Byla e2S-647-544/2020
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal kadastrinius matavimus

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10-732/2019 pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui D. V., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, V. U., V. R., M. A., V. P., K. I., G. Š., A. Š., R. Š. dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal kadastrinius matavimus ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo J. Ž. ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė bendrą žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), ribą pagal matininkės A. Š. paruoštą 2019 m. kovo 8 d. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planą, įtvirtinant bendros ribos posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje taip: riboženklis Nr. 7, koordinatė X ašyje 6124099,40 ir Y ašyje 585255,60; riboženklis Nr. 8, koordinatė X ašyje 6123528,23 ir Y ašyje 585876,99; menamas riboženklis Nr. 9, koordinatė X ašyje 6123533,70 ir Y ašyje 585878,11; apskaičiuoti linijų ilgiai projekcijoje nuo riboženklio Nr. 7 iki riboženklio Nr. 8 yra 841,15 m bei nuo riboženklio Nr. 8 iki menamo riboženklio Nr. 9 yra 5,59 m. 2. Ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti ir/ar ištaisyti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, nekeičiant jo esmės. 3. Nurodė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti žemės sklypų, esančių ( - ), bendros ribos nustatymo principai „<...> sklypų riba nustatytina ne pagal kadastrinių matavimų planą, bet ginčytiną persidengimo atkarpą dalijant pusiau, t. y. pagal ieškovo pasiūlytą kompromisinį variantą, pavaizduotą taikos pasiūlyme“, yra prieštaringi sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytoms minėtų žemės sklypų bendros ribos posūkio taškų koordinatėms valstybinėje koordinačių sistemoje ir apskaičiuotiems linijų ilgiams tarp šių taškų, t. y. sujungus sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra gaunama tiesi linija, dalinanti pusiau ginčytiną žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), persidengimo atkarpą, kaip pavaizduota taikos pasiūlyme. Taip pat, vadovaujantis sprendime nurodytomis bendros žemės sklypų ribos posūkio taškų koordinatėms valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra aišku, kaip nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribą, kuri turi sudaryti uždarą kontūrą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Dėl nurodytų aplinkybių sprendimo įgyvendinimas nėra įmanomas. Be to, žemės sklypo ribos nustatymas, vadovaujantis sprendime nurodytomis bendros žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), ribos posūkio taškų koordinatėmis, ne tik prieštarauja racionalių ribų žemės sklypų formavimo principams, bet ir sukuria prielaidas kilti naujam teisminiam ginčui. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vietovėje yra nustatomos tik žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, o atkarpos ilgis nuo vieno posūkio taško iki kito yra apskaičiuojamas sprendžiant atvirkštinį geodezinį uždavinį. Todėl linijų ilgių tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų nustatymas yra perteklinis ir gali apsunkinti teismo sprendimo įgyvendinimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

64. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. birželio 9 d. nutartimi ištaisė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-732/2019 rezoliucinės dalies antrąją pastraipą ir ją išdėstė taip: „Nustatyti bendrą žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), ribą pagal matininkės A. Š. paruoštą 2019 m. kovo 8 d. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planą, įtvirtinant bendros ribos posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje taip: riboženklis Nr. 7, koordinatė X ašyje 6124099,40 ir Y ašyje 585255,60; riboženklis Nr. 8, koordinatė X ašyje 6123528,23 ir Y ašyje 585876,99; menamas riboženklis Nr. 9, koordinatė X ašyje 6123524,41 ir Y ašyje 585881,15.“ 5. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymo motyvus, į tai, kad sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimas nepakeis sprendimo esmės, laikė, jog yra pagrindas rezoliucinės dalies antrosios pastraipos dalį pakeisti iš „<...> menamas riboženklis Nr. 9, koordinatė X ašyje 6123533,70 ir Y ašyje 585878,11“ į „menamas riboženklis Nr. 9, koordinatė X ašyje 6123524,41 ir Y ašyje 585881,15“ bei išbraukti nurodytų linijų ilgius tarp bendros žemės sklypų ribos posūkio taškų koordinačių.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

86. Atskiruoju skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį. 7. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju toks sprendimo koregavimas per klaidų teismo sprendime ištaisymo institutą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnyje, nėra galimas, kadangi tai reikštų teismo sprendimo keitimą iš esmės. Skundžiamoje nutartyje keičiamos ir šalių teisės bei atitinkamai pareigos, ir turinys, ir realizavimo tvarka, t. y. nustatoma kita bendra šalių žemės sklypų riba, remiantis visai kitu 2020 m. matininkės A. Š. parengtu planu ir jame nustatyta nauja, vieno iš riboženklių, koordinate. 8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas J. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti. 9. Nurodo, kad atskirojo skundu motyvas, jog ieškovo sklypo plotas keičiasi, keičiasi posūkio taškai, atsiranda naujas riboženklis, neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis. Skundžiama nutartimi teismas faktiškai nepablogino ir nepagerino nei vienos proceso šalies padėties, t. y. nesumažino ir nepadidino joms priklausančių žemės sklypų. Priimant sprendimą buvo apsirikta dėl riboženklių, t. y. Nr. 9 menamo riboženklio koordinačių, nurodant, jog šis riboženklis yra sausumoje, nors faktiškai menamas riboženklis nustatomas tik tose vietose, kur nėra galimybės jį įtvirtinti (šiuo atveju tai yra griovio vidurys). Tai sudarė kliūtį įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Teismas

konstatuoja:

9Atskirasis skundas tenkinamas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1110. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas ištaisyti rašymo apsirikimus (klaidas) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendime, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 12. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000). 13. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį ištaisomi išimtinai tik labai smulkūs rašymo apsirikimai ar aritmetinės klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012), rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012), ištaisyti akivaizdžias klaidas, susijusias su priteistos sumos dydžiu, galima tik tuo atveju, jeigu klaidą teismo sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus, rašant (spausdinant) sprendimo tekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010). Taigi, pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį galima taisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005). 14. Iš ieškovo prašymo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą pirmosios instancijos teismo sprendime turinio matyti, kad, ieškovo įsitikinimu, teismo išvada, jog „sklypų riba nustatytina ne pagal kadastrinių matavimų planą, bet ginčytiną persidengimo atkarpą dalijant pusiau, t. y. pagal ieškovo pasiūlytą kompromisinį variantą, pavaizduotą taikos pasiūlyme“, prieštarauja sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytoms žemės sklypų bendros ribos posūkio taškų koordinatėms valstybinėje koordinačių sistemoje ir apskaičiuotiems linijų ilgiams tarp šių taškų; vadovaujantis sprendime nurodytomis bendros žemės sklypų ribos posūkio taškų koordinatėms valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra aišku, kaip nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribą, kuri turi sudaryti uždarą kontūrą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose; dėl to sprendimo įgyvendinimas tampa įmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašymo nėra pagrindo spręsti taikant CPK 276 straipsnio nuostatas, o prašyme nurodytų sprendimo trūkumų negalima vertinti kaip rašymo apsirikimo rašant (spausdinant) sprendimo tekstą. 15. Ieškovas akcentuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta tik dėl to, kad, įsiteisėjus Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimui, kuriuo nuspręsta nustatyti bendrą žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), ribą pagal matininkės A. Š. paruoštą 2019 m. kovo 8 d. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planą, įtvirtinant bendros ribos posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje taip: riboženklis Nr. 7, koordinatė X ašyje 6124099,40 ir Y ašyje 585255,60; riboženklis Nr. 8, koordinatė X ašyje 6123528,23 ir Y ašyje 585876,99; menamas riboženklis Nr. 9, koordinatė X ašyje 6123533,70 ir Y ašyje 585878,11; apskaičiuoti linijų ilgiai projekcijoje nuo riboženklio Nr. 7 iki riboženklio Nr. 8 yra 841,15 m bei nuo riboženklio Nr. 8 iki menamo riboženklio Nr. 9 yra 5,59 m, ieškovas pagal tokį teismo sprendimą negali įsiregistruoti kadastrinių matavimų, nes paskutinis sakinys, kuris nukreipia nuo Nr. 8 riboženklio iki menamo riboženklio Nr. 9, yra 5,59 m., klaidina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių bei pažodžiui skaitant šį teismo sprendimą nėra galimybės įregistruoti kadastrinių matavimų. 16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei mano ieškovas, jo pateikto prašymo pagrindu teismo procesinis sprendimas negali būti taisomas per CPK 276 straipsnyje numatytą rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo institutą, nes taip ištaisius procesinio sprendimo rezoliucinės dalies tekstą, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, buvo pakeista sprendimo esmė (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, jog rašymo apsirikimu būtų galima laikyti tik tokią situaciją, jei teismas, sprendime rašydamas Nr. 9 taško koordinatės skaičius, būtų juos per apsirikimą sumaišęs, t. y. parašęs ne tokį skaičių, praleidęs reikiamą skaičių ir pan. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas Nr. 9 taško koordinatę nurašė nuo to plano, kuriuo ir rėmėsi priimdamas sprendimą, t. y. nuo matininkės A. Š. 2019 m. kovo 8 d. paruošto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plano ir klaidos nepadarė. 17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 276 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo klausimus, tinkamai nenustatė teisingam klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą 2019 m. liepos 11 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendime atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

13panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. Ž. prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą 2019 m. liepos 11 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendime atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai