Byla e2-18011-779/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant A. J., dalyvaujant ieškovui V. Ž., atsakovui A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams A. J. ir I. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 757,71 Eur žalos atlyginimo, 608,52 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl naktį iš 2018-01-24 į 2018-01-15 ieškovui priklausančio buto užliejimo iš buto, priklausančio atsakovams.

42018-04-25 preliminariu teismo sprendimu ieškinys buvo tenkintas.

52018-05-21 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-25 preliminarus sprendimas buvo panaikintas, civilinė byla perduota nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

6Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog iš sausio 24 d. į sausio 25 d. ieškovui atvykus pas atsakovus į butą ir pareiškus pretenzijas dėl užliejimo vandeniu, ieškovui buvo paaiškinta, kad atsakovai pažiūrės, ar yra kažkokios problemos, tačiau patikrinus, jokių gedimų ar/ir vandens išsiliejimų nenustatyta. Po kelių dienų atvykus asmeniui, prisistačiusiu Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau - DNSB) „Gedvydžiai“ pirmininko pavaduotoju ir pradėjus pastarajam reikalauti atlyginti ieškovui žalą, buvo paaiškinta, kad atsakovų bute jokių išsiliejimų nebuvo. Nurodė, jog ieškovas ir anksčiau ne vieną kartą kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl to, kad drėksta jo buto koridoriuje šalia vonios kambario lubų dalys. Tai galimai patvirtina, kad pažeidimai vis dėlto galėjo būti vidinėje vandens komunikacijos sistemoje, už kuriuos atsakovai niekaip negali būti atsakingi. Jokių konkrečių įrodymų, kad padarytos žalos šaltinis yra atsakovų bute, ieškovas nepateikė ir neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kad atsakovai pažeidė civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnyje įtvirtintą pareigą naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Ieškovo pateiktoje VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje visiškai nepagrįstai konstatuojamas faktas, kad žala padaryta „dėl užpylimo iš viršuje esančio 8 buto“, nes nei ataskaitą parengęs, nei kiti VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atstovai nebuvo atvykę į atsakovų butą ir jokio patikrinimo nedarė. Pateikta ataskaita nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes nurodomą žalos sumą sudaro ne realiai ieškovo buto koridoriui užliejimu vandeniu padaryta žala, o viso koridoriaus (bent viso grindų ir lubų ploto) remonto darbų suma, kas neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei liudija ieškovo neteisėto praturtėjimo ketinimus. Pažymėjo, kad nustatant žalos dydį nebuvo atsižvelgiama į tai, kada, prieš kiek metų ieškovo bute buvo atlikti apdailos (remonto) darbai ir neapskaičiuotas nusidėvėjimas.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui V. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams A. J. ir I. J.. A. I. Gaidelio 2018-01-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-18-192 konstatuota, kad ieškovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje, matomas lubų apdailos pažeidimas, atšokę dažai, atšokę tapetai, grindų danga pažeista drėgmės; virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra butas (duomenys neskelbtini). 243-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gedvydžiai“ 2018-01-25 Buto apžiūros akte nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpiltos koridoriaus lubos, siena, grindys; buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai į butą neįsileidžia. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ darbuotojo T. M., kvalifikacijos atestato Nr. 25113, 2018-01-30 Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 180130 padaryta išvada, kad dėl 2018-01-25 buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš viršaus esančio buto Nr. 8 atsiradusių apdailos pažeidimų atstatymo kaštai sudaro 757,71 Eur. Žalos tyrime Nr. TB/18/1027, atliktame turto vertintojo T. B., nurodyta, jog žalos dydis butui (duomenys neskelbtini), užliejus jį iš buto (duomenys neskelbtini), sudaro 441 Eur.

10Byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas

11CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

12Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

13Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo butas, esantis Gedvydžių g. 10-4,Vilniuje, negalėjo būti aplietas iš bendrojo naudojimo vamzdynų, nes bendrojo naudojimo vamzdynai nebuvo pažeisti, jų būklė gera. Šias aplinkybes patvirtina 243-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gedvydžiai“ (toliau bendrija) 2018-08-30 raštas, 2018-01-25 buto apžiūros aktas bei liudytojo J. Š., dirbančio bendrijoje santechniku, paaiškinimai teismo posėdžio metu apie bendrojo naudojimo vamzdynų būklę, jų apžiūrą. Kad ieškovo butas nebuvo aplietas iš buto Nr. 7, patvirtina byloje esantis bendrijos 2018-08-28 raštas bei 2018-09-27 buto Nr. 3 savininko E. L., esančio virš 7 buto, pranešimas, jog laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27 trečias butas užlietas nebuvo. Atsakovo A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, jog įvykio naktį jo bute vonios grindys ir prie vonios buvo šlapia, jog patikrinus pamatė, jog skalbimo mašinos šlanga buvo iššokusi bei ieškovo į bylą pateiktas garso įrašas, kuriame po įvykio fiksuotas pokalbis su atsakovu apie galimas užliejimo priežastis, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog ieškovo butas buvo užlietas iš virš esančių patalpų, priklausančių atsakovams.

14Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

15Nagrinėjamos bylos atveju teismo aptarti įrodymai dėl užpylimo židinio (bendrijos raštas, buto apžiūros aktas, gretimo buto savininko raštas, santechniko, apžiūrėjusio bendrojo namo konstrukcijas paaiškinimai, atsakovo paaiškinimai, garso įraše fiksuoti atsakovo paaiškinimai),yra tikėtini išvadai, jog užpylimo židinys buvo atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas. Kitų įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio atsakovai nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Dėl šios priežasties teismas vertina, jog užpylimo židinys yra atsakovų bute. Atsakovų neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininkų nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

16Apliejimo metu ieškovo turtui padaryta žala. Kadangi ieškovo butui padaryta žala kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto būklės, ieškovo patirta žala priteistina solidariai iš atsakovų (CK. 6.246-6.249 str.).

17Dėl priteistinos žalos dydžio

18Ieškovo į bylą pateikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 180130 bei lokalinė sąmata, sudaryta naudojant UAB „Sistela“ programinę įrangą, patvirtina, jog sąmata sudaryta pagal 2017 m. spalio mėnesio kainas ir buto, priklausančio ieškovui, pažeidimų koridoriaus apdailai atstatymo kaštai sudaro 757,71 Eur. Atsakovas pateikė žalos tyrimo Nr. TB/18/1027 medžiagą, kurioje nurodyta, jog žalos dydis ieškovo butui atskaičius natūralų nusidėvėjimą (10 procentų) bei nusidėvėjimą, atsiradusį dėl užliejimo (60, 40, 60 procentų), sudaro 441 Eur sumą. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo užsakymu žalos tyrimą atlikęs T. B. paaiškino, jog jis remiasi ieškovo eksperto pateikta žalos apskaičiavimo sąmata, tačiau taiko turto nusidėvėjimo procentus. Kodėl taikomi tiek natūralus nusidėvėjimas, tiek nusidėvėjimas dėl užliejimo, liudytojas T. B. paaiškinti negalėjo.

19Kadangi ginčo dėl darbų kiekio, darbo užmokesčio už atliktus darbus nėra, todėl teismas laiko juos įrodytus pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą.

20Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis).

21Kasacinio teismo praktikoje (2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016), nurodyta, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę. Ieškovas gyvena daugiabučiame name, kurio statybos pabaigos metai yra 1990. Pagal Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintų „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatų 1.1 punktą, butams daugiabučiuose pastatuose taikomas- 0,8 % metinis nusidėvėjimo koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų apie bute iki apliejimo atliktą remontą ieškovas nepateikė, todėl taikytinas faktinis turto nusidėvėjimas, kuris sudaro 22,4 % (28*0,8). Faktinis turto nusidėvėjimas (22,4 proc.) taikytinas tik nuo sąmatoje nurodytos medžiagų vertės (256 Eur-22,4 proc. =198,65 Eur), bet ne nusidėvėjimui darbo užmokesčiui ir mechanizmams. Taigi, atkūrimo sąnaudos šiuo atveju yra 688,32 Eur (568,86 Eur +21 proc PVM). Nurodyta pinigų suma priteisiama ieškovo naudai iš solidarių atsakovų, nes butas, iš kurio buvo užlietas ieškovui priklausantis butas, priklauso asmeninės nuosavybės teise abiem atsakovams.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų iš viso 608,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad nurodytą sumą sudaro 150,00 Eur išlaidos už žalos skaičiavimo ataskaitos Nr. 180130 parengimą, 150,00 Eur už antstolio 2018-01-25 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą bute, esančiame Gedvydžių g. 10-4, Vilniuje, 8,52 Eur žyminio mokesčio, 300,00 Eur už advokatės teisines paslaugas rengiant ieškinį. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, tam, kad šalies patirtos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis CPK 79 straipsnio prasme, jos, visų pirma, turi būti patirtos dėl bylos nagrinėjimo teisme. Nagrinėjamu atveju, 150,00 Eur išlaidos už žalos skaičiavimo ataskaitą Nr. 180130, 150,00 Eur už antstolio 2018-01-25 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą bute, esančiame Gedvydžių g. 10-4, Vilniuje, patirtos iki ieškovui kreipiantis į teismą, jų paskirtis – užfiksuoti buto apliejimo faktą bei įvertinti ieškovui butui padarytų nuostolių dydį. Šios aukščiau nurodytos ieškovo patirtos išlaidos (300,00 Eur) nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis CPK 79 straipsnio prasme, tačiau tai nesudaro pagrindo jų nepriteisti iš atsakovų.

24Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nagrinėjamu atveju, 150,00 Eur išlaidos už žalos skaičiavimo ataskaitą Nr. 180130 ir 150,00 Eur išlaidos už antstolio 2018-01-25 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą bute, t.y. iš viso 300,00 Eur, priskirtinos ieškovo nuostoliams, kurių ieškovas patyrė dėl atsakovų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos įvertinimo ir priteistinos solidariai iš atsakovų.

25Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Už ieškinio pateikimą teismui dokumentinio proceso tvarka ieškovas sumokėjo 8,52 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat patyrė 300,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas 91 procentu, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistina 280,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškinį patenkinti iš dalies.

28Solidariai iš atsakovų A. J., a. k. ( - ) ir I. J., a. k. ( - ) priteisti 688,32 Eur nuostolių atlyginimo, 300,00 Eur išlaidų, susijusių su padarytos žalos įvertinimu ieškovo V. Ž., a.k. ( - ) naudai.

29Lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., a. k. ( - ) ir I. J., a. k. ( - ) priteisti 280,75 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo – po 140,37 Eur, bylinėjimosi išlaidas ieškovo V. Ž., a.k. ( - ) naudai.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant A.... 2. Teismas... 3. ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 757,71 Eur žalos... 4. 2018-04-25 preliminariu teismo sprendimu ieškinys buvo tenkintas.... 5. 2018-05-21 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-25 preliminarus... 6. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui V. Ž.... 10. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas... 11. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 12. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą... 13. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo butas, esantis Gedvydžių g.... 14. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą... 15. Nagrinėjamos bylos atveju teismo aptarti įrodymai dėl užpylimo židinio... 16. Apliejimo metu ieškovo turtui padaryta žala. Kadangi ieškovo butui padaryta... 17. Dėl priteistinos žalos dydžio... 18. Ieškovo į bylą pateikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr.... 19. Kadangi ginčo dėl darbų kiekio, darbo užmokesčio už atliktus darbus... 20. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti... 21. Kasacinio teismo praktikoje (2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų iš viso 608,52 Eur bylinėjimosi... 24. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, be tiesioginių nuostolių... 25. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies,... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1... 27. ieškinį patenkinti iš dalies.... 28. Solidariai iš atsakovų A. J., a. k. ( - ) ir I. J., a. k. ( - ) priteisti... 29. Lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., a. k. ( - ) ir I. J., a. k. ( - )... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...