Byla 2-54-820/2016
Dėl žemės sklypo ir kompensacijos priteisimo bei atsakovo R. K. priešieškinį ieškovui R. A. B. dėl sandorio nuginčijimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja M. C

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovui R. A. B., jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, jo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Vertelytei, atsakovo R. K. atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. B. ieškinį atsakovei M. K. (vėliau jos teises ir pareigas perėmė R. K.) dėl žemės sklypo ir kompensacijos priteisimo bei atsakovo R. K. priešieškinį ieškovui R. A. B. dėl sandorio nuginčijimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja M. C..

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovės M. K. nuosavybės teise 95 m2 ploto dalį žemės sklypo, esančio Versmių g. 56, Vilniuje, sklypo unikalus Nr. 4400-1850-6131, plane pažymėtą taškais 6-7-13-14-15-5-6 (9 449,47 LTL vertės), o iš ieškovo priteisti 1 LTL atsakovei M. K. už ieškovui priteistą žemės sklypą;
    2. Priteisti iš atsakovės M. C. ieškovui nuosavybės teise 87 m2 ploto žemės sklypo, esančio Versmių g. 56, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1850-5745, plane pažymėtą taškais 1-2-16-17 (8 565,64 LTL vertės), o iš ieškovo priteisti 1 LTL atsakovei M. C. už priteistą žemės sklypo dalį;
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog atsakovei M. C. įsigijus 800 m2 žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, kadastrinis Nr. ( - ) (toliau tekste – sklypas Nr. 2109), ir atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog įgytas sklypas yra įsiterpęs tarp atsakovei M. K. priklausančio žemės sklypo, Kadastrinis Nr. ( - ) (toliau tekste – sklypas Nr. 2193), ir 259 m2 žemės sklypo į kurį turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės atsakovei M. K., kuriame jau buvo atsakovei M. C. priklausantys statiniai.
  3. Atsakovė M. K. kreipėsi į ieškovą, jog padėtų išspręsti žemės grąžinimo ir padalinimo tarp atsakovų klausimus. Ieškovas trejus metus atstovavo atsakovę M. K. visuose žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesuose ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 19 d. bei 2009 m. balandžio 15 d. sprendimais buvo atkurtos M. K. nuosavybės teisės į du žemės sklypus: unikalus Nr. ( - ) (toliau tekste – sklypas Nr. 2191) ir unikalus Nr. ( - ) (toliau tekste – sklypas Nr. 2190).
  4. Ieškovas, atsakovė M. K. ir atsakovė M. C. 2009 m. birželio 12 d. sudarė susitarimą (toliau tekste – Susitarimas arba ginčo sutartis) dėl paslaugų suteikimo. Susitarimu šalys sutarė, jog bus įvykdyti žemės sklypo manai tarp atsakovių bei atsakovė M. K. perduos ieškovui 95 m2 sklypo Nr. 2090 dalį besiribojančią su ieškovo žemės sklypo dalimi. Kadangi atsakovas buvo padėjęs atkurti nuosavybės teises ir tvarkęs kitus dokumentus, todėl Susitarime nurodyta, jog ieškovas su atsakove M. K. yra atsiskaitęs už 95 m2 sklypo dalį, tačiau atsakovė nėra perdavusi šios žemės sklypo dalies ieškovui.
  5. Susitarimu šalys susitarė, jog projektavimo darbus finansuos atsakovė M. K., tačiau jai neturint lėšų buvo siekiama sklypo Nr. 2190 likusią dalį, kuri liktų perdavus ieškovui 95 m2, perleisti kaimynams. Neatsiradus pirkėjo, šalys Susitarime sutarė, jog kaip atlygį už projektavimo darbus šią žemės sklypo dalį atsakovė M. K. perleis ieškovo ir atsakovės M. C. nurodytam asmeniui arba ieškovui, arba atsakovei M. C., kaip atlygį už sklypų amalgamacijos projektų ir kadastrinių duomenų bylų parengimą.
  6. Surastas rangovas atliko sklypų perdalijimo ir amalgacijos projektų pagrindinius brėžinius. Atsakovė M. K. išdavė įgaliojimą ieškovui tolimesniam Susitarimo vykdymui. Ieškovas atliko visus reikiamus darbus ir liko pasirašyti notariškai patvirtintas sutartis, atsakovė M. K. atsisakė atlyginti ieškovui už atliktas paslaugas, kaip buvo sutarta Susitarime, bei pažeisdama Susitarimo nuostatas, perleido visą sklypą Nr. 2190 atsakovės M. C. šeimos nariams, kurie vėliau perleido sklypą atgal atsakovei M. C., kuri anksčiau giminaičiui padovanojo sklypą Nr. 2193. Šie veiksmai rodo, jog atsakovė M. K. neketina vykdyti Susitarimo ir ieškovas priverstas ginti savo teises teisme.
  7. Atsakovė M. K. atsisakė sumokėti ieškovui už paslaugas, suteiktas atkuriant nuosavybės teises bei organizuojant sklypų suformavimo darbus, perleidžiant 95 m2 sklypo Nr. 2090 dalį už 1 LTL, todėl prašo priteisti minėtą sklypo dalį. Be to, atsakovė M. K. perleido atsakovei M. C. 87 m2 dalį sklypo Nr. 2190 pažeidžiant Susitarimo nuostatas, todėl laikytina, jog M. C. nepagrįstai įgijo tai, ko negalėjo gauti, todėl prašo priteisti ieškovui iš atsakovės M. C. minėtą žemės sklypo dalį.
  1. Atsakovės priešieškinio reikalavimai ir atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė M. K. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė nurodė, jog ieškovas nepagrįstai Susitarimą laiko paslaugų sutartimi, nes jame nėra būtinų paslaugų sutarties elementų: neaišku kieno užsakymu ir kokias paslaugas ieškovas įsipareigojo atlikti, kokia tvarka ir terminais turėjo būti atlikta, kokia paslaugų kaina ir apmokėjimo tvarka, terminai, nutraukimo tvarka, pasekmės ir t. t.
  3. Susitarimu šalys preliminariai susitarė dėl tam tikrų darbų, susijusių su žemės sklypais, atlikimo, tačiau dėl jokių atlygintinų paslaugų teikimo šalys nesitarė.
  4. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atliko kokius nors būtinus darbus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovei, kad patyrė kokias nors išlaidas ir veikė išimtinai atsakovės interesais.
  5. Susitarimo realizavimas akivaizdžiai neatitinka atsakovės M. K. ir jos artimųjų interesų, nes ieškovui būtų perleistas didelės vertės atsakovės turtas ieškovui be jokio pagrindo.
  6. Dėl savo amžiaus (91 metai) ir Susitarimo kalbos nemokėjimo atsakovė M. K. nesuprato Susitarimo esmės ir sukeliamų pasekmių, nes manė, kad ieškovui tik suteikia teisę tvarkyti jos žemės sklypo dokumentus. Be to, ieškovas nesiėmė priemonių, jog Susitarimo sudaryme dalyvautų atsakovės artimieji, kurie išaiškintų jai suprantama kalba Susitarimo esmę.
  7. Ieškovo reikalavimas priteisti jam dalį žemės sklypo, kol nėra nuginčytas žemės grąžinimo pagrindas, yra neteisėtas ir negaliojantis bei nesukeliantis teisinių pasekmių.
  8. Atsakovė M. K. pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus:
    1. Pripažinti negaliojančiu trišalį Susitarimą;
    2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  9. Atsakovė nurodė, jog kiekvienas susitarimas turi atitikti šalių valią. Sandoris sudarytas suklydimo įtakoje gali būti nuginčytas, nes neatitinka sudariusio asmens valios. Susitarimas sudarytas atsakovei būnant garbaus amžiaus (91 metų), ji sirgo, nemokėjo lietuvių kalbos, kuria ir buvo surašytas Susitarimas. Susitarimą surašė ieškovas. Atsakovė nesuprato Susitarimo esmės ir jo sukeliamų pasekmių. Atsakovei nebuvo išaiškinta, jog ji įsipareigoja perleisti tam tikras žemės sklypo dalis ieškovui ir M. C., vykdymo tvarka bei nevykdymo teisinės pasekmės. Susitarimas neatitiko tikrosios atsakovės valios, sudarytas iš esmės suklydus dėl Susitarimo esmės ir teisinių pasekmių, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.
  10. Susitarimas sudarytas ieškovo iniciatyva, kuriuo atsakovė M. K. pasitikėjo, todėl nenumatė, jog ieškovas gali pateikti pasirašyti Susitarimą nenaudingą atsakovei, kuriuo atsakovė įsipareigojo perleisti ieškovui didelės vertės žemės sklypus. Jei ieškovas būtų pateikęs visą informaciją atsakovei, ji tokio Susitarimo nebūtų sudariusi, todėl laikytina, jog Susitarimas sudarytas apgaulės įtakoje.
  11. Administracinis aktas, kurio pagrindu yra grąžintos nuosavybės teisės M. K. yra nenuginčytas, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo R. K. dalį žemės sklypo. Be to, Susitarimas neatitinka nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriams keliamo imperatyvaus reikalavimo – notarinio patvirtinimo, nes jame nurodoma, kad su pardavėja yra atsiskaityta.
  1. Ieškovo atsiliepimo atsikirtimai į priešieškinį.
  1. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog buvo sudarytas trišalis Susitarimas. Susitarimas buvo iki žemės nuosavybės teisių atkūrimo ir po nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovas buvo jau įvykdęs savo įsipareigojimų dalį, todėl Susitarime nenustatyta jo atsakomybė už pareigų nevykdymą. Atsakovė nepagrįstai teigia nieko negaunanti, nes ji gauna parengtus projektus ir nuosavybės teises į dalį sklypų. Sandoris atsakovei naudingas, nes ieškovo pastangomis atsakovės sklypas padidėjo 3,52 aro.
  2. Atsakovė M. K. buvo garbaus amžiaus, tačiau ji buvo pakankamai geros sveikatos suprasti susitarimą, jos sveikata pablogėjo po 2011 m. nesunkaus infarkto ir 2013 m. žiemą patirtos kojos traumos. Jai padėdavo jos sūnus V. K., todėl ji konsultavosi su artimu giminaičiu.
  3. Atsakovės ieškinio teiginiai, jog ji nesuprato Susitarimo esmės yra nepagrįsti, nes ji buvo patenkinta jos 2006 metų įgaliojimo pagrindu ieškovo atliktais veiksmais, kuriais jai buvo atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą. 2011 metais atsakovė išdavė antrą įgaliojimą, kurį suprato. Įgaliojimai patvirtinti notariškai ir juose nurodyta, jog atsakovė supranta jų esmę ir jie atitinka jos valią.
  4. Po sūnaus mirties atsakovė perrašė testamentą anūko naudai. Vėliau dovanojimo sutartimi jam perleido dalį turto, t. y. savo nuosavybėje pasiliko ginčo sklypus Nr. 2190 ir Nr. 2191. Ši aplinkybė rodo, jog ji siekė vykdyti Susitarimą. Vėliau šalys pradėjo įgyvendinti Susitarimą, tai patvirtina pastatyti riboženkliai ir atsakovė M. K. su atsakove M. C. susikeitė žemės sklypais, kaip nustatyta Susitarime. Be to, M. K. valią patvirtina ir pasirašyti amalgacijos projektai, kurie buvo pateikiami savivaldybei ir nebuvo pabaigtas perleidimo įtvirtinimas notarine tvarka, nors amalgacijos projektas yra tokios sutarties priedas.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė M. C. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti.
  2. Nurodė, jog Susitarimu šalys siekė ir susitarė veikti bendrai siekiant performuoti M. K. ir M. C. nuosavybės teise valdomus žemės sklypus amalgacijos būdu. Susitarime garantu nurodytas ieškovas įsipareigojo atlikti visus reikalingus veiksmus, kad amalgacijos projektas būtų parengtas, patvirtintas ir būtų teisinė galimybė sudaryti sandorius dėl žemės plotų perleidimo už 1 LTL, kaip sutarta Susitarime. Amalgacijos projektai per 3,5 metų nebuvo patvirtinti, todėl laikytina, kad ieškovas savo Susitarime nurodytų pareigų neįvykdė. M. C. teigimu Susitarimas yra preliminarioji sutartis. Atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal Susitarimą. M. C. jokie įsipareigojimai pagal Susitarimą nesiejo, todėl ieškovas neturi jokių reikalavimo teisių į M. C.. Be to, ieškovo reikalavimas priteisti dalį sklypo prieštarauja CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatai, draudžiančiai reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe.
  1. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos
  1. Atsakovė M. K. mirė 2014 m. sausio 19 d., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki paaiškės teisių ir pareigų perėmėjas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir atsakovė M. K. buvo pakeista jos teisių perėmėju R. K..
  2. Ieškovas pateikė pareiškimą, kuriuo pakeitė ieškinio dalyką, atsisakė reikalavimų atsakovei M. C. ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Šiame pareiškime ieškovas prašė:
    1. Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovui nuosavybės teise 95 m2 ploto žemės sklypo Nr. 2191, esančio ( - ), Vilniuje, pateiktame plane pažymėto taškais 6-7-13-14-15-5-6 (2736,76 EUR vertės, o iš ieškovo priteisti atsakovui R. K. 0,29 EUR už ieškovui priteistą žemės sklypo dalį.
    2. Priteisti ieškovui iš atsakovo 2 480,78 EUR kompensaciją už neperduotą jam natūra žemės sklypo dalį.
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovo dalies reikalavimų atsisakymą priėmė ir toliau byla nagrinėjama dėl reikalavimų atsakovės M. K. teisių perėmėjui R. K.. Ieškovui atsisakius reikalavimų atsakovei M. C. ir teismas jos atžvilgiu bylą pagal ieškinį šioje dalyje nutraukė. Tačiau M. C. toliau dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagal priešieškinį.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
  2. M. K. 2006 m. balandžio 03 d. įgaliojimu įgaliojo ieškovą atstovauti ją visose institucijose, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą (1 t., p. 7-8). Įgaliojimas buvo išverstas į rusų kalbą, įgaliojimo prasmę įgaliotoja suprato. Įgaliojime ieškovui buvo išaiškinta teisė gauti išlaidų atlyginimą.
  3. Iš byloje esančių raštų, schemų (2 t., p. 15-69) matyti, jog ieškovas aktyviai veikė kaip M. K. atstovas pagal įgaliojimą jai atgaunant nuosavybės teises į žemę. Pačios M. K. pasirašyti prašymai yra surašyti lietuvių klaba.
  4. 2009 m. sausio 19 d. apskrities viršininko sprendimu atsakovė M. K. įgijo nuosavybės teises į sklypą Nr. 2191 (1 t., p. 14).
  5. 2009 m. balandžio 15 d. apskrities viršininko sprendimu atsakovė M. K. įgijo nuosavybės tesies į žemės sklypą Nr. 2190 (1 t., p. 15).
  6. Iš 2009 m. balandžio – gegužės mėnesių VĮ Registrų centro sąskaitų (2 t., p. 71-76) matyti, jog buvo sumokėta už M. K. suteiktas paslaugas. Byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl šių sumų priteisimo, todėl teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl to, kas ir kieno lėšomis galėjo sumokėti už šias paslaugas.
  7. Iš šalių 2009 m. birželio 12 d. pasirašyto Susitarimo (1 t., p. 6) preambulėje nurodyta, jog „mes, žemiau pasirašę M. K. <...> M. C. <...>, realizuodami mūsų su <...> dokumentais prisiimtais įsipareigojimais, dalyvaujant šių įsipareigojimų garantui R. A. B., konstatuodami, kad M. K. nuosavybės teisės į žemę natūra atkurtos adekvačiai mūsų įsipareigojimams, šiuo susitariame: <...>“. Taigi, iš Susitarimo preambulės matyti, kad Susitarimas pasirašomas tarp M. K. ir M. C., o ieškovas R. A. B. dalyvauja ne kaip Susitarimo dalyvis, bet kaip garantas. Tačiau iš Susitarimo įsipareigojimų, nustatytų Susitarimo 1-4 punktuose matyti, kad ieškovas dalyvauja kaip lygiavertis Susitarimo dalyvis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog Susitarimas yra trišalis sandoris.
  8. Susitarimo 1 punkte M. C. ir M. K. sutarė susikeisti apie 175 m2 žemės sklypo plotu, esančiu tarp sklypų Nr. 2190, Nr. 2109 ir Nr. 2193. Susitarimo 2 punkte šalys sutarė, kad M. K. parduoda R. A. B. apie 95 m2 žemės klypo Nr. 2191 dalį simboline kaina už jo pastangas atkuriant nuosavybės teises ir organizuojant minimų žemės sklypų situacijos sutvarkymą, už pirkinį atsiskaityta. Susitarimo 3 punkte šalys sutarė, kad likęs sklypo Nr. 2191 plotas (apie 93 m2) prijungiamas prie M. K. sklypo Nr. 2193. Susitarimo 4 punkte šalys sutarė, kad likusį sklypo Nr. 2190 plotą (apie 90 m2) M. K. įsipareigoja parduoti už simbolinę kainą R. A. B. ir M. C. nurodytam asmeniui arba vienam iš jų kaip atlygį už visų čia paminėtų sklypų amalgacijos planų ir kadastrinių duomenų bylų parengimą. Už šį pirkinį su M. K. yra atsiskaityta.
  9. Ieškovas reikalavimus byloje kildina iš Susitarimo 2 ir 4 punktų. Ieškovo teigimu jam už paslaugas atkuriant nuosavybės teises buvo sutarta atlyginti Susitarimo 2 punkte nustatyta tvarka - natūra perleidžiant 95 m2 iš žemės sklypo Nr. 2191. Asmeniui, parengusiam amalgacijos projektus ir kadastrinių duomenų bylas, pagal Susitarimo 4 punktą, turėjo būti perleista 87 m2 dalis iš žemės sklypo Nr. 2190. Taigi ieškovo teigimu Susitarime buvo tariamasi dėl dviejų paslaugų suteikimo – nuosavybės teisių atkūrimo, kurie Susitarimo pasirašymo metu jau buvo įvykdyti, t. y. nuosavybės teisės atkurtos, ir amalgacijos projektų bei kadastrinių bylų parengimą.
  10. 2011 m. sausio 17 d. buvo paruošti amalgamacijos projektai, jų dalyvių patvirtinti 2011 m. vasario 02 d. (1 t., p. 9-10).
  11. 2011 m. vasario 04 d. ieškovas ir atsakovė M. K. pateikė prašymą dėl amalgamacijos projekto patvirtinimo (1 t., p. 116). Prašymas pateiktas lietuvių kalba. 2011 m. vasario 17 d. pateikė pakartotinį prašymą (1 t., p. 117-118). Prašymas pasirašytas ieškovo ir atsakovės M. K. bei pateiktas lietuvių kalba. 2011 m. kovo 27 d. pateikė dar vieną pakartotinį prašymą, prašydami pakeisti priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas ankstesnis prašymas (1 t., p. 119-120). Prašymas pasirašytas ieškovo ir atsakovės bei pateiktas lietuvių kalba. 2011 m. gegužės 23 d. ieškovas ir M. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl savivaldybės sprendimo pripažinimo negaliojančiu (1 t., p. 121-126). Skundas pasirašytas abiejų pareiškėjų ir surašytas lietuvių kalba. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu prašymą tenkino, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu panaikino apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ir M. K. skundą atmesti (2 t., 90-99).
  12. 2011 m. birželio 23 d. atsakovė M. K. pasirašė žemės sklypo planą su aprašymu (1 t., p. 112-114). Iš plano ir parašymo matyti, jog planas yra lietuvių kalba. 2011 m. birželio 23 d. M. K. pasirašė žemės sklypo ribų pakeitimo planą (2 t., p. 85). Planas sudarytas lietuvių klaba.
  13. 2011 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė M. K. išdavė įgaliojimą ieškovui, jog jis atstovautų ją visose institucijose atidalinimo ir/ar sujungimo, ir/ar amalgamacijos, ir/ar tikslinės paskirties keitimo (1 t., p. 11-13). Įgaliojimo tekstas buvo išverstas į rusų kalbą ir atsakovės suprastas. Įgaliojime ieškovui buvo išaiškinta jo teisė gauti išlaidų atlyginimą.
  14. 2013 m. sausio 08 d. atsakovė M. K. perleido žemės sklypą Nr. 2190 M. C. artimiesiems, o pastarieji atsakovei M. C. (1 t., p. 16-17).
  15. 2013 m. liepos 05 d. ieškovas išsiuntė pretenziją M. K. dėl Susitarimo nevykdymo (2 t., p. 86-89). Pretenzija buvo pateikta lietuvių ir lenkų kalbomis.
  16. 2013 m. gruodžio 04 d. ieškovas sumokėjo UAB „Geokada“ už žemės sklypų Nr. 2109 ir Nr. 2193 horizontalinę nuotrauką (2 t., p. 157).
Dėl ginčo Susitarimo rūšies
  1. Ieškovas Susitarimą traktuoja paslaugų sutartimi, atsakovas R. K. laiko ją preliminaria sutartimi.
  2. Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).
  3. Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis); paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Taigi, pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. <...> Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).
  5. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014, ir kt.). Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).
  6. Ieškovas reikalavimą perleisti jam žemės sklypą, kaip sutarta Susitarimo 2 punkte, įrodinėja tuo, jog tai paslaugų sutartis. Tačiau Susitarimas neatitinka CK 6.716 straipsnyje nustatytos paslaugų sutarties esmės ir pagrindinių sąlygų. Susitarime nėra nurodyta, kokias paslaugas turi atlikti ieškovas, nėra nurodyta paslaugų kaina, t. y. nėra esminių paslaugų sutarties sąlygų. Priešingai Susitarimo 2 punkte šalys sutarė, jog M. K. parduoda ieškovui žemės sklypo dalį už simbolinę kainą ir už pirkinį jau atsiskaityta.
  7. Be to, Susitarimas negali būti laikomas paslaugų sutartimi, nes paslaugų sutartimi šalys tariasi dėl paslaugų, kurios dar tik bus atliktos ateityje, o Susitarimo pasirašymo metu ieškovo nurodomos žemės atkūrimo paslaugos jau buvo atliktos.
  8. Susitarime nėra sutartas konkretus perleidžiamas daiktas, nes nurodyta „apie 95 m2 žemės sklypo Nr. 2191“ ir „likusį sklypo Nr. 2190 plotą (apie 90 m2)“. Susitarimo 4 punkte yra tiesiogiai suformuotas susitarimas ateityje atlikti pirkimo – pardavimo veiksmą, nes nurodyta, jog „M. K. įsipareigoja parduoti“ daiktą, kuris atsiras amalgamacijos būdu ateityje.
  9. Be to, žemės sklypo dalis nėra atidalinta, todėl toks daiktas negali būti nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties dalykas, nes jis nepakankamai parengtas parduoti, nes jis nesuformuotas kaip atskiras civilinės apyvartos objektas. Ši aplinkybė yra preliminarios sutarties požymis.
  10. Susitarimo 2 ir 4 punktuose formuojamas susitarimas parduoti daiktus (žemės sklypo dalis). Kadangi tai nėra perleidimo sandoris, todėl darytina išvada, jog juo sutariama dėl veiksmų, kurie bus atlikti ateityje, t. y. preliminarios sutarties bruožas.
  11. Susitarimas, kaip nekilnojamojo daikto perleidimo sutartis nėra patvirtinta notariškai, todėl neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties imperatyvios sąlygos (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.).
  12. Susitarimu tariamasi dėl pirkimo pardavimo sandorio sudarymo ateityje, t. y. susitarta dėl nekilnojamojo daikto sandorių sudarymo ateityje, bet iš Susitarimo nekyla teisės ir pareigos dėl pagrindinio sutarties objekto. Tai yra preliminarios sutarties požymis.
  13. Ieškovas antruoju ieškinio reikalavimu prašė priteisti kompensaciją už Susitarimo 4 punkto negalimumo įvykdyti natūra, t. y. priteisti žemės sklypo dalies vertę. Kaip minėta, pagal preliminarią sutartį asmuo neturi teisės reikalauti jos įvykdyti natūra arba priteisti kompensaciją, todėl šis reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
  14. Apibendrinant darytinos išvados, kad šalys Susitarimu siekė tik susitarti dėl nekilnojamųjų daiktų sutarčių sudarymo ateityje, todėl nėra pagrindo šio Susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės paslaugų sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra arba priteisiant kompensaciją, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą.
  15. Ieškovui išaiškintina, jog jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, todėl šis sprendimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
  16. Iš byloje esančių įgaliojimų ir atsakovo veiksmų, siekiant atkurti nuosavybės teises M. K. ir paruošti amalgamacijos projektus ieškovas daugeliu atvejų veikė kaip M. K. įgaliotinis, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas bei sumokėti atlyginimą (CK 2.151 str.).
  17. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB DBB „Rizikos cesija“ v. UAB DBB „Altarija“, bylos Nr. 3K-3-315/2009; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-298/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Ieškovo teiginiai labiausiai atitinka pavedimo teisinius santykius (CK 6.756 str.), tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis, o šioje byloje teismas nustatė, jog Susitarimas yra preliminari sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo ateityje. Todėl ieškovo teiginiai laikytini neįrodytais (CPK 178 str.).
  18. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Dėl priešieškinio reikalavimo - Susitarimo pripažinimo negaliojančiu
  1. Atsakovas ginčija Susitarimą, jog jis yra su valios trūkumais, nes M. K. buvo senyvo amžiaus (91 metų), nemokėjo lietuvių kalbos ir Susitarimas nebuvo išverstas į žinomą kalbą, jai nebuvo išaiškinta Susitarimo esmė bei pasirašytas apgaulės įtakoje.
  2. Byloje nėra ginčo, jog M. K. Susitarimo pasirašymo metu buvo garbaus amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų, jog senatvė jai būtų buvusi kliūtis suvokti Susitarimo esmę. Priešingai, byloje esantys M. K. rašytiniai kreipimaisi į valstybės institucijas, administracinį teismą, notariniai įgaliojimai, kuriuose nurodyta, jog supranta įgaliojimų esmę, patvirtina, jog M. K. buvo pajėgi suprasti Susitarimo esmę, todėl amžius nelaikytinas aplinkybe patvirtinančia, jog M. K. nesuvokė Susitarimo esmės (CPK 178 str.).
  3. Byloje atsakovės M. K. atstovai ir liudytoja teigė, jog M. K. mokėjo tik lenkų kalbą. Tačiau iš notariškai patvirtintų įgaliojimų matyti, jog M. K. įgaliojimai buvo išversti į rusų kalbą ir jų esmę M. K. suprato. Todėl atsakovo teiginys, jog M. K. suprato tik lenkų kalbą atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Ieškovo teigimu Susitarimas buvo išverstas M. K. į suprantamą kalbą, tačiau tai patvirtinančių tiesioginių įrodymų byloje nėra, todėl teismas remiasi byloje esančiais netiesioginiais įrodymais. Byloje nustatyta, jog M. K. po Susitarimo pasirašymo išdavė įgaliojimą ieškovui atlikti veiksmus, numatytus Susitarimo 4 punkte. Įgaliojimo esmę ji suprato. Dalis sklypo perėjo M. C. nuosavybėn, kaip buvo tartasi Susitarimo 1 punkte. M. K. pasirašė eilę dokumentų, įskaitant ir kreipimąsi į teismą, kurie buvo Susitarimo 4 punkto netiesioginis vykdymas. M. K. neginčijo Susitarimo, bet priešingai keletą metų jį dalinai vykdė. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog M. K. pasirašė Susitarimą, kuris atitiko jos valią ir M. K. suprato Susitarimo esmę.
  4. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atsakovo R. K. priešieškinio reikalavimas pripažinti Susitarimą negaliojančiu yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi ieškinys ir priešieškinys yra atmesti, todėl ieškovo ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
  2. Teismas patyrė 11,62 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų atlyginimas, atmetus ieškinį ir priešieškinį, priteistinas iš ieškovo ir atsakovo po lygiai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

4atmesti ieškinį. Atmesti priešieškinį. Priteisti iš ieškovo R. A. B. (a. k. ( - ) ir atsakovo R. K. (a. k. ( - ) 11,62 EUR (vienuolika euro ir 62 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 5,81 EUR (penkis euro ir 81 euro centus) iš kiekvienos bylos šalies. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai