Byla 2KT-51/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su pareiškėjų P. V. ir UAB „Pietų terminalas“ pareikštu nušalinimu visiems civilinę bylą Nr. B2-158-173/2014 nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjams ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas pareiškėjų P. V. ir UAB „Pietų terminalas“ prašymas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. B2-158-173/2014 nagrinėjimo, o taip pat prašymas pakeisti civilinės bylos Nr. B2-158-173/2014 teismingumą.

3Prašyme dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nurodoma, jog atsakovo BUAB „RVN“ bankroto bylą Nr. B2-158-173/2014 nagrinėjančio teisėjo L. J. šališkumą įrodo jo byloje priimtas procesinis sprendimas dėl administratoriaus paskyrimo, o taip pat jo veiksmai bylos nagrinėjimo metu, neužtikrinant tinkamo darbo organizavimo bei žeminant teisėjo vardą. Teisėjas turi išankstinį nusistatymą pareiškėjų P. V. ir UAB „Pietų terminalas“ atžvilgiu. Siekiant išvengti bet kokių abejonių, nuo civilinės bylos Nr. B2-158-173/2014 nagrinėjimo turėtų būti nušalinti visi Kauno apygardos teismo teisėjai.

4Prašyme pakeisti civilinės bylos Nr. B2-158-173/2014 nagrinėjimo teismingumą nurodoma, jog teisėjas L. J. akivaizdžiai pažeidė teisėjo etikos reikalavimus, nesilaikė teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, trukdo normaliam teismo darbui, ilgina bylos nagrinėjimo terminus. Kauno apygardos teisme yra daugiau šališkų teisėjų, dėl ko nepasitikėjimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams.

5Pareiškimas dėl nušalinimo netenkintinas, byla neperduotina kitam apygardos teismui

6Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

7Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 6, 21 str.). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

8Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.).

9Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

10Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

11Nagrinėjamu atveju iš nušalinimo argumentų turinio galima spręsti, kad pareiškėjai P. V. ir UAB „Pietų terminalas“ nepasitiki civilinę bylą Nr. B2-158-173/2014 Kauno apygardos teisme nagrinėjančiu teisėju L. J. ir visais kitais šio teismo teisėjais. Pareiškėjai mano, kad Kauno apygardos teisme ši byla negali būti nešališkai išnagrinėta. Nepasitikėjimo pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su civilinėje byloje Nr. B2-158-173/2014 priimamais procesiniais sprendimais dėl UAB „Kauno įmanių restruktūrizavimo centras“ (įgaliotas asmuo G. A.) paskyrimo atsakovo BUAB „RVN“ bankroto administratoriumi, pareiškėjo P. V. reikalavimo atsakovui BUAB „RVN“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo nagrinėjimu ir kitais teisėjo veiksmais nagrinėjant atsakovo BUAB „RVN“ bankroto bylą.

12Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Vien aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teisme, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tokį procesinį sprendimą priėmusio teismo visi teisėjai yra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Taigi, dėl bylą nagrinėjančio teismo teisėjų priimtų pareiškėjui nepalankių procesinių sprendimų nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nėra pagrindo.

13Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kauno apygardos teisme ši civilinė byla gali būti nešališkai išnagrinėta, todėl nėra pagrindo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. B2-158-173/2014 nagrinėjimo ir perduoti šią civilinę bylą kitam apygardos teismui.

14Pareiškėjams išaiškintina, kad turėdami duomenų ir įrodymų dėl konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo, byloje dalyvaujantis asmuo šiam teisėjui gali pareikšti nušalinimą, kurį sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas (CPK 68 str., 69 str. 1 d.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

16Atmesti pareiškėjų P. V. ir UAB „Pietų terminalas“ prašymus dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-158-173/2014 nagrinėjimo ir perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai