pat į bankroto administratorius apibūdinančius kriterijus (darbo krūvį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus procesus, darbo patirtį, galiojančias nuobaudas ir sutikimo administruoti įmonę pateikimo būdą).
  11. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti bankroto proceso vykdymo ypatumai, kuriems esant vienas iš administratoriaus parinkimo kriterijų – specialios administravimo patirties turėjimas – gali būti privalumas ir dėl to įmonė priskiriama atitinkamai įmonių grupei. Vienas iš tokių ypatumų yra supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai ir kai administratorius prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (Taisyklių 17.4 punktas). Taigi, nurodytu būdu sistemoje parinkus konkretų bankroto administratorių, teisme negali būti keliamas klausimas dėl jo parinkimo neteisėtumo.
  12. Administratorius – fizinis asmuo, pateikęs ilgalaikį sutikimą administruoti supaprastintus bankroto procesus, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai arba administratorius prisiima riziką, kad lėšų administravimo išlaidoms apmokėti nebus gauta arba bus gauta nepakankamai (kai bankrotą inicijuojantis kreditorius neįmoka teismo nustatytos administravimui skirtos sumos), administruoja ne mažiau kaip 2 įmones, prisiėmęs riziką, kad lėšų administruoti įmonę nebus gauta, ir tai sudaro daugiau kaip 50 procentų jo administruojamų įmonių, nesvarbu, kokio jos dydžio, arba, jam sutikus administruoti įmonę, būtų skiriamas administruoti įmonę, prisiimdamas riziką, kad lėšų administruoti įmonę nebus gauta, trečią kartą iš eilės. Duomenys apie pagal veiklos rūšies ypatumus ir pagal bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtas įmones fiksuojami Programoje pagal teismų įvestus duomenis ir, administratoriui nepateikus sutikimo-deklaracijos esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, vertinami automatiškai (Taisyklių 44.2 punktas).
  13. Supaprastintas bankroto procesas įmonei gali būti taikomas tiek įmonės bankroto bylos iškėlimo metu, tiek ir bankroto procedūrų įmonei vykdymo metu (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, 131 straipsnis). Bankroto byla iš karto gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka be kitų atvejų tuomet, kai ĮBĮ 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Tuo tarpu kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Supaprastinto bankroto proceso metu turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Šiuo įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas (ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ĮBĮ 131 straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui. Jeigu nurodytam kreditoriui ar administratoriui būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama riziką prisiėmusio administratoriaus atlyginimo suma. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
  14. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė neginčija aplinkybių, kad yra pateikusi ilgalaikį sutikimą – deklaraciją administruoti konkrečių grupių įmones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis faktas bei nutarties 21-24 punktuose nurodytų įstatymo ir Taisyklių nuostatų sisteminis aiškinimas patvirtina, jog bankroto administratorė, pateikdama tokio pobūdžio sutikimą, prisiėmė riziką, kad lėšų administravimo išlaidoms apmokėti gali būti negauta arba bus gauta nepakankamai.
  15. Teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešais duomenimis, skelbiamais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internetinėje svetainėje, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki spalio 18 d. UAB „BANKROTO LYDERIAI“ buvo paskirta administruoti keturių įmonių bankroto procedūras. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, ne visos iš nurodytų keturių įmonių yra nevykdančios veiklos kelis metus bei visiškai neturinčios turto. Apeliantės administruojama BUAB „V. B.“ neturi apdraustųjų asmenų tik nuo 2016 m. vasario 5 d., šios įmonės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 649 723 Eur. Nurodytos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad paskutiniu metu UAB „BANKROTO LYDERIAI“ parenkamos vien turto neturinčios įmonės. Kita vertus, pati bankroto administratorė, prieštaraudama savo argumentams dėl jai tenkančių administruoti įmonių turtinės padėties, pareiškime dėl jos atstatydinimo nurodė, jog šiuo metu vykdo sudėtingus bankroto procesus keliose įmonėse, dėl ko neturi galimybės prisiimti administruoti dar kitas įmones.
  16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės prašyme nurodytus argumentus, skundžiama nutartimi tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ teisės normas, reglamentuojančias bankroto administratorių atstatydinimą, bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atsistatydinimui. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

11Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai