Byla 2A-1670-163/2015
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei UAB „Šilutės būstas“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Šilutės būstas“ ir ieškovės L. P. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei UAB „Šilutės būstas“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 17377,20 Eur (60000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo; 1882,53 Eur (6500 Lt) laidojimo išlaidų atlyginimo: už gedulingus pietus – 1500 Lt, už metinių pietus – 800 Lt, giedotojams 400 Lt už laidotuves ir 400 Lt – metines, kunigui 400 Lt už laidotuves ir 350 Lt – metines, 800 Lt už trinkelių kapo vietoje išklojimą bei 3100 Lt už kapo uždengimą, atsakovė apmokėjo už šarvojimo salės nuomą, laidojimo drabužius, gėles, duobės iškasimą; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos sugyventinis K. B. 2011-11-04 sudarytos darbo sutarties Nr. 317 pagrindu dirbo pas atsakovę UAB „Šilutės būstas“ statybininku. 2013-04-30 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu K. B. buvo mirtinai sužalotas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – VTMT Klaipėdos skyrius) 2013-05-02 specialisto išvadoje Nr. M313(03) nurodyta, kad K. B. mirė nuo patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos, – mirtis yra susijusi priežastiniu-pasekminiu ryšiu su nagrinėjama trauma. Santykinai nežymių išorinių sužalojimų santykis su daugybiniais masyviais vidiniais sužalojimais yra tipiškas traumoms, patiriamoms nukritus iš aukštumos, o mirties liudijime mirties priežastimi nurodytas tarptautinio ligų klasifikatoriaus (TLK-10) kodas VV13.0 (kritimas nuo arba per balkoną ar verandą) T06.8 (kiti patikslinti sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – VDI Klaipėdos teritorinis skyrius) 2013-06-14 parengė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą Nr. (3) SD-7933, kurioje 2010-06-12 surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto (forma N-I) Nr. l (nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos l. 1-4) 17 p. nurodė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis: institucijos nuomone, įvykusį nelaimingą atsitikimą lėmė: (i) Netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo parengta darbų vykdymo technologinė schema, statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas ar technologinė kortelė, kurioje būtų numatyti saugūs (parapeto ir ventiliacijos šachtų) remonto darbų atlikimo būdai, kokie darbai turi būti atliekami iš bokštelio, o kokie nuo stogo, kokios kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos, asmeninių apsaugos priemonių tvirtinimo vietos. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 str. 1 d. reikalavimai, taip pat Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 17 p. reikalavimai; (ii) Darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais darbuotojo, t. y. statybininkas K. B. buvo nesupažindintas, kaip saugiai atlikti stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbus, kokias darbo ir asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas tvirtinti. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 27 str. 1 d. ir 5 d. reikalavimai; (iii) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės Įmonėje: neįvertino visų profesinės rizikos veiksnių statybininko darbo vietoje, t. y. neįvertino rizikos veiksnių atliekant remonto darbus arba neužtikrino, kad statybininkai nedirbtų darbų, kai jie nesupažindinti su saugiais tų darbų atlikimo būdais. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimai. Pagrindine žalos atsiradimo priežastimi yra darbdavio padaryti ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje konstatuoti saugos darbe norminių aktų pažeidimai, kurie yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovo įvykdyti neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas priskirti jam atsiradusį žalingą rezultatą jo sui generis civilinės atsakomybės prasme, o saugos darbe norminių aktų pažeidimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su dėl nelaimingo atsitikimo kilusia K. B. mirtimi ir atsiradusia žala. Ieškovė kartu su K. B. pragyveno apie 15 metų nuo 1998-07-20 nesudarę santuokos, adresu Ramučių g. 3, Šilutė. Jie planavo tuoktis 2014 m. gegužės mėn. per 50-ąjį gimtadienį. Ieškovė su K. B. visus 15 metų vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, kartu remontavo minėtą gyvenamąjį būstą, bendrai kaip šeima naudojo gaunamas pajamas, iš bendrų lėšų įsigijo automobilį, kartu keliaudavo. Jie bendrų vaikų nebuvo susilaukę. Dėl 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo ieškovė patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalą. Gyvenimo draugo, buvusio doro, pareigingo, sąžiningo, atidaus šeimai ir stropaus darbuotojo mirtis sukėlė kartu su juo ilgą laiką gyvenusiai ieškovei dvasines kančias ir skausmą, kurių niekas neatstos, nes jos psichologinės, emocinės, dvasinės ir kitokios būsenos, buvusios iki K. B. žūties, neįmanoma sugrąžinti. K. B. mirtis ieškovei sukėlė didelį stresą, ji jaučiasi palikta nežinioje, sutrikusi, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Vyro netektis, o su juo ir gyvenimo lūkesčių, neišsipildysiančių svajonių praradimas buvo ir yra didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas, kokį tenka šiuo metu ieškovei nuolat patirti, stiprus dvasinis išgyvenimas ir sukrėtimas. Atsakovo kaltė dėl ieškovės patiriamos tokio pobūdžio būsenos yra akivaizdi, todėl turėtų būti atlyginta neturtinė žala (CK 6.250 str.).

3Šilutės rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 4344,30 Eur (15000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, 800 Eur laidojimo išlaidų ieškovės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas motyvavo, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma blanketinė, nes nukreipia į Civilinį kodeksą kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsniai, DK 250 straipsnis). Todėl atsakovas yra tinkama šalis šioje byloje ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo patirtos žalos atlyginimo, kadangi nors ieškovo ir atsakovės santuoka nebuvo įregistruota, tačiau jų vedamas bendras ūkis bei artimi santykiai, tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, pagalba ir panašūs ryšiai bei savanorišku apsisprendimu prisiimtos tam tikros teisės ir pareigos atitiko faktinės šeimos sampratą. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu negauta pakankamai įrodymų, kad K. B. buvo informuotas, kokiu būdu atlikti parapeto ardymo darbus, t. y. kada ardymą atlikti iš automobilio bokštelio, kada nuo stogo, kokias darbo ir asmenines apsaugos priemones naudoti. Įmonėje neįvertinta profesinė rizika darbuotojams, atliekantiems remonto darbus. Todėl atsakovas, kaip darbdavys, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje, kaip tai numato Įstatymo 25 str., t. y. neįvertino profesinės rizikos veiksnių, veikiančių darbuotojus, atliekančius remonto darbus, neužtikrino, kad darbuotojai, prieš atliekant šiuos darbus, būtų instruktuoti, kaip saugiai atlikti (parapeto ir ventiliacijos šachtų) remonto darbus, kad asmenines apsaugos priemones jiems būtų išduotos, jie jas naudotų, kad būtų parengta darbų vykdymo technologinė kortelė, kurioje būtų nurodytos darbams saugiai atlikti naudojamos darbo priemonės ir įrenginiai. Teismas nusprendė, kad 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos priežastys lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu nukentėjusysis K. B. žuvo. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors pripažintina, kad pats K. B. nebuvo pakankamai atidus, tačiau atmestini atsakovo argumentai, kad vien tik paties mirusiojo K. B. elgesys buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykiu, o atsakovas nekaltas dėl minėto asmens žūties. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad byloje esantis 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (forma N-1) nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti netinkamas pavojingų darbų organizavimas, darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais darbuotojo, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2013-10-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-00373-13 dėl galimų darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimo UAB „Šilutės būstas“, kai 2013-04-30 dirbdamas statybų objekte mirtinai susižalojo K. B., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuratūros nustatyti civilinio ginčo teisinio santykio faktai nėra prejudiciniai, todėl jie vertintini tik kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, todėl 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi.

4Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, įvertino tai, jog nors atsakovas įvykus nelaimingam atsitikimui iš dalies ir padengė K. B. laidojimo išlaidas, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ieškovės patirtą neturtinę (moralinę) žalą, kadangi darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus ieškovei iš atsakovo 4344,30 Eur ( 15 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, nebus pažeisti CK 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1882,53 Eur už K. B. laidotuves ir kapavietės sutvarkymą, teismo nuomone, yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra pateikta išlaidas įrodančių duomenų ir yra aiškiai per didelės, todėl remdamasis protingumo ir nuosaikumo kriterijais, teismas priteisė 800 Eur sumą patirtoms su K. B. laidojimu susijusioms likusioms išlaidoms padengti.

5Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti ieškovei iš atsakovės priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą papildomai priteisiant 3 774,59 Eur sumą, o laidojimo išlaidų sumą padidinant papildomai priteisti 1 082,53 Eur sumą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino ieškovei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose. Taip pat ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės prašoma atlyginti laidojimo išlaidų suma yra per didelė ir nepagrįsta, kadangi vadovaujantis teismų praktika, kuri pripažįsta laidojimo apeigų tradicijas, remiantis LRCK 6.291 straipsniu, atitinka protingumo, nuoseklumo kriterijus ir turėjo būti priteista visa ieškovės prašoma atlyginti suma, susijusi su laidojimo išlaidomis. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl apeliaciniu skundu ieškovė prašo išspręsti šį klausimą.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad visi įmonėje dirbę darbuotojai buvo tinkamai informuoti, kaip saugiai dirbti objekte, suteiktos visos privalomos saugos priemonės, informacija, kaip jomis naudotis. Taip pat 2013-10-30 Klaipėdos apygardos prokuratūros priimtu nutarimu buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimų darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimų. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusiojo netinkamas elgesys – darbo saugos reikalavimų pažeidimai – taip pat turėjo įtakos atsiradusiai žalai ir sudarė prielaidas sunkioms pasekmėms kilti. Tai, kad K. B. nebuvo pakankamai atidus, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau šios aplinkybės nevertino apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, taip pat byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių ieškovės ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšį ir bendrą gyvenimą, kadangi teismas vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, tačiau jokiais rašytiniais įrodymais ši aplinkybė nebuvo pagrįsta dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, atsakovė nurodo, kad visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip visų turėtų išlaidų atlyginimo garantija, taip pat kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad paprastai atlyginamos turėtos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos, kurias patvirtina atitinkami dokumentai, o kitos išlaidos, susijusios su laidojimo apeigomis, neturėtų būti atlyginamos.

7Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus surašytame akte nustatytas aplinkybes. Taip pat apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis elgėsi netinkamai pažeisdamas darbo saugos vykdymo reikalavimus, o tai turėjo įtakos atsiradusiai žalai ir sudarė prielaidas sunkioms pasekmėms kilti. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė jos ir nukentėjusiojo asmens ryšių glaudumo ir netekties skausmo, bendro turto turėjimo, bendro ūkio vedimo bei kitų aplinkybių, kurios įrodytų ieškovės ir nukentėjusiojo ryšį, dėl to žalos dydis laikytinas neįrodytu, vadovaujantis LR CPK 178 straipsniu. Dėl išlaidų, susijusių su laidojimu, atlyginimo nurodoma, kad ieškovė nepateikė jokių kapavietės sutvarkymo išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

8Ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo sugyventinio mirties darbo metu atveju, neturtinės žalos dydžio ir laidojimo išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė ieškinį, juo prašė priteisti 173 77,20 Eur neturtinės žalos, 1 882,53 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus.

12Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, privalėjo juos vertinti kaip įrodymų visumą – tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tiek ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus surašytame akte nustatytas aplinkybes.

14Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kaip neturinčių prejudicinės galios. Tačiau pažymėtina, kad abiejų institucijų išvados yra laikytinos kaip didesnę įrodomąją galią turintys rašytiniai įrodymai, kadangi abu yra parengti valstybinių institucijų, nustatančių faktines aplinkybes nelaimingo atsitikimo darbe metu ir pateikiančios išvadas, tačiau skirtingais aspektais – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, o ikiteisminio tyrimo metu yra tiriami galimi darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimai, galintys lemti nukentėjusiojo mirtį (BK 176 str. 1d.). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų institucijų išvados turi vienodą – didesnę – įrodomąją galią, jos turi būti vertinamos kartu.

152013-06-12 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, jo metu buvo nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys, t. y. netinkamas pavojingų darbų organizavimas, kadangi nebuvo parengta darbų vykdymo technologinė schema, statybos darbų technologijos projektas ar technologinė kortelė, kurioje būtų numatyti saugūs (parapeto, ventiliacijos šachtų) remonto darbų atlikimo būdai, kokie darbai turi būti atlikti iš bokštelio, o kokie nuo stogo, kokios kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos, asmeninių apsaugos priemonių tvirtinimo vietos. Taip pat buvo nustatyta, kad statybininkas K. B. nesupažindintas, kaip saugiai atlikti stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbus, kokias darbo ir technines apsaugines priemones naudotis, kur jas tvirtinti. Taip buvo nustatyta saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Šiuo aktu yra įrodyta darbdavio kaltė, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas būtinas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė darbdavio priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinimo nesiėmimas ir netinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės neorganizavimas. Nustatydamas priežastinį ryšį tarp minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. nukentėjusiojo K. B. mirties, teismas pažymi, kad šiuos elementus sieja netiesioginės priežasties ir pasekmės santykis. Jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs saugos darbe normų reikalavimus, atsiradusių žalingų pasekmių būtų galima išvengti. Vertinant 2013-10-30 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad atsakovės darbų vadovas buvo tinkamai instruktavęs K. B., kaip tinkamai dirbti aukštyje. K. B. dirbdamas neprisisegęs jam nepavestus darbus pažeidė „Darbuotojo, atliekančio stogo dengimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos“ 37 punkto reikalavimus ir „Darbuotojo, dirbančio aukštyje saugos ir sveikatos instrukcijos“ 26 punkto reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas padarė išvadą, kad nelamingo atsitimo priežastimi tapo paties K. B. veiksmai, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atsakovė apeliuoja būtent į šį ikiteisminio tyrimo metu padarytą išvadą, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino, ir tuo pagrindu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau pažymėtina, kad atsakovės direktorius, pasirašydamas 2013-06-14 Nelaimingo atsikimo aktą, buvo pateikęs pastabą, kad K. B. buvo apmokytas atlikti darbus aukštyje, supažindintas su darbuotojo, dirbančio aukštyje, atmintine, kurioje nurodyta, kad dirbant su bokšteliu (aukštyje), dirbantieji turi būti su saugos diržais, pritvirtintais prie bokštelio lopšio turėklų. Vyriausioji darbo inspektorė E. B. atsakyme į UAB „Šilutės būstas“ direktoriaus pastabą dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, nurodė, kad 2013-04-30, kai įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, K. B. parapeto remonto darbus atliko būdamas ne bokštelio lopšyje, o ant balkono stogelio (ant kurio pateko nuo stogo). Įmonė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad K. B. ir kiti darbuotojai supažindinti su parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbų atlikimo tvarka, t. y. su technologine kortele, kurioje būtų nurodytos konkrečios darbo priemonės ir įrengimai konkrečiam darbui saugiai atlikti, kokias asmenines ir kolektyvinės saugos priemones naudoti, atliekant šiuos darbus. Taip pat įmonės pateiktoje asmeninių apsaugos priemonių išdavimo kortelėje nėra įrašo apie saugos diržo, lyno su amortizatoriumi išdavimą, K. B. prašo, patvirtinančio, kad šios priemonės gautos, nors įmonės patvirtintame darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąraše numatytas šių asmeninių apsaugos priemonių išdavimas (kaip ir paskyroje-leidime). Taip pat inspektorė atsakė ir į direktoriaus pastabą dėl to, kad visi darbuotojai 2013-04-29 buvo tinkamai instruktuoti, kaip saugiai atlikti remonto darbus. Tačiau nors 2013-04-29 išrašyta paskyra-leidimas, kurioje nurodyta, kad darbuotojai papildomai instruktuoti, bet paskyroje-leidime nekonkretizuota, kokiems konkretiems darbams atlikti papildomai instruktuoti darbuotojai ir K. B., nenurodytos konkrečios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės darbams atlikti, t. y. neparengta technologinė kortelė. Šį informacijos trūkumą patvirtina ir R. P. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad neužlipus ant balkono stogelio, buvo neįmanoma pasiekti plytų, todėl Nelaimingo atsitikimo darbe akte darytina išvada, kad darbuotojai nežinojo, kaip saugiai atlikti šiuos darbus, kai jų neįmanoma atlikti iš bokštelio. Vertinant šių institucijų išvadas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant ikiteisminio tyrimo metu atliktą tyrimą, pastaroji aplinkybė, kad darbuotojai nebuvo instruktuoti, kaip atlikti remonto darbus, kai jų neįmanoma atlikti iš bokštelio, nebuvo paminėta ir aptarta, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju Valstybinės darbo inspekcijos atliktas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra tikslesnis ir informatyvesnis, suteikiantis daugiau duomenų apie nelaimingo atsitikimo faktines aplinkybes bei iš to padarytas išvadas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad apelianto reikalavimas nepriteisti neturtinės žalos yra nepagrįstas, kadangi nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, esant ir atsakovės kaltei, neeliminuoja atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės. Priežastinio ryšio, kaip atsakomybės sąlygos, buvimo klausimą tiek pirmosios, tiek ir teisėjų kolegija sprendė atsižvelgę į visus veiksnius, lėmusius nelaimingą atsitikimą, ir į tai, kad nelaimingą atsitikimą lėmė atsakovės neveikimas – darbo saugos norminių teisės aktų pažeidimas, todėl pagrįstai nusprendė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo priešingo teisei neveikimo ir atsiradusios žalos.

16Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės buvo teisus, darydamas išvadą dėl atsakovės atsakomybės atlyginti neturtinę žalą ieškovei.

17Dėl neturtinės žalos, jos dydžio.

18Apeliantas nurodo, kad ieškovė neįrodė jos ir nukentėjusiojo asmens ryšių glaudumo ir netekties skausmo, bendro turto turėjimo, bendro ūkio vedimo bei kitų aplinkybių, kurios įrodytų ieškovės ir nukentėjusiojo ryšį, dėl to ir žalos dydis laikytinas neįrodytu. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, neįvertino konstatuotos išvados, kad pats nukentėjusysis nebuvo visiškai atidus, todėl vadovaujantis LRCK 6.282 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.

19Apeliantė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžių ir todėl netinkamai įvertino šioje byloje patirtos neturtinės žalos dydį ieškovei.

20Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Nagrinėjamoje byloje remiantis ieškovės paaiškinimu, 2014-05-27 rašytiniu patvirtinimu, ieškovės kaimynų I. P., S. V., J. A., P. A., Gyventojų registro tarnybos išrašais, nustatyta, kad ieškovė L. P. su K. B. iki pastarojo mirties pragyveno kartu apie 15 metų, tvarkė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu ir buitimi, gyveno viename būste, rūpinosi jo remontu ir prievolėmis už būstą, įsigijo bendrą transporto priemonę, bendrai naudojo gaunamas pajamas, turėjo tikslą kartu sukurti bendram gyvenimui patogias sąlygas, juos jungė ilgalaikiai šeimos ryšius atitinkantys tarpusavio santykiai, kurie buvo artimi. Tačiau atsakovas teigdamas, kad ieškovė neįrodė savo glaudaus santykio su nukentėjusiuoju, nepateikė jokių kontrargumentų, įrodančių priešingai, o byloje esantys rašytiniai kaimynų įrodymai ir Gyventojų registro tarnybos išrašas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad labiau tikėtina, kad ieškovę ir K. B. siejo artimi santykiai, orientuoti į bendrą ūkio kūrimą ir santykių išlaikymą. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovė neįrodė santykio su nukentėjusiuoju, atmestinas, kaip nepagrįstas.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu. Remiantis šia praktika, nagrinėjant konkrečią bylą, būtina įvertinti, ar kasacinio teismo nutartyse, kuriomis remiamasi, nustatytos bylos aplinkybės yra tapačios aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010). Kasacinis teismas yra nagrinėjęs bylas dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kai yra atimama asmens gyvybė. Byloje Nr. 3K-3-566/2008 ieškovėms buvo priteista po 15 000 Lt, kai dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo darbuotojas žuvo, taip pat buvo nustatyta ir darbuotojo, ir darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Taip pat 3K-3-482/2007 civilinėje byloje kasacinis teismas taip pat paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo priteista ieškovėms po 15 000 Lt netekusioms sutuoktinio ir tėvo. Taip pat kasacinis teismas civilinėje byloje 3K-3-348/2007 priteisė 32 550 Lt neturtinės žalos atlyginimą žuvusio darbuotojo sutuoktinei, įvertinus atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas (po 50 proc.), taip pat aplinkybę, kad tuoj po vyro mirties ieškovė dėl reakcijos į turėtą stresą susirgo sunkia liga. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė stiprių išgyvenimų netekusi artimo žmogaus, su kuriuo išgyveno 15 metų, tačiau nepateikė įrodymų, jog jos sveikatai buvo iškilusi grėsmė ar būtų patyrusi rimtų susirgimų, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė su K. B. neturėjo bendrų nepilnamečių vaikų ištikus nelaimei bei tai, kad vadovaujantis LRCK 6.282 straipsnio 2 dalimi, pripažinus, kad nukentėjusysis taip pat maksimaliai nesiėmė atsargumo priemonių išvengti nelaimės, yra pagrindas mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį iki 15 000 Lt. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

22Dėl turtinės žalos priteisimo.

23Pagal LRCK6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1882,53 Eur už K. B. laidotuves ir kapavietės sutvarkymą: gedulingus ir metinių pietus, užmokestį giedotojams ir kunigui per laidotuves bei metines, trinkelių išklojimą bei kapo uždengimą. Ieškovės reikalaujamos priteisti minėto dydžio laidojimo išlaidos nėra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir yra aiškiai per didelės, kadangi ieškovės prašymas atlyginti išlaidas, susijusias su gedulingų ir metinių pietų paruošimu yra perteklinis, kadangi tai nėra būtina ir neišvengiama laidojimo apeigų dalis. Pažymėtina, kad reikalaujamos išlaidos turi atitikti protingumo kriterijus, todėl atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas jau yra apmokėjęs 3353,50 Lt K. B. laidojimo išlaidų, t.y. šarvojimo salės nuomą, laidojimo drabužius, gėles, duobės iškasimą, tačiau liko nepadengtos išlaidos už gedulingus pietus ir kapavietės, kuri dar negalėjo būti įrengta, sutvarkymą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei yra atlyginamos įprastos, standartinio paminklo pastatymo ir aplinkos sutvarkymo išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 800 Eur suma yra pakankama ieškovės patirtoms su K. B. laidojimu susijusioms likusioms išlaidoms padengti.

24Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 17377,20 Eur (60000 Lt)... 3. Šilutės rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė... 4. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, įvertino tai, jog nors atsakovas... 5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo... 7. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios... 8. Ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 11. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo sugyventinio mirties... 12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 13. Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius... 14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino... 15. 2013-06-12 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, jo metu buvo... 16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 17. Dėl neturtinės žalos, jos dydžio.... 18. Apeliantas nurodo, kad ieškovė neįrodė jos ir nukentėjusiojo asmens... 19. Apeliantė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas nesilaikė kasacinio teismo... 20. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl neturtinės žalos... 22. Dėl turtinės žalos priteisimo.... 23. Pagal LRCK6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo... 24. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 26. palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą...