Byla 2-216-514/2015
Dėl skolos priteisimo

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso būdu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. N. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 626,50 Eur (2163,19 Lt) skolos, 291,14 Eur (1005,24 Lt) palūkanų, 450,94 Eur (1556,99 Lt) delspinigių, 131,83 Eur (455,19 Lt) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 1500,41 Eur (5180,61 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,25 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (626,50 Eur (2163,19 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 44,89 Eur (155 Lt) žyminio mokesčio, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad 2006-05-18 atsakovas su AB SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) (toliau – sutartis), pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas AB SEB banko naudai. Tačiau atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, todėl AB SEB bankas sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-11-06 AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ (ieškovas) pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartį. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai.

3Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, 2015-02-05 specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus pranešimą (CPK 130 str.). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-05-18 AB SEB bankas (pradinis kreditorius) su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) (toliau – sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1737,72 Eur (6000 Lt) kreditą automobilio pirkimui, nustatant 8,25 procentų metinę palūkanų normą, kredito laikotarpį – 36 mėnesius, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti visas sutartyje nustatytas prievoles – naudoti kreditą pagal nustatytą paskirtį, nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles ieškovui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo dieną banko sąskaitoje sukaupti lėšų sumą, reikalingą kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką, kreditą grąžinti – 2009-05-17, už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį mokėti 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies (sutarties specialiosios dalies 2 p., bendrosios dalies 3, 5.1, 5.2, 5.3 p.). Teismui pateiktas AB SEB bankas atsakovui išsiųstas įspėjimas (2009-05-04 įspėjimo raštas dėl 2006-05-18 kredito sutarties sąlygų nevykdymo) patvirtina, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų.

6Byloje esanti 2009-11-09 (ne 2009-11-06, kaip nurodo ieškovas) Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 11 09-20-83 patvirtina, kad 2009-11-09 pradinis kreditorius AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ (ieškovas) sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui, t. y, ieškovui, visas reikalavimo teises į šios sutarties priede Nr. 1 nurodytus skolininkus. Iš ieškovo pateikto 2014-12-18 išrašo iš AB SEB bankas skolų priėmimo-perdavimo akto prie 2009-11-09 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 matyti, jog pradinis kreditorius AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo 880,29 Eur (3039,48 Lt) skolinius įsipareigojimus – 626,50 Eur (2163,19 Lt) negrąžinto kredito, 28,40 Eur (98,05 Lt) palūkanų ir 225,39 Eur (778,24 Lt) delspinigių.

7Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovo ir atsakovo susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 str., 6.101 str. 1 d., 6.109 str.), atsakovas įgijo pareigą ieškovui įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį – grąžinti automobiliui pirkti suteiktą kreditą bei mokėti palūkanas (CK 6.886 str. 1 d. 2 p.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės nevykdymo faktą, duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę AB SEB bankui ar naujajam kreditoriui, t. y., ieškovui, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, byloje nėra, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę ir jo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p., 6.245 str. 1 d.). Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, nes sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito ir nesumokėjo palūkanų (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1-2 d., 6.886 str. 1 d.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 626,50 Eur (2163,19 Lt) skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

8Be pagrindinės prievolės, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 450,94 Eur (1556,99 Lt) delspinigių, kuriuos sudaro 225,39 Eur (778,24 Lt) suma iki reikalavimo perleidimo ir ieškovo paskaičiuota 225,54 Eur (778,75 Lt) suma už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2010-11-01 (360 dienų) po 0,1 proc.

9Pagal CK 6.71 str. 1 d., netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pagal CK 6.72 str., susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 6.101 str. 2 d. nustato, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kitose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kuri teismas turi įgyvendinti ex officio, ir jau 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Sutinkamai su CPK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-107/2006), taip pat į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y., į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Teismas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgia į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, į tai, kad ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo skolą 2009-11-09, dėl ieškinį teismui skolos išieškojimo parengė tik 2014-12-18. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių jis ėmėsi, kad skola iš atsakovo būtų išieškota anksčiau, ir kodėl tiek laiko buvo delsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo (skola ieškovui perleista 2009-11-09, tačiau ieškinys teisme gautas tik 2015-01-05). Byloje pateiktas tik vienintelis 2009-11-19 ieškovo pranešimas atsakovui dėl reikalavimo perleidimo, daugiau nepateikta jokių duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti skolą. Teismas tokį kreditoriaus elgesį vertina kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai negalima vertinti kaip sąžiningą nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis būtų patyręs būtent tokio dydžio nuostolius (450,94 Eur (1556,99 Lt)) dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo, kartu jis turėjo įvertinti riziką perimdamas skolos, kurią sudarė 626,50 Eur (2163,19 Lt) negrąžinto kredito, 28,40 Eur (98,05 Lt) palūkanų ir 225,39 Eur (778,24 Lt), išieškojimą iš fizinio asmens.

10Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į argumentus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, atsakovo su AB SEB banku sulygti sutartimi (sutarties 5.3 p., 5.4 p.) 0,1 proc. delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis, pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str. 4 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Nors šalys sutartyje susitarė dėl šių netesybų dydžio mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, ir byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių sudarytos sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių, todėl ieškovo priskaičiuoti 0,1 proc. dydžio delspinigiai, sudarantys prašomą priteisti 450,94 Eur (1556,99 Lt) delspinigių sumą, mažintini iki 0,05 proc. normos (Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.), t. y., iki 225,47 Eur (778,50 Lt) delspinigių sumos. Tokia netesybų suma laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti šalių teisių pusiausvyrą prievolės neįvykdymo atveju (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

11Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CPK 178 str.).

12Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 291,14 Eur (1005,24 Lt) palūkanų. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas pagal sutartį už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2014-11-10 (už 1830 dienų) atsakovui paskaičiavo 262,74 Eur (907,19 Lt) palūkanų, taip pat reikalavimo perleidimu įgijo teisę į AB SEB banko iki 2009-11-06 paskaičiuotas palūkanas – 28,40 Eur (98,05 Lt). Šalių sudaryta sutartimi pradiniam kreditoriui AB „SEB“ bankui atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte nurodyto dydžio metines palūkanas – 8,2500 proc. Vadovaujantis CK 6.881 str. 1 d., kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovo reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y., sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo reikalavimo teisės dėl skolos išieškojimo perleidimo 2009-11-06 iki ieškinio teismui parengimo, t. y., iki 2014-12-18, yra praėjęs ilgas laiko tarpas, kas lėmė daug didesnes palūkanas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, bylos duomenis, pagrindinės skolos sumos dydį (626,50 Eur (2163,19 Lt)), darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma (262,74 Eur (907,19 Lt)) yra aiškiai per didelė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gana ilgą laikė nesikreipė dėl skolos išsiieškojimo – į teismą kreipėsi daugiau nei po penkerių su puse metų po kredito grąžinimo termino pabaigos, pačiam neginant savo teisių ir dėl to iš dalies esant kaltam dėl patiriamų nuostolių, į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieškovui sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti, remiantis įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.15 str.), sprendžia, sutarties specialiosios dalies 2.4 p. nustatytos 8,25 proc. dydžio metinės palūkanos, sudarančios 262,74 Eur (907,19 Lt) sumą, yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos iki įstatyminės 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos (CK 6.210 str. 1 d.), t. y., iki 159,24 Eur (549,81 Lt) palūkanų sumos.

13Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas (CPK 178 str.).

14Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 131,83 Eur (455,19 Lt) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (pateikė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinė, R. N.). Ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra įskaičiuojamos į nuostolius, todėl turi būti tiesiogiai susijusios su skolininko (atsakovo) civilinę atsakomybę nulėmusia veika (CK 6.247 str.). Ieškovas, pateikdamas skolos išieškojimo išlaidų išklotinę, privalo pagrįsti šias išlaidas bei pateikti tai įrodančius dokumentus ir paskaičiavimus. Ieškovo prašomos priteisti jo, t. y., darbo priemonių (telefoninių skambučių, vokų, spausdinimo, pakavimo), administracijos, darbo užmokesčio išlaidos yra ieškovo vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai ir išimtinai susijusios su paties ieškovo vykdoma tiesiogine veikla, todėl negali būti priskiriamos prie CK 6.249 str. 4 d. 3 p. numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovo nurodomos pranešimai Lietuvoje, išlaidos už užklausas Gyventojų registro tarybai ir Nekilnojamojo turto registrui pripažintinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau turi būti pagrįstos CPK 177 str. numatytais įrodymais. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, minėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.

15Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato, ko kita. Sutartyje numatytos 8,25 procentų dydžio metinės palūkanos už paimtą ir negražintą kreditą, kurios yra skaičiuojamos ir mokamos iki viso kredito gražinimo bankui dienos. Esant šiai sutarties sąlygai, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 626,50 Eur (2163,19 Lt) kredito sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki viso kredito grąžinimo dienos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

16Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

17Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 104,75 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 286 straipsniu,

Nutarė

19ieškinį tenkinti iš dalies.

20Priteisti iš R. N. 626,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 ct) (2163,19 Lt) skolos, 159,24 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 24 ct) (549,81 Lt) palūkanų, 225,47 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 47 ct) (778,50 Lt) delspinigių, 8,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 626,50 Eur (šešių šimtų dvidešimt šešių eurų 50 ct) (2163,19 Lt) kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-06 iki viso kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir Lt ( ) bylinėjimosi išlaidų UAB „Gelvora“.

21Kitą ieškinio dalį atmesti.

22Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

23Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 626,50 Eur (2163,19 Lt) skolos, 291,14... 3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, 2015-02-05... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų... 6. Byloje esanti 2009-11-09 (ne 2009-11-06, kaip nurodo ieškovas) Reikalavimo... 7. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovo ir... 8. Be pagrindinės prievolės, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 450,94 Eur... 9. Pagal CK 6.71 str. 1 d., netesybos (bauda, delspinigiai) –... 10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į argumentus, pagal Lietuvos... 11. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas... 12. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 291,14 Eur (1005,24 Lt)... 13. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas... 14. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 131,83 Eur (455,19 Lt)... 15. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjui laiku... 16. Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui,... 17. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo proporcingai tenkintų... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 286 straipsniu,... 19. ieškinį tenkinti iš dalies.... 20. Priteisti iš R. N. 626,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 ct)... 21. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 22. Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau... 23. Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi...