Byla eB2-1608-866/2017
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,

2sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui, A. V.,

3dalyvaujant ieškovo BUAB „Kidus“ atstovui A. V.,

4atsakovams A. M., R. S. bei atsakovo R. S. atstovui V. G.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios UAB „Kidus“ bankroto administratoriaus M. K. ieškinį atsakovams R. S. ir A. M., dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo,

Nustatė

6

  1. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo:
    1. Pripažinti UAB „Kidus“ bankrotą tyčiniu.
    2. Apriboti atsakovams R. S. ir A. M. teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
    3. Priteisti solidariai iš atsakovų 29 808, 27 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorius nurodo sekančius argumentus:
    1. Juridinių asmenų registrui pateiktame už 2013 metus įmonės balanse nurodyta, kad įmonės turtas 43 506 Lt (visas trumpalaikis), o įsipareigojimai – 33 454 Lt (iš jų visi per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Kadangi, vėlesniais metais finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti nei Juridinių asmenų registrui nei bankroto administratoriui, darytina išvada, kad 2014 metais visi įsipareigojimai tapo pradelstais. Taigi, bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, kas reiškia, kad jau 2014 metais įmonė buvo nemoki.
  • Įmonės bankroto buvo siekiama tyčia, buvusiems vadovams galimai pasisavinant įmonės turtą, o būtent siekiant pasisavinti gautus avansinius mokėjimus, laikotarpiui nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. išgryninat gautas lėšas ir nepagrindžiant jų panaudojimo. Ieškovas, nurodytas aplinkybes grindžia sekančiais sandoriais:
  • 2014 m. balandžio 29 d. įmonė sudarė Paviljono gamybos sutartį su H. V., kuris pervedį į įmonei 8 000 Lt avansą. Tačiau įmonė įsipareigojimų neįvykdė, o lėšų panaudojimo dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių tenkintas ieškovo H. V. ieškinys ir iš atsakovo priteista 16 274, 39 Lt skola (tame tarpe ir gautas avansas).
  • Įmonės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad trimis pavedimais 2014 m. vasario 5-6 dienomis, D. N. pervedė 19 000 LT avansą už paviljono gamybą. Ir šiuo atveju jokie lėšų panaudojimą patvirtinantys dokumentai nepateikti. Kreditorės naudai iš įmonės pradėtas priverstinis 8 103, 56 Eur skolos išieškojimas.
  • Pagal antstolių teismui pateiktus vykdomuosius dokumentus matyti, kad taip pat buvo pradėtas išieškojimas UAB „Sikstana“ naudai dėl 6 634, 38 EUR skolos išieškojimo.

    7

  1. Ieškinyje pažymima, kad buvo nevykdomi ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nes finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui teikti tik vieną kartą už 2013 metus. Taigi, bendrovės vadovai nevykdė pareigos išviešinti duomenis apie įmonės finansinę būklę, veiklos rodiklius ir turtinę padėtį.
  1. Nebuvo įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimai, per teismo nustatytą terminą valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Dėl to, teismas paskyrė baudą.
  1. Iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, ir ši aplinkybė vertintina kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas – įstatymų nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas. Tokiu būdu, buvo sutrukdyta nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį, bankroto priežastis ir tai yra vada pripažinti bankrotą tyčiniu, vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
  1. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatomis, ieškovo nuomone, atsakovams taikytina sankcija – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas nuo 3 iki 5 metų atsižvelgiant į tai, kad laiku nebuvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas ir (ar) dokumentai.
  1. Ieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo bankroto administratorius nurodo, kad žalą sudaro įmonės balanse nurodytas turtas 12 600, 21 EUR (43 506 Lt) ir iš banko sąskaitos išgryninta 17 208, 06 EUR (59 416 Lt) suma, laikotarpiui nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., vadovo pareigas einant A. M.. Jokie duomenys apie lėšų panaudojimą bankroto administratoriui nepateikti.
  1. A. R. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors ir buvo paskirtas vadovu nuo 2014 m rugsėjo 1 d., tačiau faktiškai įmonei niekada nevadovavo ir jokios ūkinės veiklos nevykdė. Pažymėjo, kad A. M. pasinaudojo jo priklausomybe alkoholiui, neteisėtai išgavo parašą (parašus) dokumentuose, kuriuos vėliau panaudojo savo veikloje. Atsakovas tvirtina, kad apie įmonės, veiklą, turtą dokumentus ar kitas aplinkybes jam nėra nieko žinoma. Atsiliepime nurodomas aplinkybes patvirtina ne tik medicininių dokumentų išrašai bet ir Utenos apylinkės prokuratūros 2016 m. gegužės 17 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nustačius, kad A. M. pasinaudodamas R. S. priklausomybe alkoholiui, privertė pasirašyti nuoširdų prisipažinimą dėl tariamai įvykdytos vagystės. Be to, ieškinyje nurodomas žalos atsiradimo laikotarpis sutampa būtent su laikotarpiu kuomet įmonei vadovavo A. M..
  1. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Įmonė buvo parduota bendraatsakoviui už 10 000 Lt, kurie buvo perduoti per A. M. įmonės akcininkei. Tvirtino, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. Pinigų ir įmonės dokumentų perdavimo – priėmimo aktu (el. pr. b. l. 58) bendraatsakoviui buvo perduoti įmonės dokumentai ir kasoje buvusios pinginės lėšos – 28 000 Lt.

    8

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Bankrutavusi UAB „Kidus“ įsteigta 2013 m. rugsėjo 5 d. Nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2014 m. spalio 9 d. įmonės vadovu buvo A. M., o įmonės akcininke R. S. (kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu jo sesuo). Nuo 2014 m. spalio 9 d. įmonės akcininku ir vadovu registruotas R. S..
  1. Įmonės vienintelį kartą Juridinių asmenų registrui pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2013 metus, deklaruoti tokie duomenys: turtas – 43 506 Lt (pinigai – 32 831 Lt, atsargos – 3 089 Lt, gautinos sumos – 7 586 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visos per vienerius metus) – 33 454 Lt, pelnas – 52 Lt.

    10

  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Kidus“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 4 d. Įmonės turtas ir (ar) dokumentai bankroto administratoriui neperduoti.
  1. 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi. Į antros eilės kreditorių sąrašą įtraukti: VĮ „Turto bankas“ (VMI prie LR FM teisių perėmėjas) su 1 944, 18 EUR reikalavimu, susidarius mokestinei nepriemokai nuo 2014 m. liepos 25 d.; VSDFV Vilniaus skyrius su 227, 96 EUR reikalavimu, susidariusiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio. Į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukti: UAB „Sikstana“ su 6 634, 38 EUR reikalavimu, grindžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu už akių (kuriuo priteistas ir 20 000 Lt avansas sumokėtas atsakovui 2014 m. rugpjūčio 21 d.); H. V. su 5 717, 46 EUR reikalavimu, grindžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių (kuriuo priteistas ir 8 000 Lt avansas sumokėtas atsakovui 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 1, 5 dienomis); D. N. su 8 103, 56 EUR reikalavimu, grindžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu už akių (kuriuo priteistas ir 19 000 Lt avansas sumokėtas atsakovui 2014 m. vasario 4-6 dienomis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu už akių iš įmonės priteista skola ir R. S., tame tarpe ir 1 621, 87 EUR avanso sumokėto pagal 2014 m. balandžio 22 d. sutartį, kuri turėjo būti įvykdyta per 30-35 dienas.
  1. Pagal prie ieškinio pridėtą banko sąskaitos išrašą, laikotarpiu nuo 2013 m sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išgryninta 17 208, 06 EUR, sąskaitos likutis laikotarpio pabaigai buvo neigiamas (49 EUR), faktiškai lėšų judėjimas sąskaitoje baigėsi 2014 m. rugsėjo mėnesį, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. banko sąskaitoje lėšų judėjimo nebuvo.
  1. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. 2014 m. rugsėjo 29 d. medicinos dokumentų išrašą, charakterizuojančią medžiagą, aukščiau minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytas aplinkybes, padarytus administracinius teisės pažeidimus būnant neblaiviam (e.b.pr. b. l. 29-38, 56, 60-65), liudytojos O. S. ir atsakovo R. S. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu R. S. atliekamiems veiksmams įtakos galėjo turėti priklausomumas nuo alkoholio.
  1. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. paaiškino, kad R. S. jis pardavė savo seseriai priklausančią įmonę ir neva jam buvo perduota 10 000 Lt. Byloje jokių duomenų apie pinigų perdavimą nėra. R. S. paaiškino, kad jis niekada neturėjo tokios lėšų sumos, todėl faktiškai neturėjo ir galimybės įsigyti įmonės, juolab sumokėti nurodytos sumos. Byloje nėra duomenų, kad R. S. įmonės įsigijimo metu realiai turėjo turto ar lėšų, kurių būtų pakakę įsigyti įmonę. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, bei aplinkybes apie tai, kad: pasikeitus įmonės vadovui nebuvo jokio judėjimo įmonės banko sąskaitoje; iš esmės visi teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsiradę vadovaujant A. M.; perdavęs įmonę A. M. parengė 2014 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimą (e.b.pr. b. l. 75-76) veikti įmonės interesais, tame tarpe tvarkyti įmonės finansus ir bylos duomenimis teikė visus prašymus Juridinių asmenų registrui; lėšos iš banko sąskaitos buvo išgrynintos taip pat vadovaujant A. M. ir jų panaudojimas nėra pagrįstas; byloje esančius duomenis apie R. S. priklausomybę nuo alkoholio, sprendžia, kad R. S. buvo fiktyvus įmonės vadovas, jokiu būdu neįgyvendinęs ir nesiekęs įgyvendinti savo teisių nei kaip akcininkas nei kaip vadovas.
  1. Teismas atsakovo A. M. argumentus apie tai, kad R. S. yra direktorius kitos įmonės UAB „Roda Forest“ (el.b.l. 59), todėl suprato visas aplinkybes susijusias su įsigyjama įmone ir vadovo pareigomis, laiko kaip nepaneigiančias teismo aukščiau nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant ir į tai, kad nurodyta įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre 2010 m. sausio 8 d., tačiau finansinės atskaitomybė dokumentai neteikiami, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad įmonė vykdytų veiklą. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu R. S. nurodydamas, kad aptariama įmonė buvo steigiama su tikslu vykdyti veiklą, tačiau ši taip ir nebuvo pradėta.
  1. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
  1. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu nustatęs bent vieną iš požymių, nustatytų ĮBĮ 20 straipsnyje, dėl kurio kilo bankrotas. Kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų.
  1. Aukščiau teismas nustatė, kad įmonės turtas ir (ar) dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai teikti tik už 2013 metus, kaip buvo panaudoti gauti avansiniai mokėjimai duomenų nepateikta, kaip ir nėra duomenų kur buvo panaudoti išgryninti grynieji pinigai iš įmonės sąskaitos, ir tai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad įmonės buhalterija buvo tvarkoma netinkamai, ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o įmonės valdymo organai netinkamai vykdė savo pareigas susijusias su įmonės valdymu. Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktais.
  1. ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalies nuostatas, teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
  1. Kaip nurodyta 6 punkte bankroto administratorius prašo taikyti nurodytą sankciją abiem atsakovams, dėl to, kad nebuvo laiku pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bei nebuvo perduotas įmonės turtas ir(ar) dokumentai.
  1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikydamas šią sankciją teismas turi atsižvelgti ir įvertinti visas svarbias bylos aplinkybes, laikytis proporcingumo principo, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-583/2014). Dėl taikytinų apribojimų įmonės vadovui teismas gali spręsti ne tik pagal byloje dalyvaujančio asmens prašymą, bet ir ex officio (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-583/2014).
  1. Teismas negali sutikti su ieškovo pozicija, kad pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 metų rodė, kad įmonės yra nemoki. Nors, kaip nurodyta 11 punkte, per vienerius metus mokėtinos sumos ir viršijo pusę į balanso įrašyti turto vertės, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kokia dalimi mokėjimai buvo pradelsti.
  1. Tačiau, kaip nurodyto šio sprendimo 13 punkte, visi kreditoriniai reikalavimai buvo pradelsti ir atsirado iki perduodant įmonę (išskyrus VSDFV reikalavimą). Todėl, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip įmonės perdavimo momentu 2014 m. rugsėjo 1 d., ir šią pareigą turėjo vadovas A. M.. Tuo tarpu, iš teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad bendraatsakovis R. S. būdamas fiktyvus vadovas, faktiškai neperėmęs įmonės turto, dokumentų ir nevykdęs jokios veiklos, jokių neteisėtų ar tyčinių veiksmų neatliko, todėl sankcijų jam taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
  1. Teismas sprendžia, kad atsakovas A. M. neįrodė perdavęs įmonės turtą ir (ar) dokumentus bendraatsakoviui, todėl vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatomis, už turto ir(ar) dokumentų neperdavimą bei pareiškimo dėl bankroto nepateikimą, A. M. taikytina sankcija penkerių metų laikotarpiui.
  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).
  1. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nei solidariosios nei dalinės atsakomybės bendraatsakoviui R. S., nes iš byloje nustatytų aplinkybių faktiškai jokių funkcijų įmonėje neatliko, nustatyta, kad įmonės nemokumą sukėlė A. M. veiksmai, būtent pastarojo vadovavimo laikotarpiu įmonė privesta prie nemokumo, ir kaip nustatyta aukščiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 1 d. jis turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o šios pareigos neįvykdęs atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių prasme, todėl spręstina dėl šio asmens civilinės atsakomybės nustačius kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (kaltę, žalą ir žalos bei neteisėto neveikimo priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  1. Tiek šio sprendimo 13 punkte nurodytuose teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės, tiek teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos buvo išgryninta 17 208, 06 EUR, nesant duomenų apie šių lėšų panaudojimą įmonės tikslams, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą apie atsakovo kaltus veiksmus, bei priežastinį ryšį su atsiradusia žala. Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, A. M. sudarinėjo sutartis dėl paviljonų statybos, sutarčių pagrindu buvo įnešami avansiniai mokėjimai į įmonės sąskaitą, tačiau sutartys nebuvo vykdomos, o iš sąskaitos išgryninti pinigai panaudoti nenustatytais tikslais.
  1. Anot ieškovo, padarytos žalos dydį sudaro nurodyta iš įmonės banko sąskaitos išgryninti grynieji pinigai 17 208, 06 EUR ir įmonės balanse už 2013 metus nurodyta įmonės turto vertė 12 600, 21 EUR (43 506 Lt). Su tokiu žalos apskaičiavimo dydžiu teismas sutinka tik iš dalies. Pažymėtina, kad deklaruotą įmonės turtą 2014 m. sausio 1 d. sudarė ne tik pinigai – 32 831 Lt, bet ir per vienerius metus gautinos sumos – 7 586 Lt, bei atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 3 089 Lt. Pastarosios dvi eilutės, nors ir apskaitomos kaip įmonės turtas, tačiau teismo vertinimu negali būti priskirtos prie realiai valdomo turto vertės, dėl kurio neišsaugojimo įmonei buvo padaryta žala. Kaip nustatyta, aukščiau į įmonės sąskaitą 2014 metais, vadovo pareigas einant atsakovui buvo įnešami avansiniai mokėjimai ir dalį grynųjų pinigų atsakovas išėmė iš įmonės banko sąskaitos ir nepateikė jokių įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos. Taigi, teismas sprendžia, kad žalos dydį sudaro pinginių lėšų 9 508, 50 EUR (32 831 Lt) deklaruotų aptartame balanse neišsaugojimas ir 2014 metais gautų įplaukų išgryninimas 17 208, 06 EUR. Bendra suma sudaro – 26 716, 56 EUR.

    11

12Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
  1. P. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. lapkričio 23 d. pažymą atsakovui R. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 416, 16 EUR, kurios atmetus ieškinį šio atsakovo atžvilgiu priteistinos iš bankrutavusios UAB „Kidus“ administravimo lėšų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013)

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalimi, 20 straipsniu,

Nutarė

14pripažinti UAB „Kidus“, į. k. 303132907, bankrotą tyčiniu.

15Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po sprendimo pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

16Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

17Apriboti bankrutavusios ,,Kidus“ buvusiam vadovui A. M., a. k. ( - ) teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

18Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoti juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

19Priteisti iš A. M., a. k. ( - ) bankrutavusios UAB „Kidus“, į. k. 303132907, naudai 26 716, 56 EUR žalos atlyginimo.

20Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

21Priteisti valstybės naudai iš bankrutavusios UAB „Kidus“, į. k. 303132907, administravimo lėšų, R. S. suteiktų 416, 16 EUR teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai