Byla 2A-1065-370/2010

Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka bei atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant atsakovui J. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-1446-740/2010 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams O. Š. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka bei atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 12 600,21 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad 2006-07-31 O. Š. vairavo J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. ( - ), ir kaltais veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos tretiesiems asmenims priklausančios transporto priemonės, dėl to nukentėjusiems asmenims buvo padaryta ir ieškovo atlyginta 12 600,21 Lt turtinė žala. Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., šią sumą priteisti iš atsakovų.

4Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad eismo įvykio metu jis nebuvo transporto automobilio savininkas, nes tuo metu ši transporto priemonė jau buvo parduota eismo įvykio kaltininkui O. Š. Tik dėl pastarojo kaltės nespėjo transporto priemonės perregistruoti pirkėjo vardu. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-16 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad atsakovai negali panaudoti pirkimo–pardavimo sandorio fakto prieš ieškovą, kadangi įstatymo nustatyta tvarka jo neįregistravo. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, autoįvykio metu automobilio savininku buvo J. K., šie viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, nes nebuvo nuginčyti. Privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. yra įtvirtinta transporto priemonės savininko ir žalą sukėlusio asmens solidari atsakomybė, todėl atsakovai solidariai yra atsakingi už žalos padarymą ieškovui (CK 6.6 str. 1 d.). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civ. byla Nr. 3K-3-352/2008). Taikyti ieškovo prašomo CK 1.125 str. 7 d. nustatyto sutrumpinto ieškininės senaties termino nėra pagrindo, nes šalis sieja ne iš draudimo sutarties, o iš delikto kylantys teisiniai santykiai (CK 1.125 str. 8 d.).

6Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimo dalį, kuria iš jo kaip solidaraus skolininko priteista 12 600,21 Lt žalos atlyginimo, atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo tuos pačius motyvus kaip ir pirmosios instancijos teisme: įvykio metu automobilis priklausė ne jam, o atsakovui O. Š., kuris automobilį naudojo ir turėjo pareigą apsidrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, apeliantas neturėjo pareigos įregistruoti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties viešame registre tą pačią dieną, kai buvo sudarytas sandoris, sandoris nebuvo įregistruotas dėl O. Š. kaltės, kuris atsakingas ir kaltas dėl žalos padarymo – tai nustatyta administracinėje byloje dėl eismo įvykio, be to, ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

7Ieškovas atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad transporto priemonės privalo būti apdraustos tol, kol jos yra registruotos, net ir nenaudojamos. Transporto priemonės savininkas negali ne tik naudoti pats, bet ir leisti valdyti ar naudoti kitiems asmenims neapdraustą transporto priemonę. Pats apeliantas pripažino, kad automobilio perleidimo momentu šis nebuvo apdraustas. Remiantis viešo registro duomenimis automobilio PEUGEOT 605, valst. Nr. KLB 464, savininkas eismo įvykio metu buvo J. K. Kelių transporto registravimo taisyklėse numatyta, kad transporto priemonė turi būti išregistruojama, jeigu ji parduodama. Asmenys, pardavę transporto priemonę, bet nepadarę pakeitimų registre, negali sandorio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju – prieš ieškovą. Duomenys apie automobilio savininką buvo pakeisti tik praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo tariamo pirkimo–pardavimo sandorio dienos. VĮ „Regitra“ pateikti įrodymai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais. Taigi apeliantas buvo automobilio savininkas ir privalėjo jį apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas pasielgė aplaidžiai – perdavė transporto priemonę nepasirūpinęs jos išregistravimu. Atsakovų tarpusavio santykiai ieškovui yra nereikšmingi kaip žalą atlyginusiam kreditoriui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 dalyje įtvirtinta solidari transporto priemonės savininko ir eismo įvykio kaltininko atsakomybė. Draudimo teisiniai santykiai sieja tik draudiką ir draudėją, todėl atsakovas negali remtis sutrumpinta 1 metų ieškinio senatimi. Aplinkybė, kad apeliantas nedalyvavo žalos administravimo procese, yra nereikšminga, nes apeliantas jos dydžio neginčija.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Ieškinio reikalavimai atsakovui J. K. pareikšti tuo pagrindu, kad jis nevykdė įstatyme transporto priemonės savininkui nustatytos pareigos apdrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

10Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto reikalavimą taikyti vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes byloje reikalavimai pareikšti ne draudimo sutarties, o deliktinių teisinių santykių pagrindu (CK 1.125 str. 8 d.).

11Apelianto civilinės atsakomybės klausimui išspręsti lemiamą reikšmę turi aplinkybė, buvo ar ne J. K. autoįvykio metu automobilio „Peugeot 605“ savininkas. Dėl šios aplinkybės byloje kilo ginčas.

12Byloje pats pirmosios instancijos teismas remdamasis liudytojų parodymais konstatavo, kad 2006 m. balandžio–gegužės mėn. laikotarpiu atsakovas J. K. automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. ( - ), už 2 500 Lt pardavė atsakovui O. Š., nurodė, kad sandoris galioja, nors ir neįregistruotas, tačiau konstatavęs, kad įstatymas numato privalomą tokio sandorio fakto registraciją, uždraudė atsakovui panaudoti sandorio faktą prieš ieškovą. Čia pat teismas prieštaringai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad įrašyti į viešą registrą duomenys būtų nuginčyti.

13Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka, kadangi jos padarytos netinkamai aiškinus ir taikius materialinės teisės normas, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

14Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai nenustato privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo. Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisė aktuose nustatyto reikalavimo pateikti atitinkamą nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimo dokumentą negalima sutapatinti su CK 1.75 str. 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, kad privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją gali nustatyti įstatymas. Registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, gali gintis nuo jam pareikšto reikalavimo sandorio sudarymo faktu, daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje UAB ,,Automera“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010).

15Atsakovas O. Š. buvo įtrauktas į bylą, teismas netgi buvo pripažinęs šio atsakovo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, paskelbta jo paieška (b. l. 105, 106), jis buvo surastas (b. l. 130), tačiau teisme taip ir nebuvo apklaustas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas Z. G. patvirtino (b. l. 103), kad automobilį už 2 000 Lt pirko po avarijos būtent iš O. Š., į atsakovą J. K. kreipęsis tik dėl automobilio perregistravimo (b. l. 127), iki tol jo nepažinojo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. K. įrodė, jog 2006-07-31 autoįvykio metu ne jis, o O. Š. buvo automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. ( - ), savininku, kuris ir privalėjo apdrausti automobilį valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas padarė tokią pat išvadą dėl automobilio savininko, tačiau neteisingai įvertino šios aplinkybės įtaką apelianto civilinei atsakomybei ir ieškinio J. K. pagrįstumui. Ieškovės atsiliepimo visi argumentai remiami išimtinai klaidingu registracijos fakto teisinės reikšmės suabsoliutinimu.

16Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalis dėl atsakovo J. K. naikintina ir dėl šios dalies priimtinas priešingas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

17Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti:

19panaikinti sprendimo dalį, kuria Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovo J. K. priteista 12 600,21 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 12 600,21 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sprendimo dalį dėl 189 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškinio reikalavimus atsakovui J. K. atmesti.

20Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.