Byla e2-3183-1028/2018
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

2sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

3dalyvaujant ieškovei D. T., jos atstovei advokatei S. V.-G.,

4atsakovų K. B. atstovui Z. B., A. B., E. B., A. B. atstovei advokatei V. M.,

5trečiajam asmeniui ir dukrų įstatyminiam atstovui A. B., K. B. įstatyminei atstovei Z. B.,

6Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei E. B.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovams K. B., A. B., E. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

8ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų K. B., A. B. ir E. B. 3428,42 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Jeigu teismas netenkintų pareikšto prašymo, nukreipti skolos išieškojimą į palikėjai R. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą adresu ( - ).

9Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė pastoviai skolindavo pinigų savo niekur nedirbančiai ir sveikatos problemų turinčiai dukrai R. B.. R. B. yra skolinga D. T. iš viso 8746,98 Lt, kas atitinka 2533,30 Eur. ( - ) R. B. mirė. Ieškovė laidotuvėms išleido 1199,12 eurų, 304 eurų kompensavo valstybė išmokant laidojimo pašalpą, todėl 895,12 eurų sumą privalo atlyginti mirusiosios įpėdiniai. R. B. palikimą priėmė ir teises bei pareigas perėmė jos nepilnamečiai vaikai K. B., A. B. ir E. B. (toliau - atsakovai). Priėmę palikimą įpėdiniai atsako už palikėjo skolas. R. B. (T.) vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (butas adresu ( - )), iš kurio ir gali būti atsiskaitoma su kreditoriais.

10Atsiliepime į ieškinį atsakovų globėjas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

11Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo A. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2005 metų gyveno kartu su R. B. jos bute adresu ( - ). Gyvenant kartu su R. gimė dukros A. B. ir E. B.. Ieškinyje pateikiami netikslūs duomenys apie pinigų skolinimą R. B.. Kol jie gyveno su R. kartu, jam nebuvo žinoma apie bet kokių lėšų skolinimąsi iš jos motinos, nes pati R. dirbo (vesdavo buhalterinę apskaitą), taip pat jie gyveno ir iš jo gaunamų pajamų. Mano, kad R. kukliai buvo palaidota už jos pačios pinigus, nes ji gyveno taupiai, o pinigų visada turėdavo. Kadangi ieškovė pati rūpinosi R. laidotuvėmis, nei jam, nei kitiems asmenims nebuvo leidžiama dalyvauti laidotuvių organizavime. Prie ieškinio nepridedama jokių įrodymų, kad laidotuvėms skirtų pinigų mirusioji R. neturėjo.

12Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad dukra liko viena su vaikais, nei vienas sutuoktinis pinigų nedavė. Dukra prašė pinigų iš jos, iš kitų asmenų. Neturėjo ką valgyti, šaldytuvas būdavo tuščias. Iš pradžių dukrai pinigus grynais atiduodavo, o po to pradėjo skolinti, kai pradėjo vesti per banką. D. R. jos buvę vardas ir pavardė. Butą dukrai irgi nupirko ji. Ieškojo dukrai užsienyje darbo, kad grąžintų paskolą. Laidotuvėms iš niekieno pinigų neprašė ir niekas nedavė. Laidotuvių surengti pigiau nebuvo galima. Ką dukra gaudavo iš Sodros, viską pervesdavo už buto skolas, nes antstoliai norėjo paimti butą. Iš karto pinigų iš atsakovų nereikalautų. B. adreso nežinojo, B. neįsileido, todėl nederino su jais laidotuvių. Jos išsilavinimas yra aukštasis, finansininkė. Jei vaikai būtų likę su ja, būtų skolos iš vaikų nereikalavusi, nes vaikai būtų likę jos šeimoje. Ketino nuomoti butą. Kadangi butą ir vaikus pasiėmė tėvai, kodėl ji turi palikti skolą taip. Dukra truputėlį dirbo buhaltere. Pati dirbdavo iki 22-23 val., sūnui vesdavo pinigus, kad atsiskaitytų su statybomis, už medžiagas. Kokia buhalterė gali dirbti be išsilavinimo. R. B. dirbo dukterinėje įmonėje, abi sėdėjo tame pačiame pastate ( - ). R. B. net nemokėjo dirbti su programomis.

13Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė ieškinį atmesti, taikyti senatį, su paskolos žyma yra tik 1051 Eur.

14Teismo posėdžio metu tretysis asmuo ir dukrų įstatyminis atstovas A. B. nurodė, kad paskola atsirado po baudžiamosios bylos iškėlimo. R. B. tvarkė gal penkių įmonių dokumentus, ieškovė irgi. Jos keitėsi popieriais tarpusavyje. Jie būtų patys palaidoję, bet ieškovė neleido. Pinigų neėmė, tai jos problemos. Ieškovė iš buto po mirties išnešė baldus, kompiuterinę techniką, kurie turėjo likti vaikams. Jis gyveno su R. B. nuo 2005 iki 2015 metų. Vedė bendrą ūkį, R. B. tvarkė buhalteriją, jis dirbo taksistu, pinigų netrūko. K. nešiojo dokumentus pas ieškovę. Ieškovė surasdavo įmonių, R. B. sutvarkydavo dokumentus, tada ieškovė jai pervesdavo pinigų. Pavedimai įvardinti kaip paskola, kad nemokėti GPM. 2010-2013 metais, du su puse metų jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Žmonės nešė pinigų, bet ieškovė neėmė, išvijo žmones, viską darė pagal save. R. B. apie paskolas jam nieko nesakė. Iš buto dingo laptopas už 5000 Lt, skalbimo mašina, šaldytuvas, viryklė. Kur jis veždavo R. B. į darbą, mano, kad ji dirbo oficialiai, o kur atveždavo papkes, ten taip tik. Ieškovės išrašuose yra darbo užmokestis R., o ne paskola. Jis kartu su R. B. nebegyveno nuo 2015-2016 metų, bet lankydavosi.

15Teismo posėdžio metu K. B. įstatyminė atstovė Z. B. su ieškiniu nesutiko.

16Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad vaikai pasigedo bute elektrinės orkaitės, kompiuterio. Vaikai sakė, buvo palikta ir pinigų. Bute buvo nešiojamo kompiuterio dokumentai. Matėsi, kad buvo buvusi pajungta skalbimo mašina. Ieškovė uždraudė mokyklai dalyvauti laidotuvėse. D. T. atėmė iš vaiko mamos telefoną.

17Teismo posėdžio metu liudytojas D. T. parodė, kad laidotuvių prabangių nedarė, pirko viską vidutinėmis kainomis. Negalėjo sukviesti trijų klasių į laidotuves. Jis pasakė mokyklos atstovams, kad nori rimties. Nuo 2011 metų buvo rimtas mamos (ieškovės) pokalbis su seserimi, nes ji gyveno netinkamai. Todėl ieškovė skolino pinigus, nurodė, kad juos reikia grąžinti. Davė mažas sumas, kad R. B. neišleistų cigaretėms ir pan. Nes R. B. pirkdavo nebūtinus daiktus, ėmė paskolas. Jis buvo 10 metų jaunesnis. Motinai skolingas nelieka. Ieškovė R. B. sakė, kad turės grąžinti pinigus, jie nebedovanojami. Už jo būstą nuoma ima mama, jis skolingas už mokslus. R. B. dirbdavo epizodiškai. Sesuo gaudavo paramą maisto paketais, pats ją nuveždavo. Pašalpa buvo jai pačiai reikalinga, nes sirgo, o kas išlaikys tris vaikus. Mama statė namą, jam pervesdavo pinigų, jis atsiskaitydavo su statybininkais. Prižiūrėjo statybas, nuo 2009 m.

18Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad skolų priteisimas neatitiktų vaikų interesų.

19Ieškinys tenkintinas iš dalies

20Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis apie laidojimo išlaidas (t. 1, b. l. 3-5), laidojimo pašalpą (t. 1, b. l. 8), banko sąskaitų išrašus (t. 1, b. l. 9-16), mirties liudijimą (t. 1, b. l. 17), NTR išrašą apie R. B. butą (t. 1, b. l. 23-24), dokumentus apie laikiną R. B. vaikų globą (t. 1, b. l. 25-28). Byloje išreikalauta nutartis dėl leidimo priimti palikimą (t. 1, b. l. 55), yra pateikti VTAS dokumentai (t. 1, b. l. 58-95), duomenys apie laidojimo pašalpą (t. 1, b. l. 97), R. B. darbovietes ir pajamas (t. 1, b. l. 154-155, 160-168), palikimo priėmimą vaikų vardu pagal apyrašą (t. 1, b. l. 176-177, 179; t. 2, b. l. 1), išreikalauti duomenys apie R. B. kreditorių reikalavimus (t. 2, b. l. 27-40), ieškovės darbo santykius ir pajamas (t. 2, b. l. 41-92). Byloje išreikalauti R. B. banko sąskaitų išrašai (t. 3, b. l. 17-34), pateikti rašytiniai paaiškinimai (t. 3, b. l. 57-58), VTAS išvada (t. 3, b. l. 66-69), kaltinamasis aktas (t. 3, b. l. 102-117), prašymas dėl teismo leidimo (t. 3, b. l. 149-151), išreikalauti ieškovės banko sąskaitų išrašai (t. 3, b. l. 158-161), ieškovės suvestinė (t. 3, b. l. 168), teisiamojo posėdžio protokolo ištrauka (t. 3, b. l. 176-179).

21Šiaulių apygardos teismas 2018-01-09 nutartyje, kuria buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-18 sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodė klausimus, kurie byloje turi būti nustatyti papildomai ir išnagrinėti. Nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neišsireikalavo, netyrė ir nevertino R. B. sąskaitų išrašų, nesiaiškino, ar mokėjimo nurodymai, kuriuose nurodoma „pavedimai“, „skolos grąžinimas“ gali būti vertinami kaip paskolinių santykių dalis, nevertino ir nepasisakė dėl LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 str. 1 d. termino, neišsprendė kitų su šio termino taikymu būtinų sąlygų, nevertino laidojimo tradicijų, kai paremiama artimojo netekusio artimuosius aukojant, detaliai netirtas būtinųjų laidojimo išlaidų turinys. Tokios išvados reiškia, kad paskolos teisinis santykis ir CK 5.63 str. 1 d. termino klausimas turi būti vertinami iš naujo, o laidojimo išlaidų klausimas – dėl jų dydžio.

22Dėl CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino

23Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.).

24Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. <...> Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. <...> CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-540/2011).

25CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai šio termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties taikymui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-123/2014).

26CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-18/2012).

27Nagrinėjamu atveju ieškovė termino praleidimą motyvavo tuo, kad ji buvo vaikų globėja, veikianti vaikų vardu, todėl nebuvo jokios prasmės pačią save kažkaip informuoti apie kreditorinį reikalavimą vaikams, dėl ko terminą laiko net nepraleistu. Taip pat nurodo, kad jei skaičiuoti pagal ieškinio pateikimo datą, terminas būtų praleistas nežymiai.

28Su nurodytais argumentais iš esmės galima sutikti. Nors įstatymas nenumato jokių išimčių, dėl kurių vienokia ar kitokia forma nebūtų privaloma informuoti paveldėtojus dėl kreditorinio reikalavimo, būdama atsakovų laikina globėja, ieškovė, kaip veikianti vaikų vardu, iš principo būtų turėjusi apie savo kreditorinį reikalavimą informuoti save pačią. Vaikams tokia informacija nors ir galėtų būti suteikiama, tačiau dėl jų amžiaus ir teisinės padėties nebūtų nei suprantama, nei duotų galimybę imtis teisinių veiksmų. Todėl ieškovės neveikimas nurodytu aspektu gali būti laikomas pateisinamu.

29R. B. mirė ( - ), ieškinys teisme registruotas 2016-07-08, atsakovų globėjui ieškinio kopija įteikta 2016-07-14 (t. 1, b. l. 33). Kaip minėta, įstatyme nenustatyta, kokia forma kreditorius turi pareikšti reikalavimą paveldėtojams, CK 5.63 str. 1 d. taip pat numatyta, kad kreditorius gali pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Taigi, galima daryti išvadą, kad reikalavimą ieškiniu priteisti skolą iš įpėdinių, jei ieškinys būtų pateikiamas per nustatytą terminą, galima laikyti tinkamu įpėdinių informavimu CK 5.63 str. 1 d. prasme. Nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas praleidus nurodytą terminą, tačiau vos dvejomis dienomis, o atsakovų laikinam globėjui ieškinys įteiktas praleidus terminą 8 dienomis, kas yra tikrai nedaug. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą pareikšti reikalavimą dėl paskolos iškovė praleido, tačiau jį praleido itin nedaug ir pateisinamomis aplinkybėmis, dėl ko šis terminas galėtų būti atnaujinamas, jei būtų nustatytas pats paskolos faktas.

30Tuo tarpu reikalavimui atlyginti laidojimo išlaidas CK 5.63 str. 1 d. numatytas terminas apskritai netaikytinas, kadangi šis reikalavimas kyla ne dėl mirusio asmens prievolių ieškovei, bet dėl ieškovės išlaidų laidotuvėms atlyginimo iš mirusiosios turto paveldėtojų.

31Civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas palikėjo sugyventinės reikalavimas priteisti iš paveldėtojos palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jos, ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-482/2010). Tokio reikalavimo pareiškimo bei tenkinimo tvarkos CK 5.63 straipsnis nereglamentuoja ir jam netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-171/2012).

32Dėl paskolos

33Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 str. 1 d.).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. <...> Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-368/2011). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

35Taigi, paskolos faktui įrodyti reikalinga nustatyti du aspektus: 1) ar paskola perduota paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) ar paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą.

36Nagrinėjamu atveju pirmam aspektui pagrįsti ieškovė pateikė banko sąskaitų išrašus. Teismas taip pat išreikalavo atitinkamus ieškovės ir R. B. banko sąskaitų išrašus. Iš šių išrašų matyti, kad ieškovė daug kartų 2011-2015 metais pervedė R. B. įvairias pinigų sumas. Taigi, akivaizdu, kad pinigai R. B. buvo perduoti. Tuo tarpu dėl R. B. įsipareigojimo grąžinti gautas lėšas, grąžinimo terminus, sąlygas jokių patikimų įrodymų nėra.

37Pirmiausiai pastebėtina, kad R. B. buvo ieškovės dukra. Tarp artimų šeimos narių neretai susiklosto ir paramos santykiai. Todėl pinigų pervedimas su atitinkamu įrašu banko pavedime automatiškai nereiškia, kad ieškovė pinigus R. B. skolino, o ne tiesiog jais rėmė dukrą. Banko mokėjimo paskirtyje pavedimą darantis asmuo gali nurodyti bet kokią informaciją, dėl kurios turinio pinigų gavėjas nieko negali padaryti. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti kaip paskolą 2533,30 Eur sumą, pervestų sumų suvestinėje nurodyta 2605,70 Eur suma (t. 3, b. l. 168). Todėl neaišku, kodėl ieškovė nereikalauja priteisti visų sumų, nurodytų suvestinėje. Ieškovės atstovės teigimu šios sumos buvo praleistos ir neįtrauktos į ieškinį per klaidą.

38Bendra skolos suma susidarė padarius ne vieną dešimtį pavedimų per keletą metų. Kai kurios sumos pervestos tą pačią dieną, taip pat dviejų ar kelių dienų skirtumu. Ieškovė skaičiuoja, kad lėšas dukrai pradėjo skolinti nuo 2011-02-25. Pastebėtina, kad R. B. vieną kartą 2011-04-22 pervedė ieškovei 901,20 Lt sumą, nurodant, kad dengiama skola (t. 3, b. l. 30). Todėl 2011-02-25 ieškovės pervesta suma, kuri skaičiuojama kaip skolinta ir negrąžinta, iš karto kelia abejonių. Taip pat R. B. pervedė ieškovei atgal 50,00 Lt 2012-04-03, tą pačią dieną, kai buvo gavusi 607,00 Lt iš ieškovės. Dar kartą R. B. ieškovei 2013-08-19 pervedė 1181,00 Lt sumą, nurodydama, kad grąžinama paskola. Šią sumą R. B. iš ieškovės buvo gavusi tą pačią dieną. Ieškovės paaiškinimu posėdžio metu šią sumą ji buvo paskolinusi dukrai, tačiau susipyko ir tą pačią dieną pareikalavo ją grąžinti. Daugiau per šešis metus jokių skolos grąžinimo ieškovei faktų nebuvo. Tuo tarpu daugybei kitų asmenų R. B. kiekvieną mėnesį pervedinėjo pinigus, įskaitant už komunalinius mokesčius, antstoliams, už pirkinius, paslaugas, fiziniams asmenims. Nors dauguma sumų yra apvalios, kai kurios sumos yra nelygios (pvz. 21 Lt, 26 Lt, 124 Lt, 11 Eur, 21 Eur, 31 Eur). Nurodytos aplinkybės verčia abejoti, kad ieškovė R. B. pinigus skolino, o ne tiesiog remdavo dukros šeimą. Būtų logiška, jei per šešis metus ieškovė būtų paprašiusi bent kažkokią dalį pinigų grąžinti, o R. B., kuri darė pavedimus įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, netgi didelėmis sumomis, būtų bent kažkokias sumas grąžinusi ir motinai.

39Vertinant nurodytas aplinkybes, jei laikyti, kad ieškovė pinigus skolino, pagal ieškovės veiksmus matyti pinigų pervedimo tęstinumas, todėl negalima būtų laikyti, kad buvo sudaryta keliasdešimt atskirų paskolos sutarčių. Tokius ieškovės veiksmus galima būtų traktuoti tik kaip tęstinį paskolos teikimą. Pati ieškovė posėdžio metu nurodė, kad 2011 metais tariamai dukrą informavo, kad tiesiog taip pinigų nebeduos, o juos skolins. Kadangi reikalaujama priteisti suma sudaro 2533,30 Eur, vadovaujantis CK 6.871 str. 1 d., paskolos sutartis turėjo būti rašytinė. Nors paskolos faktą galima įrodinėti ir banko pavedimais (CK 6.871 str. 3 d.), pinigus gavusio asmens įsipareigojimo juos grąžinti vien banko pavedimu įrodyti neįmanoma – kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos abi sąlygos. Todėl ieškovė, norėdama įrodyti R. B. įsipareigojimą kada nors pinigus grąžinti, turėjo sudaryti rašytinę sutartį dėl ilgalaikio periodinio lėšų skolinimo dukrai. Tokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl, kaip jau minėta, kasacinio teismo pozicija tokiu atveju yra aiški - įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Ieškovė, įrodinėdama paskolos faktą, byloje rėmėsi savo sūnaus D. T. parodymais, taip pat teikė savo draugo A. Z. rašytinius paaiškinimus, tvirtintus notaro (t. 3, b. l. 57-58). Tačiau abu nurodyti asmenys yra artimi ieškovei asmenys, itin suinteresuoti bylos rezultatu, kas itin matėsi ieškovės sūnaus D. T. apklausos teisme atveju. Tuo tarpu A. Z. į teismo posėdį atvykti negalėjo, todėl jam nebuvo galima užduoti klausimų. Be to, išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui; prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (CPK 192 str. 8 d.). A. Z. rašytiniai paaiškinimai neatitinka nurodytų reikalavimų, todėl negali būti laikomi liudytojo parodymais. Bet kuriuo atveju, teismo vertinimu, esant tokios apimties, bendros sumos ir laiko atkarpos prasme, piniginiams santykiams turėjo būti sudaryta išsami rašytinė sutartis, ji sudaryta nebuvo, todėl ieškovė negali remtis liudytojų parodymais. Tuo tarpu jei laikyti, kad kiekvieną kartą buvo sudaromos naujos paskolos sutartys, net ir po du kartus per tą pačią dieną, ieškovė vis tiek turi patikimai įrodyti R. B. įsipareigojimą pinigus grąžinti.

40Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos išsilavinimas yra aukštasis, finansininkės. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji dirbo buhaltere, finansininke. Ieškovė taip pat pateikė R. B. buto nuomos sutartis, kurias buvo sudariusi su dvejais asmenimis. Nurodytos sutartys yra profesionalios, smulkmeniškos. Iš to galima spręsti, kad ieškovė dokumentų apyvartos prasme yra tikrai raštinga. Taigi, ji turi akivaizdžiai suvokti, kaip turi būti įforminamas pinigų skolinimas. Aplinkybė, kad ieškovė pinigus vedė dukrai, neturi esminės reikšmės, nes ieškovės teigimu dukrai nuolat trūko pinigų, ji, šešis metus gaudama pinigus iš ieškovės, atgal jų negrąžindavo, todėl, jei tai buvo paskola, norint kada nors juos atgauti, būtų reikėję imtis teisinių priemonių, kas yra neįmanoma be tinkamų įrodymų. Akivaizdu, kad tarp ieškovės ir R. B. šiuo atveju nebuvo tokio pasitikėjimo ir tokio R. B. finansinio patikimumo, kad būtų buvę galima skolinti jai pinigus be konkretaus rašytinio įsipareigojimo juos grąžinti.

41Ieškovės išsilavinimas bei dirbto darbo pobūdis taip pat turėjo lemti tai, kad visi ieškovės pavedimai, kuriais ieškovė grindžia paskolos faktą, turėjo bent jau būti įvardinti vienodai, logiškiausia – kaip paskola. Tačiau byloje pateikti visai priešingi įrodymai. Vadovaujantis ieškovės atstovės suvestine 933,46 Eur suma R. B. buvo pervesta, nurodant paskirtį „pervedama/pravedama“, 621,23 Eur buvo pervesta, nurodant paskirtį „grąžinama skola“, 1051,01 Eur buvo pervesta, nurodant paskirtį „paskola“. Kaip matyti iš suvestinės ir R. B. banko sąskaitų išrašų, žodis „paskola“ buvo pradėtas naudoti 2013-06-21. Todėl neaišku, kodėl 2014-2015 metais dar buvo naudojama ir mokėjimo paskirtis „pervedama“ (t. 1, b. l. 13-14, t. 3, b. l. 19, 24). Kadangi nurodytų trijų žodžių prasmė yra visiškai skirtinga, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad visi trys buvo panaudoti pavedimuose paskolos santykiui įrodyti. Ieškovei, turinčiai finansininkės išsilavinimą ir dirbusiai šios sferos darbą, turėjo būti aišku, kad „paskola“ ir „grąžinama skola“ yra visiškai priešingus veiksmus reiškiančios sąvokos. Ieškovės paaiškinimai apie mokėjimo paskirtį „grąžinama skola“ – kad taip ji norėjo atskirti, kuriuos pinigus turi grąžinti pati dukra, o kuriuos dukra turi grąžinti atgavusi iš savo vyro B., atrodo visai neįtikimai. Taip pat neaišku, kodėl vienos sumos tuo pačiu laikotarpiu įvardintos kaip paskolos, kitos kaip pervedimas, jei ieškovė jau buvo seniai nusprendusi ir informavusi R. B., kad tai yra paskola.

42Ieškovės paaiškinimai apie tai, kad R. B. būtų atidavusi paskolą, kai būtų išvykusi dirbti į užsienį, irgi atrodo neįtikimai. R. B. turėjo tris mažamečius vaikus, vieną iš jų net nemokyklinio amžiaus, todėl jos galimybės ir tariami planai išvykti dirbti į užsienio šalį yra labai abejotini. Kaip matyti iš VTAS pateiktų dokumentų bei atstovės paaiškinimų posėdžio metu ieškovė po R. B. mirties iš pradžių net nenorėjo imti globoti vaikus, trumpos laikinos globos metu ieškovės elgesys su vaikais VTAS irgi buvo įvertintas neigiamai, dėl ko ieškovei net panaikinta globos teisė, o vaikai paimti. Duomenų apie asmenis, kurie būtų realiai galėję ir norėję imtis globoti paliktus vaikus, kol R. B. būtų dirbusi užsienyje, byloje nepateikta.

43Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų, jog galėtų jas skolinti. Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų (t. 3., b. l. 159, 161) taip pat matyti, jog ieškovės sąskaitose vyko tokia lėšų apyvarta, kad ieškovė neabejotinai turėjo galimybę ir tiesiog paremti dukrą bei jos vaikus. Taip pat keistai atrodo aplinkybė, kad ieškovė dukrai pinigus tariamai skolino, kai sūnui D. T. juos tiesiog pervedinėjo, taip pat dengė už jį įvairius įsipareigojimus. Pastebėtina, kad sūnui dažnai buvo pervedinėjamos gerokai didesnės sumos, nei R. B.. Palyginus su sumomis, pervestomis D. T., dauguma sumų, pervestų R. B., atrodo kaip nedidelė parama. Ieškovė ir D. T. posėdžio metu tai aiškino jo jaunu amžiumi tuo metu, taip pat ieškovės vykdytomis statybomis, už kurias atsiskaitinėjo sūnus, tačiau realiai jokių įrodymų dėl to nepateikta. Taip pat keistai atrodo, kad ieškovė, pervedusi pinigus R. B., juos laiko paskola, nors tuo pačiu laikotarpiu, pavyzdžiui, yra sumokėjusi už R. B. mokesčius AB „Šiaulių energija“ (2015-06-11, 431,00 Eur), mokyklai – už A. B. (2015-10-12, 14,50 Eur; 2015-12-14 ir 2016-02-27, po 29,00 Eur), tačiau šių sumų paskola nelaiko.

44Dėl atsakovės turtinės padėties galima daryti išvadą, kad ji nebuvo labai gera. Kaip matyti iš atsakovės banko sąskaitų išrašų, gaunamas pajamas ji didele dalimi tam tikru laikotarpiu pervesdavo AB „Šiaulių energija“, mokėdavo ir kitus įsipareigojimus. Tačiau taip pat matyti, kad neretai nusiimdavo pinigus ir bankomate, pakankamai didelėmis sumomis. R. B. turėjo nuosavą butą, todėl jos būtinosios išlaidos mažėjo ta dalimi, kad nereikėjo mokėti būsto nuomos ar banko paskolos. Tai reiškia, kad atitinkamai reikalingos mažesnės pajamos pragyvenimui. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad R. B. gaudavo pakankamai nemažas VSDFV ir socialines išmokas, GPM grąžinimą iš VMI, tam tikru laikotarpiu gaudavo ir darbo užmokestį. Taip pat galima daryti išvadą, kad banko sąskaitų išrašai neatspindi visų jos pajamų, kadangi iš jų matyti, jog kartais R. B. į savo sąskaitą įsinešdavo grynuosius pinigus (Swedbank: 2011-12-20, 2012-01-26, 2012-05-21, 2012-10-06), taip pat gaudavo pajamų iš kitų asmenų (pvz. 2012-10-09). Taip pat matyti, kad 2014 metais R. B. iš ieškovės gavo tik 40,00 Lt, SEB banke gaunamos VSDFV ir socialinės išmokos daugiausiai buvo pervedamos AB „Šiaulių energija“, Swedbanke gaunamas išmokas vaikui nuskaitydavo antstolė, tačiau R. B. kažkokiu būdu sugebėjo išgyventi kartu su šeima ištisus metus. Taigi, ieškovės paaiškinimai apie tai, kad dukra neturėjo pinigų, neturėjo ką valgyti, todėl jai skolindavo pinigus, šiuo atveju neatrodo patikimi. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad R. B. galėjo dirbti (t. 1, b. l. 154-155, 160-168). Byloje taip pat yra 2006-05-29 pažyma apie tai, kad R. B. dirbo finansininke (t. 1, b. l. 154-155). Jei R. B. beveik metus laiko galėjo dirbti finansininke vienoje įmonėje, galima daryti išvadą, kad tam tikrų, pakankamų tos srities žinių R. B. turėjo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukra truputėlį dirbo buhaltere, R. B. dirbo dukterinėje įmonėje, jos abi sėdėjo tame pačiame pastate ( - ). Ieškovė taip pat nurodė, kad R. B. nemokėjo dirbti su programomis. Nors ieškovė teigia, kad jos dukra lyg ir nemokėjo dirbti, tačiau vien jau nurodyti du R. B. darbo su buhalterija faktai leidžia daryti išvadą, kad R. B. tokio pobūdžio darbą dirbti sugebėjo.

45Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. B. nurodė, kad R. B. tvarkė gal penkių įmonių dokumentus, ieškovė irgi, jos keitėsi popieriais tarpusavyje. R. B. tvarkė buhalteriją, jis dirbo taksistu. K. nešiojo dokumentus pas ieškovę. Ieškovė surasdavo įmonių, R. B. sutvarkydavo dokumentus, tada ieškovė jai pervesdavo pinigų. Pavedimai įvardinti kaip paskola, kad nemokėti GPM. Kur jis veždavo R. B. į darbą, mano, kad ji dirbo oficialiai, o kur atveždavo papkes, ten taip tik. Ieškovės banko išrašuose yra darbo užmokestis R., o ne paskola.

46Nors A. B. taip pat laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi ne ieškovės naudai, jo nurodytos aplinkybės dera su ieškovės banko sąskaitų pavedimuose nurodyta jų paskirtimi kaip „pervedama“, „grąžinama skola“. Galimybė, kad ieškovė, būdama finansininke, dalį darbų pavesdavo atlikti dukrai, už ką po to atsiskaitydavo, yra įtikima. Galėjo būti ir taip, kad ieškovė rėmė dukrą, o ši mainais atsilygindama, esant poreikiui, padėdavo ieškovei tvarkyti jos aptarnaujamų įmonių buhalteriją.

47Taip pat svarbus aspektas yra ieškovės atliktas palikimo vaikų (atsakovų) vardu priėmimas. Ieškovė 2016-05-24 pateikė teismui prašymą dėl teismo leidimo priimti vaikų vardu palikimą, kuriame nurodė, kad kreditorių nėra. Teismas išdavė leidimą priimti palikimą pagal turto apyrašą (t. 3, b. l. 149-151). Paveldimo turto apyraše, sudarytame 2017-08-07, ieškovės reikalavimas neįtrauktas (t. 2, b. l. 1). Beje, iš apyrašo matyti, kad R. B. mirties dieną turėjo tik menkus įsiskolinimus, kas vėl patvirtina, jog R. B. turtinė padėtis nebuvo labai bloga. Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimo atsakovams ar notarui CK 5.63 str. nustatyta tvarka taip ir nepareiškė. Ieškovė tai argumentavo tuo, kad vaikai būtų gyvenę su ja, todėl nebuvo reikalinga nurodyti, kad ji yra kreditorė. Tačiau globėju ir turtu administratoriumi gali būti skirtingi asmenys (CK 3.238 str. 2 d.), todėl tokioje situacijoje ieškovė dėl interesų konflikto galėjo likti globėja, bet atsisakyti turto administratoriaus funkcijų, dėl ko būtų galėjusi be kliūčių išviešinti, jog yra mirusiosios kreditorė.

48Taip pat pastebėtina, kad kurį laiką ieškovės žinioje buvo R. B. butas.

49Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. B. nurodė, kad ieškovė iš buto po mirties išnešė baldus, kompiuterinę techniką, kurie turėjo likti vaikams, iš buto dingo laptopas, skalbimo mašina, šaldytuvas, viryklė.

50Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad vaikai pasigedo bute elektrinės orkaitės, kompiuterio, vaikai sakė, buvo palikta ir pinigų. Bute buvo nešiojamo kompiuterio dokumentai. Matėsi, kad buvo buvusi pajungta skalbimo mašina. D. T. atėmė iš vaiko R. B. telefoną.

51Nors nurodytos aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, visai gali būti, kad ieškovė jau yra gavusi tam tikros naudos iš turto, kurį turėjo paveldėti atsakovai. Iš R. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė 2013-08-20 jai pervedė 1382,00 Lt sumą, kurią R. B. tą pačią dieną pervedė UAB „Skaitmeninis pasaulis“ užsakymo apmokėjimui (t. 3, b. l. 33). Pagal viešai prieinamus duomenis internete matyti, kad nurodyta įmonė užsiiminėjo prekyba kompiuterine technika.

52Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra patikimų įrodymų, jog ieškovė R. B. pinigus vedė kaip paskolą, nėra jokių įrodymų apie tai, kad R. B. buvo įsipareigojusi gautas sumas grąžinti, ieškovė savo reikalavimus atsakovams pareiškė tik po to, kai buvo pranešta policijai apie galimą ieškovės smurtą prieš vaikus (t. 1, b. l. 76), jai buvo panaikinta globa, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir R. B. buvo susiklostęs paskolos teisinis santykis. Šiuo atveju tikėtini atsakovų atstovų ir trečiojo asmens A. B. teiginiai, kad ieškinio reikalavimas atsirado dėl to, jog ieškovė neteko globėjos teisių ir suprato, kad negalės gauti naudos iš R. B. palikto vaikams buto (bylos duomenimis ieškovė iš pradžių net nenorėjo imti vaikų globai, po R. B. mirties vaikai kurį laiką namuose gyveno vieni). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl paskolos priteisimo.

53Dėl laidojimo išlaidų

54Dėl laidojimo išlaidų Šiaulių apygardos teismas 2018-01-09 nutartyje iš esmės nurodė, kad atsakovai laidojimo išlaidas ieškovei atlyginti turi, tačiau turi būti įvertintos laidojimo tradicijos, kai paremiama artimojo netekusius artimuosius aukojant, detaliai ištirtas būtinųjų laidojimo išlaidų turinys, galbūt spręstinas priteistinų laidojimo išlaidų dydžio klausimas.

55Kaip jau buvo konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2018-01-09 nutartyje, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs teisinis santykis nėra reglamentuotas teisės normomis.

56Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). <...> Nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, kasatoriai (skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-171/2012).

57Nurodytas kasacinio teismo praktikos atvejis nėra analogiškas nagrinėjamam šioje byloje ginčui, tačiau nurodo principus, kuriais vadovaujantis teismas turi užpildyti teisinio reguliavimo spragą. Įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 5.59 str. 2 d. 1 p.). Iš šios teisės normos ir jau nurodytos kasacinio teismo praktikos seka, kad palikėjo laidojimo išlaidos, jei yra palikto turto, turi būti dengiamos iš šio paveldimo turto. Tai savaime reiškia, kad išlaidos turi tekti visiems paveldėtojams proporcingai paveldėto turto dalies dydžiui. Jei laidojimo išlaidos turi būti apmokamos iš paveldimo turto, susiklosčius situacijai, kai mirusįjį palaidoja asmuo, kuris turto nepaveldi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra akivaizdžiai teisinga, kad toks asmuo turi teisę reikalauti iš paveldėtojų atlyginti jo turėtas laidojimo išlaidas. Visiškai pritartina Šiaulių apygardos teismo 2018-01-09 nutartyje padarytai išvadai, kad pareiga palaidoti mirusiąją tenka velionės vaikams – kaip turto paveldėtojams, o tik po jų - velionės motinai; kad likę be motinos vaikai patys nebūtų galėję asmeniškai suorganizuoti mirusios savo motinos laidotuves, todėl ieškovė įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę. Taigi, ieškovės reikalavimas atlyginti jos patirtas R. B. laidotuvių išlaidas yra pagrįstas.

58Atsižvelgiant į bylos dalyvių, liudytojų paaiškinimus, surinktus įrodymus matyti, kad ieškovė laidotuvėms jokios paramos iš pašalinių asmenų neprašė ir negavo, išskyrus valstybės išmoką. Atsakovų atstovai ir tretysis asmuo A. B. teigė, kad ieškovė atsisakė paramos, A. B. teigė, kad žmonės nešė pinigų, bet ieškovė neėmė, išvijo žmones. Atsižvelgiant į bylos dalyvių, liudytojų paaiškinimus matyti, kad ieškovė, jos sūnus D. T. uždraudė vaikų mokyklos atstovams dalyvauti laidotuvėse. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, ar parama mokymo įstaigoje vaikams buvo renkama, kokio dydžio suma tai galėjo būti. Kita vertus, paprastai tokios nelaimės atveju įstaigose, kurių veikla vienija tam tikrą grupę žmonių, piniginė parama būna renkama.

59Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-550-899/2018 2018-08-21 teisiamojo posėdžio protokolo turinio, liudytoja D. J., kuri buvo A. mokytoja, parodė, kad mokykla, tėveliai, norėjo nueiti į laidotuves, padėti, bet jiems buvo kategoriškai pasakyta „ne“. Buvo pokalbis su D. T., buvo pasakyta, kad nereikia pagalbos. Dėl to laidotuvėse niekas nedalyvavo ir materialinės paramos įteikti nepavyko.

60Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad vaikų (atsakovų) ugdymo įstaiga ketino rinkti paramą pinigais, galimai ją ir surinko, tačiau ieškovė paramos atsisakė. Tai reiškia, kad priešingu atveju ieškovė būtų gavusi kažkokią pinigų sumą, kuria būtų sumažėjusios laidotuvių išlaidos jai pačiai. Dėl ieškovės, jos sūnaus veiksmų šios paramos ieškovė negavo, todėl dėl savo pačios kaltės patyrė didesnes išlaidas. Paramos dydžio prognozuoti neįmanoma, tačiau visai tikėtina, kad jis galėjo būti bent 50-100 Eur ribose. Į šią aplinkybę atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistinų laidojimo išlaidų dydžio.

61Šiaulių apygardos teismas 2018-01-09 nutartyje padarė išvadą, kad ieškovės patirtos laidojimo išlaidos nelaikytinos itin prabangiomis ar lėmusiomis neprotingai dideles išlaidas. Apeliantai, teigdami, kad šios išlaidos yra neprotingai didelės, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi laidojimo išlaidų išklotinėje nurodytas paslaugas ir kainas, nenustačiusi, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu.

62Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė laidotuvėms išleido 1199,12 Eur (t. 1, b. l. 4-5). Ieškovė iš valstybės gavo 304,00 Eur laidojimo išmoką (t. 1, b. l. 8), todėl prašo priteisti iš atsakovų 895,12 Eur laidojimo išlaidų. Šiaulių apygardos teismas jau padarė išvadą, kad laidojimo išlaidų dydis nėra neprotingai didelis. Dėl laidojimo išlaidų dydžio pagrįstumo galima padaryti atitinkamas išvadas ir paieškojus viešai prieinamos informacijos per paiešką internete. Atskirų laidojimo išlaidų dydis paprastai įtakotas paslaugų teikimo vietos – mažuose provincijos miestuose jos mažesnės, didesniuose miestuose didesnės. Vertinant sąmatą (t. 1, b. l. 3) galima daryti išvadą, kad joje nurodytos išlaidos buvo reikalingos, dėl mažų sumų nekyla jokių klausimų, išlaidos bažnyčiai, šarvojimo patalpos nuomai nėra didelės, išlaidos rūbams taip pat, kadangi jos susidarė dėl keleto daiktų. Vertinant viešoje erdvėje esančią informaciją galima daryti išvadą apie tai, kad ir duobės kasimo, karsto nešimo paslaugų kainos yra normalios. Kiek kritiškiau galbūt galima būtų vertinti tik karsto įsigijimo ir gėlių (gedulo kompozicijos) išlaidų dydį. Iš interneto erdvės skelbimų galima susidaryti vaizdą, kad karstą buvo galima įsigyti šiek tiek pigiau, galbūt net šimtu eurų. 250,00 Eur gėlėms (gedulo kompozicijai) taip pat nėra maža suma, galbūt buvo įmanoma mažinti jų kiekį ar pasinaudoti paprastesniu variantu. Pažymėtina, kad šios išlaidos nereiškia, jog jos yra nepagrįstos. Tačiau laidotuves organizavo ieškovė, kuri ir sprendė dėl išlaidų dydžio. Ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip gera. Tuo tarpu atsakovai yra mažamečiai vaikai, savarankiškų pajamų R. B. mirties dieną neturėjo, jų įstatyminiai atstovai, jei būtų organizavę laidotuves veikdami vaikų interesais, tikėtina, būtų stengęsi kažkiek sutaupyti. Todėl visai realu, kad išlaidos laidotuvėms dėl paminėtų aplinkybių būtų buvusios 100-150 Eur mažesnės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, visada didelis dėmesys skiriamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimui.

63Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apie paramos atsisakymą, apie laidotuvių išlaidų kainas, yra pagrindas mažinti priteistinų laidotuvių išlaidų sumą 200,00 Eur ir priteisti ieškovei 695,12 Eur.

64Atsakovai palikimą priėmė pagal apyrašą (t. 2, b. l. 1). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Tai reiškia, kad skolos priteisimas negalimas asmeniškai iš atsakovų, o tik iš paveldėto turto.

65CK 5.53 straipsnio 1 dalyje vartojama gramatinė konstrukcija - „tik paveldėtu turtu“, aiškinant lingvistiškai, reiškia, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. <...> Lingvistinio aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta cum viribus hereditatis įpėdinių atsakomybės ribojimo sistema, ši teisės norma aiškintina taip, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-433/2014).

66Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.52 str. 1 d.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.).

67CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui) palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Nors CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Būtent toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Teisės doktrina pripažįsta, kad siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, tais atvejais, kai yra keli įpėdiniai, jie už palikėjo skolas atsako solidariai (A. Vileita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė. Justitia, 2003, Nr. 5, p. 29). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-135/2011).

68Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skola iš atsakovų paveldėto turto ieškovei priteistina solidariai.

69Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimu iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.

70Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovų galimybes gauti pajamų, į paveldėto turto pobūdį, į tai, kad ieškovė yra atsakovų močiutė, į priteistinos sumos dydį, sprendimo įvykdymas išdėstytinas. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš karto pinigų iš atsakovų nereikalautų. Tuo tarpu kad nereiktų parduoti paveldėto buto, atsakovams galėtų padėti jų įstatyminiai atstovai arba per tam tikrą laiką būtų gauta pinigų iš paveldėto buto nuomos.

71Kiti klausimai.

72Ieškovė byloje sumokėjo 77,00 Eur žyminio mokesčio.

73Ieškovė pirmo proceso metu patyrė 976,07 Eur išlaidų advokatui, antro proceso metu 919,60 Eur, iš viso 1895,67 Eur.

74Trečiajam asmeniui A. B. pirmo proceso metu buvo suteikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato pagalba už 202,65 Eur, antro proceso metu – už 299,00 Eur, iš viso 501,65 Eur.

75Atsakovėms A. ir E. B. buvo suteikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato pagalba už 182,00 Eur.

76Atsakovui K. B. buvo suteikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato pagalba už 207,61 Eur.

77Atsakovų įstatyminis atstovas R. R. pirmo proceso metu patyrė 800,00 Eur išlaidų advokatui iš R. R. šeimynos lėšų. Antrojo proceso metu jis nebebuvo bylos dalyviu, tačiau juo buvo pirmojo proceso metu, dėl ko šeimynos išlaidos taip pat turi būti paskirstytos, nes išlaidų kvitas pateiktas dar pirmojo proceso metu (t. 2, b. l. 103).

78Kadangi byla yra sudėtinga, didelės apimties, vertintina, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra per didelės.

79Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

80Laikytina, kad tenkinama 20 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 394,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. R. šeimynai iš ieškovės priteistina 640,00 Eur, valstybei iš ieškovės priteistina 713,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų advokatui.

81Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 str. 2 d.). Atsižvelgiant į ankstesnį ieškovės prašymą nustatytina, kad išreikalauti ieškovės banko sąskaitų išrašai (t. 3, b. l. 158-161) yra nevieša bylos medžiaga.

82Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

83ieškinį patenkinti iš dalies.

84Priteisti ieškovei D. T., a. k. ( - ) iš atsakovų K. B., a. k. ( - ) A. B., a. k. ( - ) E. B., a. k. ( - ) paveldėto po motinos R. B., a. k. ( - ) mirties turto solidariai 695,12 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 12 ct) laidojimo išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 131,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

85Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

86Sprendimo įvykdymą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovai kiekvieną mėnesį ieškovei turi sumokėti 100,00 Eur (vieną šimtą Eur), o paskutinį mėnesį sumokėti galutinį skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų likutį.

87Priteisti R. R. šeimynai, į. k. 303081067, iš ieškovės D. T., a. k. ( - ) 640,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

88Priteisti iš ieškovės D. T., a. k. ( - ) valstybės naudai 713,00 Eur (septynis šimtus trylika Eur) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

89Nustatyti, kad išreikalauti ieškovės D. T. banko sąskaitų išrašai (t. 3, b. l. 158-161) yra nevieša bylos medžiaga.

90Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,... 2. sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovei D. T., jos atstovei advokatei S. V.-G.,... 4. atsakovų K. B. atstovui Z. B., A. B., E. B., A. B. atstovei advokatei V. M.,... 5. trečiajam asmeniui ir dukrų įstatyminiam atstovui A. B., K. B. įstatyminei... 6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei E. B.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 8. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų... 9. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė pastoviai skolindavo pinigų savo niekur... 10. Atsiliepime į ieškinį atsakovų globėjas nurodė, kad su ieškiniu... 11. Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo A. B. nurodė, kad su ieškiniu... 12. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad dukra liko... 13. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė ieškinį atmesti, taikyti... 14. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo ir dukrų įstatyminis atstovas A. B.... 15. Teismo posėdžio metu K. B. įstatyminė atstovė Z. B. su ieškiniu nesutiko.... 16. Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad vaikai pasigedo bute... 17. Teismo posėdžio metu liudytojas D. T. parodė, kad laidotuvių prabangių... 18. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad... 19. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 20. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis apie... 21. Šiaulių apygardos teismas 2018-01-09 nutartyje, kuria buvo panaikintas... 22. Dėl CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino... 23. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo... 24. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato... 25. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra... 26. CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar... 27. Nagrinėjamu atveju ieškovė termino praleidimą motyvavo tuo, kad ji buvo... 28. Su nurodytais argumentais iš esmės galima sutikti. Nors įstatymas nenumato... 29. R. B. mirė ( - ), ieškinys teisme registruotas 2016-07-08, atsakovų... 30. Tuo tarpu reikalavimui atlyginti laidojimo išlaidas CK 5.63 str. 1 d.... 31. Civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas palikėjo sugyventinės... 32. Dėl paskolos... 33. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminiai... 35. Taigi, paskolos faktui įrodyti reikalinga nustatyti du aspektus: 1) ar paskola... 36. Nagrinėjamu atveju pirmam aspektui pagrįsti ieškovė pateikė banko... 37. Pirmiausiai pastebėtina, kad R. B. buvo ieškovės dukra. Tarp artimų šeimos... 38. Bendra skolos suma susidarė padarius ne vieną dešimtį pavedimų per keletą... 39. Vertinant nurodytas aplinkybes, jei laikyti, kad ieškovė pinigus skolino,... 40. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos išsilavinimas yra... 41. Ieškovės išsilavinimas bei dirbto darbo pobūdis taip pat turėjo lemti tai,... 42. Ieškovės paaiškinimai apie tai, kad R. B. būtų atidavusi paskolą, kai... 43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų, jog... 44. Dėl atsakovės turtinės padėties galima daryti išvadą, kad ji nebuvo labai... 45. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. B. nurodė, kad R. B. tvarkė gal... 46. Nors A. B. taip pat laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi ne ieškovės... 47. Taip pat svarbus aspektas yra ieškovės atliktas palikimo vaikų (atsakovų)... 48. Taip pat pastebėtina, kad kurį laiką ieškovės žinioje buvo R. B. butas.... 49. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. B. nurodė, kad ieškovė iš buto po... 50. Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad vaikai pasigedo bute... 51. Nors nurodytos aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, visai gali būti,... 52. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra patikimų... 53. Dėl laidojimo išlaidų... 54. Dėl laidojimo išlaidų Šiaulių apygardos teismas 2018-01-09 nutartyje iš... 55. Kaip jau buvo konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2018-01-09 nutartyje,... 56. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti... 57. Nurodytas kasacinio teismo praktikos atvejis nėra analogiškas nagrinėjamam... 58. Atsižvelgiant į bylos dalyvių, liudytojų paaiškinimus, surinktus įrodymus... 59. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-550-899/2018 2018-08-21 teisiamojo... 60. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad vaikų (atsakovų) ugdymo... 61. Šiaulių apygardos teismas 2018-01-09 nutartyje padarė išvadą, kad... 62. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė laidotuvėms išleido 1199,12... 63. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apie paramos atsisakymą, apie... 64. Atsakovai palikimą priėmė pagal apyrašą (t. 2, b. l. 1). Įpėdinis,... 65. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje vartojama gramatinė konstrukcija - „tik... 66. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs... 67. CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę... 68. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skola iš atsakovų paveldėto turto... 69. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas... 70. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva,... 71. Kiti klausimai.... 72. Ieškovė byloje sumokėjo 77,00 Eur žyminio mokesčio.... 73. Ieškovė pirmo proceso metu patyrė 976,07 Eur išlaidų advokatui, antro... 74. Trečiajam asmeniui A. B. pirmo proceso metu buvo suteikta valstybės... 75. Atsakovėms A. ir E. B. buvo suteikta valstybės garantuojamos teisinės... 76. Atsakovui K. B. buvo suteikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 77. Atsakovų įstatyminis atstovas R. R. pirmo proceso metu patyrė 800,00 Eur... 78. Kadangi byla yra sudėtinga, didelės apimties, vertintina, kad prašomos... 79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 80. Laikytina, kad tenkinama 20 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei... 81. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią... 82. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 83. ieškinį patenkinti iš dalies.... 84. Priteisti ieškovei D. T., a. k. ( - ) iš atsakovų K. B., a. k. ( - ) A. B.,... 85. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.... 86. Sprendimo įvykdymą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, nustatant,... 87. Priteisti R. R. šeimynai, į. k. 303081067, iš ieškovės D. T., a. k. ( - )... 88. Priteisti iš ieškovės D. T., a. k. ( - ) valstybės naudai 713,00 Eur... 89. Nustatyti, kad išreikalauti ieškovės D. T. banko sąskaitų išrašai (t. 3,... 90. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...