Byla e2A-21-265/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 9 357,33 Eur skolos, 1 203,47 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovas išdavė jam neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 9 357,33 Eur (32 309,00 Lt) iki 2012-09-01. 2013-05-30 išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo vekselį pateikė atsakovui apmokėti. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, išsiuntė 2014-02-20 priminimą, kuriuo dar kartą informavo atsakovą apie įsiskolinimą bei paragino atsiskaityti. Atsakovui neatsiskaičius 2015-03-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ajam notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau vykdomasis įrašas nebuvo išduotas konstatavus, kad praleistas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienerių metų terminas teisės reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka įgyvendinimui. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės, iki šiol su ieškovu neatsiskaitė, todėl ši skola turi būti priteista teismo sprendimu.
  3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 9 357,33 Eur negrąžintos paskolos, 1 203,47 Eur palūkanų, iš viso 10 560,80 Eur įsiskolinimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 819,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas neturi pateikto vekselio originalo, ieškovo pateikto vekselio jis nerašė ir nepasirašė.
  5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą, kuriuo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistu. Nurodė, jog vekselį pasirašė atsakovas ir šio fakto iki šio momento niekuomet neginčijo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. galutiniu sprendimu 2015 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nusprendė priteisti ieškovui K. K. iš atsakovo V. S. 1 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžinti atsakovui V. S. iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 56,13 Eur permokėtą sumą už teismo rašysenos ekspertizę.
  2. Teismas nustatė, kad paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas V. S. (vekselio davėjas) įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui K. K. (vekselio turėtojui) 9 357,33 Eur (32 309,00 Lt) sumą vekselyje nurodytu terminu – 2012-09-01, ir vekselyje nurodytoje vietoje – Duomenys neskelbtini, vekselio davėjas parašu patvirtino, kad tekstą perskaitė, pinigus gavo, vekselio turėtojui pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Atsakovas vekselyje įrašytos sumos ieškovui vekselyje nurodytu terminu nesumokėjo. Iš gautos Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016-01-28 ekspertizės akto Nr. 11-2634(15) išvados teismas nustatė, kad vekselį pasirašė ir įrašus jame padarė V. S.. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo pasirašęs skolos raštelį, tačiau teigė, jog jis nežinojo, jog tai yra vekselis, jokių pinigų iš ieškovo jis negavo. Teismas kritiškai įvertino atsakovo pasisakymus, kad jis išrašydamas ir pasirašydamas dokumentą, kaip jis teigia, skolos raštelį, nesuprato, jog tai vekselis.
  3. Teismas atkreipė dėmesį, kad ta aplinkybė, jog ieškovas negalėjo pasinaudoti supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, nepanaikino vekselio kaip abstrakčios prievolės pagrindo ir vekselio davėjo pareiga sumokėti pinigus pagal vekselį nepasibaigė, bei nustatė, kad pateiktas atsakovo išrašytas vekselis atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje vekseliui nustatytus reikalavimus.
  4. Teismas pažymėjo, kad atsakovo veiksmai teikiant 2016-03-25 priešieškinį su reikalavimu pripažinti vekselio davėju UAB „Linvitra“ įrodo, jog atsakovas siekė ne vekselį pripažinti negaliojančiu, bet pripažinti, kad prievolė pagal vekselį yra jo įmonės, o ne jo asmeninė. Teismas padarė išvadą, kad tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo įmonės buvo susiklostę paslaugų pirkimo pardavimo santykiai, neįrodo, jog skola pagal vekselį yra atsakovo įmonės skola, o ne atsakovo asmeninė prievolė.
  5. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog atsakovas nesuprato sudaryto su ieškovu vekselio ir susitarimo sukeliamų padarinių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra įkūręs įmonę, yra šios įmonės akcininkas, vadovas, aktyviai dalyvavo savo įkurtos įmonės veikloje, įmonės vardu sudarinėdavo įvairius sandorius, imdavo kreditus, taip pat laiduodavo už įmonės įsipareigojimus, vekselyje du kartus padėjo savo parašą, todėl negalėjo nesuvokti pasirašomo dokumento turinio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas be teisinio pagrindo nepriėmė atsakovo priešieškinio, neįtraukė į bylą UAB „Adukesta“ ir UAB „Linvitra“, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, neįvertino priešieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl nepilnai ištyrė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
    2. Teismas iš esmės netyrė paskolos sandorio, pagal kurį atsirado įsipareigojimas pagal šioje byloje ginčijamą vekselį. Atsakovas jokių sandorių su ieškovu asmeniškai neturėjo, jokių piniginių sumų iš jo negavo, iš ieškovo pinigų nesiskolino, ir vekselį pasirašė kaip UAB "Linvitra" direktorius, pripažindamas UAB "Linvitra" skolą už kurą transporto priemonėms kuro tiekėjui UAB "Adukesta".
    3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su suteikta paskola, nes vekselyje nenurodyta, kad atsakovas skolinosi iš ieškovo pinigus. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis turėjo galimybę paskolinti tokią pinigų sumą.
    4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vekselio suklastojimo, t. y. yra ginčijamas vekselyje surašytos informacijos turinys. Teismas, neturėdamas išvadų, kurios bus gautos atlikus ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo priimti pagrįsto sprendimo.
  2. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1012.1. Teismo išvada, kad atsakovas, pateikdamas priešieškinį prieš penktą bylos nagrinėjimo iš esmės posėdį, iš esmės pažeidė priešieškinio pateikimo terminą, pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, kadangi tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą.

1112.2. Tai, kad atsakovui buvo aišku ir suprantama, iš kur atsirado jo prievolė, įrodo tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodo vekselio atsiradimo pagrindą – paskolą.

1212.3. Atsakovo gynybinė pozicija bylos nagrinėjimo metu nuolat keitėsi, tačiau atsakovo argumentus, jog vekselio jis nerašė ir nepasirašė, paneigė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-01-28 ekspertizės aktas. Teismo posėdžio metu atsakovas jau patvirtino, kad buvo pasirašęs skolos raštelį, tačiau teigė, jog jis nežinojo, jog tai yra vekselis, tačiau šią atsakovo versiją teismas atmetė kaip neįrodytą. Dar vieną atsakovo versiją, jog skola yra ne jo, o įmonės, teismas taip pat atmetė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog teismui kyla abejonės dėl atsakovo sąžiningumo, apdairumo ir rūpestingumo.

1312.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas įvairiais būdais siekia savo prisiimtą asmeninę prievolę pagal vekselį nepagrįstai pripažinti savo bankrutuojančios įmonės prievole ir tokiu būdu išvengti prievolės įvykdymo ieškovui.

14IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

15

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, nenustatė reikšmingų aplinkybių ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pirmos instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

16Dėl priešieškinio priėmimo

  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Tačiau šios šalių procesinės teisės nėra absoliučios, jų įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato CPK. Įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CPK 430 straipsnio 4 dalyje nėra numatyto draudimo reikšti priešieškinį byla nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2009).
  3. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas kartu su prieštaravimais dėl pareikšto ieškinio ir teismo priimto preliminaraus sprendimo priešieškinio nereiškė. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2015 m. rugpjūčio 12 d. 09.00 val. Nagrinėjamojoje byloje teismo posėdžiai vyko 2015-10-21, 2015-10-19, 2015-10-21, 2016-03-01. Atsakovas priešieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė 2016-03-25. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pateiktą priešieškinį. Teismas, įvertindamas, kad priešieškinyje nurodytos aplinkybės atsakovui buvo žinomos iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, bei atsižvelgdamas į proceso koncentracijos principą, padarė išvadą, jog priešieškinio priėmimas ypač užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas pabrėžė, kad atsakovui neužkertamas kelias pasirinkti kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis) būtent dėl to, kad taip neužkertamas kelias pareikšti reikalavimus atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo priešieškinyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, kurios negalėjo būti žinomos iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo, pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį.

17Dėl vekselio ir paskolos sandorio

  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas V. S. (vekselio davėjas), įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui K. K. (vekselio turėtojui) 9 357,33 Eur (32 309,00 Lt) sumą vekselyje nurodytu terminu – 2012-09-01, ir vekselyje nurodytoje vietoje – Duomenys neskelbtini, vekselio davėjas parašu patvirtino, kad tekstą perskaitė, pinigus gavo, vekselio turėtojui pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Atsakovas vekselyje įrašytos sumos ieškovui vekselyje nurodytu terminu nesumokėjo.
  2. Iš byloje esančio Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016-01-28 ekspertizės akto Nr. 11-2634(15) matyti, kad ekspertai padarė išvadą, jog paprastajame neprotestuotiname vekselyje 32 309 Lt sumai po žodžių „Pateikus šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį aš“ rankraštinį įrašą „V. S.“ ir po žodžių „asmens kodas“ rankraštinį įrašą ( - ) parašė V. S., taip pat po žodžių „Tekstas perskaitytas, pasekmės aiškio. Vekselio davėjas:“ ir po žodžių „Pinigus gavau, perskaičiau. Vekselio turėtojui pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu. Jokių teisminių ginčų neturiu. Vekselio davėjas:“ pasirašė V. S..
  3. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 d., 77 str. 2 p.).
  4. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
  5. Pažymėtina, kad abstrakti prievolė pagal vekselį nenustoja galioti tuo atveju, kai sueina jo pateikimo notarui vykdyti terminas. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas nerealizavo vekselio Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal įstatymus, nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį, kaip atsiskaitymo dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2015).
  6. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja. Dėl to nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, o būtent vekselio davėjas, t. y. atsakovas, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčo vekselį, kuris yra abstraktaus pobūdžio.
  7. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsikirtimai į ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo metu vis keitėsi. Iš pradžių atsakovas įrodinėjo, kad vekselio jis nepasirašė. Po rašysenos ekspertizės atlikimo atsakovas teigė, jog nesuprato ką pasirašo, vėliau nurodė, kad tai ieškovo ir atsakovo vadovaujamų įmonių, o ne ieškovo ir atsakovo, prievoliniai santykiai. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo dar vieną atsikirtimą - tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog turėjo galimybę paskolinti tokią pinigų sumą atsakovui.
  8. Pastebėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas , atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apelianto argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog turėjo galimybių paskolinti vekselyje įrašytą pinigų sumą, nenagrinėtini, nes atsakovas jais nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
  9. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad vekselį pasirašė, kaip UAB "Linvitra" direktorius, pripažindamas UAB "Linvitra" skolą už kurą transporto priemonėms kuro tiekėjui UAB "Adukesta".
  10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo įmonės buvo susiklostę paslaugų pirkimo pardavimo santykiai, neįrodo, jog skola pagal vekselį yra atsakovo įmonės skola, o ne atsakovo asmeninė prievolė.
  11. Byloje nėra ginčo, jog UAB „Linvitra“ buvo įsiskolinusi už degalus UAB „Adukesta“ . Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei teismų sistemos LITEKO duomenų, 2012-08-10 civilinėje byloje L2-1579-904/2012 išduotas teismo įsakymas dėl 43 461,04 Lt skolos, 12 288,95 Lt delspinigių, 1 551,74 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 179,76 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Linvitra“, kuris 2012-09-11 įsiteisėjo. Šioje byloje ieškovas įsiskolinimą už atsakovo įmonės neatsiskaitymą pagrindė 2011-03-02 degalų tiekimo sutartimi ir PVM sąskaitomis faktūromis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtina pastebėti, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovas pareikštuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo ryšių tarp atsakovo ir ieškovo įmonių neminėjo, o taip pat visu laikotarpiu, kai ieškovas ragino atsakovą atsiskaityti pagal vekselį, atsakovas jokių prieštaravimų ir nesutikimo su skola nereiškė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojai S. V. ir be A. A. nenurodė jokių aplinkybių apie vekselio pasirašymą ar nepasirašymą, taip pat nenurodė ir reikšmingų aplinkybių dėl skolos dydžio bei negalėjo nurodyti, ar ši skola yra įmonės. Trečiasis asmuo L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skola pagal vekselį yra įmonės, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovo sutuoktinė nežinojo apie tai, jog atsakovas prisiėmė piniginius įsipareigojimą ieškovui pagal vekselį, nepaneigia prievolinių santykių tarp fizinių asmenų buvimo bei atsakovo prisiimtų įsipareigojimų. Papildomai pažymėtina, kad trečiasis asmuo L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tekdavo darbuotojams atlyginimus mokėti iš asmeninių lėšų, taip pat nurodė, jog automobilį, kurio vertė 50 000 Lt, pirko dalinai iš asmeninių lėšų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: kredito sutartis, vartojimo paskolų sutartys, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteista neįvykdyta prievolė, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turėjo poreikį skolintis pinigus.
  12. Apeliantas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su suteikta paskola, nes vekselyje nenurodyta, kad atsakovas skolinosi iš ieškovo pinigus.
  13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo - tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselyje nurodyta, jog atsakovas V. S. pinigus gavo ir juos perskaičiavo („Pinigus gavau. Perskaičiau. Vekselio turėtojui pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu. Jokių teisminių ginčų neturiu“). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, pateikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nenurodė, jog pinigų negavo. Svarbu paminėti, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas apie atsakovo prievolę atsiskaityti pagal vekselį atsakovui buvo pranešęs ne vieną kartą, tačiau atsakovas į pranešimus prieštaravimų nepateikė, vekselio neginčijo, trečiasis asmuo L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra girdėjusi atsakovo pokalbius su ieškovu dėl skolų grąžinimo.
  14. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti nelaukdamas, kada vekselio turėtojas pareikalaus jį apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; kt.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui pareiga pagal vekselį atsirado suėjus vekselio apmokėjimo terminui 2012-09-01, tačiau nei iki 2012-09-01, nei sulaukęs ieškovo raginimų sumokėti skolą atsakovas vekselio neginčijo.
  15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės neįrodo, jog atsakovas pinigų iš ieškovo nesiskolino. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus argumentus, jog atsakovas vekselį pasirašė kaip UAB "Linvitra" direktorius, pripažindamas UAB "Linvitra" skolą už kurą transporto priemonėms kuro tiekėjui UAB "Adukesta".
  16. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vekselio suklastojimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-05-03 teismo posėdžio metu įpareigojo bylos šalis iki 2016-05-25 pateikti teismui visus šalių manymu reikšmingus bylai įrodymus. 2016-06-01 teisme gautas atsakovo V. S. atstovo advokato G. L. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš prie prašymo pridėto atsakovo V. S. pareiškimo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros skyriui matyti, kad pareiškimas ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktas 2016-05-27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors civilinė byla pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2015-04-13, tačiau atsakovas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė tik 2016-05-27, ir kaip matyti iš pareiškimo turinio, atsakovas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimą civilinėje byloje priėmė 2016-06-22, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato raštas, iš kurio turinio matyti, kad nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str. 1 d., dėl civilinės bylos pateikimo gautas tik 2016-07-01. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2016-06-02 teismo posėdžio metu pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo V. S. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kadangi tuo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
  17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
  18. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad šalių ginčas iš esmės išspręstas teisingai, todėl apeliacinis skundas netenkintinas ir skundžiamas sprendimas dėl ginčo esmės nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  19. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovui V. S. 207,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus iš V. S. priteistina 207,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 93 str. 3 d.).
  20. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

20Iš atsakovo V. S., a. k. ( - ) priteisti 207,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Ryšiai