Byla 1-268-957/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nukentėjusiajam H. V., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žižiui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „( - )“ meistru-priėmėju, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

3Teismas

Nustatė

4A. M. nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), akcininku ir direktoriumi, o nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d., pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimą laikinai eidamas direktoriaus pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonei, turėti parašo teisę, naudoti įmonės antspaudą ir atlikti reikiamus veiksmus, išvardintus įgaliojime, susijusius su įmonės valdymu, 2014 m. balandžio 29 d., atstovaudamas UAB „( - )“ ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, su individualios veiklos H. V. „( - )“, atstovaujamu H. V., pasirašė Paviljono gamybos rangos sutartį dėl paviljono gamybos rangos 16 000 Lt (4 633,92 Eur) sumai, kurią įsipareigojo įvykdyti preliminariai per 30-35 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, o atlikus darbus, pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą bei galutines PVM sąskaitas-faktūras, dėl to H. V. iš jam priklausančios banko sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ priklausančią banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, per tris kartus atliko piniginių lėšų pervedimą 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumai: 2014 m. balandžio 30 d. 3 000 Lt (868,86 Eur),2014 m. gegužės 1 d. 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m. gegužės 5 d. 3 000 Lt (868,86 Eur), po to jis 2014 m. gegužės 2 d. AB „Swedbank“ padalinyje, esančiame adresu ( - ), išgrynino 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m. gegužės 5 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), išgrynino 3 000 Lt (868,86 Eur) ir 2014 m. gegužės 5 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), išgrynino 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m gegužės 9 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), išgrynino 800 Lt (231,70 Eur) ir 2014 m. gegužės 12 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresus ( - ), išgrynino 100 Lt (28,96 Eur), taip laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. iš viso per 5 kartus išgrynino 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumą, o gavęs minėtą pinigų sumą, darbų neatliko ir H. V. gautos 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumos negrąžino, H. V. pareikalavus grąžinti sumokėtus pinigus, pradėjo slapstytis, vengti susitikimų, antstoliams vykdant sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-39070-728/2014 dėl turtinės žalos priteisimo iš skolininko UAB „( - )“, nurodydavo klaidingus gyvenamosios vietos adresus, taip apsunkindamas H. V. galimybę civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, tokiais veiksmais savo naudai apgaule išvengė turtinės prievolės, tuo padarė H. V. 8 000 Lt (2 316,96 Eur) turtinę žalą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

5A. M. nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), akcininku ir direktoriumi, o nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d., pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimą laikinai eidamas direktoriaus pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonei, turėti parašo teisę, naudoti įmonės antspaudą ir atlikti reikiamus veiksmus, išvardintus įgaliojime, susijusius su įmonės valdymu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 dalies, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kuriuos įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus reikalavimų tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, o t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. paslėpė visus UAB „( - )“ suvestinius buhalterinės apskaitos registrus (sąskaitų apyvartų žiniaraščius, sąskaitų apyvartas, apskaitos dokumentų dvejybinį raštą, Didžiąją knygą), dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, direktoriaus A. M. vadovavimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Taip A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

6Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad bendrovė iki 2014 m. rugsėjo 1 d. veikė, buvo vykdoma veikla, jos vadovu buvo nuo įmonės įsteigimo 2013 iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Įmonės veikla buvo langų konstrukcijos gamyba, lengvų konstrukcijų statinių gamyba. Buvo stengiamasi, kad su klientais atsiskaitymai vyktų per bankus. Nurodė, jog kai sudaroma sutartis, pirmiausia vyksta projektavimas, kuris vyksta ne vieną dieną, pateikiamos vizualizacijos, suderinamos spalvos ir t. t., tada gaunamas avansas, užperkamos medžiagos. Nurodė, jog vizualizacijas darė pats, o projektus – architektė ( - ), su kuria UAB „( - )“ buvo sudaręs sutartį ir ji atlikdavo klientui galutinį projektą su pjūviais, konkrečiais matmenimis. Apklausiamas teisme nurodė, jog neprisimena, kada su H. V. sudarė sutartį, galėjo būti 2014 m. balandžio 29 d., nes buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti. Įmonė iš H. V. gavo avansą, kiek pamena, 8 000 Lt pavedimu, tuos pinigus naudojo medžiagoms pirkti, algoms mokėti, buvo ir pavedimais naudota, ir grynais. Dažniausiai leisdavo grynais, nes važiuojant į Lenkiją taip labiau apsimokėdavo. Kai buvo sudaroma sutartis su H. V., ji buvo su išlyga, kad daroma nuolaida, bet gali užsitęsti darbai ir jis el. paštu buvo informuotas apie tai, taip pat sutartyje buvo paminėtas laikotarpis, per kiek bus padarytas paviljonas, buvo nurodytos 35 įmonės darbo dienos, o ne kalendorinės. Pasakyti, kada buvo imamasi darbų H. V. projektui, negalėjo, tačiau architektei ( - ), kurios pavardės nebepamena, projektas buvo išsiųstas birželio 29 d. Išgryninti pinigai buvo leidžiami medžiagoms pirkti, atlyginimams mokėti, ūkinei veiklai vykdyti. Kiosko nepadarė, nes pabrango medžiagos ir buvo kitos klientės (D. N.) atsisakymas, kad jiems netinka paviljonas, jie nebebendravo. Nurodė, kad darant D. N. paviljoną jis „sukišo“ daugiau pinigų nei jų gavo – buvo išleista apie 38 000 Lt, o gavo 19 000 Lt, buvo nupirkta dalis medžiagų, pinigai „įsūdyti“, jų nuomonė vis keisdavosi, todėl nesugebėjo pabaigti kiosko. Galvojo, kad kai pabaigs D. N. kioską, staigiai pabaigs ir H. V., nes kai buvo sudaryta sutartis su juo, D. N. paviljonas nebuvo pabaigtas. Turėjo subrangą, žmones, kurie gamindavo kioskus kitur, ne tik toje vietoje, tačiau tiksliai negali pasakyti su kuo. Pardavė D. N. paviljoną, pinigus gavo rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir atidavė naujam vadovui. Kai H. V. atvyko pas jį rugpjūčio mėnesį, tačiau ne mėnesio pabaigoje, įrenginys buvo pradėtas gaminti, po rugpjūčio mėnesio klientui pasiūlė primokėti ir pabaigti, tačiau klientas, t. y. H. V., atsisakė. O kai buvo pasirašyta pretenzija, H. V. prašė grąžinti sumą, tačiau A. M. pasakė, jog kai pagamins paviljoną, parduos, tai ir grąžins pinigus, nes kol buvo nepabaigtas, tol neturėjo pinigų. Pinigų gavo rugpjūčio mėnesio gale pardavus į minusą D. N. paviljoną kitam užsakovui, tada galėjo pabaigti H. V. užsakymą, tačiau jis sakė, kad jam nebereikia, jau užsisakė kitur ir sumokėjo avansą. Kiekvienam atskiram projektui maždaug sąmatą darydavo, būdavo skaičiavimai knygose kiekvienam projektui, kas nupirkta. Pinigų H. V. negrąžino, nes nebebuvo direktoriumi, sekančią dieną nebedirbo įmonėje.

7Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos savo kaltės nepripažino ir parodė, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi per banką, jis pateikė visą finansinę atskaitomybę už visus 2013 m., jokių dokumentų neslėpė, taip pat viską pateikė kratos metu. Policija rado tik dokumentų kopijas, kurie buvo perduoti VĮ „Registrų centras“. Įsteigus įmonę buvo viskas nustatyta, kai vadovavo, dokumentai buvo saugomi pas jį namuose. Visi kiti dokumentai buvo perduoti rugsėjo mėnesį naujam vadovui R. S., kuris buvo perspėtas, kad čia yra probleminė įmonė, tačiau, kaip įtaria, jis įmonės norėjo pamatęs 28 000 Lt, kuriuos jis pastarajam perdavė ( - ) miestelyje, ranka surašius perdavimo aktą. Įmonę norėjo parduoti, nes medžiagos pabrango ir jam nebebuvo tikslo ten dirbti. R. S. perspėjo, kad yra skola kitai įmonei, pats jos negrąžino, nes jam jau buvo neįdomu. Nesigilino, ar R. S. atitinka direktoriaus reikalavimus, įmonę UAB „( - )“ pardavė už 10 000 Lt, jis sumokėjo grynaisiais pinigais, gal iš tų pinigų, kuriuos gavo iš paties A. M.. Parduodant įmonę pagal įgaliojimą nesutiko dirbti direktoriumi, jis buvo tik tam, kad galėtų VĮ „Registrų centre“ užregistruoti direktoriumi R. S., nes pagal įstatymus jis pats negalėjo registruoti ir į jį nevyko, tik padavė jam įgaliojimą. Iki rugsėjo 1 d. buhalterinę apskaitą vedė pats, dokumentus laikė pas save namuose, kasa buvo su juo, jo krepšyje. Nurodė, kad neprivalėjo naudoti buhalterinės programos, nes įmonė per maža, galbūt buvo naudojama „Excel“ programa, galbūt kompiuteriu, rankomis. R. S. perdavė visus dokumentus pilnai, ką turi perduoti vadovas, dokumentų buvo maišelis, nepamena, kiek buvo aplankalų, ką perdavė, tas ir yra išvardinta perdavimo akte. Nurodė, kad pas jį buvo atžymėta kiekviena operacija, greičiausiai atlikdavo pats, išlaidos ir pajamos buvo tvarkingai vedamos, kaip ir privalo būti.

8Nukentėjusysis H. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą A. M. pamatė 2014 m., kai ieškojo statybų rangovo. Internete rado įmonę, kuri stato paviljonus ir kreipėsi į ją, visada bendravo su A. M., jis prisistatė direktoriumi. Gegužės mėnesį susitiko ( - ), kur norėjo statyti paviljoną, suderino techninius klausimus, derino, iš ko bus gaminamas paviljonas, dėl sutarties, kad pasirašys ją, sutarė sumą, paviljonas turėjo būti apie 12 kvadratų, viską aptarė žodžiu ir sutarė 16 000 Lt sumą, pavyzdžių vietoje jokių nerodė. Sutarė, jog grįžęs A. M. paruoš sutartį, kurią atsiųs el. paštu, atsiųs ir sąskaitą, telefonu sakė pervesti pinigus. Tada pats H. V. dar paprašė sutarties ir sakė, kad perves, tačiau iš praktikos buvo matyti, jog įmonės atsiunčia išankstinę sąskaitą-faktūrą, o čia buvo tiesiog sutartis. A. M. atsiuntė skenuotą sutarties variantą, buvo antspaudas, nepagalvojo, kad gali apgauti. Pagal ją H. V. pervedė pirmą dalį pinigų, nes bankas ribojo pervedimo sumas dienai, po to – antrą dalį, o trečia dalis buvo pervesta, kai A. M. paskambino telefonu ir pasakė, kad yra prie Lenkijos sienos, nori paviljonui pirkti medžiagas ir reikia pinigų. Kai bendravo nekilo abejonių, bet galbūt buvo požymių, kad kažkas ne taip, nors tada A. M. bendravo kaip patikimas, žinantis ką daro žmogus. Po to ryšys lyg ir buvo, tačiau matėsi, kad jau kažkas negerai, pradėjo įtarinėti, jog gal ir neįvyks, nors sutartis buvo, tos 35 dienos tęsėsi. Praėjus 35 dienoms, jokių statinių nebuvo, tik pažadai žinutėmis ir berods el. paštu, kad statys. Buvo sakoma, kad medžiagos (plokštės, putaplastis) statiniui yra, akcentavo, jog jos yra jų statiniui. Tačiau praėjus 35 dienoms, pradėjo ieškoti A. M., raginti, klausti, kur jų statinys, susidarė įspūdis, kad nieko gero nebus, nes jis nuolat keitė telefonus, paskambindavo kada jam reikia, pasakydavo sakinį ir išjungdavo telefoną arba pakeisdavo numerį, buvo pakeisti keturi telefono numeriai. Per tas 35 dienas nieko nesulaukus, kai sutartis jau baiginėjosi, matė, kad nieko nebus, bandė jam skambinti, tikėjosi, kad dar atsilieps, ir jis atsiliepdavo. Tuo laikotarpiu H. V., kai žinojo, kad statė statinį, sudarė sutartį dėl žemės nuomos su ( - ), mokėjo pinigus už žemės nuomą, todėl kreipėsi į ( - ), kad yra tokia situacija ir niekas nevyksta, o jie patarė greičiau važiuoti žiūrėti, ar ten kas nors vyksta. Tuomet paskambino A. M., kuris pasakė, kad galima važiuoti apžiūrėti, tačiau nuvykus ten nebuvo jokių statybų, jokių medžiagų, nieko jis neparodė. Po to A. M. pasiūlė pasirašyti pasižadėjimo raštą, 2014 m. rugpjūčio 1 d. jį pasirašė, pasižadėjo ir H. V. davė dar mėnesį laiko tam statiniui pastatyti. Prieš pasirašant pasižadėjimo raštą bandė žiūrėti, kaip vyksta darbai, A. M. pasakė atvažiuoti į ( - ), telefonu nurodė adresą. Tada dar mėnesį laiko laukė, skambučiai buvo ignoruojami, jis slapstėsi ir H. V. nuvyko į ( - ), tikėjosi jį rasti, tačiau šalia buvę angaro darbuotojai pasakė, kad šis žmogus ieškomas ne jų vienų. Tada H. V. kreipėsi į policiją ir kai policijoje įrašė buveinės adresą, kad bandė pats ieškoti, važiavo, o ten nuvažiavus pasakė, jog jau seniai UAB „( - )“ nėra, buveinės adresas buvo ( - ) ir ten kitų įmonių darbuotojai sėdėjo, bet jie nebuvo susiję. Po to jis vis tiek pasistatė kioską, nes turėjo žemės nuomą dvejiems metams, ( - ) rado rangovą, susitiko su juo ir matė, kad žmonės vykdo darbus ir kai pasakė situaciją su įmone, jie patys paklausė „čia tas gal iš ( - )?“, jie jau žinojo apie tokius veiksmus ir tada galutinai suprato, kad tikrai apgavo. Kai pradėjo viskas eiti link teisėsaugos, A. M. dingo, neinformavo, jog pasikeitė įmonės direktorius. R. Š. pirmą kartą pamatė tik posėdžio metu, ir kai su mama nuvyko į angarą, bendravo tik su A. M.. Tuo metu šalia kažkas dirbo, bet su jais kontakto nebuvo ir R. Š. ten nebuvo. Bankroto administratorius pats kreipėsi į kreditorius, kad įmonei iškelta byla. Sakė, kad toje byloje jie gali dalyvauti arba ne, vis tiek yra terminai ir bus įvykdytas likvidavimo procesas. Iš pradžių bankroto administratorius davė pasirašyti dokumentus, sakė, ar pasirašys ar ne, vis tiek bus įvykdyta byla. Kreditoriais buvo Valstybinės įmonės, D. N., jis (t. y. H. V.) ir langų ar kažkokia kitokia įmonė. Iš pradžių buvo nustatyta suma skolai parduoti, po to, kai jos niekos nepirko, ji buvo mažinama. Jis (t. y. H. V.) dalyvavo tuose susirinkimuose, bet paskutiniame ne. Dalyvavo ir susirinkime, kai buvo nuspręsta parduoti skolą bei sutiko, kad ji būtų pardavinėjama. Bankroto administratorius minėjo, kad pardavus skolą, pagal pirmumo teisę dalinami pinigai: pirmiausia valdiškoms įmonėms, tada jis sau užsimoka už darbą ir tada jam (t. y. H. V.), kaip kreditoriui. Jam didelės galimybės atgauti pinigus nebuvo. Tuo metu nelabai suvokė tos įstatyminės pusės. Bankroto administratorius pasakė, kad visi jie yra automatiškai įtraukti, ir ar pasirašys, ar ne, vis tiek įmonė bus likviduota. Susirinkimų protokolai buvo rašomi. Kiek jam suprantama, juos taip ir informavo, kad bankroto byla baigsis taip bet kokiu atveju. Bankroto administratoriui yra duoti terminai, per kiek įmonė bus likviduota. Iki bankroto bylos iškėlimo buvo inicijavęs skolos išieškojimą, nuo 2014 m. buvo pradėję rašyti pareiškimus. Sprendimą lyg ir žinojo, kad 2017 m. UAB „( - )“ skola priteista iš A. M.. 26 000 Eur skola buvo ne jo (t. y. H. V.) vardu, o bendrai, tačiau jaučiasi, kad jam skolingas A. M., o ne UAB „( - )“.

