Byla 2-707-231/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, Elenai Plyševskajai, Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovams A. G. ir V. G., jų atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, atsakovės O. G. atstovui advokatui Algimantui Uždaviniui, Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir V. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei O. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo ir

Nustatė

2ieškovai, patikslinę reikalavimus (b.l. 127-131) prašo nustatyti 697 kv.m., pločio 4 m, „S“ kelio servitutą pagal kelio servituto ribas ir plotą patvirtinantį projektą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius ir važiuoti transporto priemonėmis 9,5000 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), kuris pagal 2001 m. birželio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą asmeninės nuosavybės teise priklauso O. G.

3Ieškovai paaiškino, kad jie yra M. G., mirusio ( - ) paveldėtojai pagal įstatymą (jo sūnūs). Jų tėvas M. G., gyv. ( - ) ir atsakovė O. G., gyv. ( - ), gyveno kaimynystėje. Per 9,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, yra kelias iki ieškovų sodybos. Ieškovų sodyba pastatyta maždaug prieš 80 m. ir visą šį laiką jų šeimos nariai naudojosi šiuo keliu, tačiau dabartiniu metu atsakovė neleidžia šiuo keliu naudotis. Atkuriant atsakovei nuosavybės teises į šį žemės sklypą nebuvo nustatytas kelio servitutas, nors anksčiau šiuo keliu per atsakovės žemės sklypą visi naudojosi. Paaiškino, kad kreipėsi dėl kelio į žemėtvarkos skyrių, tačiau jiems buvo atsakyta, kad į savo žemės sklypą turi važiuoti per kalnus iš kitos pusės. Ta vieta, kur siūlo važiuoti žemėtvarka, važiuoti neįmanoma, ten net ne kelias, o vandens pragraužtas griovys. Ten yra kalnas, kuriuo nusileisti dar galima, bet pakilti niekaip, ypač kai palyja lietus, žiemos metu. Bandė kalbėti su atsakove, bet ji kategoriškai atsisakė leisti naudotis jos žemės sklype esančiu keliu. Ieškovai paaiškino, kad kelias, einantis per O. G. žemės sklypą, vienintelis kelias, kuriuo gali pravažiuoti transporto priemonės. Paaiškino, kad šiuo metyn į savo namus patenka pėsčiomis. Privažiuoja prie to „griovio“, palieka mašiną ir eina pėsti apie pusę kilometro.

4Ieškovų atstovė palaikė ieškinyje ir patikslintame ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

5Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nustatyti atsakovės žemės sklype kelio servitutą nėra jokios būtinybės, kadangi ieškovai gali naudotis kitu keliu iš pietinės pusės, juolab ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą toje ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje, kur teka upelis. Tokio kelio servituto nustatymas pažeistų nei tik atsakovės teises, bet ir nurodytus 2013-03-29 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros rašte , įstatymo reikalavimus.

6Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

7Atsakovė O. G. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, ji yra garbaus amžiaus ir atstovaujama advokato A. Uždavinio.

8Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ieškovai turi galimybę naudotis kitu keliu. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė 2012-09-07 Elektrėnų savivaldybės mero atsakymą Nr. 012-07-293 (į 2012-08-21 d. A. G. prašymą), kuriame be kita ko nurodyta, jog „600 m nuo sankryžos su keliu Musteniai-Baubonys yra 4 m pločio gruntinis savivaldybės vietinės reikšmės kelias, kurį prižiūri Semeliškių seniūnija“. Minėtame atsakyme taip pat nurodyta, jog: „kelio, vedančio į Jūsų (ieškovų) sodybą, remontas kainuotų nuo 20 000 Lt, savivaldybė šiuo metu neturi tiek lėšų skirti kelio remontui, todėl pagal finansines galimybes kelias bus pažvyruotas ir palygintas greideriu“. Vadinasi, patys ieškovai į bylą pateikė dokumentą, įrodantį, kad naudojasi keliu į savo sklypą (o ne privažiavimu per atsakovės žemę), dėl kurio kokybės rūpinasi, ir rašo raštus atitinkamai savivaldybei. Ieškovų kartu su ieškiniu pateiktuose prieduose – G. grąžinamos žemės sklypo paženklinimo natūroje abrise, taip pat valstybinės žemės fondo archyvo nuotraukoje 1946 m., Vilniaus apskrities Trakų rajono Semeliškių 7967 kadastro vietovėje M. G. žemės sklypo Nr. 404 plane - visuose šiuose dokumentuose pažymėtas aukščiau paminėtas privažiavimo kelias į ieškovų sklypą iš priešingos pusės nei atsakovei priklausantis žemės sklypas. Taip pat pažymėjo, jog ieškovai, siekdami panaudoti psichologinį spaudimą atsakovei, tariamam ginčui (klaidindami, jog iki jų sklypų privažiuoti niekaip kitaip neįmanoma, tik per atsakovės žemės sklypą) išspręsti, inicijavo LNK televizijos laidos žurnalistų atvykimą, kurie nufilmavo faktinę situaciją ir nors laidos pradžioje ieškovas A. G. teigė, kad jokio kito privažiavimo iki ieškovų sodybos nėra, laidos pabaigoje pats sutiko, jog vis tik „kitas privažiavimas“ yra ir jokios objektyvios būtinybės važiuoti per svetimą žemės sklypą nėra. Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtino ir 2012-07-14 rodytos laidos „24 valandos“ filmavime dalyvavęs trečiojo asmens šioje civilinėje byloje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atstovas – vedėjas D. M. Iškviestas ir kartu su filmavimo grupe į laidos filmavimo vietą atvykęs D. M., įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir automobiliu važiavęs kitu keliu (ne per atsakovės žemės sklypą), einančiu per ieškovų žemės sklypą, taip pat patvirtino, kad tikslo nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype nemato, ieškovai, atsižvelgiant į per jų pačių sklypą einantį kelio reljefą, gali, neapribojant atsakovės nuosavybės teisės, patekti prie savo sodybos. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovų pateiktas servituto nustatymo planas apskritai negali būti vertinamas ir neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje, nes neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų. Jos (atsakovės) žemės sklypas kol kas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o esant preliminariems matavimams, tiksliai nustatyti servituto lokalizaciją, jo plotą bei konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo (šiuo atveju atsakovės žemės sklypo) teritorijoje, neišeinant už šio žemės sklypo išorinių ribų yra neįmanoma. Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad plane, parengtame remiantis (matomai) preliminariais VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės duomenimis, be kita ko, pavaizduotas ir tam tikro ploto žemės sklypas, žymimas raidėmis LVŽ - „laisva valstybinė žemė“, tačiau ieškovai nustatyti servituto šiai teritorijos daliai nereikalauja, nors, nenustačius servituto LVŽ plote, taip pat negalėtų patekti į savo žemės sklypą ir sodybą.

9Ieškinys atmestinas

10Kaip žinia, ieškinio (priešieškinio) pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo (atsakovo) prerogatyva. Ieškinio (priešieškinio) reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra, byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Sprendime teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.), išskyrus nedispozityvias bylas, tai yra šeimos bylas, darbo bylas ir panašiai.

11Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-18 ir 2013-07-24 išrašų kopijų (b.l. 36-37, 142-143) matyti, kad M. G. 2000-07-17 apskrities viršininko sprendimu Nr. 79-8284 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ).

12Mirties liudijimo AA Nr. ( - ) kopija patvirtina, jog M. G. mirė ( - ) (b.l. 9).

13Iš 2013-01-03 Elektrėnų savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus liudijimo matyti, jog po M. G. mirties ( - ) pradėta paveldėjimo byla Nr. CT-02/13, kurioje palikimą priėmė mirusiojo sūnūs A. G. ir V. G. (b.l. 10).

14Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-12-09 ir 2013-02-26 išrašo kopijos (b. l. 15-16, 79-80), patvirtina, kad O. G. pagal ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2482 priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

15Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).

16Konstitucijos 23 str. įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 str. 2 d.). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama teismo sprendimu nustatant servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisę. Dėl to jis teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką servituto nustatymo bylose, yra konstatavęs, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).

18Ieškovai servituto būtinumą grindžia tuo, kad per atsakovės žemės sklypą yra kelias iki ieškovų sodybos ir žemės sklypo, kuriuo jie ir jų šeimos nariai naudojosi, tačiau dabartiniu metu atsakovė šiuo keliu naudotis neleidžia. Ieškovų teigimu per atsakovės žemės sklypą einantis kelias yra vienintelis būdas jiems ir jų šeimos nariams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią sodybą ir žemės sklypą, nes iš kitos pusės į sodybą patekti negalima, ten yra tik vandens pragraužtas griovys. Juo nusileisti dar galima, tačiau pakilti niekaip, ypač kaip palyja lietus ar žiemos metu.

19Atsakovė, atsikirsdama į aukščiau nurodytus ieškovo paaiškinimus, nurodė, jog ieškovai turi galimybę naudotis savo daiktu, t.y. jiems priklausančiu sklypu, ir nenustačius kelio servituto per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadangi yra kitas kelias į ieškovų sklypą iš priešingos pusės nei atsakovei priklausantis žemės sklypas.

20Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, inter alia turi nustatyti ir įvertinti, ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu įgyvendinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010), be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

21Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą – Trakų rajono Dambravos k. M. G. grąžinamos žemės sklypo paženklinimo natūroje abrisą (b.l. 21), ištrauką iš Pastrėvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-04 įsakymu Nr. 2295-79 (b.l. 22), Vilniaus apskrityje Trakų rajone Dambruvos kaime Semeliškių 7967 kadastro vietovėje M. G. žemės sklypo Nr. 404 planą M1:10000 (b.l. 27), 2012-09-07 Elektrėnų savivaldybės mero raštą „Dėl prašymo“ Nr. 012-07-293 į 2012-08-21 A. G. 2012-08-21 prašymą, kuriame inter alia nurodyta, jog: „600 m nuo sankryžos su keliu Musteiniai – Baubonys yra 4 m pločio gruntinis savivaldybės vietinės reikšmės kelias, kurį prižiūri Semeliškių seniūnija”, “kelio, vedančio į Jūsų (ieškovų) sodybą, remontas kainuotų nuo 20 000 Lt, savivaldybė šiuo metu neturi tiek lėšų skirti kelio remontui, todėl pagal galimybes kelias bus pažvyruotas ir palygintas greideriu“ (b.l. 20, 26), Valstybinės žemės fondo archyvo 1946 m. nuotrauką (b.l. 24), Elektrėnų savivaldybės administracijos raštą dėl informacijos pateikimo Nr. 03.1-13-751 (b.l. 56), daro išvadą, kad yra ir kitas kelias patekti į ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir sodybą, t.y. yra iš priešingos (pietinės) pusės nei atsakovei priklausantis žemės sklypas. Tačiau, teismo įsitikinimu, būtina įvertinti ir nustatyti, ar šiuo keliu realiai įmanoma pateikti į atsakovams priklausantį žemės sklypą bei sodybą.

222013 m. spalio 23 d. atlikta vietos apžiūra. Kaip matyti iš 2013-10-23 vietos apžiūros protokolo, apžiūra buvo pradėta nuo atsakovės žemės sklypo, kuriame ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą, apžiūros. Apžiūros metu nustatyta, jog einant per atsakovės žemės sklypą matyti provėžos, apžėlusios žole, kurios veda prie atsakovės gyvenamojo namo iš dešinės, toliau praeinama šalia ūkinio pastato, priklausančio atsakovei, kuris yra 1 metro atstumu nuo esančių provėžų. Iš kairės yra elektros oro linija, stovi elektros stulpai, atramos 0,5 m atstumu nuo esančių provėžų. Nuo ūkinio pastato leidžiantis žemyn link upelio, kuris teka per atsakovės žemės sklypą, kelio beveik nesimato, užaugusi didelė žolė, tačiau matosi apie 1,5 m pločio provėžos. Pagal reljefą provėžos yra 0,81 cm žemumoje, vedančioje link upelio. Nuo atsakovės ūkinio pastato iki upelio provėžos yra nuokalnėje. Ieškovų pateiktoje schemoje upelis teka ties taškais 14 ir 5, pravažiavimo čia nėra, galima bristi per upelį. Einant ties upeliu iš dešinės pusės auga didelis medis apie 1 m atstumu nuo esamų provėžų, iš kairės pusės – stati aukšta kalva, apie 2 m aukščio. Kalvoje dirbama žemė, keliukas iki upelio vingiuotas, yra du vingiai, upelis tekantis, gana sraunus, apie 30-50 cm gylio, iš dešinės padėti metaliniai vamzdžiai praėjimui. Praėjus per vamzdžius ir lipant aukštyn matomos kelio provėžos (1,5 m pločio), toliau prieinama prie ieškovų žemės sklypo, kurio dalis apie 3 m pločio nesuarta. Šioje vietoje kelias (provėžos), vedantis nuo atsakovės sklypo baigiasi. Nesuartas žemės sklypo plotas (3 metrų pločio) veda iki pat ieškovų sodybos. Ieškovas A. G. nurodė, kad šis kelias anksčiau buvo platesnis, apie 4 m atstumu nuo atsakovės ūkinio pastato, kuriuo visi naudojosi, technika važinėjo per upelį, nes upelis buvo negilus. Važiuojant į ieškovų žemės sklypą, buvo važiuojama iš pietinės pusės prie kelio, kuris paminėtas 2012-09-07 Elektrėnų savivaldybės mero rašte Nr. 012-07-293. Nuo sankryžos su keliu Musteiniai – Baubonys buvo pasukta 4 m pločio gruntiniu, gerai pravažiuojamu keliu. Kelio ilgis apie 600 m, vėliau prasideda siauresnis kelias, gerai pravažinėtas, danga kietas. Šiuo keliu privažiuojama prie ieškovų žemės sklypo ribos. Ties nuokalne yra kelias, kurio danga kieta, akmeninga. Kelias veda žemyn per krūmokšnius. Matosi, kad kelias pravažinėtas, apie 3 m pločio. Šis kelias leidžiasi žemyn prie ieškovų namų valdos, matosi, kad ant kelio papilta skalda. Kelias iki ieškovų sodybos vingiuotas, yra nuokalnė, tačiau jau ieškovams priklausančio žemės sklypo ribose. Apžiūrint kelio atkarpą nuo ieškovų žemės sklypo ribos, matyti provėžos, išvažinėtos automobiliu iki pat sodybos. Apžiūros metu ieškovas A. G. nurodė, kad šiuo metu naudojasi šiuo keliu, kuriuo buvo privažiuota iki jų sodybos, jie ant šio kelio pylė skaldos, nes nebuvo įmanoma privažiuoti prie namo.

23Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu prijungtų pastabų dėl vietos apžiūros protokolo, jose nurodyta, kad kelias, kuris leidžiasi žemyn prie ieškovo namų valdos, kuriame ant kelio yra papilta skalda, yra nesaugus, nes šalia kelio yra seni medžiai, kurių šaknys abipus kelio. Šiuo keliu stambesnėms transporto priemonėms – gaisrinei mašinai, greitajai, traktoriams ir kombainams, pravažiuoti nėra galimybės. Žiemos metu ir esant lietingam orui šis kelias nepravažiuojamas.

24Teismas, atsižvelgdamas į vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, kritiškai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, jog per atsakovės žemės sklypą einantis kelias yra vienintelis būdas jiems ir jų šeimos nariams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią sodybą ir žemės sklypą: vietos apžiūros metu nustatyta, jog kelias, kuris paminėtas 2012-09-07 Elektrėnų savivaldybės mero rašte Nr. 012-07-293, (iš pietinės pusės) yra pravažinėtas, apie 3 m pločio, ant jo papilta skalda, yra provėžos, išvažinėtos automobiliu iki pat ieškovų sodybos. Be to, vietos apžiūros metu ir pats ieškovas A. G. nurodė, jog šiuo metu naudojasi šiuo keliu ir ant šio kelio pylė skaldos, jog būtų galimybė juo važinėti, vadinasi, pats ieškovas pripažino esant galimybę naudotis šiuo keliu, o ne keliu per atsakovės žemės sklypą.

25Taip pat kritiškai vertinamos ir atmetamos kaip nepagrįstos pastabose dėl vietos apžiūros protokolo nurodytos aplinkybės, jog kelias, kuris leidžiasi žemyn prie ieškovo namų valdos, kuriame ant kelio yra papilta skalda, yra nesaugus, šiuo keliu stambesnėms transporto priemonėms pravažiuoti nėra galimybės, o žiemos metu ir esant lietingam orui šis kelias yra nepravažiuojamas, kadangi vietos apžiūros metu nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog šis kelias nesaugus, nepravažiuojamas, ar juo nėra galimybės važiuoti stambesnėms transporto priemonėms. Apžiūros metu, nustatyta, kad atsakovei priklausančiame sklype teka sraunus Dubreikos upelis, per kurį nėra jokio tiltelio pravažiavimui.

26Nors teismo posėdyje liudytojais apklausti V. G., gim. ( - ), ir K. B. D., gim. ( - ), paaiškino, kad anksčiau buvo naudojamasi keliu per atsakovės žemės sklypą patekti į ieškovų žemės sklypą, tačiau vien dėl to tenkinti ieškovų reikalavimus nėra pagrindo, be to, aukščiau išdėstytos aplinkybės ir motyvai patvirtina, jog yra ir kitas kelias ieškovams patekti į jų žemės sklypą. Teismas taip pat pažymi, jog liudytoju apklaustas K. B. D. taip pat paaiškino, kad dabar ieškovams atsakovė liepia naudotis kitu keliu, kurio danga šlapia, traktorius vos važiuoja, vadinasi šis liudytojas parodė, jog galimybė patekti ieškovams į jų žemės sklypą yra ir ne per atsakovės žemės sklypą, o per kitą kelią. Nors K. B. D. paaiškino, kad šis kelias blogas, šlapia danga, traktorius vos važiuoja, tačiau nepaneigė, jog apskritai galimybės naudotis šiuo keliu nėra.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2005; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011). Ta aplinkybė, jog ieškovai patiria (patirs) tam tikrus nepatogumus, naudodamiesi kitu, ne per atsakovės žemės sklypą einančiu keliu, siekdami įgyvendinti jiems priklausančias daiktines teises į žemės sklypą, nėra pagrindas varžyti atsakovės nuosavybės teisės į jos žemės sklypą, nustatant atsakovės žemės sklype servitutą.

28Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kelio servituto nustatytas atsakovės žemės sklype tam, kad ieškovai galėtų patekti į savo žemės sklypą bei sodybą, nėra objektyviai būtinas.

29Teismas taip pat pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

30Ginčą tarp šalių dėl servituto nustatymo žemės sklype išsprendus teismo sprendimu, turi būti įmanoma šio sprendimo pagrindu atlikti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registravimą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12, 15 str. str.).

31Bylos nagrinėjimo metu ieškovams buvo pasiūlyta pateikti įstatymų nustatyta tvarka parengtą servituto nustatymo planą (2013 m. liepos 24 d. teismo posėdis), tačiau kaip matyti iš ieškovų pateikto patikslinto servituto nustatymo projekto (b.l. 149), jis, kaip ir anksčiau į bylą pateikti servituto nustatymo planai, suderintas su žemėtvarkos institucijomis nėra, kas neatitinka tokiam planui keliamų reikalavimų.

32Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog ieškovų pateiktame plane, parengtame remiantis (matomai) preliminariais VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės duomenimis, be kita ko, pavaizduotas ir tam tikro ploto žemės sklypas, žymimas raidėmis LVŽ - „laisva valstybinė žemė“, tačiau ieškovai nustatyti servituto šiai teritorijos daliai nereikalauja, nors, nenustačius servituto LVŽ plote, taip pat negalėtų patekti į savo žemės sklypą ir sodybą. Kaip matyti iš pateikto patikslinto servituto nustatymo projekto (b.l. 149), jame žemės sklypas, žymimas raidėmis LVŽ nenurodytas, todėl teismas išsamiau dėl šio atsakovės argumento nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, laisvos valstybinės žemės tarp ginčo šalių žemės sklypų nėra, ką patvirtina į bylą pateikta Vilniaus apskrities Trakų rajono Semeliškių seniūnijos Semeliškių kadastro vietovės žemės reformos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-09-29 įsakymu Nr. 3237-79 grafinės dalies ištrauka (b.l. 126), taip pat iš 2000-06-01 žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas (b.l. 113-114).

33Teismas taip pat neanalizuoja ir nevertina atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovai inicijavo LNK televizijos laidos žurnalistų atvykimą, kurie nufilmavo faktinę situaciją ir nors laidos pradžioje ieškovas A. G. teigė, kad jokio kito privažiavimo iki ieškovų sodybos nėra, laidos pabaigoje pats sutiko, jog vis tik „kitas privažiavimas“ yra ir jokios objektyvios būtinybės važiuoti per svetimą žemės sklypą nėra, o šias faktines aplinkybes taip pat patvirtino ir 2012-07-14 rodytos laidos „24 valandos“ filmavime dalyvavęs trečiojo asmens šioje civilinėje byloje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atstovas – vedėjas D. M., kaip neįrodytas (CPK 12, 178 str. str.).

34Įvertinus aukščiau nurodytus, byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), konstatuotina, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

35Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

36Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

37Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 3800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

38Taip pat iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje sudaro 62,87 Lt.

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

40ieškinį atmesti.

41Priteisti iš A. G. ir V. G., iš kiekvieno po 1900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų O. G.

42Priteisti iš A. G. ir V. G., iš kiekvieno po 31,43 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

43Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. ieškovai, patikslinę reikalavimus (b.l. 127-131) prašo nustatyti 697 kv.m.,... 3. Ieškovai paaiškino, kad jie yra M. G., mirusio ( - ) paveldėtojai pagal... 4. Ieškovų atstovė palaikė ieškinyje ir patikslintame ieškinį išdėstytas... 5. Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes... 6. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovė O. G. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą... 8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė... 9. Ieškinys atmestinas... 10. Kaip žinia, ieškinio (priešieškinio) pagrindo ir dalyko suformulavimas yra... 11. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 12. Mirties liudijimo AA Nr. ( - ) kopija patvirtina, jog M. G. mirė ( - ) (b.l.... 13. Iš 2013-01-03 Elektrėnų savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notaro Česlovo... 14. Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 15. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 16. Konstitucijos 23 str. įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką... 18. Ieškovai servituto būtinumą grindžia tuo, kad per atsakovės žemės... 19. Atsakovė, atsikirsdama į aukščiau nurodytus ieškovo paaiškinimus,... 20. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar... 21. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą – Trakų rajono... 22. 2013 m. spalio 23 d. atlikta vietos apžiūra. Kaip matyti iš 2013-10-23... 23. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu prijungtų pastabų dėl vietos... 24. Teismas, atsižvelgdamas į vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes,... 25. Taip pat kritiškai vertinamos ir atmetamos kaip nepagrįstos pastabose dėl... 26. Nors teismo posėdyje liudytojais apklausti V. G., gim. ( - ), ir K. B. D.,... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais... 28. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu... 29. Teismas taip pat pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,... 30. Ginčą tarp šalių dėl servituto nustatymo žemės sklype išsprendus teismo... 31. Bylos nagrinėjimo metu ieškovams buvo pasiūlyta pateikti įstatymų... 32. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog ieškovų pateiktame... 33. Teismas taip pat neanalizuoja ir nevertina atsakovės nurodytų aplinkybių,... 34. Įvertinus aukščiau nurodytus, byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į... 35. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovei jos... 38. Taip pat iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos,... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178,... 40. ieškinį atmesti.... 41. Priteisti iš A. G. ir V. G., iš kiekvieno po 1900,00 Lt bylinėjimosi... 42. Priteisti iš A. G. ir V. G., iš kiekvieno po 31,43 Lt bylinėjimosi išlaidų... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...