Byla 2A-588/2013
Dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „Žadeikoniai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-420-124/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos ūkis“ ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Žadeikoniai“ dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Aukštaitijos ūkis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ŽŪB „Žadeikoniai“ 132 397,50 Lt įsiskolinimą už parduotas prekes (amonio nitratą), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius nustatė, jog atsakovas yra neatsiskaitęs už parduotą produkciją. Nurodė, kad ieškovas 2008-12-22 d. išrašė 748 101,12 Lt PVM sąskaitą – faktūrą, serija AŪNr.0042, dėl apmokėjimo už 832 t. amonio salietrą, tačiau išrašius sąskaitą paaiškėjo, kad atsakovui nebuvo pakrautas visas kiekis trąšų, t. y. buvo pakrauta tik 153 t. trąšų. Dėl šios priežasties buvo išrašytos dvi papildomos PVM sąskaitos-faktūros, t. y. atsakovas išrašė debetinę sąskaitą, serija ŽAD Nr. 01, kur nurodė kitą pardavimo kainą - 949,58 Lt už 1 t., o ieškovas 2009-06-22 d. išrašė 615 703,62 Lt kreditinę sąskaitą – faktūrą, serija AŪ 01 K, už nepateiktas 679 t. trąšų, nurodydamas teisingą trąšų kainą - 679 Lt už 1 t. Už parduotas 153 t. trąšų atsakovas nesumokėjo 132 397,50 Lt. Iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atlikti jokie įskaitymai, todėl ieškovas prašė priteisti ieškinyje nurodytą sumą - 132 397,50 Lt.

6Atsiliepime į ieškinį ŽŪB „Žadeikoniai“ nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovas 2009-07-17 d. yra atlikęs priešpriešinį skolų įskaitymą, kas yra matyti iš jo buhalterinės apskaitos. Apie tai atsakovas pranešė ieškovui.

7Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, nesutiko su atsakovo argumentais dėl įskaitymo atlikimo. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovas 2010-01-25 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu prisiteisė skolą iš ieškovo, be to, pateikė kreditorinį reikalavimą priteistai sumai, jos nesumažino ieškovo skolos dydžiu. Nurodė, kad nebuvo pagrindo įskaityti priešpriešinių tarpusavio reikalavimų, nes atsakovo nurodytu įskaitymo laikotarpiu ieškovo sąskaitai nebuvo suėję atsiskaitymo terminai, be to, ieškovui buvo pateiktas tik skolų suderinimo aktas, kuris reikalauja abiejų šalių valios, tuo tarpu ieškovas su juo nesutiko.

8Atsakovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais, t. y. dėl 2009-07-29 d. atlikto įskaitymo, nes atsakovo buhalterinėje apskaitoje nėra jokios skolos ieškovui. Paaiškino, kad 2010 metais pareiškiant ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-384-154/2010 buvo padaryta klaida ir ieškinys buvo pateiktas didesnei sumai, t. y. neišskaitytas 132 397,50 Lt įsiskolinimas ieškovui. Administratorius elgiasi nesąžiningai, nes turi sumažinti šia suma jų pateiktą kreditorinį reikalavimą, dėl ko atsakovas 2011-09-27 d. pateikė ieškovui pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu BUAB „Aukštaitijos ūkis“ ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovui priteisė 132 397,50 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisė 3 648 Lt žyminio mokesčio.

11Teismas nustatė, kad atsakovas savo teiginius apie vienašalį jo ir ieškovo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą grindžia į bylą pateiktu 2009 m. liepos 17 d. atsiskaitymų suderinimo aktu, kurį laiko pranešimu ieškovui apie tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Šis dokumentas yra pasirašytas ŽŪB „Žadeikoniai” buhalterės S. A., jame nurodytos bendros ieškovo ir atsakovo skolos bei paskaičiuotas galutinis 633 514,82 Lt likutis, esant nesutikimui, prašoma detalizuoti skolą. Ieškovas šį aktą grąžino nepasirašytą, nepatvirtintą. Teismas vertino, kad šio akto negalima laikyti įskaitymo aktu. Nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą parengė buhalterė, jo nepasirašė vadovas, šio akto paskirtis yra ne atlikti įskaitymą, bet patikslinti šalių tarpusavio buhalterinę apskaitą. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog buhalterė turėjo įgaliojimą atlikti įskaitymą, o be to, tai buvo kitu tikslu parengtas dokumentas, nes jame nėra duomenų apie išreikštą prievolės šalies valią įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl jis negali būti laikomas įskaitymu. Teismas išaiškino, kad pagal struktūrą ir turinį šis aktas turėjo būti suderintas ir pasirašytas abiejų šalių – tiek ieškovo, tiek ir atsakovo įgaliotų atstovų, o tuo tarpu šiuo aktu tik buvo prašoma išreikšti nuomonę dėl esančių tarpusavio skolų dydžio. Konstatavo, kad jame nėra pareikšta ir atsakovo valia įskaityti abipuses skolas, nenustatytos sąlygos, pagal kurias turi būti sumokamas skolos likutis, todėl negalima laikyti, kad tokiu aktu būtų patvirtintas tarpusavio skolų įskaitymas, o tuo pačiu ir prievolių pagal jas pasibaigimas abipusio įskaitymo būdu. Atkreipė dėmesį, jog apklausiama liudytoja buhalterė S. A. negalėjo konkretizuoti, kokios sumos buvo įskaitytos, jos parodymai nesutapo su procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nepaaiškino, kodėl nesutampa sumos su kreditoriniu reikalavimu. Teismas taip pat sprendė, jog įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes ieškovo skola 765 912,32 Lt pagal atsakovo PVM sąskaitą – faktūrą, serija LGA Nr.7462097, turėjo būti sumokėta iki 2008-10-15 d., o atsakovas skolą pagal PVM sąskaitą –faktūrą, serija AŪ Nr.0042, turėjo sumokėti iki 2009-10-31. Taigi toks įskaitymas ir negalėjo būti atliktas, nes skolų suderinimo akto surašymo metu atsakovui nebuvo suėjęs skolos sumokėjimo terminas, todėl nebuvo sąlygos, numatytos CK 6.130 str. 1 d. Teismas pažymėjo, jog pats atsakovas pripažino, kad toks įskaitymas nebuvo atliktas, nes 2009-08-25 d. pateikė ieškinį ieškovui dėl 765 912,32 Lt pagal PVM sąskaitą – faktūrą, serija LGA Nr.7462097, priteisimo, kuris buvo patenkintas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-384-154/2010. Konstatavo, kad šis sprendimas yra įsiteisėjęs, turi prejudicinę galią. Teismas nustatė, kad nagrinėjant minėtą bylą atsakovo atstovė patvirtino, kad iki ieškovui iškeliant bankroto bylą nebuvo atliktas joks įskaitymas, duomenys pareikšti ieškinį ieškovui minėtoje byloje buvo imti iš atsakovo buhalterinės apskaitos, pats įmonės vadovas pasirašydamas ieškinį patvirtino nebuvus įskaitymo. Tai, teismo nuomone, patvirtina ir atsakovo pateiktas kreditorinis reikalavimas, kuris buvo pateiktas priteistai ieškinio sumai su bylinėjimosi išlaidomis, t. y. 779 871,52 Lt. Šis kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo bankroto byloje. Teismo manymu, atsakovo veiksmai, pareiškiant ieškinį ieškovui, pateikiant atitinkamo dydžio kreditorinį reikalavimą, rodo, kad iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atliktas joks įskaitymas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškimą patikslinti kreditorinį reikalavimą atsakovas pateikė tik gavęs nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, nors apie atsakovo nurodomą įskaitymą jam turėjo būti žinoma nuo 2009 m. liepos 29 d.

12Ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą teismas darė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Konstatavo, kad ieškovas įvykdė savo prievolę, t. y. perdavė atsakovui perkamą prekę (153 t. amonio nitrato trąšų), o atsakovas neįvykdė savo prievolės iki 2008 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitoje – faktūroje, serija AŪ Nr.0042, nustatyto termino, t. y. iki 2009 m. spalio 31 d., visiškai atsiskaityti už nupirktą daiktą, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė ieškovo prašomą sumą iš atsakovo.

13Teismas vertino, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, nes abi ginčo šalys yra verslininkai.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovas ŽŪB „Žadeikoniai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti ieškovo atstovą bankroto administratorių S. K. kreiptis į teismą dėl ŽŪB „Žadeikoniai“ kreditorinio reikalavimo tikslinimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai teigia, kad 2009 m. liepos 17 d. aktas nenurodo atsakovo valios įvykdyti įskaitymą, nes šį aktą pasirašė ne vadovas, o buhalterė, ir teigia, kad akto paskirtis buvo tikslinti šalių tarpusavio valią. Su tokiais teismo teiginiais yra nesutiktina. Pirma, 2009 m. liepos 17 d. aktas yra pasirašytas bendrovės vardu buhalterės, kaip bendrovės atstovės, kuriai tokie įgaliojimai suteikti bendrovės vidaus dokumentais (tokie dokumentai nėra pateikiami su pranešimu apie įskaitymą); antra, aktas patvirtintas antspaudu, kas tik patvirtina, jog aktas yra sudarytas bendrovės vardu su vadovo, kuris vienintelis turi įgaliojimus naudoti įmonės antspaudą, žinia ir išreikšta būtent bendrovės valia informuoti kitą šalį apie įskaitymą ir ieškovo skolos likutį atsakovui po įskaitymo. Aplinkybę, kad minėtu aktu buvo išreikšta atsakovo valia atlikti įskaitymą, įrodo ir tai, kad iš karto po minėto akto įskaitymas buvo užfiksuotas atsakovo buhalterinėje apskaitoje. Taigi atsakovo valia apie įskaitymą pasireiškė jam užfiksavus įskaitymą buhalterinėje apskaitoje, o pranešimas apie įskaitymą sukėlė teisines pasekmes kontrahentui jį gavus, kas šiuo atveju ir buvo padaryta: kita šalis gavo atsakovo bendrovės vardu surašytą ir bendrovės antspaudu patvirtintą aktą, kuriame buvo nurodyta, kokia ieškovo skolos suma atsakovui yra įskaitoma ir koks yra ieškovo skolos likutis po įskaitymo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog aktas sukeltų įskaitymo pasekmes tik tuo atveju, jei būtų suderintas ir pasirašytas abiejų šalių. Pažymėtina, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris ir įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios. Įstatyme yra numatyta tik viena tokio sandorio galiojimo sąlyga, t. y. kontrahento pranešimas kitai prievolės šaliai apie šį veiksmą. Būtent tai ir buvo padaryta 2009 m. liepos 17 d. aktu, kurio turinys yra visiškai aiškus. Taigi ieškovo valia įskaitymo teisinėms pasekmėms atsirasti įtakos neturi.
  3. Priešingai negu teigia pirmosios instancijos teismas, pranešime apie įskaitymą neturi būti nurodytos sąlygos, pagal kurias turi būti sumokamas skolos likutis, tokios pareigos nėra numatyta jokiame norminiame akte. Pranešimo apie įskaitymą tikslas yra ne suderinti skolas, o pranešti šaliai, kokia skolos suma įskaitoma, kas šiuo atveju ir buvo padaryta 2009 m. liepos 17 d. aktu. Taigi aplinkybė, kad nebuvo nurodytos sąlygos, pagal kurias turi būti mokamas skolos likutis, nepaneigia skolos įskaitymo fakto.
  4. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas pripažino, kad įskaitymas nebuvo atliktas, nes pateikė ieškinį ieškovui. Atsakovas pripažįsta, kad pateikiant ieškinį buvo padaryta klaida, t. y. ieškinyje nurodyta per didelė ieškinio suma. Atsakovas sutinka tikslinti savo kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje.
  5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes akto surašymo metu atsakovui nebuvo suėjęs skolos mokėjimo terminas. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo su ieškovu atsiskaityti iki 2009 m. spalio 31 d. Tai reiškia, kad atsakovui nėra atimta teisė su ieškovu atsiskaityti anksčiau. Kartu neturėtų būti paneigiama ir atsakovo teisė anksčiau termino atlikti įskaitymą. Be to, ieškovas su atsakovu buvo sutarę, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitys per protinga terminą, t. y. 20 d., nuo 2009 m. birželio 22 d. kreditinės sąskaitos faktūros išrašymo. Tai lemia, kad įskaitymo metu atsakovui jau buvo suėjęs terminas atsiskaityti su ieškovu.
  6. Ieškovo atstovas bankroto administratorius elgiasi nesąžiningai, nes jis privalėjo kreiptis į teismą dėl pateikto kreditorinio reikalavimo tikslinimo, o ne dėl įskaitytos ir neegzistuojančios skolos priteisimo.

16Ieškovas BUAB „Aukštaitijos ūkis“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, kas lėmė teisėto ir pagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą. Ieškovas atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus, pirmosios instancijos teismo nurodytus skundžiamame sprendime. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

  1. CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu apeliantas, nepaisydamas minėto draudimo, skunde pareiškė naują reikalavimą dėl įpareigojimo kreiptis į teismą dėl ŽŪB „Žadeikoniai“ kreditorinio reikalavimo tikslinimo, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla pagal Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Žadeikoniai“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo, todėl ginčo byloje nepareikštas ir atskirai nagrinėjamas savarankiškas reikalavimas negali būti apeliacinio skundo dalyku.
  2. Atsakovo argumentai, kad buhalterei įgaliojimai suteikti vidaus dokumentais, o bendrovės antspaudas ant akto patvirtina bendrovės valią informuoti kitą šalį apie įskaitymą, yra nepagrįsti, nes neatitinka sandoriui juridinio asmens vardu sudaryti keliamų reikalavimų, prieštarauja imperatyvioms CK 2.81 str. 1 d. nuostatoms.
  3. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jam buvo suėjęs terminas atsiskaityti su ieškovu, yra neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Jokių susitarimų su ieškovu dėl ankstesnio atsiskaitymo nebuvo sudaryta.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

20Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

21Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

22Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, sutiktina su apelianto argumentais, kad įskaitymui nereikalinga ieškovo valia ir kad įskaitymui nėra būtina nurodyti sąlygas, pagal kurias turi būti mokamas skolos likutis. Visgi net ir sutinkant su minėtais argumentais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju įskaitymas buvo galimas ir buvo atliktas. Byloje nustatyta, kad ieškovo skola 765 912,32 Lt pagal atsakovo PVM sąskaitą – faktūrą, serija LGA Nr.7462097, turėjo būti sumokėta iki 2008-10-15 d., o atsakovas skolą pagal PVM sąskaitą –faktūrą, serija AŪ Nr.0042, turėjo sumokėti iki 2009-10-31. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovas. Tai reiškia, kad skolų suderinimo akto surašymo metu atsakovui nebuvo suėjęs skolos sumokėjimo terminas. Taigi abu reikalavimai neturėjo vykdytinumo savybės, t. y. tokią savybę turėjo tik atsakovo reikalavimas, bet ne ieškovo reikalavimas. Ši aplinkybė lemia, kad atsakovas ŽŪB „Žadeikoniai“ negalėjo atlikti įskaitymo. Atitinkamai vertintinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovui nėra ribojama teisė anksčiau atsiskaityti su ieškovu, nes, kaip minėta, CK 6.130 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad įskaitymas galimas tik tuo atveju, jei abiejų šalių reikalavimai yra vykdytini.

23Apeliantas nesutinka, kad skolų suderinimo aktu nebuvo išreikšta valia atlikti įskaitymą. Iš skolų suderinimo akto turinio (b. l. 82) matyti, kad jame yra nurodytos bendros ieškovo ir atsakovo skolos bei paskaičiuotas galutinis 633 514,82 Lt likutis, esant nesutikimui, prašoma detalizuoti skolą, t. y. šiuo aktu buvo prašoma tik išreikšti nuomonę dėl esančių tarpusavio skolų dydžio. Pagal struktūrą ir turinį šis aktas turėjo būti suderintas ir pasirašytas abiejų šalių – tiek ieškovo, tiek ir atsakovo įgaliotų atstovų, kas visiškai neatitinka pranešimo apie įskaitymą esmės. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad skolų suderinimo akto paskirtis yra patikslinti šalių tarpusavio buhalterinę apskaitą, o ne atlikti įskaitymą. Juo labiau, kad jame nėra aiškiai išreikšta prievolės šalies valia įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad įmonės buhalterė, pasirašiusi skolų suderinimo aktą, negalėjo veikti įmonės vardu ir atlikti įskaitymą. Pažymima, kad įgaliojimai buhalterei veikti įmonės vardu yra suteikti vidaus dokumentais, o tai, kad buhalterė veikė įmonės vadovui pritariant, įrodo ant skolų suderinimo akto esantis antspaudas. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka sandoriui juridinio asmens vardu sudaryti keliamų reikalavimų, prieštarauja imperatyvioms CK 2.81 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teisė atlikti įskaitymą ir sudaryti kitus sandorius įmonės vardu yra suteikta tik juridinio asmens valdymo organui. Šiuo atveju tokia teisė yra suteikta įmonės vadovui. Atkreiptinas dėmesys, kad net jei darytume prielaidą, jog ši teisė galėtų būti perleista įmonės buhalterei, šią teisę ji galėtų įgyvendinti tik esant vadovo įgaliojimui. Apeliantas pripažįsta, jog tokio įgaliojimo įmonės buhalterė neturėjo, tačiau nurodo, kad tokią teisę jai suteikė vidaus dokumentai. Apelianto teiginiai dėl vidaus dokumentuose suteiktų įgaliojimų buhalterei vertintini kaip deklaratyvūs, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui šie vidaus dokumentai nebuvo pateikti, t. y. apeliantas neįrodė savo teiginių pagrįstumo (CPK 178 str.).

25Atsakovas nepripažįsta, kad įskaitymas nebuvo atliktas. Atsakovas pripažįsta, kad pateikiant ieškinį buvo padaryta klaida, t. y. ieškinyje nurodyta per didelė ieškinio suma. Byloje nustatyta, kad 2009-08-25 d. pateikė ieškinį ieškovui dėl 765 912,32 Lt pagal PVM sąskaitą – faktūrą, serija LGA Nr.7462097, priteisimo, kuris buvo patenkintas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-384-154/2010. Nagrinėjant minėtą bylą atsakovo atstovė patvirtino, kad iki ieškovui iškeliant bankroto bylą nebuvo atliktas joks įskaitymas, duomenys pareikšti ieškinį ieškovui minėtoje byloje buvo imti iš atsakovo buhalterinės apskaitos, pats įmonės vadovas pasirašydamas ieškinį patvirtino nebuvus įskaitymo. Atsakovo 779 871,52 Lt kreditorinis reikalavimas, t. y. priteista visa ieškinio suma su bylinėjimosi išlaidomis, patvirtintas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo bankroto byloje. Pareiškimą patikslinti kreditorinį reikalavimą atsakovas pateikė tik gavęs nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, nors apie atsakovo nurodomą įskaitymą jam turėjo būti žinoma nuo 2009 m. liepos 29 d. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokie atsakovo veiksmai rodo, jog iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atliktas joks įskaitymas ir kad nebuvo padaryta klaida nurodant ieškinio sumą.

26Apeliantas mano, kad ieškovas, konkrečiai jo atstovas bankroto administratorius, elgiasi nesąžiningai reikšdamas ieškinį atsakovui, nes šiuo atveju yra reikalinga tik patikslinti atsakovo kreditorinį reikalavimą, ko ir yra prašoma apeliaciniu skundu. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas skunde pareiškė naują reikalavimą dėl įpareigojimo kreiptis į teismą dėl ŽŪB „Žadeikoniai“ kreditorinio reikalavimo tikslinimo, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla pagal Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Žadeikoniai“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo. Dėl šių priežasčių sutiktina su ieškovu, kad ginčo byloje nepareikštas ir atskirai nagrinėjamas savarankiškas reikalavimas negali būti apeliacinio skundo dalyku. Kartu konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatytas akivaizdus bankroto administratoriaus nesąžiningumas, o bankroto administratoriaus veiksmai, ginant BUAB „Aukštaitijos ūkis“ kreditorių interesus teisme įstatymų nustatyta tvarka, negali būti vertinami kaip nesąžiningi.

27Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

28Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuris prašo priteisti 1 270,50 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 149-151). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovui BUAB „Aukštaitijos ūkis“ yra priteistina 1 270,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Žadeikoniai“ ( - ) ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos ūkis“ ( - ) 1 270,50 Lt (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt litų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Aukštaitijos ūkis“ ieškiniu prašė priteisti iš... 5. Ieškovas nurodė, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą bankroto... 6. Atsiliepime į ieškinį ŽŪB „Žadeikoniai“ nurodė, kad ieškinys yra... 7. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, nesutiko su atsakovo... 8. Atsakovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais, t. y.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu BUAB „Aukštaitijos... 11. Teismas nustatė, kad atsakovas savo teiginius apie vienašalį jo ir ieškovo... 12. Ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą teismas darė išvadą, kad tarp... 13. Teismas vertino, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti 6 procentus metinių... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovas ŽŪB „Žadeikoniai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių... 16. Ieškovas BUAB „Aukštaitijos ūkis“ pateikė atsiliepimą į atsakovo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 21. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės... 22. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, sutiktina su apelianto... 23. Apeliantas nesutinka, kad skolų suderinimo aktu nebuvo išreikšta valia... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 25. Atsakovas nepripažįsta, kad įskaitymas nebuvo atliktas. Atsakovas... 26. Apeliantas mano, kad ieškovas, konkrečiai jo atstovas bankroto... 27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos... 28. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 32. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 33. Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Žadeikoniai“ ( - )...