Byla 1A-234-396/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui, gynėjai advokatei E. A. U., nuteistajam M. S., civilinio ieškovo atstovui S. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

4Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 3 900 Lt (1 129,5 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Iš nuteistojo M. S. priteista uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „( - )“ 76 138,10 Lt (22 051,11 Eur) turtinei žalai atlyginti.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „( - )“ Vilniaus filialo serviso vadovu ir kasininku bei pagal 2012 m. lapkričio 19 d. pilnos asmeninės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 496 atsakingu už bendrovės patikėtą turtą, 2013 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu nuo 8 val. 00 min. iki 14 val. 00 min., tiksliai nenustatytu laiku, iš UAB „( - )“ Vilniaus filialo, esančio ( - ), kasos pasisavino jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą, t. y. 76 138,10 Lt.

8Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamą bylą perduoti prokurorui.

9Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teigia, kad kiekvienas teismo nuosprendis turi būti grindžiamas teisiniais argumentais. Be to, teismo priimti nuosprendžiai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems proceso dalyviams.

10Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

11Nuteistojo M. S. nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti tik kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet privalo ir pats imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Kasacinė nutartis Nr. 2K-P-954/2012). Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą.

12Skunde apeliantas išsamiai išdėsto BK 183 straipsnio turinį ir remdamasis teismų praktika tvirtina, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Be to, žinioje esantis turtas yra toks turtas, dėl kurio kaltininkas pagal savo užimamas pareigas turi teisę pavaldiniams, kuriems tas turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

13Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pasak M. S., jam inkriminuota nusikalstama veika paremta tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, t. y. inkriminuota veika siejama tik su jo eitomis pareigomis UAB „( - )“, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė jokių UAB „( - )“ vidaus administracinių aktų, kurie būtų reglamentavę jo (apelianto) pareigas, įgaliojimus bei atsakomybę. Be to, turtinė žala taip pat turėjo būti reali ir objektyviai įrodyta, o ne tik konstatuota pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pažymi, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma aplaidžiai ar apgaulingai.

14Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neįvertino to, kad jis (apeliantas) nėra toks pavojingas visuomenei, jog bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Be to, Vilniaus apygardos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad jis išlaiko du nepilnamečius vaikus.

15M. S. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, civilinio ieškovo atstovas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

16Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

18Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Įvertinus skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

19Atmetami, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai ir dėl teismo šališkumo. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Kasacinė nutartis Nr. 2K-359/2014). Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012). Tai, kad, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ar neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, nepatvirtina teismo šališkumo.

20Taip pat nuteistasis M. S. skunde nurodo, kad nagrinėjamą baudžiamąją bylą būtina perduoti prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą.

21Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-480/2012).

22Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjamą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui. Konstatuotina, kad kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, t. y. laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų.

23Be to, apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ir pats imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, tačiau šis argumentas nagrinėjamu atveju laikytinas nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepriskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, pripažino, neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo sutrumpinto proceso tvarka. Be to, su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis sutiko ir kiti proceso dalyviai, t. y. prokurorė, civilinio ieškovo atstovas, gynėja, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas apsiribojo tik kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys įtakoti skundžiamo nuosprendžio panaikinimo.

24Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis M. S., duomenų, objektyviai patvirtinančių jo kaltę dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, byloje pakanka. Nors M. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, tačiau jis neneigė, kad paėmė UAB „( - )” priklausančius pinigus. Pirmosios apklausos metu nuteistasis parodė, kad išėmęs pinigus iš kasos, juos padėjo į jam žinomą vietą, kurios ikiteisminio tyrimo pareigūnui neatskleidė, ir žadėjo pinigus įnešti į įmonės sąskaitą banke (2 t., 46 b. l.). Nurodytu laiku nuteistasis pinigų negrąžino, o papildomos apklausos metu patvirtino, kad visą skolą padengs iki 2014 m. kovo 3 d. (2 t., 59-60 b. l.). Tačiau M. S. ir vėliau pinigų negrąžino bei paaiškino, kad pinigus išleido savo reikmėms (2 t., 62 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu M. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad iš kasos pinigus paėmė ir jų į banką neįnešė, nes išleido savo reikmėms (2 t., 91-96 b. l.). Nuteistojo nurodytos faktines aplinkybes atitinka ir kitą bylos medžiagą, t. y. liudytojų G. B. (1 t., 17-18 b. l.), L. D. (1 t., 24-25 b. l.) parodymai, kurie pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti, remiantis BPK 291 straipsnio nuostatomis.

25Pažymėtina, kad M. S. pinigų sumos dydžio, t. y. 76138,10 Lt, kuriuos jis pasisavino, neginčija. Tai objektyviai patvirtinta ir byloje esančių dokumentų visuma: UAB „( - )“ Vilniaus padalinio kasos 2013 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. gruodžio 18 d. patikrinimo buhalterinė pažyma (1 t., 44 b. l.) bei UAB „( - )“ kasos dokumentai (1 t., 48-119 b. l.). Apelianto nuomone, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma aplaidžiai ar apgaulingai, todėl vien remiantis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis negalima objektyviai nustatyti turtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, nes M. S. dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas. Duomenų, leidžiančių objektyviai abejoti pateiktais UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentais, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikia ir nuteistasis apeliaciniame skunde, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė turtinės žalos dydį, remdamasis pakankamais, patikimais bei pagrįstais įrodymais.

26Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 19 d. M. S. įsidarbino UAB „( - )“ serviso vadovo pareigoms (1 t., 8-9 b. l.), taip pat pasirašė pilnos asmeninės materialinės atsakomybės sutartį (1 t., 10 b. l.), kuria kaip UAB „( - )“ darbuotojas įsipareigojo rūpestingai prižiūrėti jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių nuostoliams išvengti, laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, kurios gali bloginti jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, ir kt. Liudytojai L. D. bei G. B. patvirtino, kad nuo 2013 m. gegužės 10 d. M. S. buvo atsakingas už UAB „( - )“ Vilniaus padalinio kasą. Šios aplinkybės patvirtintos ir rašytine bylos medžiaga: UAB „( - )“ pateiktu 2013 m. gegužės 10 d. aktu dėl kasos perdavimo – priėmimo (1 t., 37 b. l.), taip pat UAB „( - )“ kasos dokumentais (1 t., 48-119 b. l.), kuriuose M. S. pasirašė kaip kasininkas.

27Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

28Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių UAB „( - )“ vidaus administracinių aktų, kurie būtų reglamentavę apelianto pareigas, įgaliojimus bei atsakomybę, tačiau tai, teisėjų kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo pripažinti priimtą procesinį sprendimą neteisėtu. Nustatytos aplinkybės, kad M. S. dirbo serviso vadovu, kuriam buvo pavestos ir kasininko darbo funkcijos, bei buvo pasirašęs pilnos asmeninės materialinės atsakomybės sutartį, leidžia teigti, kad piniginės lėšos buvusios bendrovės kasoje, kurias M. S. iš kasos paėmė, bet neįnešė į bendrovės sąskaitą banke, buvo jam patikėtos bei jo žinioje BK 183 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, pažymėtina, kad BK 183 straipsnio dispozicija nėra blanketinė, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga kaltinime papildomai nurodyti bendrovės vidaus administracinius aktus, reglamentuojančius apelianto pareigas, įgaliojimus bei atsakomybę.

29Taigi šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys patvirtina, kad M. S., būdamas UAB „( - )“ Vilniaus filialo serviso vadovu ir kasininku bei pagal 2012 m. lapkričio 19 d. pilnos asmeninės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 496 atsakingu už bendrovės patikėtą turtą, iš UAB „( - )“ Vilniaus filialo kasos paėmęs UAB „( - )“ priklausantį turtą, t. y. 76 138,10 Lt, žinojo, kad įmonės lėšos yra jo žinioje ir jis yra atsakingas už šių lėšų įnešimą į bendrovės sąskaitą banke.

30Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, kad UAB „( - )“ pinigus – 76 138,10 Lt, M. S. pasisavino, dėl ko bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Pasisavinto turto vertė viršija BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, todėl M. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

31Dėl bausmės

32Apelianto M. S. manymu, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti, jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi jis nėra toks pavojingas visuomenei, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, išlaiko du nepilnamečius vaikus.

33Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

34Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. S., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas atsižvelgė į nuteistojo M. S. asmenybę (anksčiau tris kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai; nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu bei neišnykus teistumui), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus. Tai, kad M. S. kelis kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas įrodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir nenorą daryti teigiamas išvadas.

35Pirmosios instancijos teismas M. S. už nusikalstamos veikos padarymą, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, paskyrė laisvės atėmimo bausmę įstatymo sankcijos ribose, t. y. arčiau BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumo, taip pat vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia M. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. S. paskirta bausmė teisingai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

36Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. sausio 14 d. pateikė prašymą Nr. (4.22.) TPA-126, kuriame prašo iš nuteistojo M. S. priteisti valstybei 133,78 Eur už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam,

38kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba,

39advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės

40garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo,

41išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat

42nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip

43nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

44Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis M. S.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį apeliacinio proceso metu gins advokatė E. A. U.. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra būtinas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. S., netenkinamas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo... 5. Iš nuteistojo M. S. priteista uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB)... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „( - )“... 8. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 11. Nuteistojo M. S. nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti tik... 12. Skunde apeliantas išsamiai išdėsto BK 183 straipsnio turinį ir remdamasis... 13. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos... 14. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės... 15. M. S. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras,... 16. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 17. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 18. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia... 19. Atmetami, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai ir dėl teismo... 20. Taip pat nuteistasis M. S. skunde nurodo, kad nagrinėjamą baudžiamąją... 21. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai... 22. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių... 23. Be to, apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas... 24. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei... 25. Pažymėtina, kad M. S. pinigų sumos dydžio, t. y. 76138,10 Lt, kuriuos jis... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 19 d. M. S. įsidarbino UAB... 27. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių... 28. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Taigi šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys... 30. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 31. Dėl bausmės... 32. Apelianto M. S. manymu, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti, jam paskyrus... 33. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo... 34. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. S., vadovavosi bendraisiais... 35. Pirmosios instancijos teismas M. S. už nusikalstamos veikos padarymą, kuri... 36. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai... 38. kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė... 39. advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo... 40. garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo... 41. išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus... 42. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris... 43. nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.... 44. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 46. Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti....