Byla 2S-816-431/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2013 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei G. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. V., T. V., R. Š., ir pagal trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. ieškinį atsakovei G. R. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Pareiškėja (atsakovė) prašė atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2013 ir teismo sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo V. K. ieškinį bei trečiųjų asmenų V. V., T. V. savarankiškus reikalavimus pakeisti, panaikinti sprendimo dalį dėl nuostolių už stogo įrengimo darbus priteisimo, įpareigojant pareiškėją (atsakovę) per 3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo dienos įrengti stogą. Nurodė, jog byla buvo nagrinėjama ir apeliacine, ir kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2011-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl tretiesiems asmenims priteisto 51 391 Lt žalos atlyginimo, o žalos atlyginimo klausimą pagal Ieškovės ieškinį grąžinoVilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-11 nutartimi priteisė ieškovui 34 199,54 Lt žalos atlyginimo. Taigi, teismas priteisė ieškovui ir tretiesiems asmenims žalos atlyginimą pinigais. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme, 2013-03-05 pareiškėja pateikė teismui papildomus dokumentus, t.y. UAB „Tavastis“ išvadą apie atstatomojo remonto kaštus. Išvadoje nurodoma, jog stogo atstatymas galimas tik natūra, kadangi stogo įrengimas dalimis (nes ieškovas ir tretieji asmenys prašė stogo atstatymo darbus atlyginti ne natūra, o pinigais) neįmanomas. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 630-258/2013 atmetė pareiškėjos argumentus dėl stogo įrengimo natūra, nurodydamas, kad namo dalies atstatymo ir remonto išlaidų nustatymas bei atlyginimas ieškovui kaip dalies namo, esančio ( - ), savininkui nepaneigia galimybės susistarti visiems namo savininkams ir kartu atlikti viso stogo atstatymą. Taigi, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą už stogo atstatymo darbus, teismas vadovavosi galimybe susitarti ir kartu atlikti stogo atstatymo darbus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų žinoma, jog susitarti šalys negali, teismas priimtų kitą sprendima, kadangi įstatymų leidėjas numato galimybę atlyginti padarytą žalą dviems būdais: atlyginti žalą natūra (pateikti tos pačios rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

6Pareiškėja (atsakovė) kreipėsi dėl namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, tame tarpe stogo atstatymo darbų. Paruoštą projektą pateikė derinimui visiems bendraturčiams, t.y. V. K., V. V., T. V.. V. V. ir T. V. 2013-08-27 raštu informavo, kad projektui nėra pritariama, reikalaujama rekonstrukciją atlikti pagal 2009 m. architektės R. N. projektą bei perdangą virš pirmo aukšto patalpų 2-1, 2-2, 2-8, 2-11 įrengti pareiškėjos lėšomis, V. K. pagal projektą suprojektuoti jam 8,9 kv. m patalpą arba sumokėti kompensaciją už pareiškėjos lėšomis įrenginėjamą patalpą. 2013-08-27 raštai patvirtina, kad keliami nauji turtiniai reikalavimai, dėl kurių susitarimas dėl stogo atstatymo negalimas, kas patvirtina, jog nežiūrint į įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje dėl žalos atlyginimo stogas negali būti atstatytas, nors žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas. Nurodytos aplinkybės, kurios išaiškėjo 2013-08-27 raštų pagrindu, laikytinos naujomis aplinkybėmis pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje ir spręsti esminį klausimą dėl stogo atstatymo darbų atlikimo natūra, o ne pinigais. Stogo atstatymas yra esminė aplinkybė išnagrinėtoje byloje, nes vidinių patalpų atstatomasis remontas tiesiogiai priklauso nuo stogo įrengimo, o tai reiškia, kad teismo sprendimu, pagal kurį pareiškėja privalo atlyginti bendraturčiams padarytą žalą pinigais, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes ginčas dėl gaisro padarinių pašalinimo neišspręstas iš esmės. V. K. ir V. V., T. V. atsisakymas suderinti projektinius pasiūlymus yra ne naujai atsiradusi, bet naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet pareiškėja negalėjo žinoti koks galutinis sprendimas bus priimtas byloje. Pareiškėja negalėjo žinoti ir apie tai, kad galutinai pripažinus pareiškėjos kaltę dėl žalos atlyginimo, bendraturčiai nepritars pareiškėjos lėšomis paruoštas namo rekonstrukcijos projektui, o iškels naujus turtinius reikalavimus, susijusius su namo konstrukcijų atstatymu.

7Suinteresuoti asmenys, V. K., V. V., T. V., nesutiko su proceso atnaujinimu. Nurodė, jog dar iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010, Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta kita civilinė byla Nr. 2-1823-661/2013 pagal V. K., V. V., T. V. ieškinį atsakovėms G. R., R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana ieškinys). Ieškinys buvo pareikštas dėl tos aplinkybės, kad G. R. visą savo nekilnojamąjį turtą padovanojo savo dukrai R. B., taip siekdama išvengti priteistos žalos išieškojimo. Byla Nr. 2-1823-661/2013 atsakovės prašymu buvo net tris kartus stabdoma, motyvuojant tuo, jog dar nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas žalos atlyginimo byloje ir neaišku ar yra pagrindas Actio Pauliana ieškiniui. Sprendimui žalos atlyginimo byloje įsiteisėjus, atsakovei neliko kitų būdų kaip vilkinti bylą, todėl buvo pareikštas šis prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo iš esmės siekiama ne savo teisių gynimo, o užvilkinti civilinės bylos Nr. 2-1823-661/2013 nagrinėjimą, kad kreditoriai (ieškovas ir tretieji asmenys) nepripažintų turto perleidimo negaliojančiu ir nenukreiptų į jį priteistos žalos išieškojimo. Pagrindų proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra. Nagrinėjant bylą jokio pasiūlymo dėl alternatyvaus žalos atlyginimo būdo (pvz. prašyme minimo stogo atstatymo natūra) atsakovė nepateikė. Tarp šalių esantis ginčas dėl stogo atstatymo būdo nebuvo ir nėra šios bylos dalykas. Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys, kaip nukentėję nuo ieškovės veiksmų turi galimybę pasirinkti kaip panaudoti iš atsakovės priteistas lėšas – investuoti į stogo atstatymą, parduoti savo turto dalį jos nesuremontavus ir pan. Jei atsakovė mano, kad ieškovas ir tretieji asmenys nepagrįstai atsisako duoti sutikimą stogo atstatymui, tai turėtų savo teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka pareikšdama ieškinį dėl leidimo vykdyti stogo atstatymo darbus be bendraturčių sutikimo, o ne prašyti atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo sprendžiami visai kiti klausimai.

8Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos G. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010.

11Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis, tokia aplinkybė (aplinkybės) turėjo egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos G. R. nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytas pagrindas, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 str. str.). Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-1993-855/2010 medžiagos, tiek ieškovės V. K., tiek trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus byloje, V. V., T. V., ieškinio pagrindas ir dalykas buvo dėl atsakovės kaltės namui padarytos turtinės žalos atlyginimas, o ne dėl kitų reikalavimų. Bylos nagrinėjime dalyvavo pareiškėja (atsakovė) G. R., jos atstovai, jokių savarankiškų reikalavimų byloje nekėlė, savo nesutikimą su jai reiškiamais reikalavimais bei teismų priimtais sprendimais grindė, neigdama savo pareigą atlyginti turtinę žalą. Todėl teismas sutiko su suinteresuotų asmenų nurodytom aplinkybėm, jog bylos nagrinėjimo eigoje jokio alternatyvaus pasiūlymo dėl alternatyvaus žalos atlyginimo būdo (pvz.: prašyme minimo stogo atstatymo natūra) iš pareiškėjos (atsakovės) pusės bylos nagrinėjimo metu pareikšta nebuvo, jog iš prašymo dėl proceso atnaujinimo susidaro įspūdis, kad pareiškėja (atsakovė) siekė tuomet, nagrinėjant bylą, atlyginti žalą natūra, tačiau teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą pinigais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2013-06-11 Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad “ UAB „Tavastis“ apžiūros akte pateikta išvada, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), stogo atstatymas dalimis kategoriškai neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši išvada nepaneigia galimybės įvertinti ieškovo patirtos žalos dydžio, ypač, kai toks žalos dydis individualiai yra jau nustatytas tretiesiems asmenims. Be to, namo dalies atstatymo ir remonto išlaidų nustatymas bei atlyginimas ieškovui kaip dalies namo savininkui nepaneigia galimybės susitarti visiems namo savininkams ir kartu atlikti viso stogo atstatymą. Taigi aukščiau minėta išvada UAB „Tavastis“ apžiūros akte nepašalina galimybės teismui įvertinti ir priteisti ieškovui jo patirtos dėl gaisro žalos atlyginimą“. 2013-06-11 Vilniaus apygardos teismo nutarties pareiškėja neskundė.

12Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja manydama, kad suinteresuoti asmenys (namo bendraturčiai) nepagrįstai atsisako duoti sutikimą dėl namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų (tame tarpe dėl stogo atstatymo darbų), turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl leidimo vykdyti stogo atstatymo darbus be bendraturčių sutikimo. Naujai paaiškėjusių aplinkybių negalima tapatinti su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t.y. tokiomis, kurios, nagrinėjant bylą neegzistavo. Atsiradus naujoms esminėms aplinkybėms vėliau (sprendimui įsiteisėjus), tarp šalių susidaro nauji teisiniai santykiai, o tai gali būti pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, o ne bylai peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atskiruoju skundu pareiškėja G. R. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tai yra atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 ir teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo pakeisti, panaikinant sprendimo dalį dėl nuostolių už stogo įrengimo darbus priteisimo, įpareigojant atsakovę per 3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo dienos įrengti stogą.

15Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nagrinėjant bylą buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo natūra. Todėl aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su žalos atlyginimu natūra nebuvo išnagrinėtos išsamiai tik dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą dėl galimybės susitarti stogo atstatymo procese tik todėl, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, nors ir buvo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės (tai yra nesutarimai tarp bendraturčių), bet galimybė šias aplinkybes nurodyti ir pateikti į bylą įrodymus apie buvusius nesutarimus, atsirado teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka.
  2. Aplinkybė apie nesutarimus tarp bendraturčių dėl stogo atstatymo visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo pateiktus aiškinimus, nes nesutarimai buvo bylos nagrinėjimo metu, jų reikšmė sprendimui bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme nebuvo atsakovei žinoma, šių aplinkybių reikšmė tapo žinoma po kreipimosi į ieškovą ir suinteresuotuosius asmenis, remiantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir eilinio atsisakymo gavimo, ir tai turi esminę reikšmę bylai, nes atstatomieji darbai negali būti atliekami be stogo uždengimo.
  3. Teismo nurodytas argumentas apie galimybę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ir prašyti leisti atlikti stogo atstatymo darbus be bendraturčių sutikimo yra ne tik nelogiškas, bet ir nepagrįstas, nes, remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, stogą turi dengti kiekvienas bendraturtis atskirai, kadangi kiekvienam iš jų priteistas žalos atlyginimas pinigais, tai yra stogo dengimo išlaidos yra apskaičiuotos ir priteistos, todėl pareiškėja neturi pagrindo ir prievolės atstatyti namo stogo konstrukcijų nei su bendraturčių leidimu, nei be jo. Tokia teismo išvada neatitinka ir CPK 2 straipsnio reikalavimų, nes kiekviena byla turi būti išnagrinėta taip, kad būtų pasiekta taika ir neatsirastų pagrindas naujiems ieškiniams.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. K. ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, T. V. ir V. V. prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo dėl atsakovės kaltės namui padarytos žalos atlyginimas, priteisiant konkrečią pinigų sumą. Visos bylos eigoje atsakovė neigė savo pareigą atlyginti žalą, motyvuodama tuo, jog nėra jos kaltės ir neteisėtų veiksmų, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės, o ieškovo skaičiavimai yra netikslūs. Jokio alternatyvaus pasiūlymo dėl alternatyvaus žalos atlyginimo būdo (prašyme minimo stogo atstatymo natūra) atsakovė nepateikė. Vykdymo proceso metu atsiradęs atsakovės noras atlyginti žalą natūra nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė pagal CPK 366 straispnį.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

21Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

22Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

24Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. (jos teisių perėmėjas V. K.) pateikė ieškinį atsakovui G. R. (teisių perėmėja G. R.) dėl žalos atlyginimo, nurodydama, jog 2006-11-30 dėl atsakovo kaltės kilo gaisras ir sudegė gyvenamojo namo, esančio ( - ), stogas, mansarda ir buto Nr. 3 patalpos. Kadangi ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys yra minėto namo bendrasavininkai, prašė priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą (civilinė byla Nr. 2-1993-855/2010, t. I, b.l. 1-3; 38-40; t. II, b.l. 136-137). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimu ieškinius patenkino iš dalies ir ieškovei V. K. iš atsakovės G. R. priteisė 40 000 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, V. V., T. V. iš atsakovės G. R. priteisė 27 000 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, rėmėsi šalių jau patirtomis išlaidomis, ieškovės pateikta UAB „A.J.K.K.“ parengta atstatymo ir remonto darbų sąmata (t. III, b.l. 23-47), trečiųjų asmenų parengta UAB „Delfa“ parengta pažyma (t. III, b.l. 5-11) ir vadovavosi CK 6.249 ir 6.251 straipsnių nuostatomis, todėl per pusę sumažino prašomų priteisti nuostolių dydį.

25Vilniaus apygardos teismas 2011-10-05 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą pakeitė iš dalies, ieškovės V. K. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei V. K. iš atsakovės G. R. 39581 Lt žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas; trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė V. V., T. V. lygiomis dalimis iš atsakovės G. R. 51391 Lt žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-10-05 nutarties dalį, kuria ieškovei V. K. priteista iš atsakovės G. R. 39581 Lt turtinės žalos atlyginimo ir likusi dalis ieškinio atmesta, atsakovei G. R. priteista iš ieškovės V. K. 3495 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės V. K. priteista 20 Lt, o iš atsakovės G. R. – 50 Lt procesinių dokumenrų įteikimo išlaidų, panaikinti ir šią bylos dalį grąžino apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos teismo 2011-10-05 nutarties dalį paliko nepakeistą.

27Vilniaus apygardos teismas 2013-06-11 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą pakeitė, ieškovės V. K. teisių perėmėjo V. K. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui V. K. iš atsakovės G. R. 34199,54 Lt turtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Bylos nagrinėjimo pakartotinai Vilniaus apygardos teisme metu atsakovė buvo pateikusi teismui UAB „Tavastis“ 2013-02-19 gyvenamojo namo apžiūros aktą (t. V, b.l. 119-199; t. VI, b.l. 2-3), kuriame apskaičiuota atstatymo darbų vertė bei nurodyta, jog stogo atstatymas dalimis kategoriškai neįmanomas (t. V, b.l. 120). Ieškovas pateikė teismui savo nuomonę dėl minėto įrodymo, paaiškino, kad iš UAB „Tavastis“ sąmatų nėra aišku, ar nurodytos kainos apima tik medžiagų kainą, ar ir rangovų darbą bei išlaidas mechanizmų nuomai. Ieškovas remiasi skirtingų ir tarpusavyje nesusijusių juridinių asmenų UAB „A.J.K.K.“ ir UAB „Impesservis“ parengtais dokumentais, todėl labiau tikėtina, kad tikrasis žalos dydis yra būtent nurodytas ieškovo apeliaciniame skunde. Ieškovas pažymėjo, kad žala neprivalo būti atlyginta tik natūra, kaip nurodė atsakovė. Teismas turi nustatyti žalos dydį, o ne jos atlyginimo būdą (t.5, b.l.208-210). Vilniaus apygardos teismas 2013-06-11 nutartyje tyrė atsakovės pateiktą UAB „Tavastis“ apžiūros aktą, analizavo jame padarytą išvadą dėl stogo atstatymo dalimis neįmanomumo, tačiau, įvertinęs ieškovo pateiktus atstatymo darbų vertinimus, vadovavosi ieškovo pateikta UAB „Impeksservis“ nustatytomis darbų kainomis.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).

29Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą įvardina kitų gyvenamojo namo bendraturčių nepritarimą jos 2007 m. parengtiems projektiniams pasiūlymams dėl stogo atstatymo bei Vilniaus apygardos teismo 2013-06-11 nutartyje padaryta išvada, kad namo dalies atstatymo ir remonto išlaidų nustatymas bei atlyginimas ieškovui kaip dalies namo savininkui nepaneigia galimybės susitarti visiems namo savininkams ir kartu atlikti viso stogo atstatymą.

30Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos proceso atnaujinimo pagrindu. Civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 buvo sprendžiamas pareiškėjos (atsakovės) kaltės klausimas ir pareiga atlyginti padarytą žalą bei priteistinas žalos atlyginimo dydis. Tuo tarpu iš prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp gyvenamojo namo bendrasavininkų yra kilęs ginčas dėl stogo renkonstrukcijos projekto, tai yra bendraturčiai nepritaria pareiškėjos pateiktam R. V. rengtam namo mansardos aukšto atstatymo rekonstrukcijos planui, o pageidauja stogo atstatymo darbus vykdyti pagal R. N. parengtą projektą. Šis ginčas nėra susijęs su civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 nagrinėtomis aplinkybėmis ir negali įtakoti galutine Vilniaus apygardos teismo 2013-06-11 nutartimi iš atsakovės (pareiškėjos) priteisto žalos dydžio. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateikti namo stogo rekonstrukcijos planai neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose numatytų reikalavimų, kuriems esant būtų galima atnaujinti procesą.

31Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjai, kad jai atlyginus civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 ieškovui ir tretiesiems asmenims priteistą žalą, daugiau jokie turtiniai reikalavimai dėl gaisro sukeltos žalos atlyginimo negali būti keliami. Tačiau pareiškėja, būdama namo bendraturte, nėra atleista nuo CK 4.76 ir 4.86 straipsniuose nustatytos pareigos proporcingai savo daliai rūpintis pastato išlaikymu, atstatymu bei išsaugojimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas teisingai išaiškino pareiškėjai jos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl leidimo vykdyti stogo atstatymo darbus be bendraturčių sutikimo.

32Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos (atsakovės) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

33Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

35Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. R.... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Pareiškėja (atsakovė) prašė atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės... 6. Pareiškėja (atsakovė) kreipėsi dėl namo rekonstrukcijos projektinių... 7. Suinteresuoti asmenys, V. K., V. V., T. V., nesutiko su proceso atnaujinimu.... 8. Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 sausio 17 d. nutartimi atmetė... 11. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2... 12. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja manydama, kad suinteresuoti... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atskiruoju skundu pareiškėja G. R. prašo panaikinti Vilniaus rajono... 15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. K. ir tretieji asmenys,... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 19. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. (jos teisių perėmėjas V. K.) pateikė... 25. Vilniaus apygardos teismas 2011-10-05 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-11 nutartimi Vilniaus apygardos... 27. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-11 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 29. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja atnaujinimo pagrindu pagal CPK... 30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos... 31. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjai, kad jai atlyginus... 32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 35. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti...