Byla 2A-71-553/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui J. K. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė

6Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 3 414,58 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-08-09 dėl nenustatyto kaltininko, vairavusio J. K. priklausančią transporto priemonę MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta P. V. priklausanti transporto priemonė VOLSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatyto kaltininko civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo P. V. kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl VOLSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino P. V. transporto priemone MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdamas 3 414,58 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 3 414,58 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką autoavarijos metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba į jos savininką (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas padarytų nuostolių neatlygino ir yra ieškovui skolingas 3 414,58 Lt. Kadangi už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsako jo valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo ar kitokiu teisėtu pagrindu, vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką (atsakovą). Nors atsakovas teigė, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį pardavė MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Dėl to, kad transporto priemonė buvo išregistruota, ieškovas sutinka. Tačiau transporto priemonių savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. 2007 m. rugpjūčio mėnesį tariamai įvykusio MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo metu galiojusių Kelių transporto priemonių registracijos taisyklių nuostatose įtvirtinta, kad jeigu transporto priemonė parduodama užsienyje gyvenančiam asmeniui ar užsienyje registruotai įmonei, įstaigai ar organizacijai, ji turi būti privalomai išregistruota. Tokiu atveju reikėdavo pateikti ir pranešimą-deklaraciją, kurioje turėjo būti nurodyta įregistruotų duomenų pakitimo priežastis bei kita informacija. Atsakovas tokios deklaracijos nepateikė. Jeigu transporto priemonė būdavo parduodama Lietuvos subjektui, jos išregistruoti nereikėdavo. Tokiais atvejais buvo privalu VĮ „Regitra“ pateikti pranešimą-deklaraciją, kurioje būtų nurodyta nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimo data, gyventojo ar įmonės, įstaigos, organizacijos duomenys ir kita informacija, nuosavybė teisės į transporto priemonę perdavimą patvirtinantis dokumentas. Tačiau nei vieno iš šių dokumentų atsakovas nei teismui, nei ieškovui nepateikė. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad yra praleistas terminas ieškiniui pareikšti.

7Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko. Autoįvykio metu jis nebuvo MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės savininkas. 2007 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas aukščiau minėtą automobilį pardavė kitam asmeniui. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje 2007-08-21 yra užfiksuotas J. K., kaip minėtos transporto priemonės savininko, išsiregistravimo faktas. Atsakovas pabrėžė, kad savo pareigą dėl transporto priemonės išregistravimo atliko. Pirkėjas, įsigijęs automobilį iš J. K., savo vardu MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravo. Pats duomenų pakeitimo faktas įrodo, kad buvo pateikti visi reikalingi dokumentai ir informacija, kitaip pakeitimas VĮ „Regitra“ nebūtų atliktas. Atsakovas papildomai pateikė 2011-03-23 raštą Nr. (1.6)-S3-572 (priedas Nr. 1), kuriame pasakyta, jog automobilio išregistravimas buvo atliekamas transporto priemonės savininko prašymu pardavus, padovanojus ar kitaip perleidus nuosavybės teisę į transporto priemonę. Atsakovas paaiškino, kad priežastis dėl transporto priemonės išregistravimo buvo nurodyta, o pirkimo-pardavimo sutarties VĮ „Regitra“ nereikalavo. MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė buvo 200 Lt. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta žodine forma, kadangi Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnis įtvirtina, jog paprasta rašytine forma turi būti sudaromi tie fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5 000 Lt.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-18 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad Draudikų biuras, reikalaudamas iš atsakovo grąžinti dėl 2008-08-09 eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėtą sumą, turėjo įrodyti, kad atsakovas neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį kaltininko vairuotam automobiliui MITSUBISHI COLT, v. n. (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad minėtas automobilis kelių transporto priemonių registre buvo įregistruotas 2006-06-23 atsakovo vardu, o 2007-08-21 buvo išregistruotas (b. l. 5, 36). Išregistravimas buvo atliktas atsakovo prašymu, jame nurodant kompiuterinės programos transporto priemonės išregistravimo operacijos kodinį pavadinimą „(31) pastoviai įregistruotos TP išregistravimas“, išregistravimą grindžiant Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, 86.1 punkte nustatytu atveju (b. l. 53-54). Šiame taisyklių punkte numatyta, kad transporto priemonė išregistruojama parduodant (pardavus), dovanojant (padovanojus) ar kitaip perleidžiant (perleidus) nuosavybės teisę į transporto priemonę užsienyje gyvenančiam asmeniui arba užsienyje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovas prieš metus iki eismo įvykio teisės aktų nustatyta tvarka viešame registre išregistravo jo vardu registruotą automobilį juridinio fakto – automobilio nuosavybės teisės perleidimo – pagrindu. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės tokiu atveju atliekant automobilio išregistravimą nereikalavo pateikti registrui rašytinės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, nurodyti asmens, kuriam perleista nuosavybės teisė, duomenų. Atliekant automobilio išregistravimą iš atsakovo buvo paimtas automobilio registracijos liudijimas. Teismas padarė išvadą, kad pagal viešame registre esančius duomenis atsakovas eismo įvykio dieną nebuvo automobilio savininku, nes viešame registre iki įvykio užfiksuotas automobilio išregistravimas dėl jo nuosavybės teisių perleidimo. Tai, kad automobilio nuosavybės teisę atsakovas perleido, patvirtina ne tik viešo registro duomenys, bet ir atsakovo veiksmai – registracijos liudijimo perdavimas viešo registro tvarkytojui, bei atsakovo bei jo atstovės nuoseklūs paaiškinimai, kad atsakovas automobilį pardavė 2007 m. rugpjūčio mėn. už 200 Lt. Kad eismo įvykio metu automobiliu faktiškai naudojosi kitas asmuo, ne atsakovas, ieškovas neginčija. Ieškovas įrodymų, paneigiančių viešo registro duomenis, nepateikia, t. y. nepateikia įrodymų, kad atsakovas automobilio faktiškai neperdavė, kad toliau jį valdė, naudojo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo ir neprivalėjo apdrausti išregistruotos dėl pardavimo ir perduotos kitam asmeniui transporto priemonės. TPVCAPDĮ 4 straipsnis numato pareigą apdrausti transporto priemonę tol, kol ji yra įregistruota. Šiuo atveju atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka išregistravo transporto priemonę ir neturėjo įstatyminės pareigos tokios transporto priemonės apdrausti. Teismas sprendė, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-300/2010, šiuo atveju netaikytinos, kadangi kasacinis teismas pasisakė dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tais atvejais, kai viešame registre automobilio savininku įregistruotas asmuo teigia automobilį pardavęs kitam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje yra priešingai – viešame registre automobilio savininku buvęs įregistruotas asmuo yra apskritai išregistravęs automobilį iš registro dėl automobilio perleidimo sandorio sudarymo. Todėl šiuo atveju ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad viešo registro duomenys neteisingi, t. y. kad atsakovas yra išlikęs faktiniu automobilio savininku ir (ar) valdytoju, pažeidusiu prievolę apdrausti automobilio valdytojo civilinę atsakomybę.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas (apeliantas) Draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo 2011-07-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo 3 414,58 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas Draudikų biuro patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad:

101. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teigdamas jog ieškovas turi įrodyti, jog viešo registro duomenys yra neteisingi, t. y. kad atsakovas yra išlikęs faktiniu automobilio savininku ir (ar) valdytoju, pažeidusiu prievolę apdrausti automobilio valdytojo civilinę atsakomybę.

112. Apeliantas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010), nesutinka su teismo argumentacija, kad transporto priemonės išregistravimo faktas tapatinamas su transporto priemonės nuosavybės perleidimu. VĮ „Regitra“ informacijoje nėra informacijos, kad atsakovas J. K. yra ne transporto priemonės MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.

123. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010) atsakovas, teigdamas, kad nėra transporto priemonės MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, turėjo įrodyti šią aplinkybę į procesą įtraukdamas naują savininką. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėta kasacinio teismo nutartis nagrinėjamos bylos atveju nėra taikoma, kadangi teismo daromas skirtumas tarp įrodinėjimo pareigos, kai transporto priemonė išregistruota ir kai transporto priemonė registruota, tačiau teigiama, kad ji parduota, yra neteisingas.

134. Tol, kol ieškovo identifikuotas vienintelis trečiajam asmeniui žalą padariusio automobilio savininkas (atsakovas) nenurodo kito galimo transporto priemonės savininko, teismas neturi pagrindo atleisti vienintelio žinomo transporto priemonės savininko nuo įstatyme numatytos atsakomybė.

14Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o 2011-07-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

151. Atsakovas iki žalą trečiajam asmeniui sukėlusio įvykio 2007-08-21 pardavė transporto priemonę MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį faktą užregistravo VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“ raštu paaiškino, kad automobilis buvo išregistruotas dėl nuosavybės teisių perleidimo kitam asmeniui.

162. VĮ „Regitra“ nereikalavo rašytinės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Automobilis buvo mažos vertės (200 Lt), todėl sutarčiai nereikėjo rašytinės formos. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas J. K. VĮ „Regitra“ nepateikė dokumento, patvirtinančio automobilio nuosavybės teisės perleidimą. Atsakovas nei iki automobilio pardavimo, nei po to nepažinojo ir nebendravo su automobilio pirkėju, su kuriuo atsakovas susiekė pirkėjo skelbime nurodytu telefono numeriu.

173. Nuo automobilio pardavimo momento (2007-08-21) atsakovas ne tik negalėjo, bet ir neturėjo pareigos apdrausti minėtą transporto priemonę, kadangi ją išregistravo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

18Ieškovas pateikė Vilniaus apygardos teismui papildomus įrodymus, t. y. duomenys iš VĮ „Regitra“, kad J. K. 2009-09-10 (po 2008-08-09 įvykio) pranešė, kad jam priklausanti transporto priemonė MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sunaikinta baigus jos eksploataciją. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ši informacija nebuvo žinoma ir paaiškėjo tik betarpiškai bendraujant su VĮ „Regitra“ atstovais.

19Atsakovas pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą neprijungti ieškovo pateikto naujo įrodymo, kadangi akivaizdu, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovas Draudikų biuras ir VĮ „Regitra“, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, nuolat keičiasi tokio pobūdžio informacija. Atsakovas paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje automobilis MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo saugomas po įvykio, atstovai reikalavo iš atsakovo atlyginti išlaidas už automobilio saugojimą. Pasivadovavęs Policijos komisariate gautu patarimu, atsakovas pakartotinai kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl automobilio MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo, kad automobilį galima būtų sunaikinti ir išvengti didelės pinigų sumos sumokėjimo automobilių saugojimo aikštelei.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

22Pagrindinis apelianto (ieškovo) teiginys, pagrindžiantis skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra tai, kad atsakovas neįrodė savo teiginio, jog jis nebebuvo automobilio, dėl kurio sukeltos žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovas kreipėsi į atsakovą, savininkas žalą sukėlusio įvykio metu. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, grįsdami savo priešingas pozicijas, vadovaujasi tuo pačiu rašytiniu įrodymu, t. y. 2011-02-03 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta informacija apie transporto priemonę MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): „išregistruota“, paskutinės operacijos su TP data „2007-08-21“, „savininkas: J. K.“ (b. l. 5). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, t. y. šalių paaiškinimus ir jų pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas.

23Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pagal viešame registre esančius duomenis atsakovas eismo įvykio dieną nebuvo automobilio savininku, nes viešame registre iki įvykio užfiksuotas automobilio išregistravimas dėl jo nuosavybės teisių perleidimo. Tai, kad automobilio nuosavybės teisę atsakovas perleido, patvirtina ne tik viešo registro duomenys, bet ir atsakovo veiksmai – registracijos liudijimo perdavimas viešo registro tvarkytojui, bei atsakovo bei jo atstovės nuoseklūs paaiškinimai, kad atsakovas automobilį pardavė 2007 m. rugpjūčio mėn. už 200 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2007-01-05 iki 2007-12-30) 86.1 punktą transporto priemonė išregistruojama parduodant (pardavus), dovanojant (padovanojus) ar kitaip perleidžiant (perleidus) nuosavybės teisę į transporto priemonę užsienyje gyvenančiam asmeniui arba užsienyje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai. Taisyklių 88 punkte nustatyta, kad „Taisyklių 86.1–86.3 punktuose nurodytais transporto priemonių išregistravimo atvejais pareiškėjas VĮ „Regitra“ pateikia pranešimą-deklaraciją, kuriame nurodo įregistruotų duomenų pakitimo priežastį ir kitą informaciją. Pranešimas-deklaracija pateikiamas asmeniškai VĮ „Regitra“ darbuotojui arba, įvykdžius taisyklių 18 punkte nurodytas sąlygas, perduodamas VĮ „Regitra“ elektroninių paslaugų teikimo sutartyje numatytu būdu. Dokumentus asmeniškai teikiantis pareiškėjas kartu su pranešimu-deklaracija pateikia: 88.1. savo asmens dokumentą; 88.2. atstovavimą patvirtinantį dokumentą (kai dokumentus teikia transporto priemonės valdytojo atstovas)“. Atsakovas paaiškino, kad 2007-08-21 kreipėsi į VĮ „Regitra“ užpildydamas VĮ „Regitra“ nustatytos formos prašymą (b. l. 54), dėl automobilio MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo, nes šį automobilį perleido kitam asmeniui, kuris pažadėjo kitą dieną kreiptis į VĮ „Regitra“ ir užregistruoti automobilį savo vardu (b. l. 34). Atsakovas nenurodė asmens, kuriam pardavė ginčo automobilį, kontaktinių duomenų, nes teigė, kad šį asmenį susirado per skelbimą, bendravo su juo telefonu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 pateiktą nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl žalą padariusio automobilio savininko atsakomybės, t. y. kad nustatant transporto priemonės savininką pagal pareikštą Draudikų biuro reikalavimą, galimybė remtis transporto priemonių registro duomenimis ribota. Registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-7-309/2010). Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai CK ar kituose įstatymuose nenustatyta nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių rašytinės formos ar registravimo, Draudiko biuro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą, t. y. paneigti registro duomenis, o Draudiko biuras gali ginčyti šio atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad toks atsakovas turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, jo teigimu, eismo įvykio neapdrausta transporto priemone metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Dėl to, pavyzdžiui, neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartį byloje Nr. 3K-7-300/2010).

24Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-300/2010, šiuo atveju netaikytinos, kadangi kasacinis teismas pasisakė dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tais atvejais, kai viešame registre automobilio savininku įregistruotas asmuo teigia automobilį pardavęs kitam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje yra priešingai – viešame registre automobilio savininku buvęs įregistruotas asmuo yra apskritai išregistravęs automobilį iš registro dėl automobilio perleidimo sandorio sudarymo. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas J. K. viešame registre yra įregistruotas automobilio MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku (b. l. 5). Minėtas automobilis yra išregistruotas, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad minėto automobilio savininku yra kitas asmuo, ir kurie nurodytu, kas šis asmuo yra (nėra pateiktas tokio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir kt.).

25Vertinant tą atsakovo argumentą, kad jis 2007-08-21 išregistruodamas automobilį dėl jo nuosavybės teisės perleidimo kitam fiziniam asmeniui, VĮ „Regitra“ pateikė visą būtiną informaciją ir VĮ „Regitra“ nieko papildomai nereikalavo, todėl atsakovo pateiktų duomenų pakako pardavimo faktui patvirtinti, pažymėtina, kad pagal Taisyklių 88 punktą Taisyklių 86.1 punkte (atsakovas nurodo, kad būtent šiame punkte nustatytu pagrindu buvo išregistruotas ginčo automobilis) nurodytu transporto priemonių išregistravimo atveju atsakovas asmeniškai VĮ „Regitra“ darbuotojui turėjo pateikti pranešimą-deklaraciją, kuriame turėjo nurodyti įregistruotų duomenų pakitimo priežastį ir kitą informaciją. Kartu su pranešimu-deklaracija atsakovas turėjo pateikti savo asmens dokumentą. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ rašytinio paaiškinimo (b. l. 53) galima būtų daryti prielaidą, kad byloje esantis atsakovo prašymas Nr. 4261407 išregistruoti transporto priemonę (b. l. 54) ir yra Taisyklių 88 punkte nurodytas pranešimas-deklaracija. Todėl galima būtų teigti, kad atsakovas iš tikrųjų VĮ „Regitra“ pateikė visą būtiną informaciją tam, kad galėtų išregistruoti automobilį Taisyklių 86.1 punkte nurodytu pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės nepaneigia anksčiau nurodytos nuosekliai formuluojamos kasacinio teismo praktikos, kad galimybė naudotis VĮ „Regitra“ viešame registre esančia informacija yra ribota ir asmuo, siekiantis įrodyti, kad nebėra trečiajam asmeniui žalą padariusio automobilio savininkas, gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliekant automobilio išregistravimą iš atsakovo buvo paimtas automobilio registracijos liudijimas. Atsakovo atstovė 2011-07-04 teismo posėdžio metu nurodė, kad „Sudarius sandorį atsakovas nuvyko į Regitrą ir pranešė apie automobilio pardavimą, pridavė techninį pasą“. Taisyklių VII skyriuje „Transporto priemonių išregistravimas“ numatyta, kad transporto priemonės registracijos liudijimas (t. y. atsakovės nurodytas techninis pasas) VĮ „Regitra“ pateikiamas tik baigus transporto priemonės eksploatavimą (Taisyklių 90.4 punktas). Tai, kad 2007-08-21 atsakovo J. K. prašyme Nr. 4261407 išregistruoti transporto priemonę nurodyta „Dokumentai: 1. TP registracijos liudijimas“, nereiškia, kad iš atsakovo 2007-08-21 VĮ „Regitra“ paėmė automobilio MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2007 m. rugpjūčio mėnesį perleido automobilio MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę kitam asmeniui. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas Draudikų biuras turi teisę iš atsakovo J. K. regreso tvarka reikalauti atlyginti atsakovui priklausančio automobilio padarytos žalos išmokėtą sumą.

26Dėl pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka išregistravo transporto priemonę ir neturėjo įstatyminės pareigos tokios transporto priemonės apdrausti, nes TPVCAPDĮ 4 straipsnis numato pareigą apdrausti transporto priemonę tol, kol ji yra įregistruota, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta TPVCAPDĮ reiškia, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neturi būti draudžiama ta transporto priemonė, kuri yra išregistruota baigus ją eksploatuoti, o ne dėl to, kad pasikeičia transporto priemonės savininkas. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neįrodė, jog nebėra automobilio MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl atsakovui išliko pareiga šį automobilį apsidrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

27Draudikų biuro teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, įtvirtinta TPVCAPDĮ 23 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta Draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalimi, dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką moka Draudikų biuras, jei kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas.

28Byloje esantys įrodymai (b. l. 19-24) patvirtina, kad ieškovas dėl atsakovui priklausančio automobilio 2008-08-09 eismo įvykio trečiajam asmeniui P. V. padarytos žalos patyrė 3 414,58 Lt nuostolį. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Atsižvelgiant į, tai kas anksčiau išdėstyta, bei vadovaujantis anksčiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, 3 414,58 Lt suma ieškovo Draudikų biuro naudai priteistina iš atsakovo J. K..

29Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3 414,58 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tenkintinas ieškinys ir iš esmės tenkintinas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 204 Lt pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 28, 86) (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

31Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 11,58 Lt dydžio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

34Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti visiškai.

35Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 414,58 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus keturiolika litų 58 ct) patirtų išlaidų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 414,58 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 204 Lt (du šimtus keturis litus) žyminio mokesčio.

36Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo J. K. 11,58 Lt (vienuolika litų 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 5.
  1. Ginčo esmė
...
6. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau... 7. Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko. Autoįvykio metu jis nebuvo MITSUBISHI... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-18 priėmė sprendimą ieškinį... 9. Ieškovas (apeliantas) Draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo 2011-07-18... 10. 1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teigdamas jog... 11. 2. Apeliantas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos... 12. 3. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 13. 4. Tol, kol ieškovo identifikuotas vienintelis trečiajam asmeniui žalą... 14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o 2011-07-18... 15. 1. Atsakovas iki žalą trečiajam asmeniui sukėlusio įvykio 2007-08-21... 16. 2. VĮ „Regitra“ nereikalavo rašytinės automobilio pirkimo-pardavimo... 17. 3. Nuo automobilio pardavimo momento (2007-08-21) atsakovas ne tik negalėjo,... 18. Ieškovas pateikė Vilniaus apygardos teismui papildomus įrodymus, t. y.... 19. Atsakovas pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą neprijungti ieškovo... 20. Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 22. Pagrindinis apelianto (ieškovo) teiginys, pagrindžiantis skundžiamo teismo... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pagal viešame registre... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame... 25. Vertinant tą atsakovo argumentą, kad jis 2007-08-21 išregistruodamas... 26. Dėl pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad atsakovas teisės aktų... 27. Draudikų biuro teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar... 28. Byloje esantys įrodymai (b. l. 19-24) patvirtina, kad ieškovas dėl atsakovui... 29. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti... 30. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tenkintinas ieškinys ir iš esmės... 31. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 96... 33. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-18 sprendimą panaikinti ir priimti... 34. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį... 35. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui... 36. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...