Byla 3K-3-161/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Ž. R., A. R., I. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių Ž. R., A. R. ir I. R. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Empower“ ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės Ž. R., A. R. ir I. R. teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ (teisių perėmėjas – AB „Empower“) neturtinės žalos atlyginimą: Ž. R. – 100 000 Lt, A. R. – 100 000 Lt ir I. R. – 150 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančia UADB „ERGO Lietuva“ ir AB „Elektros tinklų statyba“ 2006 m. lapkričio 10 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties dalį dėl AB „Elektros tinklų statyba“ paskyrimo naudos gavėju R. R. mirties atveju; 3) priteisti iš atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“: Ž. R. – 28 750 Lt draudimo išmokos dalį ir 917,13 Lt palūkanų, A. R. – 43 125 Lt draudimo išmokos dalį ir 1375,69 Lt palūkanų, I. R. – 43 125 Lt draudimo išmokos dalį ir 1375,69 Lt palūkanų; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovės nurodė, kad Ž. R. sutuoktinis ir A. R. bei I. R. tėvas R. R. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Valstybinė darbo inspekcija konstatavo, kad pagrindinė R. R. mirties priežastis buvo netinkamas darbų organizavimas ir darbų saugos kontrolės nebuvimas, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Atsakovai AB „Elektros tinklų statyba“ ir UADB „ERGO Lietuva“ sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, pagal kurią atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ darbuotojai buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. R. R. pasirašė sutikimą, kad draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmokos gavėjas būtų atsakovas AB „Elektros tinklų statyba“. Po apdraustojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudėjas AB „Elektros tinklų statyba“ gavo 115 000 Lt draudimo išmoką. Ieškovių nuomone, draudimo sutarties dalis dėl atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ paskyrimo naudos gavėju po R. R. mirties pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti gerai moralei ir viešajai tvarkai, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų prasmei. Naudos gavėju pagal draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe negali būti paskirtas juridinis asmuo. Nustačius, kad draudimo išmokos gavėjas paskirtas neteisėtai, pripažįstama, kad draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo, todėl, mirus apdraustajam, ieškovės prašė 115 000 Lt draudimo išmoką priteisti joms – įstatyminėms mirusiojo R. R. turto paveldėtojoms.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą: Ž. R. - 70 000 Lt, A. R. – 90 000 Lt, I. R. 90 000 Lt; kitos ieškinio dalies netenkino.

8Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktu konstatuota, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai, kuriuos padarė AB „Elektros tinklų statyba“ darbuotojai. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad žuvusiojo padarytas darbų saugos reikalavimų pažeidimas pripažįstamas kaip kriterijus, turėjęs įtakos žalos dydžiui, atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, į dukterų amžių, artimą (prigimtinį) jų santykį su tėvu. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia draudimo sutarties dalį, teismas nurodė, kad apdraustasis raštu sutiko, jog draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmokos gavėjas būtų darbdavys. Nenuginčijus šio sutikimo, nesant pagrindo abejoti apdraustojo valios išraiška, teismas konstatavo, kad naudos gavėju darbdavys paskirtas teisėtai, laikantis įstatymo reikalavimų ir nepažeidžiant imperatyviųjų draudimų.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeitė: iš AB „Empower“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą ieškovei Ž. R. sumažino nuo 70 000 Lt iki 30 000 Lt, o A. R. ir I. R. – nuo 90 000 Lt iki 40 000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su apygardos teismo nuostata, kad ieškovių ginčijama draudimo sutarties sąlyga dėl darbdavio paskyrimo naudos gavėju įstatymui neprieštarauja, bei pažymėjo, kad būtent tokia kryptimi ir yra formuojama teismų praktika. Teisėjų kolegijos nuomone, argumentas, kad ginčijama draudimo sutarties nuostata prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, nes atsakovas pasipelnė iš savo darbuotojo žūties, nepagrįstas. Ginčijama draudimo sutartis turi sutarties trečiojo asmens naudai elementų, nes pagal ją draudimo išmoka mokama apdraustajam, tik mirties atveju – naudos gavėjui. Kolegija sprendė, kad apygardos teismas, neatsižvelgęs į teismų praktiką, priteisė nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nepakankamai atkreipė dėmesį į tai, kad nors atlyginimas priteisiamas kiekvienai ieškovei atskirai už jų individualiai patirtą neturtinę žalą, tačiau visas atlyginimas priteisiamas iš vieno atsakovo už vieną nelaimingą atsitikimą darbe.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovės prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl draudimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir draudimo išmokų bei palūkanų priteisimo, bei tą ieškinio dalį tenkinti; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas apeliacinis skundas ir sumažintas ieškovėms priteistas neturtinės žalos atlyginimas, bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas žalos atlyginimo klausimas; iš atsakovo AB „Empower“ priteisti išlaidas už kasacinio skundo surašymą. Kasatorės savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

121. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties esmė yra apdraustojo (paveldėtojų) turtinių interesų apsauga. Draudėjo – juridinio asmens – turtiniai interesai, susiję su negatyviais padariniais dėl pakenkimo darbuoto sveikatai ar jo mirties – pareiga atlyginti žalą – ginami kitos draudimo rūšies – darbdavio civilinės atsakomybės draudimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB „Plungės lagūna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-27/2006, nurodyta, kad naudos gavėju pagal draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe negali būti paskirtas juridinis asmuo. Nors nurodytoje nutartyje buvo vertinamos kitos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės, šia nutartimi mutatis mutandis galima remtis, nes tos pačios rūšies draudimo taisyklės yra panašios. Byloje įrodyta darbdavio kaltė dėl apdraustojo mirties. Bendražmogiškos moralės požiūriu dėl kito asmens mirties kaltas asmuo negali pasipelnyti iš savo neteisėtų veiksmų, taigi atsakovo praturtėjimas prieštarauja gerai moralei ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

132. Apeliacinės instancijos teismas dėl motyvo, kad atsakovo praturtėjimas prieštarauja gerai moralei, nepasisakė, pažeisdamas ieškovių teisę į apeliaciją.

143. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006). Žmogaus gyvybė yra neatkuriama, demokratinių šalių teisėje ji pripažįstama aukščiausia vertybe. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-119/2009). Civilinių bylų dėl neturtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo mirtimi ar sužalojimu, kontekste pirmosios instancijos teismo priteista suma nebuvo aiškiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas priteistą žalos atlyginimą, selektyviai rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, kurių ratio decidendi akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašo atmesti kasacinio skundo dalį dėl reikalavimo draudimo sutarties dalį pripažinti negaliojančia ir priteisti draudimo išmokas bei palūkanas. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

161. Naudos gavėjo paskyrimas sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį yra teisiškai reglamentuotas. Abejotina, ar teisiškai reglamentuotas ir teisėtas veiksmas gali ipso facto prieštarauti gerai moralei, juolab kad apdraustasis turi pasirinkimo teisę duoti sutikimą dėl kito asmens skyrimo naudos gavėju arba ne. Pripažinus, kad naudos gavėjas gali būti tik apdraustasis, būtų nepagrįstai suvaržoma laisvė pasirinkti naudos gavėją. Atvejai, kai naudos gavėju draudžiama paskirti ne apdraustąjį, yra nustatyti įstatyme.

172. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarčių, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl naudos gavėjo skyrimo, prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms konstatavo tik dėl apdraustojo rašytinio sutikimo negavimo, o ne dėl prieštaravimo gerai moralei ar imperatyviosioms teisės normoms savo esme. Šioje byloje ginčo dėl apdraustojo sutikimo nekilo.

183. Įmonės praradimai dėl darbuotojo mirties sukuria objektyvų darbdavio turtinį interesą: naujo darbuotojo paieškos, apmokymo išlaidos, darbo funkcijų vykdymo sustojimo nuostoliai, žalos darbuotojui, už kurią atsakingas darbdavys, atlyginimas ir kt. Pasirinkus civilinės atsakomybės draudimą, kai kurie darbdavio turtiniai interesai nebūtų apsaugoti. Šios bylos atveju, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priteistą žalos atlyginimą, negalima teigti, kad gavęs draudimo išmoką darbdavys praturtėjo, nes gauta išmoka nepadengė visų jo išlaidų.

194. Remiantis ieškovių argumentais, kad darbdavys, sudarydamas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, neturi teisėto turtinio intereso, turėtų būti konstatuota, kad nėra ir draudimo objekto (Draudimo įstatymo 2 dalies 20 dalis). Bet kokios sutarties objektas yra pagrindinė jos sąlyga, be kurios sutarties negalėtų būti. Atsižvelgiant į CK 6.988 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad gali būti draudžiami tik įstatymo ginami interesai, taptų akivaizdu, kad tokio pobūdžio sutarčių darbdavys neturi teisės sudaryti. Tokiu atveju niekine turėtų būti pripažįstama visa sutartis, o ne viena jos sąlyga.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties ypatumų, draudėjo turtinio intereso ir jo paskyrimo naudos gavėju teisėtumo

23Byloje nustatyta, kad atsakovas su draudiku sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, kuria apdrausti asmenys yra draudėjo darbuotojai. Šios sutarties ypatumas yra tai, kad naudos gavėjas pagal sutartį – draudėjas, t. y. darbdavys. Kasatorėms šią sutarties sąlygą prašant pripažinti negaliojančia, būtina aiškintis jos teisėtumą, atsižvelgiant į sutarties, įstatymų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apie ginčo sąlygos reikšmę. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra sveikatos draudimo sutarčių porūšis. Pagal draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Nuostolių draudimo sutartimi draudžiamas turtinis interesas, kuris gali būti objektyviai įvertintas pinigais ir vadinamas draudimo interesu (Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 14 dalis, 79 straipsnis). Tokia sutartimi apdrausti turtiniai interesai pagal draudimo sutarčių teisėje pripažįstamą kompensacijos principą lemia maksimalų draudimo išmokos dydį. Sumų draudimo atveju egzistuoja turtinis interesas, nevertinamas pinigais, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui patirti nuostoliai nevertinami, o išmokama draudimo išmoka, kuri yra lygi draudimo sumai arba jos daliai. Šio draudimo išmokos paskirtis yra aprūpinti naudos gavėją pinigine parama draudžiamojo įvykio atveju. Sumų draudimo atveju naudos gavėjo asmeninio turtinio intereso turinį sudaro tiek turtinių (pvz., susijusių su pajamų šaltinio netekimu mirus materialinę paramą teikusiam asmeniui), tiek neturtinių praradimų (susijusių su gyvybės, kaip neturtinės vertybės, suinteresuoto asmens subjektyviu vertinimu) atlyginimo subjektyvus poreikis.

24Sveikatos draudimo sutartys gali būti sudaromos tiek kaip sumų draudimo (kai draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai), tiek kaip nuostolių draudimo sutartys (kai draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams) (DĮ 76 straipsnio 2-4 dalys). Sveikatos draudimo ypatumai reglamentuojami DĮ 112-114 straipsniuose. Sveikatos draudimo sutarčiai mutatis mutandis taikomos DĮ 100 straipsnio 1–3 dalių, 101, 102 ir 106 straipsnių nuostatos (DĮ 112 straipsnio 1 dalis), o jei sveikatos draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, jai taip pat mutatis mutandis taikomos ir DĮ 98, 103 ir 104 straipsnių nuostatos bei netaikomos CK 6.999 ir 6.1000 straipsnių nuostatos dėl nevisiško ir papildomo draudimo (DĮ 112 straipsnio 2 dalis).

25Nagrinėjamoje byloje pateikta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, atsižvelgiant į draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo sumą (Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių 5.1 punktas (toliau - Taisyklės), priskirtina sumų draudimo sutartims. Kasatorių nuomone, pagal šią sutartį draudėjas neturi turtinio intereso, todėl nepagrįstai nurodytas kaip naudos gavėjas. Atsakovas ir draudikas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad darbdavio turtinis interesas – naujo darbuotojo paieškos, apmokymo išlaidos, darbo funkcijų vykdymo sustojimo nuostoliai, žalos darbuotojui, už kurią atsakingas darbdavys, atlyginimas. Kolegija pažymi, kad toks interesas yra objektyviai įvertinamas pinigais ir būdingas nuostolių draudimui. Minėta, kad ginčo sutartis, atsižvelgiant į joje nurodytą draudimo išmokos nustatymo būdą, laikytina sumų draudimo sutartimi. Sprendžiant, kokia šios neatitikties reikšmė nagrinėjamoje byloje, būtina aiškinti konkrečias sutarties sąlygas susiklosčiusio teisinio santykio kontekste, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis: visos sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, atsižvelgiama ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

26Pagal DĮ 98 straipsnio 1 dalį ir 112 straipsnio 1 dalį draudėjas gali sudaryti atitinkamai gyvybės arba sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų. Turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe, yra draudimo objektas (DĮ 2 straipsnio 19 dalis), kurį įstatymas imperatyviai įpareigoja nurodyti draudimo taisyklėse (DĮ 77 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Draudimo teisiniai santykiai gali atsirasti tik egzistuojant asmeniniam (subjektyviam) draudėjo arba asmens, kurio naudai sudaroma draudimo sutartis, interesui. Be to, gali būti draudžiami tik įstatymo ginami interesai (CK 6.988 straipsnio 4 dalis). Galimi atvejai, kai draudėjas siekia apsaugoti savo turtinį interesą, susijusį su kito asmens gyvybe, todėl siekia šią vertybę apdrausti. Tam, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas gautų draudimo išmoką ir jo apdraustas turtinis interesas tokiu būdu būtų apsaugotas, būtina draudimo sutartyje naudos gavėju nurodyti draudėją. Nuostatos dėl galimybės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi naudos gavėju paskirti ne apdraustąjį, bet kitą asmenį, įtvirtintos DĮ 98 straipsnio 2 dalyje, 102 straipsnyje, 112 straipsnio 2 dalyje. DĮ 98 straipsnio 3 dalyje ir 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, kurią būtina įvykdyti, paskiriant draudėju ne apdraustąjį, bet kitą asmenį: būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas. Esant tokiam raštiškam apdraustojo sutikimui, preziumuojama, kad naudos gavėjas turi teisėtą turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe. Kilus ginčui dėl naudos gavėjo turtinio intereso, kiekvienoje byloje būtina aiškintis, jo turinį.

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo sutartyje kaip draudimo objektas nurodyti turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais (Taisyklių 5 punktas). Draudimo liudijime konkretizuota, kad draudimo objektas yra būtent draudėjo turtiniai interesai, naudos gavėju nurodytas draudėjas. Apdraustojo R. R. raštiškas sutikimas, kad draudžiamojo įvykio atveju naudos gavėjas būtų draudėjas, buvo gautas.

28Ginčo sutarties šalys, t. y. draudėjas ir draudikas, aiškindamos apie apdraustą draudėjo turtinį interesą ir šalių ketinimus sudarant ginčo sutartį, bylos nagrinėjimo metu laikėsi vienodos pozicijos, kad draudimo sutartimi atsakovas draudė savo turtinius interesus, siekdamas draudžiamojo įvykio atveju padengti galimas savo išlaidas, patiriamas dėl naujo darbuotojo įdarbinimo, darbo funkcijų vykdymo sustojimo nuostolių, žalos, už kurią atsakingas darbdavys, atlyginimo darbuotojui ir kt. Šis draudimo sutarties šalių ketinimas apdrausti draudėjo interesą išvengti išlaidų nelaimingo atsitikimo atveju atskleidė šalių tikslą, kurio šalys siekė sudarydamos ginčo draudimo sutartį – apdrausti nuostolių dėl nelaimingo atsitikimo riziką. Kadangi išlaidos, nuostoliai, kuriuos patiria draudėjas dėl draudžiamojo įvykio, yra objektyviai įvertinami pinigais, tai yra pagrindas padaryti išvadą, kad ginčo sutartyje esama nuostolių draudimo sutarties elementų. Vertinti šią sutartį tik kaip nuostolių draudimo sutartį nėra pagrindo, nes ginčo sutartimi draudžiamas ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo turtinis interesas. Taisyklių 19.1 punkte nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaryta kito asmens naudai, tai draudimo išmoka mokama apdraustajam. Taigi pagal ginčo sutarties sąlygas pakenkimo sveikatai atveju apsaugotas tampa ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo turtinis interesas, kuris nevertinamas pinigais. Akivaizdu, kad sutartyje yra ir nuostolių ir sumų draudimo elementų. Teismų praktikoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo sutarties elementų, buvo įvardyta kaip mišrioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. ir kt. v. J. Drobelienės privati komercinė firma „Joana“, bylos Nr. 3K-3-609/2005). Tokiu atveju, taikant teisės normas, būtina atskirti nuostolių draudimo teisinius santykius nuo sumų draudimo teisinių santykių, tiek, kiek šių santykių teisinis reglamentavimas skiriasi (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Esant tokiai sutarčiai kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju būtina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių – draudimu buvo apdraustas nuo konkrečios rizikos.

29Šioje byloje nustačius, kad draudėjas siekė apdrausti savo interesus nuostolių draudimu, kolegija konstatuoja, kad apdrausto darbuotojo mirties atveju naudos gavėjo – darbdavio – konkretus turtinis interesas apsiriboja dėl šio draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių suma. Tokiu atveju apdraustojo sutikimas dėl draudėjo paskyrimo naudos gavėju galioja taip pat tik turtinio intereso apimtimi. Jei draudėjo patirtų nuostolių suma mažesnė nei draudimo suma, skirtumą sudarančios sumos naudos gavėjas laikomas nepaskirtu, todėl ši suma paveldima įstatymo nustatyta tvarka (DĮ 101 straipsnis). Dėl to pagal įstatymo reikalavimus paskirtas naudos gavėju draudėjas turi teisę gauti dėl nelaimingo atsitikimo, lėmusio darbuotojo mirtį, patirtų nuostolių dydį atitinkančią draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Draudimo išmokos, viršijančios nuostolių sumą, išmokėjimas draudėjui neatitiktų apdrausto turtinio intereso apimties ir sudarytų sąlygas darbdaviui gauti pajamų darbuotojo mirties sąskaita, todėl įstatymo ir sutarties aiškinimas, kuriuo vadovaujantis draudėjas įgytų teisę į visą suminio draudimo išmoką, nepaisant draudėjo nuostolių sumos, negalimas, kaip prieštaraujantis gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kolegijos nuomone, būtent toks ginčo draudimo sutarties ir įstatymo aiškinimas labiausiai atitinka bylos dalyvių interesų pusiausvyrą, jų teisėtus lūkesčius.

30Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

31Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad juridinis asmuo savo turtinius interesus, susijusius su negatyviais padariniais dėl pakenkimo darbuoto sveikatai ar jo mirties gali ginti kitos draudimo rūšies – darbdavio civilinės atsakomybės draudimu, šioje byloje nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo sutartimi jis tokių interesų neapdraudė, nes anksčiau išdėstytas sutarties turinys patvirtina atsakovo turtinių interesų draudimą nuostolių apimtimi. Be to, atsakovas savo apsisprendimą sudaryti ne civilinės atsakomybės draudimo, o būtent ginčo sutartį, aiškino, motyvuodamas, kad siekė apsaugoti kuo daugiau savo turtinių interesų, pavyzdžiui: išvengti išlaidų, patiriamų dėl naujo darbuotojo įdarbinimo, darbo funkcijų vykdymo sustojimo nuostolių, kurie, pasirinkus civilinės atsakomybės draudimą, nebūtų apsaugoti. Sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai spręsti dėl konkrečios sutarties sudarymo, sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

32Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB „Plungės lagūna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-27/2006, remtis šioje byloje nėra pagrindo. Nurodytoje byloje klausimas dėl juridinio asmens galimybės būti paskirtam naudos gavėju kilo, vertinant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles, kurios, anot pačių kasatorių, skyrėsi nuo šioje byloje pateiktųjų. Nagrinėjamai draudimo sutarčiai taikomos Taisyklės nedraudžia juridinio asmens paskirti naudos gavėju.

33Kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl motyvo, jog atsakovo praturtėjimas prieštarauja gerai moralei, yra nepagrįstas, nes teismas šį klausimą analizavo ir tokį argumentą atmetė, pažymėjęs, kad sutarties atitiktis gerai moralei ar viešajai tvarkai negali būti vertinama vienpusiškai, nes ginčijama draudimo sutartis turi ir sutarties trečiojo asmens naudai elementų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad išaiškinus, jog draudėjas pagal ginčo sutartį negali gauti didesnės draudimo išmokos nei patyrė nuostolių, jo praturtėjimas negalimas.

34Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

35Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jo padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nepateikta išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

36Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo šiuos kriterijus: ieškovių ir žuvusiojo santykius, jų tarpusavio ryšį, įvertino netekties poveikį ieškovių tolimesniam gyvenimui, jų emocijas ir patirtus išgyvenimus, vadovavosi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei šio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis. Kolegija pažymėjo, kad teismas išsamiai neargumentavo, kaip atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu. Remiantis šia praktika, nagrinėjant konkrečią bylą, būtina įvertinti, ar kasacinio teismo nutartyse, kuriomis remiamasi, nustatytos bylos aplinkybės yra tapačios aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamoje byloje. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, selektyviai remdamasis kasacinio teismo nutartimis, kurių ratio decidendi akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nepagrįstai sumažino priteistą žalos atlyginimą.

38Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teismų praktikos apskritai neanalizavo. Kasaciniame skunde nurodomos nutartys priimtos bylose, kuriose nustatytos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo jomis šioje byloje remtis. Kasacinis teismas yra nagrinėjęs bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusio darbuotojo sutuoktiniui ir vaikams, kai darbuotojas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, esant darbdavio kaltei dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo. Teisėjų kolegija, siekdama nenukrypti nuo nusistovėjusio neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašiose pagal faktines aplinkybes bylose, atsižvelgia į šiose bylose priimtas nutartis ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje D. E. v. UAB „Transmėja“, bylos Nr. 3K-3-348/2007, priteistas 32 550 Lt neturtinės žalos atlyginimas žuvusio darbuotojo sutuoktinei, įvertinus atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas (po 50 proc.), taip pat aplinkybę, kad tuoj po vyro mirties ieškovė dėl reakcijos į turėtą stresą susirgo sunkia liga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje R. G. ir kt. v. UAB „Statreksas“, bylos Nr. 3K-3-482/2007, priteista po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo sutuoktinei ir dviem nepilnametėms dukterims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-566/2008, priteista po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sutuoktinei ir dviem vaikams. Teismas neturtinės žalos dydį įvertino po 30 000 Lt kiekvienam ieškovui, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad dėl padarytos žalos yra ir nukentėjusiojo kaltės, sumažino žalos atlyginimą.

39Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priteisęs žuvusiojo sutuoktinei 30 000 Lt, o jo dukterims po 40 000 Lt, įvertinęs bendrą iš vieno atsakovo priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį, nuo šios praktikos nenukrypo.

40Dėl 5000 Lt draudimo išmokos dalies gavimo pagrįstumo

41Byloje nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas atsakovui AB „Empower“ sumokėjo 115 000 Lt draudimo išmoką. Konstatavus, kad šioje byloje iš atsakovo kasatorėms pagrįstai priteista bendra 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma, akivaizdu, kad ieškovas patirs atitinkamo dydžio išlaidas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl 110 000 Lt draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo netenkinta pagrįstai. Lieka neaišku, ar pagrįstai atsakovas gavo likusią 5000 Lt draudimo išmokos dalį, t. y. ar atsakovo bendra išlaidų suma dėl darbuotojo mirties siekia arba viršija 115 000 Lt. Minėta, kad pagal šioje byloje nagrinėtą draudimo sutartį, įvertintą atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, draudėjas neturi pagrindo gauti didesnės draudimo išmokos, nei patyrė išlaidų, susijusių su draudžiamuoju įvykiu. Šiam klausimui išspręsti reikšmingos aplinkybės byloje nebuvo nustatinėjamos. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, todėl byla dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo likusią 5000 Lt draudimo išmokos dalį perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

43Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Empower“ 5000 (penkis tūkstančius) Lt draudimo išmokos dalį, ir bylą dėl šios dalies perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

44Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės Ž. R., A. R. ir 5. Ieškovės nurodė, kad Ž. R. sutuoktinis ir 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktu konstatuota, jog... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovės prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009... 12. 1. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties esmė yra apdraustojo... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas dėl motyvo, kad atsakovo praturtėjimas... 14. 3. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašo... 16. 1. Naudos gavėjo paskyrimas sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų... 17. 2. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl draudimo nuo nelaimingų... 18. 3. Įmonės praradimai dėl darbuotojo mirties sukuria objektyvų darbdavio... 19. 4. Remiantis ieškovių argumentais, kad darbdavys, sudarydamas draudimo nuo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų... 23. Byloje nustatyta, kad atsakovas su draudiku sudarė draudimo nuo nelaimingų... 24. Sveikatos draudimo sutartys gali būti sudaromos tiek kaip sumų draudimo (kai... 25. Nagrinėjamoje byloje pateikta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis,... 26. Pagal DĮ 98 straipsnio 1 dalį ir 112 straipsnio 1 dalį draudėjas gali... 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo sutartyje kaip draudimo objektas... 28. Ginčo sutarties šalys, t. y. draudėjas ir draudikas, aiškindamos apie... 29. Šioje byloje nustačius, kad draudėjas siekė apdrausti savo interesus... 30. Dėl kitų kasacinio skundo... 31. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad juridinis asmuo savo turtinius... 32. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 33. Kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl... 34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 35. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje... 36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl neturtinės žalos... 38. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos... 39. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikoje... 40. Dėl 5000 Lt draudimo išmokos dalies... 41. Byloje nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas atsakovui AB... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 44. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...