Byla 2-1408/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ prašymas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gratus“ bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-242-436/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus (pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų V. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ prašymas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gratus“ bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-242-436/2013.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo pagrįstumo.

5Trečiasis asmuo (pareiškėjas) UAB „Minera“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu pripažinti BUAB „Gratus“ bankrotą tyčiniu (t. 5, b. l. 65-69). Nurodo, kad UAB „Gratus“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o vadovo tyčiniai veiksmai:

61. Už statybos darbus rangovams buvo sumokėta daugiau nei sutarta. UAB „Gratus“ veikla buvo projekto Druskupio g. 1, Birštone (daugiabučio namo) vystymas tikslu pastatą rekonstruoti ir parduoti jį atskirais butais iš tokios veiklos gaunant pelno. UAB „Gratus“ su UAB „Tondas“ 2007 m. sausio 25 d. generalinės rangos sutarties pagrindu susitarė, kad UAB „Tondas“ už 9 780 000 Lt (įskaitant PVM) iš savo medžiagų pagal projektą ir sąmatą iš rekonstruojamų statinių, esančių adresu Druskupio g. 1, Birštone, pastatys pastatą. UAB „Gratus“ projekto įgyvendinimui ėmė kreditą iš AB Šiaulių banko (iš viso 12 900 000 Lt). 2007 m. vasarį pradėti ne tik statybos darbai pagal generalinės rangos sutartį, tačiau sudaryta visa eilė pakeitimų, kad rangovas UAB „Tondas“ atliks naujus papildomus darbus už tam tikrą sumą ir šia suma bus padidinta sutarties kaina. UAB „Tondas“ nuo 2007 m. vasario iki 2009 m. rugpjūčio pagal generalinės rangos sutartį išrašė, o UAB „Gratus“ priėmė darbų už 10 999 157,43 Lt (įskaitant PVM), apmokėjo 10 034 729,32 Lt. Taigi, UAB „Gratus“ generalinės rangos sutartimi (iki buvo sudaryta eilė pakeitimų) su UAB „Tondas“ susitarė, kad visus statybos darbus atliks už 9 780 000 Lt (įskaitant PVM) (sutarties 3.2 p.), tačiau UAB „Gratus“ priėmė darbų už 10 999 157,43 Lt (įskaitant PVM) t. y. už 1 219 157,43 Lt daugiau.

72. Rangovas UAB „Tondas“ atliko ne visus generalinės rangos sutartimi sulygtus darbus. Kad UAB „Tondas“ atliko tik dalį bendrastatybinių darbų patvirtina ne tik darbų pobūdis, užfiksuotas UAB „Tondas“ darbų perdavimo aktuose, tačiau ir tai, kad UAB „Gratus“ sudarė eilę kitų rangos sutarčių dėl tų pačių darbų, kuriuos pagal generalinės rangos sutartį turėjo atlikti pats generalinis rangovas. Sąmatoje buvo numatyta, kad visus bendrastatybinius darbus UAB „Tondas“ atliks už 6 933 711 Lt (sąmatoje eilutė Nr. 1), tačiau UAB „Gratus“ sutiko UAB „Tondas“ už ne visus bendrastatybinius darbus sumokėti 10 999 157,43 Lt, t. y. 4 065 446,43 Lt daugiau nei turėjo būti sumokėta. UAB „Gratus“ direktorius nereikalavo UAB „Tondas“ vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tokiu būdu didindamas sutarties kainą ir UAB „Gratus“ įsipareigojimus.

83. Sutartys su kitais rangovais buvo sudaromos didesnėmis kainomis. UAB „Gratus“ priėmus sprendimą sudaryti eilę naujų rangos sutarčių su kitais rangovais ir nevykdyti su UAB „Tondas“ sudarytos generalinės rangos sutarties, buvo už 692 163 Lt (neskaitant papildomų rangos sutarčių dėl bendrastatybinių darbų) prisiimti papildomi įsipareigojimai. Rangos sutartis UAB „Gratus“ direktorius pasirašė didesnėmis kainomis nei tuos darbus būtų atlikęs UAB „Tondas“, kas visiškai neatitiko įmonės interesų ir parodo neatsakingą bei neracionalų bendrovės finansinių resursų valdymą, lėmusį nepagrįstą projekto savikainos didėjimą ir pelno galimybės mažėjimą.

94. Aktuose įrašyti darbai nebuvo realiai atlikti. Ekspertai nustatė, kad vietoj fibo blokelių tinkuotų sienų objekte buvo sumontuotos gipso kartono sienos, tačiau BUAB „Gratus“ direktorius darbus vis tiek priėmė kaip tinkuotas fibo blokelių sienas. Be to, nebuvo atlikti tinkavimo darbai, nors už juos apmokėta.

105. Nors įmonė dirbo nuostolingai, įmonės vadovui buvo mokamas didelis darbo užmokestis. V. G., būdamas UAB „Gratus“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, dirbo nuo 2006 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. Iki 2006 m. spalio 2 d. V. G. UAB „Gratus“ dirbo 1 valandą per dieną už minimalų valandinį įkainį. Nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2007 m. liepos 1 d. jis įsidarbino 8 valandų darbo dienai už 600 Lt atlyginimą. Nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. dirbo už 700 Lt, o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. už 800 Lt. 2008 m. balandžio 1 d. sau pasiskyrė 4 500 Lt atlyginimą, po 2009 m. birželio 1 d. atlyginimą padidino iki 6 000 Lt. Kreditoriaus teigimu, tai patvirtina, kad BUAB „Gratus“ bankrotą nulėmė blogas valdymas, pasireiškęs tuo, kad įmonės vadovas akivaizdžiai blogai organizavo ir planavo įmonės darbą, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai. Vadovas nebejotinai turėjo ir galėjo įvertinti, kad statybos darbų sąmatai išaugus 68 procentais ir vis dar jų nebaigus tikėtis pelno ir atsiskaitymo su kreditoriais neįmanoma.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) UAB „Minera“ pareiškimą dėl UAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė. Iš UAB „Minera“ trečiajam asmeniui V. G. priteisė 3 620 Lt atstovavimo išlaidų ir 1 364,85 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (t. 11, b.l. 14-28).

13Dėl didesnio apmokėjimo už darbus nei sulygta generaline sutartimi. Teismas nustatė, kad statybos pradėtos pagal 2006 m. UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtą projektą dėl nebaigto statyti pastato-viešbučio ir pastato-restorano Druskupio g. 1, Birštone rekonstrukcijos, turint 2006 m. išduotą statybos leidimą. 2007 m. sausio 25 d. generaline ilgalaike statybos rangos sutartimi UAB „Gratus“ ir UAB „Tondas“ patvirtino, kad pastato-viešbučio baigtumas tuo metu buvo 42 proc., pastato-restorano baigtumas – 37 proc. Projekto korektūra „Viešbučio ir restorano rekonstrukcija į daugiabutį gyvenamą namą su komercinėmis patalpomis ir požemine bei antžemine automobilių saugykla“ buvo atlikta tik 2007 m. lapkričio mėnesį. Be to, 2008 m. balandžio 29 d. leidimas ir vėlesnės jo versijos (2009 m. kovo 4 d., 2009 m. rugsėjo 9 d., 2009 m. lapkričio 11 d.) patvirtina, kad statytojas yra gavęs leidimą keisti statinio ir priklausinių tikslų pavadinimą ir paskirtį. Todėl visi projektiniai dokumentai ir statybos leidimai išduoti jau po sutarties su UAB „Tondas“ pasirašymo, kas paneigia pareiškėjo argumentus, kad UAB „Gratus“, iš anksto žinodamas, jog pastatas bus statomas ne kaip viešbutis ir restoranas, bet kaip daugiabutis namas su komercinėmis patalpomis, nepagrįstai susitarė su UAB „Tondas“ dėl daugelio darbų atlikimo. Pažymėtina, kad UAB „Tondas“ pirminė objektinė sąmata 9,78 mln. Lt sumai buvo sudaryta 2007 m. sausio pabaigoje dar pagal 2006 metų projektą. Vėliau nusprendus rekonstruoti pastatą į daugiabutį namą ir pradėjus ruošti tam atitinkamus dokumentus, buvo priimti papildomi susitarimai koreguojantys statybinių darbų apimtis. Todėl teismas sprendė, kad darbų kaina išaugo nusprendus pakeisti statinio paskirtį ir paaiškėjus kai kuriems seniai nebaigto statyti statinio defektams, o didesnės darbų apimtys ir objekto paskirties keitimas natūraliai sąlygojo objekto statybos kaštų didėjimą. Be to, statybų procese sprendimus priėmė ne tik UAB „Gratus“, bet dalyvavo ir profesionalus statybos proceso valdytojas ir techninis prižiūrėtojas UAB „Būsto sprendimai“, kuris įtakojo atliekamų darbų kiekį ir struktūrą ir buvo trišalių sutarčių su visais rangovais dalyvis.

14Dėl kitų rangovų pasitelkimo. Teismas nurodė, kad darbų eigoje atlikti pakeitimai negali būti laikomi neteisėtais. Iš sudarytų sutarčių su kitais rangovais matyti, kad atskirų atliktų darbų vertė yra mažesnė nei buvo pasiūlyta UAB „Tondas“. Taip pat darant vėlesnius pakeitimus ir atsiradus būtinybei atlikti pirminėse sąmatose nenumatytus darbus, darbų kaina šiek tiek išaugo, tačiau šių aplinkybių negalima vertinti kaip sudarančių pagrindą manyti, jog UAB „Tondas“ tuos papildomus darbus būtų atlikęs mažesnėmis sąnaudomis.

15Dėl aktuose įrašytų darbų atlikimo. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog pertvaros rūsyje įrengtos iš silikatinių plytų, o ne iš fibo blokelių, kurios neginčija ir trečiasis asmuo, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiais veiksmais buvo siekiama sužlugdyti UAB „Gratus“, nes pertvarų įrengimas iš silikatinių plytų ir siūlių tarp jų rievėjimas iš abiejų pusių kainavo 113,71 Lt/kv. m., o pertvarų iš fibo blokelių įrengimas ir jų tinkavimas kalkiniu skiediniu iš abiejų pusių būtų kainavęs 158,25 Lt/kv. m., ši aplinkybė patvirtina tik kaštų mažinimą, priešingai nei teigia pareiškėjas. AB „YIT Kausta“ ir SĮ „Probud“ sutartimis, atliktų darbų aktais patvirtina, kad tinkavimo darbai realiai atlikti, priimti statybos priežiūrą vykdžiusių asmenų. Teismas sprendė, kad nustatyti minimalūs darbų neatitikimai dėl realiai atliktų darbų, užaktuotų darbų ir projekte numatytų darbų, taip pat kai kurių formalių reikalavimų nesilaikymas įforminant dokumentus, bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo teisingam išsprendimui įtakos neturi.

16Teismas, analizuodamas UAB „Gratus“ finansinius duomenis nustatė, kad įmonės finansinė padėtis visais laikotarpiais buvo tolygi, t.y. įmonė didino savo turtą įsipareigojimų sąskaita, bendrovės įsikūrimo laikotarpiu jos turtą sudarė įstatinis kapitalas ir nevertingas nebaigtas statyti pastatas. 2007 metų vasario mėnesį susitarus dėl kreditavimo ir sudarius sutartį su UAB „Tondas“, vėliau su kitais rangovais, palaipsniui buvo didinama turto vertė, tada didinama kredito suma ir t. t. 2008 metais prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, kuri tęsėsi keletą metų, todėl pradėjus pardavinėti beveik pabaigto daugiabučio namo atskirus butus paaiškėjo, kad pirkimas yra ženkliai sumažėjęs. Todėl, teismo nuomone, nesant žymaus nuostolio didėjimo ir turto mažėjimo požymių, nėra pagrindo teigti, kad atliktos finansinės operacijos bei sudaryti sandoriai turėjo įtakos įmonės nemokumui susidaryti, kad, akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims. Visi sandoriai buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, visi apmokėjimai buvo atliekami už gautas medžiagas, atliktus darbus, dėl to nei vieno iš šių sandorių negalima laikyti kenkiančiu įmonės mokumui. Ta aplinkybė, kad sau, kaip direktoriui, 2008 metų viduryje pasididino atlyginimą, ar savo veikloje padarė neesminių formalių pažeidimų, nesudaro pagrindo spręsti apie įmonės privedimą prie bankroto tyčia. Teismas konstatavo, kad BUAB „Gratus“ bankrotą iš esmės nulėmė natūrali verslo nesėkmė bei 2008 m. pabaigoje prasidėjęs ekonominis sunkmetis.

17Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas atmetė tiek pareiškėjo, tiek trečiojo asmens prašymus dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo nurodydamas, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o šioje byloje teismas akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo patyrė 9 050 Lt atstovavimo išlaidų, kitų išlaidų: už ekspertizės atlikimą 968 Lt, už kopijavimą 244 Lt, 62 Lt, 42 Lt, 48,85 Lt. Trečiojo asmens atstovas advokatas byloje rengė atsiliepimą į pareiškimą, atsikirtimus įvertinant papildomus įrodymus ir prašymą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą už atsiliepimą maksimali priteistina suma yra 3000 Lt, pagal 8.15 punktą - už procesinį dokumentą, kuriame reiškiamas prašymas – 500 Lt, pagal 8.16 punktą – už kito dokumento, susijusio su atstovavimo teisme, parengimą – 120 Lt, maksimali priteistina suma yra 3 620 Lt. Todėl trečiojo asmens prašoma suma už atstovavimą mažintina (CPK 98 str.), priteistinos kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos – 968 Lt išlaidų už ekspertizę ir 396,85 Lt kopijavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

19III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų ir juos argumentai

20Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. G. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį dalyje dėl UAB „Minera“ veiksmų pripažinimo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei baudos skyrimo bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjo UAB „Minera“ veiksmus procese pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti UAB „Minera“ 20 000 Lt baudą, V. G. naudai priteisiant 10 000 Lt baudos dalį, o likusią 10 000 Lt baudos dalį priteisiant valstybei; trečiojo asmens V. G. naudai iš UAB „Minera“ priteistas atstovavimo išlaidas padidinti nuo 3 620 iki 9 050 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 11, b.l. 40-47). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Trečiojo asmens atstovas advokatas byloje rengė ne tik atsiliepimą į pareiškimą, atsikirtimus įvertinant papildomus įrodymus, prašymą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bet ir susipažino su pareiškėjo pateiktais procesiniais dokumentais ir jų priedais, juos vertino, taip pat vertino byloje esančius rašytinius dokumentus bei įrodymus, dėl kilusio teisinio ginčo teikė konsultacijas klientui. Atstovavimo išlaidos pagrįstos teismui pateiktomis 2012 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. sausio 28 d. pažymomis apie suteiktas paslaugas, teisinių paslaugų kiekį bei suteiktų teisinių paslaugų kainą. Civilinė byla yra gana sudėtinga dėl joje nagrinėjamų sudėtingų materialinės ir procesinės teisės klausimų, joje esančių dokumentų gausos. Visos atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bylinėjimusi sprendžiant pagal pareiškėjo pareiškimą pradėtą teisminį procesą bei neviršija Rekomendacijose nustatytų priteisimo už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl nėra mažintinos.
  2. Teismas tik nurodė, jog mažina atstovavimo išlaidų sumą iki 3 620 Lt, tačiau nenurodė, kurios atstovavimo išlaidos yra nepagrįstos ar viršija Rekomendacijose nustatytus priteisimo už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl visų suteiktų teisinių paslaugų, konsultacijų, o tik pažymėjo, jog advokatas ruošė tris procesinius dokumentus, už kuriuos išlaidos ir priteisiamos, niekaip nepasisakydamas dėl kitų suteiktų teisinių paslaugų bei jų kiekio, nepagrindė, kurie suteiktų teisinių paslaugų įkainiai per dideli, kurios konkrečiai teisinės paslaugos nėra susijusios su bylinėjimusi. Realiai patirtos 9 050 Lt atstovavimo išlaidos yra būtinos ir protingo dydžio, atitinkančios rekomendacijas.
  3. Rekomendacijose nėra nurodyta, ar rekomendaciniai dydžiai yra skaičiuotini taip kaip jie nurodyti, ar esant pareigai mokėti PVM, prie rekomendacinių dydžių turėtų būti pridedamas pridėtinės vertės mokestis.
  4. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsikirtimai į pareiškėjo prašymą įvertinti papildomus įrodymus vertintini kaip kitas dokumentas, susijęs su atstovavimu teisme, ir jam taikomi Rekomendacijų 8.16 punkte numatyti įkainiai. Apelianto teigimu, jis siekdamas apsiginti nuo pareiškėjo nepagrįsto pareiškimo, pateikė dokumentą „atsikirtimą“, pagal kurio apimtį (11 lapų) bei turinį, jame reiškiamų atsikirtimų pobūdį bei prie jo pridėtų dokumentų kiekį, šis procesinis dokumentas atitinka tripliką, kuris pagal rekomendacijas vertintinas maksimalia 1 750 Lt suma. Todėl šiuo atveju rekomendaciniai dydžiai nebuvo viršyti.
  5. Teismas privalėjo priteisti išlaidas už prašymą dėl UAB „Minera“ veiksmų procese bei BUAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu pripažinimo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir baudos paskyrimo, nes šis prašymas buvo ne materialinis teisinis, tačiau procesinis. Apelianto teigimu, teismui išnagrinėjus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir jį atmetus, laikytina kad galutinis teismo procesinis sprendimas dėl bylos esmės buvo priimtas V. G. naudai, todėl ir visos byloje patirtos išlaidos turėjo būti priteistos iš pareiškėjo kaip teisminį ginčą pralaimėjusios šalies.
  6. Teismas prašymą pripažinti UAB „Minera“ veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti baudą netenkino, neatskleisdamas prašymo esmės ir nenurodydamas motyvų, kuriais vadovaujantis atmetė trečiojo asmens pateiktus argumentus, jų neanalizavo. Apelianto teigimu, pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodė daug nepagrįstų argumentų, suvokdamas savo teikiamų argumentų nepagrįstumą, juos teikė manipuliuodamas faktais ir apsunkindamas bylos nagrinėjimą, sąmoningai siekdamas suklaidinti teismą ir gauti neteisėtą rezultatą – pripažinti UAB „Gratus“ bankrotą tyčiniu. Tokie pareiškėjo veiksmai atitinka CPK 95 straipsnio įtvirtintus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius.

21Trečiasis asmuo UAB „Minera“ atsiliepimu į trečiojo asmens V. G. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 11, b.l. 81-84). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas V. G. naudai priteisė ne per mažas bylinėjimosi išlaidas, tačiau priešingai klaidingai apskaičiavo ir priteisė per dideles. Nepagrįsti trečiojo asmens aiškinimai, kad už bylos medžiagos nagrinėjimą procesiniam dokumentui parengti turėtų būti priteisiamos papildomos išlaidos.
  2. UAB „Minera“ į teismą su pareiškimu dėl tyčinio bankroto nustatymo kreipėsi turėdama pagrįstų įtarimų ir sąžiningai naudodamasi savo kaip kreditoriaus teise prašyti teismo nustatyti, ar bankrotas yra tyčinis. V. G. argumentai, kad UAB „Minera“ pareiškimas dėl tyčinio bankroto yra sąmoningas teismo klaidinimas, nepagrįsti įrodymais, o reikalavimai pripažinti UAB „Minera“ veiksmus piktnaudžiavimu teise tėra nepagrįstai agresyvus puolimas pasinaudojant procesinėmis teisėmis.

22Atsakovas BUAB „Gratus“ atsiliepimu į trečiojo asmens V. G. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 11, b.l. 86-87). Nurodo, kad atsakovas neįžvelgia akivaizdžių UAB „Minera“ piktnaudžiavimo teise požymių teikiant pareiškimą dėl BUAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorius nurodo, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tikslu nustatyti, ar BUAB „Gratus“ lėšos, vykdant statybas Birštone, nebuvo išvaistytos. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, todėl vertintina, kad UAB „Minera“ pagrįstai įtarė, kad BUAB „Gratus“ bankrotas yra tyčinis ir, įgyvendindama savo kaip kreditoriaus teises, kreipėsi į teismą.

23Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (pareiškėjas) UAB „Minera“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Gratus“ bankrotą pripažinti tyčiniu (t. 11, b.l. 56-61). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas vertino įrodymus atskirai, nesiedamas jų tarpusavyje, dalies įrodymų apskritai nevertindamas arba įvertindamas klaidingai. Apelianto teigimu, darbo sąmata nuo 9 780 000 Lt išaugo iki 16 432 626,43 Lt, t.y. 68 procentais nepagrįstai, o toks darbų pabrangimas ir buvo UAB „Gratus“ nemokumo priežastis.
  2. UAB „Gratus“ direktorius, tiek rengdamas pirminį projektą, tiek sudarydamas rangos sutartį su UAB „Tondas“, tiek kreipdamasis į AB Šiaulių bankas dėl finansavimo planavo daugiabučio namo statybas. Todėl teismo išvada, kad pastatą rekonstruoti į daugiabutį gyvenamąjį namą buvo nuspręsta vėliau, t.y. po rangos sutarties su UAB „Tondas“ pasirašymo, yra klaidinga ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apelianto teigimu, formalus projekto pavadinimas buvo sąlygotas žemės paskirties, o ne tikrųjų ketinimų.
  3. Abejonių, kad statybos darbų apimčių išaugimą sąlygojo pastato paskirties pakeitimas, kelia ne tik aplinkybės, kad sudarant sutartį su UAB „Tondas“ jau buvo žinoma apie būsimą formalų pastato paskirties keitimą, sutarties su UAB „Tondas“ pakeitimai didinant statybų kainą dėl keičiamo projekto buvo pradėti kitą mėnesį po sutarties pasirašymo, prie projekto pakeitimo aiškinamajame rašte teikiami paaiškinimai, kad projekto korektūros sprendiniais yra keičiama tik patalpų paskirtis, tačiau ir tai, kad pastato bendrasis plotas iš esmės nepakito, t.y. bendras plotas sumažėjo 1,4 proc., kai statybų darbų kaina padidėjo 68 proc.
  4. Tam, kad būtų galima pasakyti, ar sąmata buvo padidinta pagrįstai, apelianto teigimu, pirmiausia reikėtų tikslių duomenų, kokie buvo atlikti projekto pakeitimai, kokie darbai tokių pakeitimų įgyvendinimui buvo būtini atlikti, kiek jie būtų kainavę, ar šie darbai nebuvo įvertinti pirminėje sąmatoje. Fotonuotraukos gali patvirtinti tam tikru momentu buvusį vizualinį vaizdą, tačiau niekaip nepagrindžia sąmatos dydžio pasikeitimo pagrįstumo. Teismas vertino statinio tūrio pasikeitimus, tačiau nevertino bendrojo ploto rodiklio, kuris pasikeitė nežymiai, nes nepasikeitė pastato aukštų skaičius ir aukštingumas. Be to, pastato tūris, kaip rodiklis atspindintis pasikeitimus, neturėtų būti vertinamas, nes jį skaičiuojant buvo padaryta klaida, t.y. į pastato tūrį iki 2009 m. rugsėjo 9 d. nebuvo įskaičiuotas rūsio aukšto plotas.
  5. VŠĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ ekspertai nepasisakė, jog 2007 m. sausio 25 d. sąmata, įvertinus projekto pakeitimus, 68 procentais padidėjo pagrįstai. Be to, apelianto nuomone, šis ekspertizės aktas turėtų būti vertinamas kritiškai. Ekspertai išvadą dėl pradinių projektinių sprendinių ir projekto korektūros sprendinių daro iš brėžinių, ant kurių dalies nėra ne tik atsakingų asmenų parašų, datos, tačiau ir spaudo patvirtinančio, kad šis projektas buvo suderintas ir pagal jį buvo išduotas atitinkamai 2006 m. ar 2008 m. statybos leidimai. Ekspertas išvadą dėl pastato ploto pasikeitimo daro pagal rodiklių lentelę, kurioje nurodyti duomenys neatitinka nei vieno iš statybos leidimo duomenų, taigi pagal šią rodiklių lentelę negalėjo būti išduotas nei vienas statybos leidimas. Net jeigu ekspertizę laikyti teisinga, tai ji neįrodo, kad sąmatos padidėjimas gali būti pagrįstas projekto pakeitimais, t.y. kad įgyvendinant projekto pakeitimus papildomai reikėjo atlikti darbų už 6 652 626,43 Lt.
  6. Teismo išvada, kad dalis statybos darbų buvo atlikti ne už didesnę kainą, tačiau priešingai – už mažesnę, yra visiškai nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama, priimta nevertinant visų faktinių aplinkybių. Taip pat nepagrįsta ir klaidinga teismo išvada, kad vietoj fibo blokelių įrengus gipso kartono sienas buvo mažinami statybos kaštai, o tinkavimo darbai buvo atlikti.
  7. Statybos departamento duomenimis statybos darbų kainos 2008-2009 m. rinkoje mažėjo, o ne kilo. Rekonstruojamo pastato 1 m2 kaina statybos darbų kaina 2007-2008 m. m. rinkoje buvo apie 2000-2200 Lt/m2 bendrojo ploto, o šiuo atveju 1 m2 kaina buvo 2 560 Lt, taigi, didesnė nei rinkos kaina.
  8. Sprendžiant tyčinio bankroto klausimą reikšminga ir pakankama nustatyti, kad būtent labai didelis statybų darbų pabrangimas bei neužbaigtos statybos ir buvo UAB „Gratus“ bankroto priežastis, o statybos darbų kaina neabejotinai išaugo dėl netinkamo statybų organizavimo, įmonei nenaudingų susitarimų sudarymo, per didelių sutarčių kainų ir neracionalaus įmonės lėšų valdymo.
  9. Teismas nepagrįstai priteisė iš UAB „Minera“ V. G. bylinėjimosi išlaidas kopijavimo paslaugoms, nes iš pateiktų sąskaitų už kopijavimo paslaugas nėra aišku ką V. G. kopijavo (išskyrus Kauno apygardos teismo sąskaitą). Be to, įkainiai už šias paslaugas yra neprotingai dideli, neatitinka rinkos sąlygų, todėl šios išlaidos nepriteistinos iš UAB „Minera“.
  10. Teismas klaidingai apskaičiavo maksimalias galimas priteisti išlaidas už atsikirtimus į atskirąjį skundą, nes pagal rekomendacijas už atsikirtimus į atskirąjį skundą maksimali priteistina suma yra 450 Lt, o ne 3 000 Lt.

24Apeliantas prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė iškilo ir galimybė atsirado tik teismui priėmus nutartį: 2009 m. UAB „Vilniaus architektūros studija“ raštas; UAB „Gratus“ prašymas dėl statybos leidimo; rūsio aukšto planas (laida B) su parašais; rūsio aukšto planas (pirminis projektas), rūsio aukšto planas (laida B) ir rūsio aukšto planas (laida C); 2013 m. kovo 13 d. UAB „LEZ Projektų valdymas“ atsakymas; 2012 m. birželio 26 d. Kauno VPK ENTV pranešimas.

25Atsakovas BUAB „Gratus“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Minera“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti (t. 11, b.l. 88-89). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nuo pat statybų pradžios ir generalinės rangos sutarties su UAB „Tondas“ pasirašymu UAB „Gratus“ buvo žinoma, kad viešbutį ir restoraną ketinama rekonstruoti į daugiabutį gyvenamąjį namą ir statybos bus vykdomos ne pagal 2006 m. projektą „Viešbučio ir restorano rekonstrukcija“, o pagal šio projekto korektūrą. To pasėkoje, pasirašant sutartį su UAB „Tondas“, sąmata nepagrįstai buvo paskaičiuota pagal projektą, pagal kurį nebus vykdomos statybos ir nepagrįstai padidinta statybos darbų sąmata. Atsakovo teigimu, statybos pagal projekto korektūros sprendinius buvo vykdomos nuo pat statybų pradžios, t.y. formaliai neteisėtai, tačiau žinant, kad po žemės paskirties pakeitimo bus kreipiamasi dėl statybos leidimo pagal projekto korektūrą išdavimo.
  2. Teismas padarė klaidingas išvadas vertindamas UAB „SPKT“ ekspertizės išvadas. UAB „SPKT“, kuri vertino tik kelis fragmentus, nurodė, kad faktiškai objekte atlikta mažiau darbų nei užaktuota. Todėl teismo išvada, kad aplinkybės, jog sąmatoje numatytas ir užaktuotas darbų kiekis sutampa bei visi darbai faktiškai buvo atlikti, yra klaidinga. Atsakovo teigimu, reikia atriboti aktuotą kiekį nuo faktiškai objekte atlikto darbų kiekio, nes faktiškai objekte neatlikti, tačiau užaktuoti darbai patvirtina faktą, kad UAB „Tondas“ nepagrįstai buvo mokama už užaktuotus, bet neatliktus darbus. Dėl to statybos darbų sąmata išaugo nepagrįstai, kas lėmė statybos kaštų nepagrįstą padidėjimą, UAB „Gratus“ galimybes gauti pelną ir padengti kaštus mažėjimą ir bankrotą.

26Atsakovas prašo prie bylos prijungti naują įrodymą – UAB „Gratus“ sutartį su UAB „Vilniaus architektūros studija“ bei Susitarimą Nr. 1 prie šios bylos, nes šio dokumento pateikimo poreikis iškilo vėliau nei buvo teiktas atsiliepimas.

27Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Minera“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 11, b.l. 100-115). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais įrodymais:

  1. Neginčijama aplinkybė, kad pasirašant generalinės rangos sutartį viešbučio ir restorano rekonstrukcijai jau buvo žinoma, kad bus statomas gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis. Trečiojo asmens teigimu, objekto paskirtis iš tiesų buvo keičiama ir dėl šios priežasties didėjo statybos darbų kaštai.
  2. Sprendžiant, ar tarp pirminio projekto ir projekto korektūros yra skirtumų, ar jie esminiai, papildomai turėtų būti remiamasi pirminio projekto ir projekto korektūros brėžiniais, kurie pateikti kartu su VŠĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ ekspertizės aktu. Šiame akte pateikiamas pirminio projekto ir projekto korektūros palyginimas. UAB „Minera“ nepateikė įrodymų, jog turimą statybos darbų rezultatą (pastatą) galima būtų buvę pastatyti atliekant statybos darbus, nurodytus 2007 m. sausio 25 d. objektinėje sąmatoje ir ją detalizuojančiose lokalinėse sąmatose. Be to, pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, kad buvo atliktas ženkliai didesnis statybos darbų kiekis, atitinkantis 2007 m. gruodžio 1 d. objektinėje sąmatoje, ją detalizuojančiose lokalinėse sąmatose, generalinės rangos sutarties prieduose Nr. 19-27 ir jų sąmatose nurodytus statybos darbus. Todėl nepagrįsti UAB „Minera“ argumentai, kad keičiant projektą buvo keičiama tik pastato paskirties registracija ir pavadinimas statybos leidime, o ne projektas iš esmės.
  3. UAB „Minera“ nenurodo, kuo remiantis skaičiuoja statybos darbų aktų už 16 432 626,43 Lt, nes byloje esantys atliktų darbų priėmimo aktai ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad statybos darbų atlikta ir perduota ne daugiau kaip už 14 564 546 Lt. Be to, projekto pakeitimai nėra vienintele statybos darbų sąmatos išaugimo priežastimi, nes sąmatos išaugimą taip pat sąlygojo ir statybos darbų eigoje išaiškėję rekonstruojamų pastatų griuvėsių konstrukcijų defektai, dėl kurių buvo būtina atlikti papildomus griovimo ir statybos darbus už 2 130 264 Lt. Todėl darytina išvada, kad dėl projekto pakeitimų statybos darbų suma išaugo ne daugiau kaip 2 654 282 Lt (14 564 546 Lt - 9 780 000 Lt - 2 130 264 Lt).
  4. Pakeitus projektą, parduodamas gyvenamasis plotas padidėjo 520 kv.m, todėl vien šio ploto padidėjimas turėjo sąlygoti papildomas 2 638 480 Lt pajamas (520 kv.m. x 5074 Lt). Taip pat papildomi kaštai sąlygojo ir papildomą 749 kv.m rūsių ploto atsiradimą, pastato tūrio padidėjimą, erdvinį patalpų išdėstymą, ketvirtojo aukšto su terasomis įrengimą, t.y. suteikė papildomą pridėtinę vertę. Tačiau 2009 m. butų kainos parduodamame baigtame statyti name nukrito iki 2500-2800 Lt/kv.m., kas ir sąlygojo UAB „Gratus“ bankrotą.
  5. Nors UAB „Minera“ nurodo, kad statybų eigoje buvo aktuojami faktiškai neatlikti darbai taip nepagrįstai padidinant darbų kainą, tačiau šių aplinkybių neįrodė ir nenuginčijo priešingas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Minera“ pateiktos atitinkamu laikmečiu galiojusios statybos darbų rinkos kainos yra teisingos.
  6. UAB „Minera“ nepagrįstai nurodė, kad iš pateiktų sąskaitų už kopijavimo paslaugas nėra aišku, kas buvo kopijuota. V. G. nurodo, kad pridėtos UAB „Ciklonas“ sąskaitos už kopijavimo paslaugas patvirtina, kad jis padarė 224 vnt. kopijų ir patyrė 244 Lt, 62 Lt, 42 Lt ir 48,85 Lt išlaidų, o detalizuoti kiekvienos padarytos dokumento kopijos sąskaitoje nėra būtinybės.
  7. Procesinis dokumentas – atsikirtimas į atskirąjį skundą, nebuvo rengtas V. G. advokato, o atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimo išlaidos neviršija rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių.

28V. G. prašo priteisti 1 200 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą vadovaujantis rekomendacijų 8.11 punktu (atsiliepimas į apeliacinį skundą). Jei teismas manytų, jog šiuo atveju nėra taikytinas rekomendacijų 8.11 punktas, tai tokiu atveju spręstina dėl rekomendacijų 11 punkto taikymo, pagal kurį teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

30CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

31Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti prašymai dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl baudos už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32Atskirieji skundai netenkintini.

33Dėl UAB „Minera“ atskirojo skundo

34Apeliantas (kreditorius) UAB „Minera“ prašė pripažinti BUAB „Gratus“ bankrotą tyčiniu dėl įmonės vadovo V. G. veiksmų, t.y. neracionalaus įmonės valdymo, ko pasėkoje įmonės nepagrįstas įsipareigojimų padidėjimas lėmė UAB „Gratus“ bankrotą.

35Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 str.). Įstatyme nenurodyta aplinkybių, kurioms esant galima būtų daryti išvadą, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004, 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

36Taigi, įmonės valdymo organų veiksmų bei sprendimų tikslingumui, sprendimus priėmusių asmenų tyčiai dėl galimai žalingų įmonei veiksmų ir sprendimų nustatyti privalo būti ištirta ir įvertinta faktinių aplinkybių visuma, iš kurios ir galima būtų daryti išvadą apie šių asmenų veikos kryptingumą bei spręsti, ar galima pakankamai pagrįstai manyti apie tyčiniam bankrotui būdingų požymių egzistavimą. Tai pagrįstai nurodo ir apeliantas. Kita vertus, tai nurodęs, atskirajame skunde apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės pats prieštaraudamas minėtam teiginiui, konstatuoja atskiras faktines aplinkybes, nepagrįsdamas kaip šios aplinkybės paneigia įprastos veiklos (tegul ir su galimais trūkumais) požymius bei leidžia daryti išvadas būtent apie tyčinio bankroto požymius.

37UAB „Minera“ teigimu, UAB „Gratus“ tyčinį bankrotą iš esmės lėmė UAB „Gratus“ prisiimti įsipareigojimai vykdant pastato Druskupio g. 1, Birštone, rekonstrukciją.

38Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad statybos buvo pradėtos pagal 2006 metais UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtą projektą dėl nebaigto statyti pastato - viešbučio ir pastato - restorano, Druskupio g. 1, Birštone, rekonstrukcijos, turint 2006 metais išduotą statybos leidimą. 2007 m. sausio 25 d. generaline ilgalaike statybos rangos sutartimi UAB „Gratus“ ir UAB „Tondas“ susitarė, kad UAB „Tondas“ savo rizika ir medžiagomis rekonstruos viešbutį (ir/ar butus) ir restoraną, o UAB „Gratus“ sumokės objektinėje sąmatoje nurodytą kainą – 9 780 000 Lt (t. 5, b.l. 70-80, 81). Ketinant rekonstruoti pastatą į daugiabutį gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis ir požemine bei antžemine automobilių saugykla, vėliau - 2007 m. lapkričio mėnesį - buvo atlikta techninio projekto korektūra (t. 10, b.l. 72). 2008 m. balandžio 29 d. leidimas ir vėlesnės jo versijos (2009 m. kovo 4 d., 2009 m. rugsėjo 9 d., 2009 m. lapkričio 11 d.) patvirtina, kad statytojas yra gavęs leidimą keisti statinio ir priklausinių tikslų pavadinimą ir paskirtį (t. 6, b.l. 125-126, 127-128, 129-130, 131-132).

39Apeliantas UAB „Minera“ teigia, kad statybos rangos sutartis su UAB „Tondas“ buvo pasirašyta su 9 780 000 Lt sąmata, o prieš UAB „Gratus“ bankrotą statybos darbų aktų buvo pasirašyta 16 432 626,43 Lt sumai, todėl darbų sąmata padidėjo 68 procentais, o toks darbų nepagrįstas pabrangimas ir buvo UAB „Gratus“ nemokumo priežastis. UAB „Minera“ vertinimu, reikia nustatyti sąmatos padidėjimo tikrąsias priežastis, įvertinti sąmatos padidėjimo įtaką bankrotui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje esminis klausimas yra ne tiek atskirų priežasčių, galimai net ir prisidėjusių prie įmonės tapimo nemokia, nustatymas, o tai, ar nemokumo atsiradimo buvo siekiama tyčia arba bent sąmoningai nesąžiningomis priemonėmis bei tikslais kuriamos prielaidos nemokumui kilti. Todėl, nagrinėjant klausimą dėl UAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, visų pirma reikia išsiaiškinti ir nustatyti sąmatos kainos padidėjimo įtaką ne tiek įmonės nemokumo atsiradimui apskritai, kiek tai ar UAB „Gratus“ sudarytomis sutartimis, rekonstruojant pastatą, ar kitokia veikla (ne)buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, t.y. ar yra požymiai, jog UAB „Gratus“ prie bankroto buvo privesta tyčia.

40UAB „Minera“ teigimu, pasirašant 2007 m. sausio 25 d. generalinės rangos sutartį su UAB „Tondas“ jau buvo žinoma, kad bus statomas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, o ne viešbutis su restoranu, todėl statybos darbų sąmatos išaugimas 68 procentais yra nepagrįstas. Tačiau, kaip matyti iš V. G. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, jis ir neginčija šios aplinkybės, nes atsižvelgiant į tai, kad projektas gyvenamajam namui su komercinėmis patalpomis tuo metu dar nebuvo parengtas ir nebuvo išduotas statybos leidimas tokio objekto statybai, todėl ir buvo nuspręsta pradėti statybas pagal turimą parengtą 2006 metų projektą ir 2006 m. lapkričio 22 d. išduotą statybos leidimą. Todėl UAB „Minera“ nurodyta aplinkybė, kad pasirašant generalinės rangos sutartį viešbučio ir restorano rekonstrukcijai jau buvo žinoma, jog bus statomas gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, nelaikytina itin reikšminga klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui. Juo labiau, kad UAB „Tondas“ pirminė objektinė sąmata 9 780 000 Lt sumai buvo sudaryta 2007 m. sausio 25 d. pagal 2006 metais parengtą projektą (t. 5, b.l. 81).

41Sprendžiant ar tarp pirminio projekto ir projekto korektūros yra skirtumų, ar jie esminiai, vertintini pirminio projekto ir projekto korektūros brėžiniai, patvirtinti Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo rezoliucijomis, sudėtomis išduodant 2006 m. lapkričio 22 d. statybos leidimą ir 2008 m. balandžio 29 d. statybos leidimą. Byloje esanti VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ 2012 m. lapkričio 20 d. eksperto išvada patvirtina, kad palyginus pirminio projekto (viešbučio ir restorano rekonstrukcija) ir korektūros (viešbučio ir restorano rekonstrukcija į daugiabutį gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis, antžemine ir požemine automobilių saugyklomis) statinio konstrukcines ir statinio aukštų planų dalis matyti, kad jos tarpusavyje iš esmės skiriasi tiek techninio projekto lygyje, tiek konstruktyviniais darbo projekto lygio sprendiniais. Palyginus pirminio projekto ir korektūros konstrukcinius sprendimus matyti, kad korektūroje mažai kas išliko iš pirminio projekto. Palyginus pirminio projekto ir korektūros projektinius sprendimus matyti, kad vykdant statinio statybą (rekonstrukciją) pagal pirminį projektą iš esmės nebūtų įgyvendinti korektūroje numatyti projektiniai sprendimai. Palyginus pirminio projekto ir korektūros statinio konstrukcines ir statinio aukštų planų dalis matyti, kad statant statinį pagal korektūroje nurodytus sprendinius negalima statinio vidaus inžinierinių tinklų statyti pagal pirminį projektą. Atitinkama išvada galima ir dėl lauko inžinierinių tinklų, tačiau dėl duomenų trūkumo kategoriškos išvados dėl lauko inžinierinių tinklų neduota. Statant (rekonstruojant) statinį pagal korektūrą negalima vadovautis 2007 m. sausio 25 d. objektine sąmata (t. 9, b.l. 90-196). Taigi, atlikta ekspertizė nustatė, kad projekto korektūra pakeitė objektą iš esmės, todėl pagal pirminius dokumentus statinio nebūtų galima pastatyti. Byloje esantys įrodymai: ekspertizės aktas, pirminio projekto ir projekto korektūros brėžiniai (originalai), 2007 m. sausio 25 d. objektinė sąmata ir ją detalizuojančios lokalinės sąmatos bei 2007 m. gruodžio 1 d. objektinė sąmata ir ją detalizuojančios lokalinės sąmatos paneigia UAB „Minera“ argumentus, kad keičiant projektą buvo keičiama tik formali pastato paskirties registracija ir pavadinimas statybos leidime, o ne projektas iš esmės. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos projekto pakeitimai nebuvo vienintelė statybos darbų sąmatos išaugimo priežastis, nes statybų darbų sąmatos išaugimą taip pat sąlygojo ir statybos darbų eigoje išaiškėjęs rekonstruojamų pastatų griuvėsių konstrukcijų defektai, kurie turėjo būti šalinami nepriklausomai nuo to, pagal kokį projektą pradinį ar korektūros vykdytini statybos darbai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad statybos darbų kaina išaugo nusprendus pakeisti statinio paskirtį ir paaiškėjus nebaigto statyti statinio defektams.

42Nors UAB „Minera“ teigia, kad statybos darbai nebuvo baigti, tačiau iš 2012 m. spalio 12 d. Statybos užbaigimo akto matyti, kad gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis ir požemine bei antžemine automobilių saugykla, vandentiekio tinklai, nuotėkų šalinimo tinklai adresu Druskupio g. 1, Birštonas, atitinka statinio projekto sprendinius, pateikti visi privalomi dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius/nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai (t. 10, b.l. 65-70). Be to, 2007 metų lapkričio mėnesio UAB „Vilniaus architektūros studija“ techninio projekto korektūra patvirtina, kad pastatytas statinys, atitinkantis korektūros sprendinius, yra tvirtinimo žymos: „TAIP PASTATYTA“ (t. 10, b.l. 72-130).

43UAB „Gratus“ įstatuose numatyta, kad bendrovės veiklos tikslas – siekti pelno užsiimant viešbučių, gyvenamųjų namų ir kitokios paskirties pastatų statyba, prekyba nekilnojamuoju turtu, nekilnojamojo turto nuoma ir kita teisės aktų nedraudžiama veikla. Pagrindinė UAB „Gratus“ veikla nuo jos įregistravimo, t.y. 2006 m. gegužės 12 d., buvo būtent nebaigto statyti pastato, esančio Druskupio g. 1, Birštone, rekonstrukcija į gyvenamąjį namą (butus) su komercinėmis patalpomis, požemine, antžemine automobilių saugykla ir kitais priklausiniais ir su tuo susiję sandoriai. Darytina išvada, kad iš pastatyto nekilnojamojo turto UAB „Gratus“ siekė gauti pajamas (pelną). Būsimų pajamų realumą patvirtina ir tai, kad 2007 m. vasario 13 d. AB Šiaulių bankas ir UAB „Gratus“ sudarė Kreditavimo sutartį dėl 6 900 000 Lt kredito suteikimo dalimis pastato rekonstrukcijai neviršijant pagal rekonstrukcijos darbų atlikimo aktus bankui įkeisto nekilnojamojo turto 70 proc. vertės (t. 8, b.l. 161-166); 2009 m. gegužės 27 d. pakeitimu patikslinta kredito suma – 12 000 000 Lt (t. 8, b.l. 167); 2009 m. rugsėjo 30 d. pakeitimu patikslinta kredito suma – 11 926 494,55 Lt (t. 8, b.l. 168-169); 2009 m. gruodžio 29 d. pakeitimu patikslinta kredito suma – 12 212 471,67 Lt (t. 8, b. l. 170). Taigi, UAB „Gratus“ veiklos perspektyvos ir finansinės galimybės buvo įvertintos ir profesionalaus finansų rinkos dalyvio - banko. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tik įsikūrusios bendrovės vadovai minėtu projektu jau buvo iš anksto planavę tyčinį bankrotą ar sąmoningą įmonės nuostolingą veiklą apskritai. Taip pat pažymėtina, kad 2007 m. vasario 19 d. tarp UAB „Gratus“ ir UAB „Būsto sprendimai“ buvo pasirašyta statinio projektavimo ir statybos valdymo pavedimo sutartis, pagal kurią be kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų ši bendrovė įsipareigojo vykdyti rangos sutarčių vykdymo kontrolę ir administravimą, koordinuoti statybos darbų eigą, kontroliuoti jų atitikimą projekto reikalavimams, organizuoti pasitarimus statybvietėje, informuoti užsakovą apie priimtus valdymo sprendimus, organizuoti ir vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, teikti pasiūlymus dėl statinio projekto pakeitimų ir tobulinimų, gerinančių statinio eksploatacines savybes ir mažinančius statybos kaštus, priimti iš rangovų atliktų darbų aktus, tikrinti juose pateiktų įrašų tikrumą ir teisingumą, darbų kiekį, įkainių ir panaudotų medžiagų atitikimą projektinei dokumentacijai, analizuoti ir kontroliuoti visus projektinėje dokumentacijoje numatytus statybos kainos viršijimo atvejus ir kt. (t. 8, b.l. 107-109, 110). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statybų procese sprendimus priėmė ne vien UAB „Gratus“, bet dalyvavo ir profesionalus statybos proceso valdytojas ir techninis prižiūrėtojas UAB „Būsto sprendimai“, kuris įtakojo atliekamų darbų kiekį ir struktūrą bei buvo trišalių sutarčių su visais rangovais dalyvis. Taigi, UAB „Būsto sprendimai“ vykdė UAB „Gratus“ sudarytų rangos sutarčių kontrolę ir administravimą bei statybos darbų techninę priežiūrą.

44Kaip minėta, teisminėje praktikoje tyčinio bankroto požymiais laikoma tai, kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Gratus“ sudaryti sandoriai buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, visi apmokėjimai buvo atliekami už gautas medžiagas, atliktus darbus, dėl to šių sandorių negalima laikyti kaip nukreiptų pakenkti įmonės mokumui ar jos veiklai apskritai. Be to, 2008 metais prasidėjus ekonominei krizei, UAB „Gratus“ pradėjus pardavinėti daugiabučio namo atskirus butus paaiškėjo, kad pirkimas yra ženkliai sumažėjęs (t. 9, b.l. 86). Todėl, kaip nurodo V. G., įmonei pradėjo stigti apyvartinių lėšų, sustojo atsiskaitymas su kreditoriais (rangovais). Esant šioms aplinkybėms, galima manyti, kad UAB „Gratus“ savo veikloje, kaip ir didelė dalis ūkio subjektų, iš tikrųjų susidūrė su finansiniais, ekonominiais sunkumais ir tai turėjo reikšmę įmonės veiklai.

45Iš UAB „Minera“ atskirojo skundo argumentų visumos matyti, kad apeliantas apskritai labiau įrodinėja bendrąsias UAB „Gratus“ nemokumo atsiradimo priežastis, kas lėmė UAB „Gratus“ bankroto bylos iškėlimą, atskirus, UAB „Minera“ nuomone, neteisėtus ar ekonomiškai nepagrįstus veiksmus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomos aplinkybės ir teikiami argumentai nėra įtikinami tuo aspektu, kad V. G. veiksmai buvo nukreipti būtent į UAB „Gratus“ bankrotą. Nagrinėjamu atveju ir apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia, kad UAB „Minera“ nurodytais bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ar kitokia veikla jau nuo pat pradžių arba kuriame nors vėlesniame veiklos etape būtų nuosekliai ir kryptingai veikiama siekiant įmonės nemokumo, vengiant atsiskaitymų su kreditoriais ar dėl asmeninio suinteresuotumo suteikiant prioritetus artimai susijusiems rangovams ar kitiems kreditoriams, dėl UAB „Gratus“ direktoriaus sprendimų turtas būtų tyčia slepiamas, itin lengvabūdiškai švaistomas, pasisavinamas ar pan., t.y. byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pakankamo pagrindo pripažinti, jog BUAB ,,Gratus“ buvo privesta prie bankroto tyčia. Apeliantas ieškinyje taip pat yra nurodęs, kad rangovas UAB „Tondas“ atliko ne visus generalinės rangos sutartimi sulygtus darbus, UAB „Gratus“ buvo sudariusi eilę kitų rangos sutarčių dėl neatliktų tų pačių darbų su kitais rangovais ir net didesnėmis kainomis, ne visi aktuose įrašyti darbai nebuvo atlikti, objekte sumontuotos gipso karto sienos vietoje fibo blokelių sienų, V. G. neteisėtai pasididino atlyginimą. Tačiau šiame kontekste teisėjų pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl to, ar atskirais sandoriais, veiksmais statybos procese, vadovo atlyginimo pasididinimu įmonei buvo galėjo būti/buvo padaryta žala. Akivaizdu, kad versle nebūna absoliučiai visi sandoriai visais atvejais tik pelningi. Taigi, net ir nuostolingas sandoris ar net aplaidumo, įmonės nuostolingos veiklos faktai ne visais atvejais per se reiškia tik tyčinio bankroto požymius. Pastebėtina, kad ir pats apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad statybos darbų apimčių padidėjimas, darbų kainos padidėjimas, kai bendrasis pastato plotas, anot jo, sumažėjo, jam kelia (tik) abejones dėl sprendimų rangos sutartimi nustatytų kainų keitimo pagrįstumo, sąmatų padidėjimo. Tuo tarpu vadovo atlyginimo pasididinimas apelianto nurodoma apimtimi (4 500 Lt, 6 000Lt), net jei jis ir būtų padarytas neteisėtai, teisėjų kolegijos nuomone, bendrame įmonės veiklos apimties kontekste atskirai paėmus ženklesnės įtakos įmonės (ne)mokumui negalėjo turėti, juo labiau, nulemti tokios būsenos atsiradimą.

46Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės visapusiškai vertino ir analizavo UAB „Minera“ prašyme nurodytas aplinkybes, kurios, UAB „Minera“ nuomone, sudarė pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, tinkamai taikė tyčinio bankroto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti UAB „Minera“ atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas pripažinti BUAB „Gratus“ bankrotą tyčiniu (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

47UAB „Minera“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį ir dalyje dėl kopijavimo išlaidų priteisimo. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. V. G. pateikė teismui PVM sąskaitas – faktūras bei mokėjimo nurodymus dėl 244 Lt, 62 Lt, 42 Lt ir 48,85 Lt patirtų išlaidų už kopijavimo paslaugos (t. 10, b.l. 11-18), t.y. šios išlaidos pagrįstos įrodymais. Todėl atsižvelgiant į byloje esančių dokumentų kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš UAB „Minera“ V. G. jo turėtas būtinas ir pagrįstas kopijavimo išlaidas.

48Teisėjų kolegija atmeta UAB „Minera“ atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįsto priteisimo 3 000 Lt V. G. už atsikirtimus į atskirąjį skundą, nes šiuo atveju teismas priteisė minėtą sumą už atsiliepimo į skundą dėl tyčinio bankroto surašymą, juo labiau, kad byla pagal savo esmę ir procesinę eigą yra artima ginčo teisenos byloms.

49Dėl V. G. atskirojo skundo

50Apeliantas V. G. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo UAB „Minera“ veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei skirti baudą ir dalyje dėl apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo.

51Apelianto teigimu, UAB „Minera“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė daug nepagrįstų argumentų, juos teikė manipuliuodama faktais ir apsunkindama bylos nagrinėjimą, sąmoningai siekdama suklaidinti teismą ir gauti neteisėtą rezultatą – pripažinti UAB „Gratus“ bankrotą tyčiniu, todėl UAB „Minera“ veiksmai atitinka CPK 95 straipsnio įtvirtintus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Pažymėtina, kad UAB „Minera“, kaip BUAB „Gratus“ kreditorius, turi teisinį pagrindą domėtis šios įmonės veikla ir reikšti reikalavimus teisme dėl, jo nuomone, abejonių keliančių įmonės veiklos aspektų, siekiant tokias abejones pašalinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, kadangi nėra nustatyta, jog UAB „Minera“ nesąžiningai reiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu - savo procesiniuose dokumentuose nurodė jai abejones keliančias faktines aplinkybes, atliko išsamią jų analizę, todėl negalima sutikti, kad jis piktnaudžiavo teise, dėl ko teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį bei skirti baudą.

53V. G. teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas 9 050 Lt atstovavimo išlaidas iki 3 620 Lt, nes jo advokatas byloje rengė ne tik atsiliepimą į pareiškimą, atsikirtimus įvertinant papildomus įrodymus ir prašymą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bet ir susipažino su pareiškėjo pateiktais procesiniais dokumentais ir jų priedais, juos vertino, taip pat vertino byloje esančius rašytinius dokumentus bei įrodymus, dėl kilusio teisinio ginčo teikė konsultacijas klientui.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

55Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos sumos dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

56Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo V. G. turėtas atstovavimo išlaidas bei pagal Rekomendacijas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, pagrįstai priteisė maksimalius dydžius. Pažymėtina, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus. Be to, apelianto nurodytos jo turėtos papildomos atstovavimo išlaidos, t.y. susipažinimas su procesiniais dokumentais, jų bei rašytinių įrodymų vertinimas, konsultacijos, įeina į procesinių dokumentų parengimą, juo labiau, kad apelianto nurodytos papildomos išlaidos nenumatytos Rekomendacijose. Taip pat teisėjų kolegija nemato pagrindo vertinti procesinio dokumento „atsikirtimų“ kaip „tripliko“, nes ginčas nebuvo sprendžiamas paruošiamųjų dokumentų būdų, t.y. teismas nebuvo įpareigojęs pateikti nei dubliko, nei tripliko. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jam turėjo būti priteistos išlaidos už prašymo dėl kitos šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo ir baudos jai skyrimo surašymą: visų pirma, šis prašymas nebuvo tenkintas; antra, teisėjų kolegijos manymu, ne už kiekvieną raštu pareikštą (ir net tenkintą) prašymą ar teikiamą kitokį, bet procesiniu požiūriu nebūtiną, dokumentą visais atvejais turėtų būti atlyginamos išlaidos, nes neatmestina, kad ir bylą laimėjusi šalis galėtų piktnaudžiauti įvairių nebūtinų prašymų reiškimu ar dokumentų teikimu. Be to, apelianto teiginys, kad jo realiai patirtos 9‘050 Lt atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, yra nepagrįstas, nes jos juos viršija, o bet kuriuo atveju Rekomendacijose yra nustatytas maksimalus dydis, bet tai dar nereiškia, kad visais atvejais ir turi būti taikomi maksimalūs dydžiai.

57Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei procesinių dokumentų apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sumažinti išlaidas už advokato pagalbą iki 3 620 Lt (CPK 98 str.).

58Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo UAB „Minera“ veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei skirti baudą ir dalyje dėl V. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

59Kiti atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

61V. G. prašo priteisti 1 210 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu (atsiliepimas į apeliacinį skundą) arba spręsti dėl Rekomendacijų 11 punkto taikymo, pagal kurį teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių.

62Šioje byloje nėra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas (kas dažniausiai būna atskirųjų skundų atveju), pagal bylos esmę bei procesinę eigą klausimas faktiškai yra artimas ginčo teisena nagrinėjamiems klausimams. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Rekomendacijų 8.11 punkto taikymas yra galimas, juo labiau, kad prašoma priteisti suma yra netgi mažesnė už šiame punkte numatytą maksimalią. Todėl teisėjų kolegija iš UAB „Minera“ V. G. priteisia 1 210 Lt (CPK 98 str.).

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

65Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ ( - ) V. G. ( - ) 1 210 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu... 5. Trečiasis asmuo (pareiškėjas) UAB „Minera“ kreipėsi į Kauno apygardos... 6. 1. Už statybos darbus rangovams buvo sumokėta daugiau nei sutarta. UAB... 7. 2. Rangovas UAB „Tondas“ atliko ne visus generalinės rangos sutartimi... 8. 3. Sutartys su kitais rangovais buvo sudaromos didesnėmis kainomis. UAB... 9. 4. Aktuose įrašyti darbai nebuvo realiai atlikti. Ekspertai nustatė, kad... 10. 5. Nors įmonė dirbo nuostolingai, įmonės vadovui buvo mokamas didelis darbo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi (toliau – skundžiama... 13. Dėl didesnio apmokėjimo už darbus nei sulygta generaline sutartimi. Teismas... 14. Dėl kitų rangovų pasitelkimo. Teismas nurodė, kad darbų eigoje atlikti... 15. Dėl aktuose įrašytų darbų atlikimo. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė,... 16. Teismas, analizuodamas UAB „Gratus“ finansinius duomenis nustatė, kad... 17. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas atmetė tiek... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo... 19. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų ir juos argumentai... 20. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. G. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m.... 21. Trečiasis asmuo UAB „Minera“ atsiliepimu į trečiojo asmens V. G.... 22. Atsakovas BUAB „Gratus“ atsiliepimu į trečiojo asmens V. G. atskirąjį... 23. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (pareiškėjas) UAB „Minera“ prašo... 24. Apeliantas prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus, kuriuos pateikti... 25. Atsakovas BUAB „Gratus“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Minera“... 26. Atsakovas prašo prie bylos prijungti naują įrodymą – UAB „Gratus“... 27. Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Minera“... 28. V. G. prašo priteisti 1 200 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 30. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 31. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 32. Atskirieji skundai netenkintini.... 33. Dėl UAB „Minera“ atskirojo skundo... 34. Apeliantas (kreditorius) UAB „Minera“ prašė pripažinti BUAB „Gratus“... 35. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje... 36. Taigi, įmonės valdymo organų veiksmų bei sprendimų tikslingumui,... 37. UAB „Minera“ teigimu, UAB „Gratus“ tyčinį bankrotą iš esmės lėmė... 38. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti,... 39. Apeliantas UAB „Minera“ teigia, kad statybos rangos sutartis su UAB... 40. UAB „Minera“ teigimu, pasirašant 2007 m. sausio 25 d. generalinės rangos... 41. Sprendžiant ar tarp pirminio projekto ir projekto korektūros yra skirtumų,... 42. Nors UAB „Minera“ teigia, kad statybos darbai nebuvo baigti, tačiau iš... 43. UAB „Gratus“ įstatuose numatyta, kad bendrovės veiklos tikslas – siekti... 44. Kaip minėta, teisminėje praktikoje tyčinio bankroto požymiais laikoma tai,... 45. Iš UAB „Minera“ atskirojo skundo argumentų visumos matyti, kad apeliantas... 46. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 47. UAB „Minera“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį ir dalyje... 48. Teisėjų kolegija atmeta UAB „Minera“ atskirojo skundo argumentus dėl... 49. Dėl V. G. atskirojo skundo... 50. Apeliantas V. G. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl... 51. Apelianto teigimu, UAB „Minera“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas... 53. V. G. teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas 9 050 Lt... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal... 55. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos sumos dydžio, teismas... 56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 57. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas,... 58. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 59. Kiti atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 61. V. G. prašo priteisti 1 210 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į... 62. Šioje byloje nėra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas (kas... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 64. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.... 65. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ ( - ) V. G. ( - ) 1...