9Liudytoja A. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „( - )“ žino, vykdė išieškojimą iš šios įmonės: dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį 2014 m. rugsėjo 17 d. Nr. L2-3907-728/2014 ir iš UAB „( - )“ H. V. naudai, buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. ( - ). Ieškojo skolininko turto, tikrino registrus, vyko į ( - ) kaimą, nes H. V. informavo, kad turėtų būti turto, tačiau nuvykus ten UAB „( - )“ ir jo turto nerado. Nuvykus, kur galėjo būti UAB „( - )“, angaras buvo užrakintas, o kam angaras priklausė, nežino. UAB „( - )“ registruotu vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, bandė susisiekti su įmonės vadovu, siuntė registruotus laiškus, laiškas grįžo su žyma, kad netikslus adresas, rašė el. laišką adresu ( - ), atsakymo negavo. Byloje yra du A. M. tel. Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), tai galbūt ji pati, ar jos darbuotojai skambino, tačiau susisiekti su juo nepavyko. Vėliau nustatė, kad UAB „( - )“ vadovas R. S., kai 2015 m. balandžio 20 d. užklausė Juridinių asmenų registrą, kuriame buvo nurodytas minėtas vadovas nuo 2014 m. spalio 9 d. Jam siunčiami laiškai buvo įteikti, reikalavo dokumentų apie turtą, tačiau jų negavę, kreipėsi į teismą, vadovui skyrė baudą. Po to buvo iškelta bankroto byla ir persiųsta į teismą, su kitu vadovu irgi nebendravo, jam buvo siunčiami laiškai, jie įsiteikdavo, bet reakcijos nebuvo.

10Liudytojas M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „( - )“ jam žinoma, nes jis buvo šios įmonės bankroto administratorius. Bankroto bylą iškėlė Vilniaus apygardos teismas, pareiškimą pateikė vienas iš kreditorių, atrodo, D. N.. Jiems nebuvo perduoti jokie dokumentai, joks turtas, vadovavosi viešai prieinama informacija. Buvo prašymas dėl baudos skyrimo buvusiam vadovui, berods R. S., kadangi tuo metu pagal turimą informaciją jis buvo vadovas, o vėliau ta bauda buvo panaikinta, nes buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu ir žalos priteisimo, teisės eiti vadovo pareigas apribojimo. Pareiškimas buvo tenkintas A. M. atžvilgiu, o R. S. atžvilgiu ne, todėl bauda buvo panaikinta. Su R. S. jam neteko bendrauti. R. S., berods ir A. M., buvo siunčiami pranešimai dėl įmonės dokumentų jų žinomais adresais, R. S. buvo įteiktas pranešimas, jo atstovė atsiuntė paaiškinimą, kad tokių duomenų neturi, jokio turto nerado. Byla buvo dėl tyčinio bankroto, jis buvo pripažintas tyčiniu ir to pasekmės, kad teismas pranešė prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atrodo, kad bylą sujungė su šia byla, atskiras ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. M. K. dėl ieškinių kreipėsi į teismą, buvo priteista iš A. M. bankrutuojančiai įmonei, šiuo metu ji išregistruota, pagal bankroto procesą priteista įmonei, nes išieškojimo galimybių nebuvo, priimtas sprendimas parduoti reikalavimo teisę ir ji buvo parduota, o kai ją įsigijo teisėtas pirkėjas, teisė išreikalauti pinigus iš A. M. priklausė teisės įgijėjams.

11Liudytoja O. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra mačiusi, o R. S. yra jos sūnus, kuris yra neadekvatus, alkoholikas ir, jos nuomone, turi šizofreniją, tačiau nėra pripažintas neveiksniu. Ji iš rašto žino apie įmonę UAB „( - )“, kai nuvažiavo į antrinę teisinę pagalbą gelbėti sūnaus. Jis pinigų neturi, iki įvykio gėrė, važiuodavo į psichiatrinę, prašydavo pagalbos ir prieš gerus metus gydėsi. 2014 m. ir dar anksčiau gydėsi, šešis kartus ( - ) psichiatrinėje yra gulėjęs. Kad R. S. įmonės direktorius, ji sužinojo, kai pradėjo eiti antstolių laiškai, sūnus pasakojo, kad A. M. įsisodino jį į mašiną, nugirdė, jis turėjo kompiuterį ir kažkokius popierius, sūnus ant jų pasirašė, sakė būtų nepasirašęs, bet kai pradėjo grasinti šeimos nariams, tada pasirašė ir tapo UAB „( - )“ direktoriumi. Žino, kad prieš sūnui tampant direktoriumi, buvo išimti visi pinigai, nes atėjo laiškas iš bankroto administratoriaus ir ten buvo solidariai padalinta suma. Kai R. S. tapo UAB „( - )“ direktoriumi, tada A. M. atsiuntė 2009 ir 2011 m. laiškus: buvo nubaudusi KET ir ta bauda buvo primesta kaip skola sūnui, tiki, kad A. M. nesąžiningas, ji tuos laiškus išsiuntė į bankroto bylą. O. S. nurodė, kad sūnus niekur nedirbo, bedarbis yra ir šiuo metu, vieną kartą dirbo ( - ) pusantro mėnesio, gal prieš 20 m. 2014 m. niekur nedirbo, o kam jam įmonė, jis nieko nesugebėtų, nes turi tik vidurinį išsilavinimą, nei kompiuterio, nei turto kažkokio neturi. Po kurio laiko, kai A. M. sužinojo, kad R. S. turi antrinę teisinę pagalbą, tada kreipėsi į prokuratūrą dėl vagysčių iš angaro.

12Liudytoja J. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. M., nes jis turėjo pastatyti paviljoną. Internete pamatė skelbimą, paskambino, norėjo pas jį atvažiuoti, bet jis kaip ir vengė, sakė kaip tik važiuos pro ( - ) ir užsuks, vietą apžiūrės. Susitiko, įtarimų jokių nebuvo, kaip ir sutarė viską, jis apsiėmė daryti, kainą normalią pasakė, žadėjo, kad greitai – mėnesio laikotarpyje pastatys. Nebuvo kalbos, kad vėluos, sakė užtruks iki mėnesio laiko, nedidelis kioskas, tai 3-4 savaitės. Kaip ir sutarė, tą pačią dieną pinigus pravedė, jis sakė, kad reikia avanso, nes kaip ir medžiagų reikia, tada važiavo ir sakė, kad yra prie Lenkijos sienos, jam trūks pinigų, dar reikia pravesti, tai pravedė. Po to laukė gal 2 savaites, jo „nekliudė“, bet po to pradėjo skambinti. A. M. sakė, kad dar negauna kažkokių medžiagų, bet po 3 savaitės jau jie norėjo apžiūrėti kaip ten kas, tačiau jis pradėjo nebeatsakinėti, o jeigu atsakydavo, tai sakydavo, kad vis kažko negauna, po to galiausiai pradėjo neatsiliepinėti. Po kurio laiko pavykus susisiekti, jis pasakė, kad vėl langų negauna ir jie pradėjo sakyti, kad nori pamatyti, kas pradėta statyti, tačiau kurį laiką vėl negalėjo susisiekti. Į ( - ) su sūnumi H. V. buvo nuvykę 2 kartus. Pirmą kartą nieko nerado, gretimais esančių žmonių paklausė apie jį, tai pasakė, kad ne pirmi jo ieško, o antrą kartą, kai suprato, kad niekas nevyksta, važiavo tartis, kad grąžintų pinigus, jau nesitikėjo, kad statys. Susitiko su juo angare, jis neparodė, kad turėtų medžiagų, bet įtikino dar palaukti. Tam angare buvo didžiulis kioskas pastatytas, bet ne jų, o medžiagas sakė reikia parvežti, jos supjautos, taip įtikino dar palaukti, nes jiems nebuvo kur dingti. Po to laiko, kai pasirašė sutartį, A. M. pasirašė ir pasižadėjimą, sakė, kad liko tik parvežti medžiagas, bus tikrai pastatyta, o po to ir vėl neatsakinėjo į skambučius. Vieną kartą jai pavykus prisiskambinti, A. M. atsakė, kad nieko nebus ir pinigų negrąžins, tik nepamena, ar pasakė, kad pats ar įmonė, čia viskas vyko po pasižadėjimo, berods rudenį, tikslios datos nepamena, taip pat jis nepasakė, kad keisis įmonės direktorius. Nepamena, ar A. M. siūlė rašyti pretenziją, tačiau pasiūlė kreiptis į teismą ir sakė, kad jo nebijo. Kai tik pasirašė sutartį, nuolat bendravo telefonu su A. M., o dar kai jis tiek neatsiliepė, paklausė kaip taip galima dingti, tai atsakė, kad buvo atostogauti Turkijoje.

13Liudytojas R. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. M. pažįsta, kartu dirbo jo įmonėje UAB „( - )“ nuo 2014 m. gegužės mėn. neoficialiai, o nuo birželio 2 d. iki rugpjūčio 27 d. oficialiai, atliko šaltkalvio ir montavimo darbus. Pirmomis darbo dienomis buvo darbų planai, angare buvo pradėtas beveik surinktas kiosko rėmas, turėjo surinkti viską, sumontuoti, suvirinti rėmus, duris. Kol dirbo pirmus 2-3 mėnesius užsakovas nebuvo atvykęs, tik kai kažkoks konfliktas prasidėjo. Kai atėjo dirbti, kiosko rėmai daugmaž buvo surinkti, o kas dirbo iki tol, negali pasakyti, nes nelabai domėjosi. Medžiagų niekas nevežė, iš to ką turėjo darė, buvo planuose iš Lenkijos medžiagas atsivežti, bet nespėjo, nes jau buvo tos medžiagos, kai gamino. Pagal užduotis turėjo kioską pagaminti iki liepos mėnesio pabaigos, bet to padaryti nepavyko, nes trūko investicijų, įrangos, teko savo aparatūrą atsivežti. Medžiagų daugmaž galėjo užtekti, kiek jų buvo, tik nebuvo su kuo klijuoti. Nukentėjusysis H. V. buvo gal kartą atvažiavęs su delegacija apžiūrėti kiosko, kartu buvo ir dar du vyrai, vienas senesnis ir jaunesnis, buvo priekaištai sakomi direktoriui, kad vėluoja su terminais, o po to vadovas sakė, kad gal spės susitvarkyti, nes tuo metu kiosko buvo padaryta apie 60-70 proc. Atlyginimas jam buvo išmokėtas vieną kartą už vieną mėnesį – gegužės, kai dirbo neoficialiai, o po to tik benzino namo parvažiuoti, savaitei maistui. Nemokėjo, nes A. M. sakė, kad kai parduos kioską, tada ir uždirbs. Buvo algalapis, pažiūrėjo Sodroje, kad visi mokesčiai sumokėti, bet nieko negavo, tik „dovanos“ maistui ir kurui. Liepos mėnesio pabaigoje gamtinės sąlygos buvo blogos, karščiai, angare neįmanoma dirbti, tad savaitę nedirbo. Po to turėjo susitikti ir daryti toliau, bet po tos savaitės prapuolė ryšys su vadovu, tuo viskas ir baigėsi. R. Š. nuėjo į Sodrą ir ten jam pasakė, kad rugpjūčio 27 d. buvo atleistas. Jam dirbant buvo vienas vizitas užsakovų apie liepos mėnesio vidurį, žinojo, kad į liepos pabaigą turėjo būti pabaigtas produktas, buvo įmanoma, bet sunkiai. Kai tuo metu dirbo, negirdėjo, kad būtų užsakymas dar vienam kioskui, šalimais stovėjo medžiagos, bet kam jos buvo skirtos, nežino, gal iš anksčiau. Nurodė, kad pagal pavardę negali pasakyti, ar pažįsta R. S..

14Liudytojas R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. M. pažįsta gal apie 7 metus, nes jį susirado prieš 7 metus, užrašė firmą UAB „( - )“, nes sakė, kad nieko jam nebus, perrašys firmą ir kas mėnesį mokės po 200 litų. Kažkiek laiko mokėjo, po to nustojo ir atėjo didžiulės baudos. Kai vyko firmos perrašymas, jis stovėjo prie baro, o A. M. priėjo ir paklausė ar nori, kad jam perrašytų firmą – perrašė ją, davė pasirašyti kažkokius dokumentus, parašus padėjo, buvo apsvaigęs, nes ilgai gėrė ir ant ko pasirašė nežino. Tik parodė, kur pasirašyti, tačiau neskaitė ką pasirašinėjo. A. M. prašė R. S. paso, atsišvietė jį, supildė dokumentus ir viskas, jokių dokumentų nedavė, nieko nesakė, kad reikės dirbti, sakė, kad nori „subankrotinti“ firmą per jį, o jis tikėjo, nes buvo išgėręs. Kai perrašė firmą, atėjo baudos ir teismai prasidėjo. Su jokiais klientais A. M. nesupažindino, nebuvo kalbos, kad reikės tęsti darbus, sakė, kad nebus jokios atsakomybės ir jokio darbo, o kokios yra direktoriaus pareigos jis neįsivaizduoja. Nurodė, kad anksčiau turėjo firmą UAB „( - )“, bet ji buvo be jokių įsiskolinimų, ją perrašė ant jo žmogus iš ( - ), nes draugas paprašė ir ji bankrutavo, bet tada buvo blaivas, parodė visus popierius, kad yra atsiskaitęs su visais. Baudos už UAB „( - )“ pradėjo eiti po 3-4 mėn., kai buvo perrašyta įmonė, iš pradžių buvo ne baudos, o raginimai, jis nieko nedarė, dėjo laiškus į stalčių, jų neskaitė. O kai pradėjo eiti laiškai, su A. M. nebendravo, nes ką jam pasakys, jo numerio neturėjo, jis juos keitė dažnai. Nurodė, kad jo išsilavinimas 12-os klasių, neįsivaizduoja, kaip galima „bankrotinti“ įmonę, yra gydęsis nuo alkoholizmo ( - ).

15Liudytoja D. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. žino, nes 2014 m. vasario 1 d. sudarinėjo sandorį statyti prekybinį paviljoną su įmone UAB „( - )“, kurią rado internete. Sutarė, kad pastatys per 35 dienas, jis pats atvažiavo į ( - ), pasakė, kad jam pakeliui. Kioskas turėjo būti 42 kvadratų, surašius sutartį, reikėjo pervesti pinigus, buvo suderėta 38 000 litų, tai A. M. reikalavo pusę sumos. Nutarė pervesti pinigus ir laukė statybų pabaigos, bet laikas ėjo ir niekas nevyko. Skambino nepraėjus pusei mėnesio, ar vyksta darbai, A. M. sakydavo, kad daro, viskas tvarkoje, bet dar medžiagos neatvažiuoja ir pan., klausė ar tikrai bus padaryta, nes jie mokėjo už vietą žemės mokestį, sakė, kad viskas gerai bus. Laukė, skambindavo, kartais jis atsiliepdavo, kartais ne, sakydavo, kad viskas tvarkoje. Praėjus apie 2 mėnesiams, vasarą, liepos mėnesį, A. M. paskambino ir pasakė, kad negauna langų ir jei perves dar 7 000 litų, nes ir jam neperveda kažkas pinigų, viską per savaitę padarys ir atveš. Kai paprašė tų 7 000 litų, D. N. suprato, kad apgavo. Tada nutarė važiuoti apžiūrėti, ji pati nebuvo nuvykusi pažiūrėti, tačiau nuvažiavę du sūnūs, vyras ir statybininkas nieko neberado, tik A. M. buvo išgėręs, laukė, rodė kioską, ten buvo tik strypai. Po to ji vėl skambino A. M., bet jis jau nebekėlė telefono, taip ir pasibaigė. Apie kitus klientus su juo kalbos nebuvo, juo labai patikėjo, nes sakė, kad Vilniuje ( - ) paviljonų daug statęs, galima pažiūrėti. Neatsimena, ar sąskaita buvo nurodyta A. M. ar UAB „( - )“ vardu, pavedimus darė per banką, o po liepos mėnesio, A. M. visai su jais nebekalbėjo. Iki tol kartais atsiliepdavo, sakydavo, kad jį apgavo, jam neateina medžiagos, kažkas neperveda pinigų. O kad pasikeitė įmonės direktorius, sužinojo per bankroto bylą, kai gavo dokumentus.

16Liudytojas G. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra matęs, pirmą kartą pamatė ( - ), kai atvažiavo dėl prekybinio paviljono statybos, turėjo pasirašinėti sutartį su jo mama dėl kiosko su įrengimu, su 30 darbo dienų padarymu. Pasirašė sutartį, nurodė, kad turi sumokėti 50 proc. avanso, paderino spalvas, po to padarė pavedimą ir laukė paviljono. Pervedami pinigai buvo per du kartus į UAB „( - )“ sąskaitą. Baigiantis terminui pradėjo A. M. ieškoti, skambinti, klausti ar padarytas kioskas, kada atveš ir tada prasidėjo, tai neatsiliepia, neperskambina, toks vengimas. Jis buvo nuvažiavęs porą kartų pažiūrėti: pirmą kartą kažkur balandžio mėnesio vidury nuvažiavo ir rado A. M., bendravo su juo, prašė dar 7 000 litų, tačiau negali tiksliai pasakyti, kuriuo metu jų prašė, rodė kioską, kuris atrodė varganai, nors jau turėjo būti baigiamas, o ten dar sienų nebuvo. Po to vėl važiavo, kai prižadėjo, kad tikrai pabaigs, kažkur po 1-2 savaičių. Antrą kartą buvo kažkas padaryta, lyg ir sienos uždėtos, bet sukrypęs, varganai atrodė. A. M. tada irgi rado, jis pasitiko juos ir „papudrino smegenis“, buvo sakoma, kad duotų jam kelias savaites pabaigti. Daugiau tuo laiku ten kioskų statoma nebuvo. Pinigai buvo pervedami į UAB „( - )“ sąskaitą, suprato, kad tai apgaulė, kai baigėsi terminas ir pamatė, kad nėra kiosko.

17Liudytoja J. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. pažįsta, keletą kartų buvo susitikę darbo reikalais ir telefonu bendravo, kiek prisimena, tai buvo 2014 m. A. M. susirado ją dėl kioskų projektavimų, nes ji yra architektė ir kreipėsi į ją, bendravimo pradžia buvo lyg ir nieko, bet po visų asmeniškų įvykių pamatė, kad žmogus aferistas ir toliau nebebendravo su juo. Buvo padarytas projektas jos dėdei, A. M. gavo 8 000 litų avansą ir pradėjo slapstytis, o kada tai buvo, nepamena, galbūt 2014 ar 2015 m. Pradėjo domėtis, sužinojo kokioje įmonėje dirba, skambino į tą įmonę, tačiau ragelio nekėlė ir sužinojo, kad yra jo sandėliai ( - ), bet jai sakė, jog jeigu ten nuvažiuos, vis tiek nieko neras. Projektuoti kioską ( - ) gavo iš A. M., brėžinius nusiuntė jam, jokių kliento duomenų ji neprašė, nes buvo pasakyta, ką reikia padaryti. Pinigų už tai nebuvo, nes nebuvo baigtas darbas. Buvo įvardinta 800 litų suma, nes kiosko projektas tais laikais tiek kainavo ir tikėjosi bendradarbiavimo, o tame tarpe, atsitiko įvykis su jos dėde, todėl toliau su A. M. nebendravo, daugiau užsakymų iš jo negavo. Pinigų iš A. M. vėliau prašyti negalėjo, nes negalėjo su juo susisiekti, jis dingo. Jai skambino daug žmonių ir sakė, kad reikia kioskų, klausė, ar juos projektuoja, ji atsakė, kad taip, o po to kalba išeidavo, kad jie per A. M. gavo jos telefono numerį. Nurodė, jog oficialiai iš užsakovų pinigų negaudavo, projektas yra viena, gamyba kita, o ji atsakinga tik už projektavimą. Iš H. V. pinigų už kioską negavo, A. M. nedavė jo kontaktų.

18Iš H. V. 2015 m. lapkričio 22 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų buvusio UAB „( - )“ direktoriaus A. M. veiksmų ir dėl UAB „( - )“ juridinio asmens kodas ( - ), veiksmų, prie pareiškimo yra pridedami dokumentai (1 t., b. l. 29-33, 41-44, 47-55).

19Iš 2014 m. balandžio 29 d. paviljono gamybos rangos sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp H. V. ir UAB „( - )“ atstovaujamos direktoriaus A. M. dėl paviljono statybos, kurio vertė yra 16 000 litų, sumokant 50 proc. avanso, t. y. 8 000 litų ir įsipareigojant darbus pradėti sekančią darbo dieną po avanso įmokos gavimo ir preliminariai baigti per 30-35 darbo dienas (1 t., b. l. 34-36).

20Iš AB „Swedbank“ 2014 m. spalio 28 d. išrašų matyti, kad H. V. atliko pavedimus į UAB „( - )“ banko sąskaitą (1 t., b. l. 37-39).

21Iš UAB „( - )“ 2014 m. rugpjūčio 1 d. garantinio rašto Nr. ( - ) matyti, jog UAB „( - )“ direktorius A. M. įsipareigoja užsakovui H. V. iki š. m. rugpjūčio 24 d. imtinai pagaminti ir pastatyti paviljoną pagal paviljono gamybos rangos sutartį, sudarytą 2014 m. balandžio 29 d. (1 t., b. l. 40).

22Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių matyti, kad nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „( - )“, į. k. ( - ), ieškovo H. V., a. k. ( - ), naudai 8 000 Lt negražinto avanso, 2 100 Lt žemės sklypo nuomos mokesčio, 5 363 Lt už padidėjusias paviljono statybos išlaidas, 576 Lt delspinigių, 235,39 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (16 274,39 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 411 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 45-46).

23Iš pateikto VĮ „Registrų centro“ duomenų apie UAB „( - )“ finansines ataskaitas matyti, jog, interaktyviai 2014 m. gegužės 30 d. buvo pateikta finansinė ataskaita už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 77).

24Iš 2014 m. vasario 1 d. paviljono gamybos rangos sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp D. N. individualios veiklos ir UAB „( - )“ atstovaujamos direktoriaus A. M. dėl paviljono statybos, kurio vertė yra 38 000 litų, sumokant 50 proc. avanso, t. y. 19 000 litų ir įsipareigojant darbus pradėti sekančią darbo dieną po avanso įmokos gavimo ir preliminariai baigti per 30-35 darbo dienas (1 t., b. l. 124-126).

25Iš 2014 m. rugpjūčio 21 d. paviljono gamybos rangos sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ atstovaujamos direktoriaus A. M. dėl kiosko, sudaryto iš trijų modulių, statybos, kurio vertė yra 40 000 litų, sumokant 50 proc. avanso, t. y. 20 000 litų ir įsipareigojant darbus pradėti sekančią darbo dieną po avanso įmokos gavimo ir preliminariai baigti iki spalio 30 d. (1 t., b. l. 155-158).

26Iš 2014 m. spalio 21 d. UAB „( - )“ raginimo-pretenzijos matyti, kad artėjant sutarties pabaigos terminui UAB „( - )“ jau kreipėsi į UAB „( - )“ prašydami parodyti, kaip vyksta gamybos darbai, tačiau po kreipimosi A. M. ėmė vengti, į telefono skambučius neatsakė, įmonės teritorijoje gaminamo kiosko nesimatė, todėl nesudarius galimybių apžiūrėti gaminamo kiosko ir įsitikinti, kad jis yra gaminamas, o taip pat nepagaminus pagal projektą kiosko iki sutartimi nustatytos 2014 m. spalio 30 d., užsakovas bus priverstas atsisakyti sutarties, reikalauti avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo iš UAB „( - )“ (1 t., b. l. 154).

27Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3836-866/2016 matyti, jog UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ) buvo iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 176; 3 t., b. l. 70-71).

28Iš ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. 2018 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas angaras, esantis adresu ( - ). Apžiūros metu pastate ir šalia jo esančioje teritorijoje dirbančių asmenų nerasta, įėjimo į angarą vartai užrakinti trejomis pakabinamos spynomis, kairėje pusėje stovi nebaigtas surinkti mėlynos spalvos paviljonas, įėjimo į paviljoną baltos spalvos durys apžiūros metu užrakintos. Tiek šalia paviljono, tiek šalia angaro ūkinė veikla nevykdoma (2 t., b. l. 16-19).

29Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog antstolė A. M. pateikė vykdomųjų bylų kopijas Nr. ( - ), kurią sudaro 52 lapai ir Nr. ( - ), kurią sudaro 109 lapai (2 t., b. l. 39-201).

30Pateikta civilinės bylos Nr. 2-45737-728/2015 kopija (3 t., b. l. 3-56).

31Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. gegužės 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog M. K. savanoriškai pateikė dokumentus, kurie reikšmingi ikiteisminiam tyrimui: 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2018 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2017 m. birželio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2016 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis (3 t., b. l. 84-103).

32Pateikti AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankų duomenys iš A. M. banko sąskaitų, esančių bankuose laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. (4 t., b. l. 6-20, 33-65).

33Pateiktas UAB „Paysera“ banko sąskaitos išrašas laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. (4 t., b. l. 73-74).

34Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo dėl banko sąskaitų, išduotų A. M. vardu, išrašu, esančių AB „SEB“ banke pateiktų duomenų analizės matyti, jog banko sąskaitoje Nr. ( - ) per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., banko sąskaitoje Nr. ( - ) per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jokių finansinių operacijų nevyko. Taip pat buvo nustatyta, kad banko sąskaita Nr. ( - ) yra kreditinė, pradinis likutis -62 279,58 Eur, įplaukų 10 138,52 Eur, išlaidų 00,00 Eur, galutinis likutis -52 141,06 Eur laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. buvo grąžintas kreditas po 1 448,36 Eur (5 000,90 Lt) sumą mokant kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. buvo mokamos palūkanos po 201,11 Eur (694,39 Lt). Nustatyta, kad banko sąskaitoje Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jokių finansinių operacijų nevyko, banko sąskaitoje Nr. ( - ) minėtu laikotarpiu kredito limitas buvo 1 000,00 Lt, pradinis ir galutinis likutis su kredito limitu buvo – 8,28 Lt ir jokių finansinių operacijų nevyko, kaip ir kitoje banko sąskaitoje Nr. ( - ). Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. banko sąskaitose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) jokių finansinių operacijų nevyko. Be kita ko, atlikus finansinių operacijų analizę banko sąskaitoje Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. kreditinėje banko sąskaitoje, kurioje pradinis likutis -52 141,06 Eur, įplaukų 52 141,06 Eur, galutinis likutis 00,00 Eur, vyko finansinės operacijos, nesusijusios su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis, kaip ir kitoje banko sąskaitoje Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. iš viso buvo įplaukų 5 793,44 Eur, išlaidų -5 793,44 Eur, galutinis likutis 00,00 Eur, finansinės operacijos vyko finansinės operacijos, nesusijusios su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis. H. V. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. per tris kartus į UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), kurios direktoriumi buvo A. M., banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė iš viso 8 000,00 Lt, iš šios banko sąskaitos buvo išgryninta 7 900,00 Lt. (4 t., b. l. 66-68).

35Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktos UAB „( - )“ ir A. M. banko sąskaitų išrašų analizės matyti, jog gavus UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), priklausančios atskaitomosios banko sąskaitos Nr. ( - ) išklotinę, esančią AB „Swedbank“ banke už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir atlikus piniginių operacijų analizę buvo nustatyta, kad 2014 m. balandžio 30 d. H. V. atliko piniginių lėšų pervedimą į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą 3 000 Lt sumai, 2014 m. gegužės 1 d. iš tos pačios sąskaitos H. V. atliko pavedimą į UAB „( - )“ priklausančią banko sąskaitą 2 000 Lt sumai ir 2014 m. gegužės 5 d. atliko pavedimą 3 000 Lt sumai, iš viso į UAB „( - )“ banko sąskaitą pervedė 8 000 Lt sumą. Toliau atlikus analizę buvo nustatyta, kad iš UAB „( - )“ minėtos banko sąskaitos 2014 m. gegužės 2 d. AB „Swedbank“ padalinyje, esančiame adresu ( - ) buvo atliktas grynųjų pinigų išėmimas 2 000 Lt (579,24 Eur) sumai, 2014 m. gegužės 5 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), buvo atliktas grynųjų pinigų išėmimas 3 000 Lt (868,86 Eur) sumai, 2014 m. gegužės 5 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), buvo atliktas grynųjų pinigų išėmimas 2 000 Lt (579,24 Eur) sumai, 2014 m gegužės 9 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), buvo atliktas grynųjų pinigų išėmimas 800 Lt (231,70 Eur) sumai ir 2014 m. gegužės 12 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresus ( - ), buvo atliktas grynųjų pinigų išėmimas 100 Lt (28,96 Eur) sumai. 2014 m. gegužės 14 d. buvo atliktas atsiskaitymas 78,74 Lt sumai prekybos centre „Senukai“, esančio ( - ) ir 2014 m. gegužės 21 d. buvo atliktas atsiskaitymas 8,90 Lt sumai parduotuvėje UAB „( - )“, esančioje ( - ). Pagal atliktus įmokėjimus į UAB „( - )“ priklausančią banko sąskaitą ir išmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad iš H. V. pervestos 8000 Lt sumos, 7 912,36 Lt suma buvo išgryninta įvairiuose AB „Swedbank“ padaliniuose, o 87,64 Lt suma buvo panaudota prekėms įsigyti. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. buvo panaudota 8 000 Lt suma iš UAB „( - )“ banko sąskaitos, kurios dydis sutampa su H. V. pervestomis piniginėmis lėšomis dalimis į UAB „( - )“ banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. (4 t., b. l. 69-71).

36Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. gegužės 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog M. K. savanoriškai pateikė dokumentus, kurie reikšmingi ikiteisminiam tyrimui: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis (3 t., b. l. 84-103).

37Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo dėl banko sąskaitų, išduotų A. M. vardu, išrašų, esančių UAB „Paysera“ banke pateiktų duomenų analizės matyti, jog susipažinus su atliktomis finansinėmis operacijomis, nustatyta, kad piniginių lėšų judėjimas sąskaitoje vyko laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 21 d., tačiau tai nėra susiję su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis ir nusikaltimų tyrimo laikotarpiu (4 t., b. l. 77-78).

38Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės T. K. 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 1401-(5750)-IS1-2053 nurodoma, kad pagal pateiktus tyrimui dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. rugsėjo 5 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, nes VĮ „Registrų centras“ pateikta šio laikotarpio finansinė atskaitomybė, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentai ir suvestiniai apskaitos registrai neišsaugoti ir tyrimui nepateikti, todėl negalima nustatyti finansinės atskaitomybės sudarymo teisingumo. Taip pat už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, nes ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuotas, buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti, suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta bei nepateikta VĮ „Registrų centras“. UAB „( - )“ tvarkant buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 17, 21 straipsnių reikalavimų. Be kita ko, nesilaikyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies, 7, 15 straipsnio 1, 9, 12 dalių, nes UAB „( - )“ nesudarė ir nepateikė VĮ „Registrų centras nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31d. laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinio, sudaryto pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis, kuriame būtų teisingai parodytas įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos, pinigų srautai. Nesilaikyta ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3, 4 ir 16 punktų reikalavimų, nes UAB „( - )“ iš atskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“ buvo išimta grynais pinigais iš bankomatų ir Perlo terminalo 35 210 Lt (10 197,52 Eur), įnešta grynai į bankomatus 2 100 Lt (608,20 Eur), tačiau grynųjų pinigų išėmimas ar įnešimas nebuvo įforminamas kasos pajamų ir išlaidų orderiais ir nebuvo tvarkoma kasos knyga. Dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ trumpalaikio turto, t. y. grynųjų pinigų likučio ir grynųjų pinigų panaudojimo. Išvadoje konstatuotina, kad minėtos įmonės norminių aktų laikymąsi tvarkant buhalterinę apskaitą turėjo užtikrinti vadovas ir vyriausiasis buhalteris arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar savarankiškai teikiantis asmuo. Tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. UAB „( - )“ vadovas A. M. neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo – nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „( - )“ vadovas R. S. neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, neišsaugojo bendrovės apskaitos dokumentų, Juridinių asmenų registrui nepateikė įmonės finansinių ataskaitų rinkinio ir neparengė metinio pranešimo – tuo nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnio ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktų reikalavimų (4 t., b. l. 80-85).

39Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto T. K. paaiškinimų protokolo matyti, kad įmonės dokumentai pagal įmonės dokumentų ir pinigų priėmimo-perdavimo aktą (kuriame įformintas įmonės antspaudo, buhalterinės apskaitos dokumentų-kasos, sąskaitų, orderių, balansų, kitos finansinės įmonės antspaudo, kitos finansinės dokumentacijos) ir įmonės kasoje buvusių 28 000 Lt perdavimas R. S. buvo įformintas UAB „( - )“ buvusio direktoriaus A. M. vardu. Dėl šių priežasčių laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 5d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti minėtos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos dokumentai ir suvestiniai apskaitos registrai tyrimui buvo nepateikti ir neišsaugoti, nes pagal ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esančias apklausas matyti, jog šie dokumentai buvo ir apklausų metu buvo parodyta, kad buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti minėtos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nes ūkinės operacijos buvo vykdomos, tai matyti pagal atsiskaitomosios sąskaitos banko išrašą, tačiau buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuotas, tai matyti pagal VĮ „Sodra“ duomenis. Taip pat iš Sodros duomenų matyti, kad buvo tik vienas darbuotojas R. Š.. Nėra duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu būtų pasamdyta įmonė, teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas. Apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti, suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos, finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta bei pateikta VĮ „Registrų centras“. Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą matyti, jog nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. direktoriumi buvo A. M., o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos registruotas R. S.. Pažymėtina, jog VĮ „Registrų centras“ duomenys nesutampa su VĮ „Sodra“ duomenimis dėl darbo pradžios ir pabaigos. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi, vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip, o ne nuo Sodroje pateiktos informacijos datos. Tai, kad A. M. nebuvo įdarbintas laiku ir nebuvo išdarbintas laiku, nėra pagrindas remtis Sodros duomenimis dėl jo vadovavimo laikotarpio. Pagrindinis dokumentas, kuris turi teisinę galią yra akcininkų sprendimai dėl vadovų paskyrimo, kuriais remiantis daromi įrašai VĮ „Registrų centras“. Konkrečiai nurodyti įmonėje tvarkomų registrų pavadinimo negalima, nes įmonė pati pasirenka registrų formą ir pavadinimą, t. y. ji pati gali pasirinkti tipinį buhalterinės apskaitos vedimą arba laisvos formos, tačiau pagrindinis reikalavimas yra apskaitos dokumentus registruoti taikant dvejybinį įrašą – vienos sąskaitos sumažėjimą ir kitos sąskaitos padidėjimą (debitas/kreditas) (4 t., b. l. 88-90).

40Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. liepos 9 d. kratos protokolo matyti, kad užėjus į butą, patalpoje, esančioje Nr. 1 (iš viso patalpų 4), kairėje pusėje esančioje spintoje buvo rasti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai: PVM sąskaitos-faktūros su kvitais Nr. ( - ), ( - ), vertybinių popierių sąskaitos formos, 2013 m. rugsėjo 24 d. įgaliojimas, UAB „( - )“ akcininko sąrašas, vienintelio akcininko sprendimai, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2013 m. rugsėjo 25 d. dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktas, 2014 m. rugsėjo 1 d. vienintelio akcininko sprendimas, 2014 m. gegužės 1 d. pranešimas apie ketinimą parduoti nuosavybės teise turimas UAB „( - )“ akcijas, 2014 m. birželio 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2014 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimas, R. S. asmens tapatybės kortelės kopija (5 t., b. l. 49-72).

41Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra dokumentai, rasti kratos metu pas A. M., kurie turi reikšmės tyrimui (5 t., b. l. 73-74).

42Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti UAB „( - )“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų dokumentų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos ir išplėstinį išrašas, kuriame nurodyti duomenys apie UAB „( - )“ (5 t., b. l. 146-208).

43Iš 2019 m. sausio 25 d. bankroto administratoriaus M. K. atsakymo dėl duomenų pateikimo matyti, jog 2017 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1608-866/2017 nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad „įmonės turtas ir (ar) dokumentai teikti tik už 2013 metus, kaip buvo panaudoti gauti avansiniai mokėjimai duomenų nepateikta, kaip ir nėra duomenų kur buvo panaudoti išgryninti grynieji pinigai iš įmonės sąskaitos, ir tai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad įmonės buhalterija buvo tvarkoma netinkamai, ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o įmonės valdymo organai netinkamai vykdė savo pareigas susijusias su įmonės valdymu. Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu“; bei „teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos buvo išgryninta 17 208, 06 EUR, nesant duomenų apie šių lėšų panaudojimą įmonės tikslams, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą apie atsakovo kaltus veiksmus, bei priežastinį ryšį su atsiradusia žala“. Taip pat BUAB „( - )“ bankroto procedūros buvo baigtos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, pabaigus bankroto procedūras, įmonė išregistruota, todėl kreditoriaus H. V., kaip ir kitų kreditorių reikalavimai, sugrąžinti iš įmonės nėra. Be kita ko, 2016 m. birželio 17 d. buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. eB2-3836-866/2016. Kadangi neturint įmonės apskaitos dokumentų nebuvo galimybės tiksliai nustatyti, kuriam iš vadovų vadovaujant padaryta žala, atsakovai įtraukti buvo tiek A. M., tiek R. S., kurie teikė prašymus, dalyvavo 2018 m. gruodžio 1 d. ir kituose posėdžiuose, akivaizdu, kad apie iškeltą bylą atsakovai informuoti tinkamai, tačiau administratoriui jokie dokumentai per visą bankroto procedūra perduoti nebuvo, A. M. su administratoriumi nebendravo, informacijos neteikė, susisiekęs nebuvo, todėl tikslios nemokumo datos nustatyti galimybių nėra, buvo vadovaujamasi viešai prieinamais duomenimis (6 t., b. l. 114-116).

44Iš teismui pateiktų H. V. siųstų el. pašto laiškų A. M. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. ir A. M. siųstų e. laiškų H. V. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. matyti, jog vyko bendravimas dėl paviljono statybos, buvo siunčiama sutartis, eskizai, aptariamos sutarties sąlygos ir kitos detalės (6 t., b. l. 121-140).

45Iš teismui pateikto 2019 m. vasario 21 d. civilinio ieškovo H. V. patikslinto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo matyti, jog prašoma priteisti 5 717,46 Eur suma (6 t., b. l. 170-171).

46Iš 2019 m. vasario 21 d. A. M. pateiktų dokumentų matyti H. V. pasiteiravimas, A. M. bendravimas su architekte ( - ), kasos išlaidų orderis dėl algos išmokėjimo darbuotojui R. Š., medžiagų iš Lenkijos įmonės įsigijimo kvitas, vienintelio akcininko sprendimas, sąskaita iš „Registrų centro“ už duomenų pakeitimą, duomenys apie UAB „( - )“ akcininką, vienasmenį valdymo organą (6 t. b. l. 172-188).

47Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

48Sukčiavimo sudėtis numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šie požymiai alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Sukčiavimo objektyvusis požymis – veika, pasireiškia apgaulės panaudojimu ir svetimo turto įgijimu. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

49Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, nepaisant to, kad pasitvirtino ne visos kaltinime nurodytos faktinės bei subjektyviąją pusę apibūdinančios aplinkybės. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

50Teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčas dėl daugumos A. M. pareikštame kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių. Antai, kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme parodė, jog išties būdamas UAB „( - )“ akcininku ir direktoriumi, šios įmonės vardu su H. V., atstovaujančiu „( - )“, pasirašė 16 000 Lt (4 633,92 Eur) sumai 2014 m. balandžio 29 d. sutartį dėl paviljono gamybos rangos, kurią įsipareigojo įvykdyti preliminariai per 30-35 dienas nuo pasirašymo dienos, po to mokėjimų pavedimais į UAB „( - )“ banko sąskaitą pagal minėtą sutartį gavo 8 000 Lt avansą, kurį per kelis kartus išsigrynino, ar kitaip išleido ir gavęs minėtą pinigų sumą, sutartyje nurodytų darbų neatliko bei H. V. gautos 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumos negrąžino. Pirmiausia iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „( - )“ direktoriumi nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo A. M. (3 t., b. l. 72), o nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d. jis veikė pagal įgaliojimą ir iš esmės laikinai ėjo direktoriaus pareigas bei turėjo visas įmonei valdyti reikalingas teises (5 t., b. l. 70-71). Pirmiau nurodytos aplinkybės matyti ir iš proceso eigoje iš esmės nuoseklių nukentėjusiojo H. V. ir liudytojos J. V. parodymų, kurie apklausti teisme detaliai išdėstė sutarties sudarymo aplinkybes bei bendravimo su kaltinamuoju A. M. ypatumus. Be to, sutartų darbų apimtys ir terminai matyti iš 2014 m. balandžio 29 d. paviljono gamybos rangos sutarties, kuri patvirtina, jog ji buvo sudaryta tarp H. V. ir UAB „( - )“ atstovaujamos direktoriaus A. M. dėl paviljono, kurio išmatavimai 5x2 ir 5x2,4, statybos, o jo vertė yra 16 000 Lt, sumokant 50 proc. avanso, t. y. 8 000 litų ir įsipareigojant darbus pradėti sekančią darbo dieną po avanso įmokos gavimo ir preliminariai baigti per 30-35 darbo dienas (1 t., b. l. 34-36). Tai, kad A. M. pavedimais į UAB „( - )“ sąskaitą iš H. V. gavo 8 000 Lt matyti iš pavedimų kopijų (1 t., b. l. 37-39, 148-150). Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2018 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo, kuriame aprašyta atlikta UAB „( - )“ ir A. M. banko sąskaitų išrašų analizė, kuri, be kita ko, rodo, jog 2014 m. balandžio 30 d. H. V. atliko piniginių lėšų pervedimą į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą 3 000 Lt sumai, 2014 m. gegužės 1 d. iš tos pačios sąskaitos H. V. atliko pavedimą į UAB „( - )“ priklausančią banko sąskaitą 2 000 Lt sumai ir 2014 m. gegužės 5 d. atliko pavedimą 3 000 Lt sumai, iš viso į UAB „( - )“ banko sąskaitą pervedė 8 000 Lt sumą, o A. M. iš šios UAB „( - )“ banko sąskaitos 2014 m. gegužės 2 d. išgrynino 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m. gegužės 5 d. išgrynino 3 000 Lt (868,86 Eur) sumai, 2014 m. gegužės 5 d. išgrynino 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m gegužės 9 d. išgrynino 800 Lt (231,70 Eur) ir 2014 m. gegužės 12 d. išgrynino 100 Lt (28,96 Eur) sumai, o 2014 m. gegužės 14 d. atliko atsiskaitymą 78,74 Lt sumai prekybos centre „( - )“, 2014 m. gegužės 21 d. atliko atsiskaitymą 8,90 Lt sumai parduotuvėje UAB „( - )“. Visumoje pagal atliktus įmokėjimus į UAB „( - )“ priklausančią banko sąskaitą ir išmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad iš H. V. pervestos 8 000 Lt sumos, 7 912,36 Lt suma buvo išgryninta įvairiuose AB „Swedbank“ padaliniuose, o 87,64 Lt suma buvo panaudota prekėms įsigyti, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. buvo panaudota 8 000 Lt suma iš UAB „( - )“ banko sąskaitos, kurios dydis sutampa su H. V. pervestomis piniginėmis lėšomis dalimis į UAB „( - )“ banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. (4 t., b. l. 69-71).

51Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis A. M. neneigė, kad sudarė su H. V. sutartį dėl paviljono statybos, kad pagal šią sutartį į UAB „( - )“ sąskaitą H. V. pervedė 8 000 Lt, kad būtent jis išgrynino ir kitaip išleido pirmiau paminėtus, iš H. V. gautus pinigus. Vis tik A. M. tvirtino, kad jokio sukčiavimo nedarė, iš anksto neplanavo apgaule pasisavinti nukentėjusiojo pinigų. Pasak A. M., jo veikla nebuvo fiktyvi, įmonė UAB „( - )“ realiai vykdė paviljonų gamybos veiklą, o iš H. V. gautus 8 000 Lt jis naudojo būtent šiai veiklai, t. y. medžiagoms pirkti, algoms mokėti, buvo ir pavedimais naudota, ir grynais. Dažniausiai leisdavo grynais, nes važiuojant pirkti prekių į Lenkiją taip labiau apsimokėdavo. Paviljono H. V. nepadarė, nes darydamas kitos klientės – D. N. paviljoną, jis išleido daugiau pinigų nei jų gavo – buvo išleista apie 38 000 Lt, o gavo 19 000 Lt, buvo nupirkta dalis medžiagų, pinigai sumokėti, o užsakovo (D. N.) nuomonė vis keisdavosi, todėl jis nesugebėjo pabaigti pastarosios paviljono. Tikėjosi, kad kai pabaigs D. N. paviljoną, greitai pabaigs ir H. V. paviljoną, nes kai buvo sudaryta sutartis su pastaruoju, D. N. paviljonas dar nebuvo pabaigtas. Tačiau kai D. N. atsisakė savo užsakymo, jis buvo išleidęs pinigus, be to, pabrango medžiagos, todėl neturėjo finansinių galimybių pabaigti ir H. V. paviljono.

52Pirmiau išdėstyti A. M. parodymai leidžia spręsti, kad pirmiausia jis tvirtina, jog iš H. V. gautus pinigus išgrynino ir naudojo ne savo naudai, o įmonės veiklai, antra – neigia panaudojęs apgaulę prieš nukentėjusįjį H. V., tačiau tvirtina, kad tokia situacija susiklostė nepalankiai susiklosčius verslo aplinkybėms. Kitaip tariant, A. M. ginčija kaltinime nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esminį požymį – apgaulę, kartu nesutinka pasisavinęs svetimą turtą savo naudai ir tvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusiojo H. V. tiesiog susiklostė rangos civiliniai teisiniai santykiai.

53Teismas tokiais kaltinamojo A. M. parodymais remiasi tik iš dalies, t. y. tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai, tačiau kitą jų dalį atmeta, kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją.

54Apibendrinant A. M. pareikšto kaltinimo esmę pastebėtina, kad šioje byloje jis iš esmės kaltinamas tuo, kad turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojo apgaulę prieš nukentėjusįjį H. V. ir užvaldė pastarajam priklausančius 8 000 Lt (svetimo turto įgijimas apgaule), kuriuos šis buvo pervedęs pagal sudarytą 2014 m. balandžio 29 d. rangos sutartį, o vėliau darbų pagal 2014 m. balandžio 29 d. rangos sutartį neatliko bei nukentėjusiajam H. V. pagal minėtą sutartį gauto 8 000 Lt (2 316,96 Eur) avanso negražino, slapstydamasis, vengdamas susitikimų, antstoliams vykdant sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-39070-728/2014 dėl turtinės žalos priteisimo nurodydamas klaidingus gyvenamosios vietos adresus, taip apsunkindamas H. V. galimybę civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistas teises (apgaule išvengė turtinės prievolės). Taigi, BPK 255 straipsnio 1 dalies prasme, būtent BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – svetimo turto įgijimas apgaule ir turtinės prievolės išvengimas apgaule, apibrėžia įrodinėjimo ribas šioje baudžiamojoje byloje.

55Teismo vertinimu, byloje iš esmės nėra įrodytas objektyvusis BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – svetimo turto įgijimas apgaule, o kartu ir kai kurios lydinčios subjektyviąją šios nusikalstamos veikos pusę apibūdinančios aplinkybės, t. y. tai, kad „A. M., turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų su individualios veiklos H. V. „( - )“, pažymėjimo Nr. ( - ), adresas ( - ), dėl paviljono gamybos nevykdys, pasinaudodamas UAB „( - )“, kurios direktoriumi buvo, apgaule užvaldė (kitaip tariant įgijo) H. V. turtą – 8 000 Lt.“ ir „...tokiais veiksmais savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad H. V. priklausančios pinigų sumos negrąžins“. Šiame kontekste teismas pažymi, kad byloje nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad įmonė UAB „( - )“ tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryta sutartis su H. V., realiai vykdė tokio pobūdžio ūkinę komercinę veiklą. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia spręsti, kad sudarant sutartį su H. V. kaltinamasis A. M. realiai bandė vykdyti paviljonų statybos veiklą ir neturėjo išankstinės tyčios padaryti sukčiavimą. Antai pats kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme parodė, kad įmonė realiai vykdė paviljonų gamybos ūkinę-komercinę veiklą, turėjo keletą užsakymų, kuriuos bandė įgyvendinti. Tai iš esmės patvirtino liudytoja D. N., kuri apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. vasario 1 d. sudarinėjo sandorį su UAB „( - )“, atstovaujama A. M., dėl prekybinio paviljono statybos, pervedė jam avansą. Vėliau nesulaukus iš A. M. realaus rezultato, jos sūnus vyko pažiūrėti kaip vyksta darbai. Nuvažiavę jos du sūnūs, vyras ir statybininkas nieko neberado, tik A. M. buvo išgėręs, laukė, rodė kioską, ten buvo tik strypai. Tokius jos parodymus patvirtino ir detalizavo apklausiamas teisme ir jos sūnus G. N., kurio teigimu, jis buvo nuvažiavęs porą kartų pažiūrėti kaip vyksta darbai, pirmą kartą balandžio mėnesio viduryje nuvažiavo ir rado A. M., bendravo su juo, šis prašė dar 7 000 litų, rodė kioską, kuris atrodė varganai, nors jau turėjo būti baigiamas, o ten dar sienų nebuvo. Po to vėl važiavo, kai prižadėjo, kad tikrai pabaigs, kažkur po 1-2 savaičių. Antrą kartą buvo dar kažkas padaryta, lyg ir sienos uždėtos, bet sukrypęs, varganai atrodė. Pažymėtina, kad ir liudytojas R. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo A. M. įmonėje UAB „( - )“ nuo 2014 m. gegužės mėnesio neoficialiai, o nuo birželio 2 d. iki rugpjūčio 27 d. oficialiai, atliko šaltkalvio ir montavimo darbus. Pirmomis darbo dienomis buvo darbų planai, angare buvo pradėtas beveik surinktas kiosko rėmas, turėjo surinkti viską, sumontuoti, suvirinti rėmus, duris. Kai atėjo dirbti, kiosko rėmai daugmaž buvo surinkti. Pagal užduotis turėjo kioską pagaminti iki liepos mėnesio pabaigos, bet to padaryti nepavyko, nes trūko investicijų, įrangos, teko savo aparatūrą atsivežti. Medžiagų daugmaž galėjo užtekti, kiek jų buvo, tik nebuvo su kuo klijuoti. Buvo gal kartą atvažiavęs užsakovas su delegacija apžiūrėti kiosko, kartu buvo ir dar du vyrai, vienas senesnis ir jaunesnis, buvo priekaištai sakomi direktoriui, kad vėluoja su terminais, o po to vadovas sakė, kad gal spės susitvarkyti, nes tuo metu kiosko buvo padaryta apie 60-70 procentų. Be to, iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais ir nuotraukų (1 t., b. l. 138-142) taip pat matyti, kad objektyviai būtent D. N. paviljonas buvo pradėtas gaminti. Pažymėtina, kad apklausiamas teismo posėdyje G. N. iš esmės neneigė, kad angare matytas pradėtas gaminti paviljonas atitiko su D. N. sudarytoje sutartyje numatytus išmatavimus ir kitus požymius (1 t., b. l. 124-126). Teismas pažymi, kad teismo posėdyje A. M. pateikė lenkų kalba surašytas aktualaus laikotarpio (2014 m. liepos 9 d.) krovinio važtaraščius, kuriuose nurodyta, jog užsakovui UAB „( - )“ pristatytini langai iš Lenkijos (6 t., b. l. 187-188). Pažymėtina, kad ir kratos pas A. M. metu rastos PVM sąskaitos faktūros UAB „( - )“ vardu, kurios surašytos 2014 m. gegužės 9 d. (5 t., b. l. 54-55). Be to, iš nukentėjusiojo H. V. atstovo pateiktų susirašinėjimų elektroniniais laiškais taip pat matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju derino sutarties pasirašymą, siuntė brėžinius (6 t., b. l. 120-140), kuriuos užsakė pas architektę liudytoją J. B.. Pastaroji liudytoja taip pat apklausiama teisme parodė, kad tuo laikotarpiu bendravo su A. M., jis jai buvo atsiuntęs keletą klientų, tačiau vėliau jis apgavo jos dėdę, pasisavino jo pinigus, todėl bendradarbiavimas nutrūko. Pastarieji įrodymai teismui palieka per daug abejonių sprendžiant dėl A. M. išankstinės tyčios padaryti sukčiavimą H. V. atžvilgiu, todėl teismas, laikydamasis in dubio pro reo principo, neturi teisinio pagrindo spręsti, kad dar prieš sudarant 2014 m. balandžio 29 d. sutartį su H. V., kaltinamasis jau žinojo, jog jos nevykdys. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis teismas, kaip neįrodytas šalina iš kaltinimo formuluotes „turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų su individualios veiklos H. V. „( - )“, pažymėjimo Nr. ( - ), adresas ( - ), dėl paviljono gamybos nevykdys, pasinaudodamas UAB „( - )“, kurios direktoriumi buvo, apgaule užvaldė H. V. turtą“ ir „tokiais veiksmais savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad H. V. priklausančios pinigų sumos negrąžins“.

56Vis dėlto, pažymėtina, kad net ir pašalinus iš kaltinimo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – svetimo turto įgijimą apgaule, byloje pakanka įrodymų, kad A. M. realizavo kitą kaltinime nurodytą šios nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. apgaule išvengė turtinės prievolės. Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar sutarties nevykdymo fakto, jei toks nevykdymas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu), nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-152/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje pakanka įrodymų, kad A. M. UAB „( - )“ vardu sudarius su H. V. 2014 m. balandžio 9 d. sutartį dėl paviljono gamybos, gavus iš nukentėjusiojo 8 000 Lt avansą ir vėliau kilus finansinių sunkumų, susiformavo tyčia išvengti turtinės prievolės pagaminti paviljoną, arba grąžinti nukentėjusiajam sumokėtą 8 000 Lt avansą. Tam jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis H. V., liudytoja J. V. proceso eigoje nuosekliai parodė, kad po 2014 m. balandžio 29 d. sutarties sudarymo praėjus neilgam laiko tarpui ėmus domėtis, kaip vyksta darbai, kaltinamasis A. M. vis sakydavo, kad dar negauna kažkokių medžiagų, vėliau, kai jie norėjo apžiūrėti, kaip vyksta darbai, jis pradėjo nebeatsakinėti, o jeigu atsakydavo, tai sakydavo, kad vis kažko negauna, po to galiausiai pradėjo neatsiliepinėti. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad A. M. buvo pradėjęs gaminti H. V. paviljoną. Priešingai, liudytojas R. Š., kuris dirbo UAB „( - )“ parodė, kad tuo metu, kai dirbo, negirdėjo, kad būtų užsakymas dar vienam kioskui, nors ir buvo kažkokių medžiagų. Tokie liudytojo parodymai leidžia tik spręsti, kad A. M. realiai medžiagų turėjo dar nebaigtam D. N. paviljonui, tačiau H. V. paviljono net nepradėjo gaminti, todėl vengė bendravimo. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo H. V. parodymų taip pat matyti, kad jam atvykus pažiūrėti kaip vyksta darbai, jo paviljonas dar net nebuvo pradėtas, nes angare gaminamo paviljono išmatavimai buvo didesni. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad po sutarties sudarymo 2014 m. balandžio 29 d. A. M. nepradėjo gaminti paviljono, tačiau ėmė vengti nukentėjusiojo, siekdamas išvengti pareigos įvykdyti sutartimi prisiimtą turtinę prievolę. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis H. V., tiek liudytoja J. V. apklausiami teisme parodė, kad jiems vis sunkiau pavykdavo susisiekti su kaltinamuoju. Taigi kaltinamasis vengė bendrauti, ėmė slapstytis, vengė susitikti, keitė telefono numerius. Pažymėtina, kad apie tai, jog A. M. keitė numerius, patvirtino ir liudytojas R. S.. Pasak nukentėjusiojo H. V., vis tik pavykus susitikti su A. M. 2014 m. rugpjūčio 1 d. paaiškėjo, kad nieko nepadaryta, tada būtent 2014 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamasis pasirašė naują įsipareigojimą iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. pagaminti ir pristatyti paviljoną (1 t., b. l. 40), kurio taip ir neįvykdė. Šiame kontekste teismas pažymi, kad šį įsipareigojimą kaltinamasis A. M. pasirašė žinodamas, jog jo neketina įvykdyti, kadangi dar 2014 m. gegužės 1 d. buvo surašytas akcininko ketinimas parduoti UAB „( - )“ akcijas, o 2014 m. birželio 1 d. pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su R. S. (5 t., b. l. 67-69). Tai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad kaltinamasis bendraudamas su nukentėjusiuoju H. V., duodamas jam pažadus vis tik pagaminti užsakytą paviljoną, vengdamas susitikti ir bendrauti, siekė tik gauti papildomo laiko tam, kad nutrauktų teisnius ryšius su įmone UAB „( - )“ ir išvengtų turtinės prievolės pagaminti paviljoną, ar grąžinti nukentėjusiajam 8 000 Lt avansą. Pažymėtina, kad net ir po 2014 m. rugsėjo 1 d., kai įmonė buvo parduota R. S., kaltinamasis A. M. ir toliau veikė įmonės vardu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pagal įgaliojimą ir iš esmės laikinai ėjo direktoriaus pareigas bei turėjo visas įmonei valdyti reikalingas teises (5 t., b. l. 70-71). Nepaisant to, antstoliams vykdant sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-39070-728/2014 dėl turtinės žalos priteisimo iš skolininko UAB „( - )“, nurodydavo klaidingus gyvenamosios vietos adresus. Tai iš esmės patvirtino liudytoja antstolė A. M., kuri apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „( - )“ žino, vykdė išieškojimą iš šios įmonės: dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį 2014 m. rugsėjo 17 d. Nr. L2-3907-728/2014 ir iš UAB „( - )“ H. V. naudai, buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-45737-728/2014. Ieškojo skolininko turto, tikrino registrus, vyko į ( - ), nes H. V. informavo, kad turėtų būti turto, tačiau nuvykus ten UAB „( - )“ ir jo turto nerado. Nuvykus, kur galėjo būti UAB „( - )“, angaras buvo užrakintas, o kam angaras priklausė, nežino. UAB „( - )“ registruotu vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, bandė susisiekti su įmonės vadovu, siuntė registruotus laiškus, laiškas grįžo su žyma, kad netikslus adresas, rašė el. laišką adresu ( - ), atsakymo negavo. Byloje yra du A. M. tel. Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), tai galbūt ji pati, ar jos darbuotojai skambino, tačiau susisiekti su juo nepavyko. Taigi, A. M. net ir po 2014 m. rugsėjo 5 d. veikdamas įmonės vardu pagal įgaliojimą (5 t., b. l. 70-71) ir toliau sudarė kliūtis H. V. apginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Maža to, teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai įrodymų apie tai, kad UAB „( - )“ R. S. buvo parduota fiktyviai. Būtent tai parodė R. S. apklausiamas teismo posėdyje, kuriame teigė, kad jam A. M. užrašė firmą UAB „( - )“, nes sakė, kad nieko jam nebus, perrašys firmą ir kas mėnesį mokės po 200 litų. Kažkiek laiko mokėjo, po to nustojo ir atėjo didžiulės baudos. Kai vyko firmos perrašymas, jis stovėjo prie baro, o A. M. priėjo ir paklausė ar nori, kad jam perrašytų firmą – perrašė ją, davė kažkokius dokumentus, parašus padėjo, buvo apsvaigęs, nes ilgai gėrė ir ant ko pasirašė nežino. Tik parodė, kur pasirašyti, tačiau neskaitė, ką pasirašinėjo. Pažymėtina, kad būtent faktas, jog įmonės realus vadovas buvo būtent A. M., nustatyta ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendime, kuriuo konstatuota, kad UAB „( - )“ bankrotas buvo tyčinis, o tikrasis jos vadovas buvo ne R. S., o A. M. (3 t., b. l. 98-101). Teismas pastebi ir tai, kad A. M. parodymai apie tai, kad jis pardavė UAB „( - )“ R. S. ir tolesnė jos veikla bei skolos jam nebuvo įdomios, nėra įtikinami, kartu ir nelogiški. Pažymėtina, kad pats A. M. parodė, kad liudytojai D. N. atsisakius pirkti jos užsakytą paviljoną, jis jį pardavė kitiems asmenims, o gautus pinigus 28 000 Lt perdavė R. S., kaip naujam įmonės savininkui. Būtent tai nurodyta pinigų ir įmonės dokumentų perdavimo – priėmimo akte (5 t., b. l. 21), kuriame nurodyta, jog R. S. perėmė 28 000 Lt. Pirmiausia pastebėtina, kad A. M. negalėjo įvardinti, kam pardavė minėtą paviljoną, antra, paminėtas pinigų perdavimo aktas be datos, todėl teismas negali patikrinti, kada jis realiai surašytas. Trečia, toks kaltinamojo elgesys, žinant įtemptus jo santykius dėl pinigų grąžinimo ar įpareigojimų įvykdymo su nukentėjusiuoju H. V., nėra logiškas ir įtikinamas, kadangi jų visiškai būtų pakakę padengti įsiskolinimą, o tai, įvertinus faktą, jog jis tuo metu veikė UAB „( - )“ vardu pagal įgaliojimą (5 t., b. l. 70-71), buvo jo pareiga. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo A. M. parodymais, jog jam po įmonės pardavimo buvo nebeįdomu įmonės skolos ir veikla, kadangi kratos metu pas jį buvo rasta ir PVM sąskaita-faktūra, kuri surašyta jau tuo metu (2014 m. spalio 10 d.), kai jis buvo fiktyviai pardavęs įmonę (5 t., b. l. 56-57). Teismas pažymi, kad pirmiau aptarti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, kad A. M. tyčia išvengti turtinės prievolės pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį su H. V. susiformavo po šios sutarties sudarymo ir jis apgaulę naudojo ne įtraukdamas nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengdamas pareigos vykdyti prievolę. Kaip jau minėta, teismų praktikoje išaiškinta, jog tokiais atvejais apgaulė gali reikštis neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-224/2008 2K-203/2010, 2K-265/2011 ir kt.). Šiuo atveju pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad A. M. slapstydamasis, vengdamas susitikimų, antstoliams vykdant sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-39070-728/2014 dėl turtinės žalos priteisimo nurodydamas klaidingus gyvenamosios vietos adresus, apsunkino nukentėjusiajam H. V. galimybę civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistas teises. Maža to, sukėlė įmonės UAB „( - )“ tyčinį bankrotą, paslėpė buhalterinius dokumentus (bus aptarta vėliau). Tokie kaltinamojo A. M. veiksmai pripažintini apgaule, leidusia išvengti jam prievolės, todėl jo veika teisingai tyrimo metu kvalifikuota ne kaip civiliniai teisiniai santykiai, o kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

57Atitinkamai teismas pažymi, kad kaltinime tiesiogiai nurodytas tik BK 182 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis – svetimo turto įgijimas, tačiau neįvardintas objektyvusis požymis turtinės prievolės išvengimas, tačiau pastarojo požymio esmė kaltinime, nors ir gana lakoniškai, tačiau atskleista jį aprašant konkrečiais pirmiau nurodytais veiksmais, todėl teismas tik patikslina, kurį objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį realizavo kaltinamasis A. M..

58Teismas, įvertinęs pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į paminėtas iš kaltinimo šalintinas aplinkybes, konstatuoja, kad:

59A. M. nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), akcininku ir direktoriumi, o nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d., pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimą laikinai eidamas direktoriaus pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonei, turėti parašo teisę, naudoti įmonės antspaudą ir atlikti reikiamus veiksmus, išvardintus įgaliojime, susijusius su įmonės valdymu, 2014 m. balandžio 29 d., atstovaudamas UAB „( - )“ ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, su individualios veiklos H. V. „( - )“, atstovaujamu H. V., pasirašė Paviljono gamybos rangos sutartį dėl paviljono gamybos rangos 16 000 Lt (4 633,92 Eur) sumai, kurią įsipareigojo įvykdyti preliminariai per 30-35 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, o atlikus darbus, pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą bei galutines PVM sąskaitas-faktūras, dėl to H. V. iš jam priklausančios banko sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „( - )“ priklausančią banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, per tris kartus atliko piniginių lėšų pervedimą 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumai: 2014 m. balandžio 30 d. 3 000 Lt (868,86 Eur),2014 m. gegužės 1 d. 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m. gegužės 5 d. 3 000 Lt (868,86 Eur), po to jis 2014 m. gegužės 2 d. AB „Swedbank“ padalinyje, esančiame adresu ( - ), išgrynino 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m. gegužės 5 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), išgrynino 3 000 Lt (868,86 Eur) ir 2014 m. gegužės 5 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), išgrynino 2 000 Lt (579,24 Eur),2014 m gegužės 9 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresu ( - ), išgrynino 800 Lt (231,70 Eur) ir 2014 m. gegužės 12 d. to paties banko padalinyje, esančiame adresus ( - ), išgrynino 100 Lt (28,96 Eur), taip laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. iš viso per 5 kartus išgrynino 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumą, o gavęs minėtą pinigų sumą, darbų neatliko ir H. V. gautos 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumos negrąžino, H. V. pareikalavus grąžinti sumokėtus pinigus, pradėjo slapstytis, vengti susitikimų, antstoliams vykdant sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-39070-728/2014 dėl turtinės žalos priteisimo iš skolininko UAB „( - )“, nurodydavo klaidingus gyvenamosios vietos adresus, taip apsunkindamas H. V. galimybę civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, tokiais veiksmais savo naudai apgaule išvengė turtinės prievolės, tuo padarė H. V. 8 000 Lt (2 316,96 Eur) turtinę žalą. Taip A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

60Dėl A. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai ir išvados

61BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), taip pat juose turi būti nurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška (13 straipsnio 4 ir 5 dalys).

62Šios bylos kontekste aktualus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tiriant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Be kita ko, pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

63Nagrinėjamu atveju A. M. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingu įmonės UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymu būtent dėl to, kad nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. būdamas UAB „( - )“ akcininku ir direktoriumi, o nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimą laikinai eidamas direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonei, turėti parašo teisę, naudoti įmonės antspaudą ir atlikti reikiamus veiksmus, išvardintus įgaliojime, būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, paslėpė šios įmonės suvestinius buhalterinės apskaitos registrus ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d.

64Teismas, įvertinęs bylos įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. M. pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai byloje visiškai įrodyti. Tokia išvada daryta atlikus sisteminę bylos įrodymų analizę, juos susiejus ir palyginus tarpusavyje bei atmetus kaltinamojo gynybos argumentus.

65Apklausiamas teisme kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi per banką, jis pateikė visą finansinę atskaitomybę už visus 2013 m., jokių dokumentų neslėpė, taip pat viską pateikė kratos metu. Įsteigus įmonę buvo viskas nustatyta, kai vadovavo, dokumentai buvo saugomi pas jį namuose. Visi kiti dokumentai buvo perduoti rugsėjo mėnesį naujam vadovui R. S., kuris buvo perspėtas, kad čia yra probleminė įmonė, tačiau, kaip įtaria, jis įmonės norėjo pamatęs 28 000 Lt, kuriuos jis pastarajam perdavė ( - ) miestelyje, ranka surašius perdavimo aktą. Iki rugsėjo 1 d. buhalterinę apskaitą vedė pats, dokumentus laikė pas save namuose, kasa buvo su juo, jo krepšyje. R. S. perdavė visus dokumentus pilnai, ką turi perduoti vadovas, dokumentų buvo maišelis, nepamena, kiek buvo aplankalų, ką perdavė, tas ir yra išvardinta perdavimo akte. Nurodė, kad pas jį buvo atžymėta kiekviena operacija, greičiausiai atlikdavo pats, išlaidos ir pajamos buvo tvarkingai vedamos, kaip ir privalo būti.

66Teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, kaip kitais bylos įrodymais paneigtą gynybinę versiją. Pirmiausia pažymėtina, kad iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „( - )“ direktoriumi nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo A. M. (3 t., b. l. 72), o nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d. jis veikė pagal įgaliojimą ir iš esmės laikinai ėjo direktoriaus pareigas bei turėjo visas įmonei valdyti reikalingas teises (5 t., b. l. 70-71). Civilinėje byloje Nr. e2-1508-866/2017 dėl tyčinio bankroto nustatyta, kad įmonės UAB „( - )“ bankrotas buvo tyčinis, jį nulėmė būtent A. M. veiksmai, kuris buvo realus įmonės vadovas (3 t., b. l. 98-101). Taigi, būtent A. M. turėjo įgyvendinti Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pirmiau paminėtus kaltinamojo parodymus dėl to, kad jis pardavė įmonę UAB „( - )“ ir perdavė buhalterinius dokumentus naujam vadovui, paneigia liudytojo R. S. parodymai, kuris apklausiamas teisme parodė, kad jį A. M. susirado prieš 7 metus, užrašė firmą UAB „( - )“, nes sakė, kad nieko jam nebus, perrašys firmą ir kas mėnesį mokės po 200 litų. Kažkiek laiko mokėjo, po to nustojo ir atėjo didžiulės baudos. Kai vyko firmos perrašymas, jis stovėjo prie baro, o A. M. priėjo ir paklausė ar nori, kad jam perrašytų firmą – perrašė ją, davė pasirašyti kažkokius dokumentus, parašus padėjo, buvo apsvaigęs, nes ilgai gėrė ir ant ko pasirašė nežino. Tik parodė, kur pasirašyti, tačiau neskaitė ką pasirašinėjo. A. M. prašė paso, atsišvietė jį, supildė dokumentus ir viskas, jokių dokumentų nedavė, nieko nesakė, kad reikės dirbti, sakė, kad nori „subankrotinti“ firmą per jį, o jis tikėjo, nes buvo išgėręs. R. S. parodymus patvirtino ir liudytoja O. S., kuri taip pat parodė, jog R. S. yra neadekvatus, alkoholikas ir, jos nuomone, turi šizofreniją, tačiau nėra pripažintas neveiksniu. Ji iš rašto žino apie įmonę UAB „( - )“, kai nuvažiavo į antrinę teisinę pagalbą gelbėti sūnaus. Jis pinigų neturi, iki įvykio gėrė, važiuodavo į psichiatrinę, prašydavo pagalbos ir prieš gerus metus gydėsi. 2014 m. ir dar anksčiau gydėsi, šešis kartus ( - ) psichiatrinėje yra gulėjęs. Kad R. S. įmonės direktorius, ji sužinojo, kai pradėjo eiti antstolių laiškai, sūnus pasakojo, kad A. M. įsisodino jį į mašiną, nugirdė, jis turėjo kompiuterį ir kažkokius popierius, sūnus ant jų pasirašė, sakė būtų nepasirašęs, bet kai pradėjo grasinti šeimos nariams, tada pasirašė ir tapo UAB „( - )“ direktoriumi. Pažymėtina, kad R. S. pozicija šiuo klausimu buvo nuosekli ne tik šio proceso eigoje, kadangi ji atitinka ir jo poziciją ir UAB „( - )“ tyčinio bankroto byloje išdėstytą poziciją (3 t., b. l. 98-101). Be to, R. S. parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai. Šis liudytojas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „( - )“ jam žinoma, nes jis buvo šios įmonės bankroto administratorius. Jam nebuvo perduoti jokie dokumentai, joks turtas, vadovavosi viešai prieinama informacija. Buvo prašymas dėl baudos skyrimo buvusiam vadovui, berods R. S., kadangi tuo metu pagal turimą informaciją jis buvo vadovas, o vėliau ta bauda buvo panaikinta, nes buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu ir žalos priteisimo, teisės eiti vadovo pareigas apribojimo. Pareiškimas buvo tenkintas A. M. atžvilgiu, o R. S. atžvilgiu ne, todėl bauda buvo panaikinta. Su R. S. jam neteko bendrauti. R. S., berods ir A. M., buvo siunčiami pranešimai dėl įmonės dokumentų jų žinomais adresais, R. S. buvo įteiktas pranešimas, jo atstovė atsiuntė paaiškinimą, kad tokių duomenų neturi, jokio turto nerado. Kartu pažymėtina, kad paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1508-866/2017 dėl tyčinio bankroto nustatyta, kad įmonės UAB „( - )“ bankrotas buvo tyčinis, jį nulėmė būtent A. M. veiksmai, kuris buvo realus įmonės vadovas, o R. S. įmonė buvo perleista fiktyviai. Ši aplinkybė BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad realiai jokių UAB „( - )“ buhalterinių dokumentų A. M. liudytojui R. S. neperdavė, o tiesiog juo pasinaudojo siekdamas tyčinio bankroto, o kartu ir siekdamas išvengti kaip įmonės vadovas prisiimtų įsipareigojimų pagal įvairias sutartis, tarp jų ir pagal pirmiau aptartą 2014 m. balandžio 29 sutartį su H. V.. Teismas pažymi, kad faktą, jog jokie dokumentai R. S. nebuvo perduoti, patvirtina ir tai, kad kratos pas A. M. metu rastos UAB „( - )“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros, kurios taip pat yra įmonės buhalteriniai dokumentai (5 t., b. l. 49-72). Taigi, jie objektyviai nebuvo perduoti neva naujam įmonės akcininkui R. S.. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, sugretinęs nustatytą aplinkybę, kad UAB „( - )“ bankrotas buvo tyčinis ir už jį atsakingas būtent A. M. su pirmiau nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos prieš H. V. aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis objektyviai turėjo motyvą, kartu ir tyčią paslėpti įmonės buhalterinius dokumentus ir tai padarė. Taip A. M. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

67BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014). Nagrinėjamu atveju byloje pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės T. K. 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvada Nr. 1401-(5750)-IS1-2053, kurioje nurodoma, kad pagal pateiktus tyrimui dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. rugsėjo 5 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, nes VĮ „Registrų centras“ pateikta šio laikotarpio finansinė atskaitomybė, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentai ir suvestiniai apskaitos registrai neišsaugoti ir tyrimui nepateikti, todėl negalima nustatyti finansinės atskaitomybės sudarymo teisingumo. Taip pat už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, nes ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuotas, buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti, suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta bei nepateikta VĮ „Registrų centras“ (4 t., b. l. 80-85). Sugretinus šioje specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes su tuo, kad aktualiu laikotarpiu įmonei vadovavo A. M., kuris, kaip jau minėta, paslėpė UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus, taip pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus patvirtina, kad kilo BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, o tarp jų ir A. M. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

68Apibendrinant pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. M. veika šioje kaltinimo dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

69Dėl A. M. skirtinos bausmės

70Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos taip pat alternatyvios bausmių rūšys – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

71Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. M., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas iš jų yra nesunkus, kitas – apysunkis. Nusikaltimai padaryti nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, apgaule savo naudai įgijus svetimus pinigus, naudojant sudėtingą suklaidinimo būdą, piktnaudžiaujant asmenų pasitikėjimu, bei finansų sistemai tinkamai netvarkius buhalterinės apskaitos, t. y. būnant atsakingu už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą, paslėpus dokumentus, kad jais nebūtų pasinaudota tikrinant juridinio asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. M. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas (6 t., b. l. 11-12). Teismas įvertina ir A. M. asmenybę – yra ( - ) metų, vedęs (6 t., b. l. 2-6), dirbantis (6 t., b. l. 184-185). Teismas A. M. elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo neturi pagrindo vertinti neigiamai. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nenustato A. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės apribojimo bausmę, o pagal 222 straipsnio 1 dalį baudą (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija, galiojusi 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.). Teismo vertinimu, pagal A. M. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

72Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam A. M. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį baudos bausmės ir vadovaujantis 65 straipsnio 2 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė bei baudos bausmė skirtinos kartu.

73Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarimu (5 t., b. l. 96-98) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

74Dėl civilinio ieškinio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo

75Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respbublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą, taip pat priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas.

76Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas ir nukentėjusysis H. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 5 717,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo priteista 4713,38 Eur skola dėl netinkamo Sutarties vykdymo, 387,40 Eur, t. y. 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos; 408,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe žyminis mokestis); 208,03 Eur išlaidos, sumokėtos antstolei už vykdomojo dokumento atliktus veiksmus. Civiliniame ieškinyje, be kita ko, ieškovas nurodė, jog H. V. konkrečius nuostolius patyrė dėl A. M. neteisėtų veiksmų. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 410 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato padėjėjo suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (6 t., b. l. 170-171, 7 t., b. l. 1-7).

77Ieškinys netenkinamas.

78Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam H. V. nusikalstamais A. M. veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: paviljono gamybos rangos, nuomos bei rangos sutartimis, PVM sąskaitomis-faktūromis už žemės nuomą, banko išrašais, UAB „( - )“ garantiniu raštu (3 t., b. l. 3-56), taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, tačiau šiuo atveju H. V. ieškinys dėl 5717,46 Eur žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje susiklosčiusią procesinę ir faktinę situaciją.

79Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių iš UAB „( - )“ ieškovui H. V. buvo priteista 4713,38 Eur (16274,38 Lt), t. y. 8000 Lt negrąžinto avanso, 2100 Lt žemės sklypo nuomos mokesčio, 5363 Lt už padidėjusias paviljono statybos išlaidas, 576 Lt delspinigių, 235,39 Lt palūkanų, 6 procentai procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo ir 1411 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 45-46, 152-153). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „( - )“ iškelta bankroto byla (t. 3, b. l. 70-71), o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinta UAB „( - ) kreditorių reikalavimų sąrašas, kuriame, be kitų kreditorių, patvirtintas ir H. V. reikalavimas dėl 5717,46 Eur atlyginimo (t. 1, b. l. 91-92). Tuo tarpu iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1608-866/2017 matyti, jog UAB „( - )“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir iš A. M., bankrutavusios UAB „( - )“ naudai priteista 26 716,56 Eur žalos atlyginimo (3 t., b. l. 98-101). Susipažinus su pastaruoju sprendimu matyti, kad šioje iš A. M. priteistoje sumoje įskaičiuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių iš UAB „( - )“ ieškovui H. V. priteista 5717,46 Eur suma, kurią H. V. prašo priteisti ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šiame kontekste teismas pažymi, kad BUAB „( - )“ bankroto administratorius M. K. teismo posėdyje parodė, kad su ieškiniu kreipėsi į teismą, buvo priteista iš A. M. bankrutuojančiai įmonei „( - )“, tačiau šiuo metu ji išregistruota. Pagal bankroto procesą buvo priteista įmonei, tačiau išieškojimo galimybių nebuvo, todėl buvo priimtas sprendimas parduoti reikalavimo teisę ir ji buvo parduota, o kai ją įsigijo teisėtas pirkėjas, teisė išreikalauti pinigus iš A. M. priklausė teisės įgijėjams. Nukentėjusysis H. V. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad dalyvavo bankroto procedūrose, bet paskutiniame susirinkime nedalyvavo. Bankroto administratorius davė pasirašyti dokumentus. Jam žinoma, kad UAB „( - )“ reikalavimo teisę buvo bandoma parduoti, buvo nustatyta suma, po to, kai jos niekas nepirko, ji buvo mažinama, jis dalyvavo, kai buvo nuspręsta skolą parduoti ir su tuo sutiko. Be to, bankroto administratorius jį informavo, kokia tvarka bus dalinami pinigai pardavus skolą. Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. UAB „( - )“ prašymo matyti, kad ši įmonė, pagal 2018 m. vasario 26 d. sutartį Nr. 2018/1 dėl reikalavimo teisių perleidimo, iš BUAB „( - )“ teisę į skolininko A. M. prievolę sumokėti 26716,56 Eur žalos atlyginimą (t. 7, b. l. 34), o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo tenkintas šios įmonės prašymas ir išieškotojas BUAB „( - )“ buvo pakeistas naujuoju išieškotoju (t. 7, b. l. 35-36). Kaip jau minėta, minėtoje sumoje įskaičiuota ir 5717,46 Eur skola nukentėjusiajam H. V., o nukentėjusysis H. V. šiame BUAB „( - )“ reikalavimo teisės perleidimo procese dalyvavo ir jam apie tai buvo žinoma. Teismų praktikoje išaiškinta, jog reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas. Kai pagal reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko interesų ir labiau suvaržyti jo prievolės, o naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, tarp jų ir nustatančių iš šios sutarties kylančių ginčų teismingumą (CK 6.101 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VICI logistika“ v. AB „Axis Industrines“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-545/2009). Taigi, vadovaujantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, todėl nagrinėjamoje byloje tą pačią 5717,46 Eur sumą (į kurią nukentėjusiajam dalyvaujant ir žinant buvo perleista reikalavimo teisė naujam kreditoriui UAB „( - )“) priteisus iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiajam H. V., būtų pažeista skolininko (t. y. kaltinamojo A. M.) interesai, kadangi dėl tos pačios sumos jam reikalavimą galėtų reikšti du kreditoriai. Dėl paminėtų priežasčių nukentėjusiojo H. V. ieškinys netenkinamas.

80H. V. taip pat prašymu dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo prašė iš kaltinamojo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas – viso 410,00 Eur (pridedamos sąskaitos, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (7 t., b. l. 1-7)).

81Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas.

82BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas H. V. šioje byloje pasinaudojo advokato padėjėjo paslaugomis ir už procesinių dokumentų rengimą bei konsultacijas sumokėjo 410,00 Eur (pridedamos sąskaitos Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos), kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos proceso eigą, advokato padėjėjo veiksmus procese, kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas pripažinti jo sumokėtą 410,00 Eur sumą advokato padėjėjo pagalbai apmokėti proceso išlaidomis pagrįstas. Byloje buvo advokato padėjėjo parengtas ieškinys, advokatas dalyvavo teismo posėdyje, susipažino su byla, teikė konsultacijas. Esant tokioms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 410,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelė, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, aktyvus, todėl ši suma priteistina visa apimtimi iš kaltinamojo.

83Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

84A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kasdien būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

85A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

86Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalies nuostatų, paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kasdien būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

87Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

88Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo H. V. civilinį ieškinį atmesti.

89Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam H. V. 410 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

90Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

91Išaiškinti A. M., kad:

92Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

93Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

94Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

95Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

96Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

97Be to, išaiškinti A. M., kad:

981. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

992. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

1003. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. A. M. nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., būdamas UAB „( -... 5. A. M. nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., būdamas UAB „( -... 6. Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl BK 182... 7. Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl BK 222... 8. Nukentėjusysis H. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 9. Liudytoja A. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „( -... 10. Liudytojas M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(... 11. Liudytoja O. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra... 12. Liudytoja J. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta... 13. Liudytojas R. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 14. Liudytojas R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 15. Liudytoja D. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M.... 16. Liudytojas G. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra... 17. Liudytoja J. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M.... 18. Iš H. V. 2015 m. lapkričio 22 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo... 19. Iš 2014 m. balandžio 29 d. paviljono gamybos rangos sutarties matyti, kad ji... 20. Iš AB „Swedbank“ 2014 m. spalio 28 d. išrašų matyti, kad H. V. atliko... 21. Iš UAB „( - )“ 2014 m. rugpjūčio 1 d. garantinio rašto Nr. ( - )... 22. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo už... 23. Iš pateikto VĮ „Registrų centro“ duomenų apie UAB „( - )“... 24. Iš 2014 m. vasario 1 d. paviljono gamybos rangos sutarties matyti, kad ji buvo... 25. Iš 2014 m. rugpjūčio 21 d. paviljono gamybos rangos sutarties matyti, kad ji... 26. Iš 2014 m. spalio 21 d. UAB „( - )“ raginimo-pretenzijos matyti, kad... 27. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje... 28. Iš ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus... 29. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 30. Pateikta civilinės bylos Nr. 2-45737-728/2015 kopija (3 t., b. l. 3-56).... 31. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 32. Pateikti AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankų duomenys iš A. M. banko... 33. Pateiktas UAB „Paysera“ banko sąskaitos išrašas laikotarpyje nuo 2014 m.... 34. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 35. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 36. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 37. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 38. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės T. K. 2018 m.... 39. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 40. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 41. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 42. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti UAB „( - )“ Juridinių... 43. Iš 2019 m. sausio 25 d. bankroto administratoriaus M. K. atsakymo dėl... 44. Iš teismui pateiktų H. V. siųstų el. pašto laiškų A. M. laikotarpiu nuo... 45. Iš teismui pateikto 2019 m. vasario 21 d. civilinio ieškovo H. V. patikslinto... 46. Iš 2019 m. vasario 21 d. A. M. pateiktų dokumentų matyti H. V.... 47. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo... 48. Sukčiavimo sudėtis numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsako... 49. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų... 50. Teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčas dėl daugumos A. M. pareikštame... 51. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis A. M. neneigė, kad sudarė su H. V.... 52. Pirmiau išdėstyti A. M. parodymai leidžia spręsti, kad pirmiausia jis... 53. Teismas tokiais kaltinamojo A. M. parodymais remiasi tik iš dalies, t. y. tik... 54. Apibendrinant A. M. pareikšto kaltinimo esmę pastebėtina, kad šioje byloje... 55. Teismo vertinimu, byloje iš esmės nėra įrodytas objektyvusis BK 182... 56. Vis dėlto, pažymėtina, kad net ir pašalinus iš kaltinimo BK 182 straipsnio... 57. Atitinkamai teismas pažymi, kad kaltinime tiesiogiai nurodytas tik BK 182... 58. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines... 59. A. M. nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., būdamas UAB „( -... 60. Dėl A. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje... 61. BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės... 62. Šios bylos kontekste aktualus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos... 63. Nagrinėjamu atveju A. M. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingu... 64. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių... 65. Apklausiamas teisme kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė,... 66. Teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, kaip kitais bylos įrodymais... 67. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 68. Apibendrinant pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes... 69. Dėl A. M. skirtinos bausmės... 70. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais... 71. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį... 72. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam A. M. paskirtos... 73. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarimu (5 t., b. l.... 74. Dėl civilinio ieškinio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,... 75. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 76. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas ir nukentėjusysis H. V.... 77. Ieškinys netenkinamas.... 78. Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog šioje byloje nustatyta, kad... 79. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės... 80. H. V. taip pat prašymu dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,... 81. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas.... 82. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo... 83. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 84. A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 85. A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 86. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4... 87. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti... 88. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo H. V. civilinį ieškinį atmesti.... 89. Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam H. V. 410 Eur išlaidų advokato... 90. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 91. Išaiškinti A. M., kad:... 92. Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius,... 93. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės... 94. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos... 95. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir... 96. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją... 97. Be to, išaiškinti A. M., kad:... 98. 1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios... 99. 2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų... 100. 3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam...