Byla 1-253-813/2017
Dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžio padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, kaltinamajam N. B., kaltinamojo gynėjui advokatui A. B., nukentėjusiam R. A., nukentėjusiojo atstovei advokatei S. P., nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei E. D.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3N. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, ( - ) 12 klasės moksleivis, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5N. B. 2016 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val., viešoje vietoje – prie Šarkuvos g. 3 namo, Kaune, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį R. A., t. y. tyčia kumščiu jam sudavė vieną kartą į nosį, tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajam R. A. padarė poodinę kraujosruvą nosies srityje, nosies kaulų skeveldrinį lūžį, dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžio padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6Kaltinamasis N. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su draugais M. K. ir A. C. susitiko prie J.Basanavičiaus gimnazijos ir atvyko pas R. A. prie šio namų aiškintis dėl tą dieną M. K. sugadinto mobilaus telefono. Kaltinamasis kartu su M. K. atvyko pas nukentėjusįjį, kad M. K. būtų saugiau aiškintis sugadinto telefono aplinkybes. N. B. priėjo arčiau prie R. A. ir šis ėmė žodžiuotis, prasidėjo muštynės. Kaltinamojo teigimu, R. A. vieną kartą stūmė N. B., šis atsitraukė ir iškart vėl priėjo atgal prie R. A.. Šį žingsnį atgal prie nukentėjusiojo N. B. žengė ne tiek iš keršto, kiek nenorėdamas prieš draugus pasirodyti silpnu ir apginti savo garbę. Kai N. B. vėl priėjo prie R. A., šis N. B. apsikabino ir bandė griauti. Tada N. B. nukentėjusįjį bandė atstumti nuo savęs ir tuo metu suplėšė R. A. marškinėlius, sudavė kumščiu smūgį į nosį. R. A. atšoko, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vėliau N. B. skambino R. A. tėvas, grasino, reikalavo pinigų dėl sulaužytos nosies. Iš pradžių N. B. sutiko atlyginti žalą, nenorėjo savo tėvams sakyti apie įvykį, nenorėjo problemų. Bet kai žala išaugo iki 3000 Eur, N. B. neturėjo galimybių jos atlyginti, todėl apie įvykį pasakė savo tėvams, kurie nesutiko mokėti tokių pinigų. N. B. iki šiol žalos nukentėjusiam neatlygino. N. B. lankosi ( - ) poliklinikoje, nemiega, pradėjo rūkyti, jaučiasi visiškai nekaltas ir galvoja kiekvieną dieną apie tą reikalą. Jam diagnozė nenustatyta. N. B. mokslai nesiseka, pažymių vidurkis 4 balai, turėjo konfliktų su mokytojais, buvo svarstytas klausimas dėl jo pašalinimo iš mokyklos. Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad savo keliu pataikė nukentėjusiajam į nosį, N. B. teismą patikino, kad R. A. į nosį sudavė ne keliu, o ranka. Byloje atlikus ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę ir teismo psichologui ekspertui davus tikėtiną išvadą apie kaltinamojo pagal socialinę brandą prilyginimą nepilnamečiui, N. B. teisiamajame posėdyje pareiškė atsiprašantis nukentėjusiojo ir pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai (2 t., b.l. 113). Tačiau kaltinamasis teismą patikino, kad nukentėjusiajam tyčinius smūgius sudavė tik gindamasis ir netyčia, savo kaltės nejaučia, žalos nukentėjusiajam nėra atlyginęs.

7Nukentėjęs R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. gegužės 15 d. apie 17 val. susitiko su M. K., su kuriuo apsižodžiavo ir apsistumdė, bet R. A. jo nemušė. Tą pačią dieną apie 20 val. R. A. paskambino M. K. ir prašė išeiti į Šarkuvos g. 3 namo aikštelę pasikalbėti. R. A. atėjo į šią aikštelę ir netrukus automobiliu VW Sharan atvyko M. K., N. B., A. C. ir A. Z.. M. K. ėmė R. A. kaltinti ir įžeidinėti dėl sugadinto telefono. Tuo metu šalia stovėjęs N. B. kumščiu vieną kartą trenkė R. A. į nosį. Pasipylė kraujas, R. A. susiėmė už nosies ir dar pajuto du smūgius į kairį petį. Nukentėjusio manymu, N. B. norėjo pasirodyti prieš draugus. Jokios būtinos ginties situacijos nebuvo, nes nukentėjęs vengė konflikto, jokių smūgių niekam nesudavė. Juk R. A. įvykio vietoje buvo vienas, o kaltinamasis su draugais buvo keturiese. Be to, jie visi sportuojantys ir fiziškai už nukentėjusįjį stipresni. Po įvykio tą pačią dieną N. B. žadėjo nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, nes nenorėjo, jog būtų kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau vėliau persigalvojo. Nukentėjusysis teisme reiškia ieškinį dėl 2786,73 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Paaiškino, kad turtinę žalą sudaro išlaidos medikamentams įsigyti ir planuojama nosies kaulų operacija, prideda medikamentų įsigijimo išlaidas ir medicinos įstaigos pažymą apie ketinamą atlikti nosies kaulų operaciją.

8Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-05-15 apie 15 val. jam paskambino R. A. ir paprašė susitikti. Susitikimo metu tarp jų įvyko konfliktas ir jiedu susimušė, R. A. M. K. sulaužė akinius, sugadino motinos vardu registruotą telefoną. Dėl šio įvykio M. K. pretenzijų neturėjo, nes telefonas buvo sutaisytas per draudiminį įvykį. Tos pačios dienos vakare apie 17 val. M. K. paskambino R. A. ir norėjo su juo sutikti išsiaiškinti kilusio konflikto aplinkybes. Tuo tikslu M. K. su draugais N. B. ir A. C. atvyko prie R. A. namų. Jiems visiems bekalbant daugiabučio namo aikštelėje, R. A. čiupo N. B. už gerklės ir dėl seno dar 2014 m. įvykusio konflikto R. A. papurškus dujų N. B., norėjo jam suduoti, o šis gindamasis kumščiu vieną kartą sudavė R. A. į nosį. Po įvykio praėjus apie 1 valandai, R. A. skambino M. K., norėjo vėl susitikti. Į susitikimą atvyko M. K., N. B., R. A. ir jo tėvas A. A.. Kalbėjo apie žalos atlyginimą, R. A. iš N. B. ir M. K. reikalavo pinigų. Šie žadėjo atlyginti patirtą žalą, nors kaltės nejautė. Liudytojas negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. A. buvo suėmęs N. B. už drabužių, o teisme parodė, kad buvo suėmęs už gerklės; negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog N. B. R. A. į nosį smūgiavo iš kelienio, o teisme parodė, jog iš kumščio. Iš tikrųjų N. B. R. A. sudavė vieną smūgį kumščiu ir vieną smūgį kelieniu į nosį, viso buvo du smūgiai.

9Liudytojas A. A. (nukentėjusiojo R. A. tėvas) parodė, kad 2016-05-15 apie 21 val. jam paskambino sūnus R. A. ir pranešė, kad N. B. sulaužė nosį. Atvykęs pas sūnų, rado jį kruviną, kuris paaiškino, kad atvykęs N. B. su draugais jam vieną kartą kumščiu sudavė į nosį ir vieną kartą kumščiu į mentę nugaros dalyje. Prieš vežant sūnų į Kauno medicinos universiteto klinikas automobilyje sūnui paskambino N. B. ir kvietė susitikti. Liudytojas paėmė telefono ragelį ir paprašė, kad N. B. atvyktų ten, kur sulaužė nosį. Po kiek laiko į įvykio vietą atvyko N. B. su draugu M. K.. N. B. pripažino kaltę, prašė nesikreipti į policiją, žadėjo atlyginti patirtą žalą, suderėjo šios žalos dydį 3000 Eur, tačiau jokios dalies iki šiol neatlygino. Liudytojui yra žinoma, kad sūnus R. A. iki įvykio nebuvo įtrauktas į nepilnamečių įskaitą, nesportavo.

10Liudytoja K. Š. (nukentėjusiojo R. A. sugyventinė, jų bendro vaiko motina) parodė, kad 2016-05-15 apie 18 val. R. A. po skambučio išėjo iš namų į daugiabučio namo kiemą. Liudytojai buvo smalsu, todėl ji viską stebėjo pro langą. Ji matė, kaip N. B. vieną kartą kumščiu sudavė R. A. į nosį. Šiam suklupus, N. B. sudavė dar vieną smūgį jam į nugarą. Šalia jų buvo M. K. ir dar vienas liudytojai nežinomas asmuo. Prieš N. B. smūgio sudavimą R. A., šis tik stovėjo ir su N. B. susikibęs nebuvo, prie jo net nebuvo prisilietęs ir N. B. už gerklės nelaikė. Ar prieš smūgio sudavimą tarp jų buvo kilęs koks nors žodinis konfliktas, liudyta negirdėjo. Po smūgio sudavimo R. A. lūžo nosis, dėl to jis knarkia, nosis kraujuoja, ją skauda, atrodo neišvaizdžiai, reikalinga operacija nosies korekcijai.

11Liudytojas A. Z. parodė, kad su N. B. yra draugai. Liudytojas 2016-05-15 nebuvo pas R. A., apie konfliktą tarp pastarojo ir N. B. girdėjo tik iš gandų ir apie jį nieko konkrečiai nežino. Liudytojas automobilio VW Sharan nevairuoja, jo neturi ir tėvai. Liudytojui parodžius K. Š. įvykio metu padarytą nuotrauką (1 t., b. l. 70), liudytojas teigė, kad jis nėra joje užfiksuotas, o nuotraukoje matomas baltos spalvos automobilis VW Sharan yra ne jo. Tačiau parodė, kad nuotraukoje iš drabužių atpažįsta N. B., o iš kūno sudėjimo atpažįsta R. A..

12Liudytojas A. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad su N. B. dabar nelabai bendrauja, anksčiau buvo geri draugai. 2016 m. gegužę buvo draugais. Datos tiksliai neatsimena, 2016 m. pavasario gale, galėjo būti gegužės mėnuo, jis buvo prie J.Basanavičiaus gimnazijos, N. B. paskambino ir kvietė susitikti. Jie susitiko, dar kartu buvo M. K.. Jis atėjo pėsčias nuo mokyklos, jie susitiko visi pusiaukelėje. Jie buvo trise. Jam sakė, kad eitų kartu pakalbėti prie R. A. namų, nes šis sulaužė akinius ir telefoną M. K.. Jiems susitikus su R. A., pradėjo kalbėti, iš pradžių sklandžiai viskas ėjo. R. A. atkreipė dėmesį į N. B., paskui R. A. pradėjo N. B. vadinti necenzūriniais žodžiais, priminė, kaip dujom apipurškė, bekalbant prasidėjo žodinis konfliktas, kurį pradėjo R. A.. Konflikto priežasčių liudytojas nežino. Tada R. A. priėjo prie N. B., ėmė pradėjo jį stumdyti ir jie susikibo. N. B., atsistumdamas nuo savęs R. A., suplėšė jam marškinėlius. Po to N. B. kumščiu vieną kartą sudavė R. A. į nosį. Liudytojo aiškinimu, R. A. pradėjo pirmas stumdytis. Vėliau R. A. skambino N. B. ir prašė pinigų, kvietė susitikti. Kaltinamasis nežadėjo R. A. atlyginti žalos, nes N. B. gynėsi. Liudytojas paaiškino, kad sportuoja, anksčiau boksavosi. Draugai neturėjo tikslo važiuoti ir mušti R. A..

13VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1684/2016(02) nurodyta, kad R. A. konstatuota poodinė kraujosruva nosies srityje, nosies kaulų skeveldrinis lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar pan. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2016-05-15. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžio R. A. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų vertinimas atskirai netikslingas, kadangi tiek poodinė kraujosruva nosies srityje, tiek nosies kaulų skeveldrinis lūžis galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 36-37).

14Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. A. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos savo iniciatyva pateikė marškinėlius, kuriais buvo apsivilkęs įvykio metu (1 t., b. l. 61-62).

15Iš apžiūros protokolo bei fotolentelės prie jo matyti, kad nukentėjusiojo R. A. pateikti marškinėliai buvo apžiūrėti. Tai XXL dydžio marškinėliai, šviesiai pilkos spalvos, priekinėje dalyje su žalios ir juodos spalvų fragmentais, kurių centre matyti logotipas „Puma“, prie apykaklės, priekinėje dalyje matyti įplėšimas 8 cm ilgio. Šalia logotipo matyti netaisyklingos formos įplyšimas, žemiau - raudonos spalvos lašai ir dėmė. Kitoje marškinėlių pusėje prie apykaklės įplyšimas 10 cm ilgio (1 t., b. l. 63-66).

16Pakvitavimu marškinėliai grąžinti nukentėjusiajam R. A. (1 t., b. l. 67).

17Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. A. savo iniciatyva prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė nuotrauką, padarytą 2016-05-15, 20.58 val. (1 t., b. l. 68-70).

18Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2016-05-15 N. B. psichologiniu požiūriu tikėtinai buvo nesubrendęs tokiais savo ypatumais kaip pasiekto tapatumo būsenos deficitas, nestabili savivertė, paaugliškas svarbaus statuso referentinėje bendraamžių grupėje siekimas, ribota intelektinė sudėtingų socialinių situacijų sprendimo kompetencija. Nusikalstamos veikos padarymo metu 2016-05-15 N. B. buvo veikiamas paaugliško tipo motyvacijos, jo veiksmus galėjo sąlygoti subjektyviai išgyvenamas grupinis spaudimas dėl nestabilios savivertės ir ribotų socialinio mąstymo resursų, t.y. šiais aspektais jo socialinė branda galėtų būti prilyginta nepilnamečiui (2 t ., b. l. 104-109).

19Įrodymų vertinimas

20Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis N. B. tyčia sudavė R. A. vieną kartą į nosį, ginčo nekyla. Šį faktą pripažįsta ir pats kaltinamasis, tai nustatyta ir nukentėjusiojo R. A. bei liudytojų A. C., M. K. parodymais. Neabejojama ir tai, kad nuo N. B. smūgio nukentėjusiajam R. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir kilo kaltinime aprašyti kūno sužalojimai. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1684/2016(02) (1 t., b. l. 36-37). Tačiau byloje N. B. kelia būtinosios ginties versiją, teigdamas, jog nuketėjusysis R. A. pradėjo žodinį konfliktą, kuris vystėsi toliau ir prasidėjo muštynės. Kaltinamojo aiškinimu, R. A. jį pirmasis pastūmė vieną kartą, tada N. B. atsitraukė, po to vėl priėjo atgal prie R. A.. Šis N. B. apsikabino, bandė griauti, o jis bandė R. A. stumti ir tuo metu suplėšė jam marškinėlius. Po to iškart N. B. sudavė R. A. kumščiu smūgį į nosį. R. A. atšoko, jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. N. B. teigė, jog smūgį R. A. į nosį sudavė gindamasis.

21Pasisakydamas dėl būtinosios ginties situacijos, teismas pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009, 2K-59/2010 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

22Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad N. B. nebuvo būtinosios ginties situacijoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. K. su draugais N. B. ir A. C. atvyko prie R. A. namų, kad pasikalbėtų su pastaruoju dėl tą pačią dieną (2016-05-15) įvykusio R. A. ir M. K. konflikto, kurio metu neva R. A. sulaužė M. K. akinius ir telefoną. Šią atvykimo pas nukentėjusįjį priežastį patvirtino kaltinamasis, nukentėjusysis bei liudytojai. Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. K. prašymu atvyko pas R. A. tam, kad M. K. būtų saugiau. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad kaltinamasis ir liudytojai M. K. bei A. C. jau prieš atvykdami pasikalbėti su R. A. buvo priešiškai prieš jį nusiteikę, o susitikimo tikslas buvo dar tą pačią dieną tarp R. A. ir M. K. įvykusio konflikto aiškinimasis.

23Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nesutampa su teisme jų duotais parodymais, taip pat nedera tarpusavyje, todėl teismas juos vertina kritiškai. Kaltinamojo ir liudytojų parodymai iš esmės nesutampa dalyje dėl to, į kurias vietas kaltinamasis N. B. įvykio metu sudavė nukentėjusiajam R. A.: ar tik į nosį, ar į nosį ir į nugarą, taip pat nesutampa dėl to, su kuo į nosį buvo suduoti smūgiai: keliu ar kumščiu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. B. parodė, kad iš kelio pataikė R. į nosį (1 t., b. l. 96 antra pusė), o teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad ranka pataikė R. į nosį (2 t., b. l. 71-72). Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. B. sudavė R. A. vieną smūgį kumščiu ir vieną smūgį keliu, buvo du smūgiai (2 t., b. l. 60), tuo tarpu kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sudavė vieną smūgį ranka į nosį (2 t., b. l. 71-72). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. C. parodė, kad jis nematė, kad R. A. būtų apsikabinęs rankomis N. B. ir jį laikęs, nes vienu momentu jis buvo nusisukęs nuo jų (1 t., b. l. 77 antra pusė), o teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad R. A. ir N. B. buvo apsikabinę, o N. B. atsistumdamas suplėšė R. maikę (2 t., b. l. 69). Taigi galima daryti išadą, kad liudytojai su kaltinamuoju yra susitarę sakyti gynybai naudingus parodymus, tačiau minėti neatitikimai liudytojų ir kaltinamojo parodymuose apie smulkias konflikto aplinkybes rodo, kad kaltinamasis ir liudytojai pasako ne visą tiesą apie konfliktą, įvykusį tarp R. A. ir N. B..

24Pažymėtina, kad liudytoja K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji matė, kaip N. B. vieną kartą kumščiu sudavė R. A. į nosį. Šiam suklupus, N. B. sudavė dar vieną smūgį jam į nugarą. Liudytoja taip pat parodė, kad prieš N. B. smūgio sudavimą R. A., šis tik stovėjo ir su N. B. susikibęs nebuvo, prie jo net nebuvo prisilietęs ir N. B. už gerklės nelaikė. Teismas tiki liudytojos K. Š., kuri nedalyvavo įvykyje ir jį matė per langą, parodymais, kurie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas taip pat tiki ir nuosekliais nukentėjusio R. A. parodymais, kurie atitinka K. Š. parodymus, kad jokios būtinos ginties situacijos nebuvo, nes nukentėjusysis vengė konflikto, jokių smūgių jis niekam nesudavė. Būtinosios ginties gynybos versiją paneigia ir kaltinamojo teisme išsakyti parodymai apie tai, kad jis, norėdamas pasirodyti prieš šalia stovinčius draugus ir siekdamas išvengti nepatogumo jausmo, po atstūmimo vėl priėjo atgal prie nukentėjusiojo ir su juo susikibo. Teismo vertinimu, ši N. B. iniciatyva rodo kerštavimą, o ne būtinąją gintį, nes joks realus pavojus kaltinamajam negrėsė ir jam nebuvo jokio reikalo prieš nepilnametį nukentėjusįjį smurtauti.

25Be to, kaltinamojo gynybinė versija nėra įtikinama dar ir dėl to, kad byloje nėra jokių medicininių duomenų apie N. B. patirtus kūno sužalojimus. Tai reiškia, kad nenustatyta, jog jam nukentėjusysis būtų sudavęs smūgius, dėl kurių būtų iškilusi reali grėsmė sveikatai, sudariusi objektyvų būtinosios ginties pagrindą.

26Pažymėtina, kad byloje yra Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016-07-01 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2016-05-20 Kauno m. Santakos PK buvo gauti M. K. ir N. B. pareiškimai, apie tai, kad R. A. įvykus tarpusavio konfliktui sumušė M. K., užpuolė N. B. bei grasino su jais susidoroti. Dėl šio įvykio tyrėjas D. B. 2016-05-30 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo motyvuodamas tuo, kad N. B. ir M. K. 2016-05-19 parašyti pareiškimai galimai yra gynybinė versija po pradėto ikiteisminio tyrimo jų atžvilgiu dėl nesunkaus R. A. kūno sužalojimo, taip pat nurodė, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, kadangi nėra užfiksuoto realaus kilusio pavojaus pareiškėjui ar aplinkiniams asmenims (1 t., b. l. 23-24). Šis įsiteisėjęs ir N. B. net procesine tvarka neskųstas nutarimas tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl gynybos keliamos būtinosios ginties situacijos nebuvimo.

27Akcentuotina ir tai, kad liudytojai M. K., A. C., pats kaltinamasis N. B. teisme parodė, kad jie pas nukentėjusįjį R. A. atvyko trise. Nors byloje esančioje nukentėjusiojo R. A. pateiktoje nuotraukoje matomi penki asmenys (1 t., b. l. 70), tačiau byloje neginčytinai įrodyta, kad įvykio vietoje be nukentėjusiojo buvo minėti liudytojai ir kaltinamasis. Vienas šių liudytojų A. C. teisme pripažino, kad sportuoja, o įvykio metu užsiiminėjo boksu. Iš šio liudytojo pomėgio, pas nukentėjusįjį atvykusių asmenų gausos, atvykimo priežasties galima vertinti, jog kaltinamasis pas nukentėjusįjį atvyko ne draugiško vizito. Įvykio vietoje nukentėjęs R. A. buvo vienas prieš tris asmenis, kurie buvo už jį fiziškai stipresni. Nenustatyta, jog nukentėjęs būtų žodžiu provokavęs konfliktą, nes paaiškino, jog buvo trijų asmenų buvimo įbaugintas. Neįrodyta, kad nukentėjęs pavojingai kėsinosi į N. B. sveikatą, ką patvirtino liudytoja K. Š.. Taigi teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo byloje konstatuoti būtinosios ginties situacijos. Dėl to N. B. turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą už savo veiksmais tyčia sukeltas nusikalstamas pasekmes – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

28Visuma šių duomenų įgalina konstatuoti, jog R. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė dėl kaltinamojo 2016-05-15 panaudoto fizinio smurto. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veikoje yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. N. B. kaltas ir baustinas.

29Dėl bausmės

30Pirmosios instancijos teisme byloje buvo keliamas klausimas dėl kaltinamojo N. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, įrodinėjant, jog nusikaltimo padarymo metu jo 18-mečio socialinė branda prilygo nepilnamečiui. Gynėjo prašymu byloje buvo atlikta teismo psichologinė ekspertizė, kurios metu teismo psichologas ekspertas teismui pateikė tikėtiną išvadą, jog N. B. socialinė branda nusikaltimo padarymo metu prilygo nepilnamečiui. Nors eksperto išvada nėra kategoriška, tačiau teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, įvykio eigą, tą faktinę aplinkybė, jog kaltinamasis pilnametystės (18 metų) amžiaus sulaukė mažiau nei prieš mėnesį iki nusikaltimo padarymo, vertina, kad teismo ekspertizės akte pateiktas N. B. asmenybės psichologinis portretas yra pakankamas šioje byloje jam taikyti BK 80 straipsnyje nurodytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

31Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės realizavimo N. B. formos klausimą, teismas pažymi, jog kaltinamojo atžvilgiu nėra galimybės taikyti BK 93 straipsnio ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus arba turi būti konstatuotas pilnamečio iki 21 metų amžiaus prilyginimas nepilnamečio socialinei brandai; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali, bet neprivalo, atleisti nepilnametį arba jam prilygintą pilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

32Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. B. praeityje neteistas (1 t., b. l. 104-105), nebuvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 109), nedirba (1 t., b. l. 108), mokosi ( - ), tačiau mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip vidutinių gabumų mokinys, konfliktuojantis su mokytojais, pažeidžiantis gimnazijos taisykles (1 t., b. l. 115-116). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilanko (1 t., b. l. 111). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 113). VšĮ Šilainių PSPC psichologinio ištyrimo išvadoje teigiama, kad N. B. elgesys gali būti dažniau organizuojamas emocinių paskatų pagrindu. Jo asmenybė gan egocentriška, vidujai prieštaringa, depresinės tendencijos nėra ryškios, emocinės reakcijos stokoja brandumo, yra gan rigidiškos, sunkiau kontroliuojamos (palaipsniui kontrolė silpnėja) (2 t., b. l. 79). Teismo psichologijos ekspertizės akte N. B. psichologinė asmenybė apibūdinama kaip nestabilios savivertės, praradusi intelektinį budrumą, menkų savidisciplinos įgūdžių, pasiduodanti bendraamžių grupinei įtakai (2 t., b. l. 1104-09). Šie kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, kad jis nėra linkęs konfliktų spręsti teisinėmis priemonėmis, linkęs pažeisti teisinius gėrius, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio neigė savo kaltę, aiškindamas, jog tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, jam iki šiol žalos neatlygino ir šią žalą ginčijo. Iš šių N. B. charakterizuojančių duomenų teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

33Pasisakydamas dėl alternatyviųjų BK 93 straipsnyje numatytų nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, teismas vertina, kad tokių nėra. N. B. nėra pripažintas ribotai pakaltinamu, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme pilnai nepripažino savo kaltės, nenuosekliai aiškindamas, kad nukentėjusiajam sudavė į nosį tik gindamasis, nors būtinosios ginties situacija nebuvo nustatyta. Be to, kaltinamasis viso proceso metu neišreiškė gailėjimosi padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas netiki ir N. B. nukentėjusio R. A. atsiprašymo nuoširdumu. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pareiškė atsiprašantis nukentėjusiojo tik susipažinęs su teismo psichologijos ekspertizės aktu dėl jo socialinės brandos prilyginimo nepilnamečiui, tačiau iki tol atsiprašymo neišreiškė, žalos R. A. neatlygino. Iš to teismas mano, jog kaltinamojo pareikštas atsiprašymas yra dirbtinis, nenuoširdus, sąlygotas tik siekio būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, o ne noro konfliktą išspręsti taikiai. Be to, net ir po pademonstruoto nenuoširdaus atsiprašymo N. B. teismą tikino, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė ne tyčia, o tik gindamasis nuo neva nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi, kad visą konfliktą išprovokavo pats nukentėjęs ir savo kaltės dėl sukelto įvykio teigė nematąs.

34Be to, kaltinamasis nukentėjusiajam R. A. jokia dalimi nėra atlyginęs turtinės ar neturtinės žalos. Vien tik gynėjo teisme pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 82,96 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusio R. A. gydymą valstybinei ligonių kasai (2 t., b.l. 113) negali būti laikomas pakankamu pagrindu BK 93 straipsnyje nurodytai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės alternatyviai sąlygai kilti. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys yra nukreiptas sudaryti iliuziją dėl jam palankaus įstatymo reikalavimo iš dalies atlyginti padarytą turtinę žalą išpildymo, yra dirbtinis, nenuoširdus, paminantis nukentėjusiojo R. A. teisinius interesus ir nukreiptas tik į egocentrinį siekį būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad N. B. nukentėjusiojo turtinės ir neturtinės žalos nepripažino, ją ginčijo, jokios dalies iki šiol neatlygino, todėl teismas konstatuoja, kad jo dirbtinai siekiama alternatyvi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga nėra išpildyta, nes neįgyvendintas šios sąlygos turinys.

35Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad N. B. taikyti BK 93 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo, todėl jam skirtina bausmė, atsižvelgiant į BK 90 straipsnyje numatytus bausmių nepilnamečiams ypatumus.

36Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į N. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčios kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad N. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

37Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

38Anksčiau paminėta kaltinamojo N. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad N. B. nėra itin pavojingas visuomenei, jo izoliacija nuo visuomenės nėra būtina, todėl jam skirtina švelniausia inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį nei vidurkis šios bausmės dydį. Teismo įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti N. B. paskyrus įpareigojimus – viso bausmės vykdymo metu mokytis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Teismo vertinimu, šie įpareigojimai leis geriau pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

39Dėl civilinių ieškinių

40Dėl nukentėjusiojo R. A. civilinio ieškinio

41Nukentėjusysis R. A. yra pateikęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 2786,73 Eur (2760 Eur + 26,73 Eur) turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 33-35). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

42Dėl R. A. reikalavimo atlyginti turtinę žalą

43Ieškinyje R. A. prašomą priteisti 26,73 Eur turtinę žalą sudaro vaistų įsigijimo išlaidos, kurias pagrindžia vaistinės UAB „Eurovaistinė“ išduoti prikimo kvitai ir PVM sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 36, 37) bei mokestis už nosies lūžio rentgeno nuotrauką, kuri buvo daryta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų priėmimo skyriuje. Išlaidas šiai rentgeno nuotraukai pagrindžia išduotas mokėjimo kvitas (2 t., b. l. 38). Teismas laiko įrodyta, kad nukentėjęs R. A. tikrai patyrė pagrįstų išlaidų medikamentams įsigyti ir lūžusios nosies rentgeno nuotraukai pasidaryti, šios išlaidos susijusios su N. B. kalte dėl tyčiniu nusikaltimu sukeltų padarinių, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl nukentėjusiajam priteistina 26,73 Eur iš kaltinamojo. Kaltinamasis šios sumos nepaneigė. Pažymėtina, kad civilinėje atsakomybėje, skirtingai nei baudžiamojoje, galioja kaltės prezumpcija, kurią paneigti turi atsakovas, šiuo atveju kaltinamasis. Būtent jam perkeliama įrodinėjimo našta įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia nesutikimą su ieškiniu (CPK 178 str.).

44Nukentėjusysis R. A. taip pat prašo priteisti būsimas išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo (nosies lūžio) padarinių šalinimu, kurios sudaro 2760,00 Eur. Jis nurodė, kad gydymas dar nebaigtas, dėl nosies kaulų lūžio reikalinga operacija, kuri būtina siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį.

45Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Iš teismui pateiktų įrodymų ir nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad iki šiol nukentėjusiajam R. A. nosies kaulų lūžio operacija, kuri būtina siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, nėra atlikta, jis už minėtą operaciją dar nėra patyręs realių išlaidų. Taigi sprendžiamas klausimas dėl būsimos žalos atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti konkrečią pinigų sumą. Įvertinęs tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – veide, dėl nosies kaulų lūžio yra apsunkintas jo kvėpavimas, teismas vertina, jog UAB ,,Estetinės chirurgijos centro“ gydytojo G. G. sudarytas ir įkainuotas gydymo planas yra pagrįstas, o pažymoje nurodyta nosies kaulų operacijos bendra kaina 2760,00 Eur (2 t., b. l. 40) yra realiai tikėtina ir protinga. Kaltinamasis nepaneigė iš jo prašomos priteisti būsimos žalos, kurios atsiradimo tikimybė yra reali ir akivaizdi, dydžio. Todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos (būsimos žalos) atlyginimo visiškai tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 2760,00 Eur turtinė žala (būsima žala).

46Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo N. B. priteistina iš viso 2786,73 Eur (2760 Eur + 26,73 Eur) turtinė žala nukentėjusiojo R. A. naudai.

47Dėl R. A. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

48Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

49LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

50Teismui nustačius, kad nukentėjusysis R. A. dėl kaltinamojo N. B. neteisėtų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl to patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, buvo pažemintas (konfliktas įvyko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad sulaužyta nosis kraujavo, jam svaigo galva, gydymo įstaigose buvo daromos skausmingos procedūros. Be to, sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – veide, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, ilgą laiką buvo ištinusia ir pamėlusia nosimi, todėl jis jautė emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Jis nurodė, kad iki šiol jaučia tokius patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius kaip skausmą nosies srityje, apsunkintą kvėpavimą, taip pat nerimą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, baimę, ar pavyks galutinai pašalinti sužalojimo pasekmes. Teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo, tiek ir dėl kitaip pasireiškusios neturtinės žalos yra pagrįstos. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o fizinio skausmo nukentėjusiajam R. A. sukėlimas yra nustatytas specialisto išvada. Taip pat tikėtina, jog nukentėjusysis, kuriam dėl N. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patyrė bei patiria nepatogumų bendraudamas tiek su šeimos nariais, tiek ir su kitais asmenimis, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą.

51Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 2500 Eur neturtinę žalą. Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas. Įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011), todėl tenkintinas visiškai, nukentėjusiajam R. A. priteistinas 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo N. B..

52Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

53Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 82,96 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusio R. A. gydymą (1 t., b.l. 45-46). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 47). Civilinis ieškinys šiuo metu atlygintas, tą patvirtina 2017-05-19 mokėjimo nurodymas Nr. 368, atliktas AB banke Swedbank, kurio metu kaltinamojo N. B. motina R. B. Valstybinei ligonių kasai prie SAM pervedė ieškiniu prašomą priteisti sumą 82,96 Eur (2 t., b.l. 113). Todėl atlygintas civilinis ieškinys atmestinas.

54Dėl valstybės patirtų išlaidų

55Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-10-26 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-4420-17751, kuris buvo pataisytas 2016-11-03 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-P-4420-18309, nuspręsta nukentėjusiajam R. A. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 30, 31).

562017-01264 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas už atstovo – advokato paslaugų teikimą nukentėjusiajam R. A., kurios sudaro 181,46 Eur (2 t., b. l. 74). Teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra ir viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo N. B..

57Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Nutarė

59N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. B.: 1) viso bausmės vykdymo metu mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų per keturis mėnesius, t. y. po 10 val. kas mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

60Išaiškinti N. B., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

61N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

62Nukentėjusiojo R. A., gim. ( - ), civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jo naudai iš N. B., gim. 1998-04-26, priteisti 2786,73 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 73 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

63Kauno teritorinės ligonių kasos, įm. k. 188783839, civilinį ieškinį atmesti.

64Priteisti iš N. B., gim. ( - ), valstybei 181,46 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 46 ct) už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita bet kuriame banke, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. A.).

65Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. N. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( -... 4. Teismas... 5. N. B. 2016 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 20.00 val.... 6. Kaltinamasis N. B., apklaustas teisiamajame posėdyje,... 7. Nukentėjęs R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad... 8. Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad... 9. Liudytojas A. A. (nukentėjusiojo R.... 10. Liudytoja K. Š. (nukentėjusiojo R.... 11. Liudytojas A. Z. parodė, kad su N.... 12. Liudytojas A. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad su 13. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1684/2016(02) nurodyta, kad 14. Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis 15. Iš apžiūros protokolo bei fotolentelės prie jo matyti, kad nukentėjusiojo... 16. Pakvitavimu marškinėliai grąžinti nukentėjusiajam R.... 17. Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis 18. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo... 19. Įrodymų vertinimas... 20. Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis 21. Pasisakydamas dėl būtinosios ginties situacijos, teismas pažymi, kad pagal... 22. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja,... 23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti... 24. Pažymėtina, kad liudytoja K. Š. teisiamojo posėdžio... 25. Be to, kaltinamojo gynybinė versija nėra įtikinama dar ir dėl to, kad... 26. Pažymėtina, kad byloje yra Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos... 27. Akcentuotina ir tai, kad liudytojai M. K., 28. Visuma šių duomenų įgalina konstatuoti, jog R. A.... 29. Dėl bausmės... 30. Pirmosios instancijos teisme byloje buvo keliamas klausimas dėl kaltinamojo 31. Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės realizavimo N. B.... 32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. B. praeityje... 33. Pasisakydamas dėl alternatyviųjų BK 93 straipsnyje numatytų nepilnamečių... 34. Be to, kaltinamasis nukentėjusiajam R. A. jokia dalimi... 35. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad N. B.... 36. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į 37. Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta laisvės... 38. Anksčiau paminėta kaltinamojo N. B. asmenybę... 39. Dėl civilinių ieškinių... 40. Dėl nukentėjusiojo R. A. civilinio ieškinio... 41. Nukentėjusysis R. A. yra pateikęs civilinį ieškinį... 42. Dėl R. A. reikalavimo atlyginti turtinę žalą... 43. Ieškinyje R. A. prašomą priteisti 26,73 Eur turtinę... 44. Nukentėjusysis R. A. taip pat prašo priteisti būsimas... 45. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo 47. Dėl R. A. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą... 48. Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 2500,00 Eur... 49. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai... 50. Teismui nustačius, kad nukentėjusysis R. A. dėl... 51. Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą,... 52. Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio... 53. Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl... 54. Dėl valstybės patirtų išlaidų... 55. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-10-26... 56. 2017-01264 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius... 57. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 58. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302-307... 59. N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 60. Išaiškinti N. B., kad be bausmę vykdančios... 61. N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 62. Nukentėjusiojo R. A., gim. ( - ), civilinį ieškinį... 63. Kauno teritorinės ligonių kasos, įm. k. 188783839, civilinį ieškinį... 64. Priteisti iš N. B., gim. ( - ), valstybei 181,46 Eur... 65. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...