Byla e2A-83-280/2020
Dėl namų valdos žemės sklypo sumažinimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama ( - ) apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl ( - ) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1245807-2019 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams S. R., V. G., B. K., L. K., A. V., L. V. dėl namų valdos žemės sklypo sumažinimo, trečiasis asmuo ( - ) miesto savivaldybės administracija.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir - NŽT) patikslintu ieškiniu prašė panaikinti NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, panaikinti NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo ( - )(kadastrinis Nr. ( - )) (toliau – Žemės sklypas), dalių nustatymo ir pardavimo“, panaikinti NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 49VĮ-395-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )(kadastrinis Nr. ( - )), dalies dydžio nustatymo ir pardavimo A. V. ir L. V.“ (toliau – ir Sprendimai), 2015-05-29 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 49SUI-58-(14.49.55), sudarytą su S. R., 2015-06-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SUI-59-(14.49.55) (not. reg. Nr. 1-5596), sudarytą su B. K., 2015-05-08 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 49SU-146-(14.49.55), sudarytą su A. V. su L. V..

82.

9Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar Žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha ( - ). Ginčo teritorijoje, ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 priėmimo metu (kuriuo suformuotas Žemės sklypas), ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-66 priėmimo metu (kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis, aukštingumas ir kt.) atsakovams šiuo metu priklausantis žemės sklypas jau buvo apaugęs savaiminės kilmės medžiais, krūmais, todėl negalėjo būti eksploatuojamas kaip namų valda ir yra per didelis statiniui (atsakovams priklausančiam namui) eksploatuoti.

103.

11Nurodo, kad 0,6662 ha dydžio Žemės sklypas ( - ) mieste yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 4, 5, 6 punkto reikalavimus, nesivadovaujant jokiais teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos planais, ar inventorinėje byloje pažymėtomis žemės sklypo ribomis, taip pat Žemės sklypas negali būti dalijamas, suformuojant individualiai statybai atskirus žemės sklypus ir neatitinka namų valdoms keliamų formavimo reikalavimų, jis turi būti sumažintas, panaikinant aukščiau minėtus įsakymus ir jų pagrindu sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sutartis. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13( - ) miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo A. V. naudai 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo S. R. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

145.

15Teismas nustatė, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybės įmonės ( - ) filialo 1981-10-10 inventorinėje byloje esančius duomenis žemės sklypas (valstybinės 0,6662 ha Žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis U. S. ( - )(buv. ( - )), ( - ) iki pardavimo buvo 7233 kv. m dydžio.

166.

17( - ) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-66 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“ nustatė Žemės sklypo plotą 6827 kv. m, ribas ir kitus privalomuosius reglamentus (paskirtį, aukštingumą, užstatymo plotą ir kt.). NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau - Sprendimas) suformavo žemės sklypą ( - )ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, pagal <...> žemės sklypo kadastro duomenų bylą <...>. Šiuo įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas (parengtas 2013-12-30), kuriame nurodytas žemės sklypo plotas - 6662 kv. m ir nurodytos žemės sklypo ribos. Taip pat šiame plane nurodyta, kad dalį žemės sklypo apie 0,25 ha užima krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai.

187.

19NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4 9VĮ-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo ( - )(kadastrinis Nr. ( - )), dalių nustatymo ir pardavimo“ nustatė 6662 kv. m ploto žemės sklypo dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus pastatų (statinių) nuosavybės dalį, taip: S. R. (1/2 d. 43,93 kv. patalpų) - 910,50 kv. m ploto dalis; B. K. (1/2 d. 43,93 kv. m patalpų)- 910,50 kv. m ploto dalis; V. G. (39,74 kv. m patalpų) -1648 kv. m ploto dalis; kitiems - 3193 kv. m ploto dalis. Taip pat šiame įsakyme buvo nuspręsta parduoti minėtiems piliečiams žemės sklypo dalis išsimokėtinai.

208.

21Iš Valstybinės miškų tarnybos 2018-03-14 rašto Nr. R2-381 „Dėl tarnybinės pagalbos“ matyti, kad patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija A neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje (0,039 ha) auga apie 20 metų 16 metrų aukščio, 14 cm skersmens drebulės, beržo, blindės savaiminės kilmės medeliai“. Patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija C neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje auga apie 10 metų, 12 metrų aukščio, 10 cm skersmens beržo, drebulės, blindės savaiminės kilmės medeliai“. Teritorijos plotas - 0,121 ha. Patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija B neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje auga krūmai“. Teritorijos plotas - 0,052 ha. Patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija D neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje auga apie 15 metų, 14 metrų aukščio, 12 cm skersmens blindės, beržo savaiminės kilmės medeliai“. Teritorijos plotas - 0,036 ha. Patikrinimo akto Nr. 1248 priede Nr. 1 pažymėta teritorija E neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šioje teritorijoje auga vaismedžiai (sodas)“. Teritorijos plotas - 0,074 ha.

229.

23NŽT ( - ) miesto skyriuje 2017 m. vasario 23 d. įvyko susirinkimas, į kurį buvo pakviesti Žemės sklypo bendraturčiai S. R., B. K., A. V. ir L. V. atstovas advokatas T. P.. Jame buvo aptariamas žemės sklypo dydžio ir pardavimo kainos klausimas. Žemės sklypo bendraturčiams buvo siūloma žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, tuo pagrindu pakeisti ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 30-66 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“ ir NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Gera valia susitarti nepavyko.

2410.

25Ieškovė nurodė, kad tiek ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 priėmimo metu (kuriuo suformuotas žemės sklypas), tiek ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-66 (kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis, aukštingumas ir kt.) priėmimo metu žemės sklypas jau buvo apaugęs savaiminės kilmės medžiais, krūmais, todėl negalėjo būti eksploatuojamas kaip namų valda.

2611.

27Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės savo reikalavimą dėl šioje byloje ginčijamų administracinių aktų turėjo pareikšti vėliausiai iki 2017 m. kovo 23 d., tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2018 m. rugpjūčio 22 d., t.y. praėjus beveik pusantrų metų po 2017 m. vasario 23 d. vykusio susirinkimo, kurio metu ieškovas kėlė klausimą dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių galimo neteisėtumo.

2812.

29Teismas rėmėsi ABTĮ 66 str. 2 d., kuri numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Teismas sprendė, kad įstatymo nustatyto 1 mėnesio termino administraciniam aktui ginčyti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimus dėl NŽT ( - ) miesto skyriaus Vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo ( - )(kadastrinis Nr. ( - )), dalių nustatymo ir pardavimo“, NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 49VĮ-395-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )(kadastrinis Nr. ( - )), dalies dydžio nustatymo ir pardavimo A. V. ir L. V.“, panaikinimo.

3013.

31Teismas nurodė, kad nenuginčijus administracinių aktų, nėra pagrindo panaikinti (pripažinti negaliojančiais) ir jų pagrindu sudarytų išvestinių sandorių ar priimtų sprendimų. 2014 m. liepos 31 d. sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centras dėl sklypo registravimo; 2014 m. spalio 20 d. įsakymu buvo nustatytos visiems atsakovams tenkančios žemės sklypo dalys ir nuspręsta parduoti jas atsakovams; 2015 m. kovo 23 d. įsakymu buvo nustatyta atsakovams tenkanti parduodamo sklypo dalis ir nuspręsta ją atsakovams parduoti. Nepanaikinus šių administracinių aktų, naikinti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis nėra jokio pagrindo. Atmetus ieškovės reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, atmetė ir išvestinius ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo (pripažinimo negaliojančiomis).

3214.

33Nustatyta, kad žemės sklype esantis pastatas (unikalus Nr. ( - )) priklauso kartu keliems savininkams, todėl atsižvelgiant į tai, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 4 punkto reikalavimais. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha ( - ), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose.

3415.

35Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

3616.

37Taisyklių 4 punktas nustato, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nenustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

3817.

39Teismas nustatė, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybės įmonės ( - ) filialo 1981 m. spalio 10 d. inventorinėje byloje esančius duomenis, žemės sklypas (valstybinės 0,6662 ha žemės sklypas buvo 7233 kv. m dydžio. Iš NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 patvirtinto Žemės sklypo plano (parengtas 2013-12-30), matyti nurodytas žemės sklypo plotas - 6662 kv. m ir Žemės sklypo ribos. Taip pat šiame plane nurodyta, kad dalį žemės sklypo apie 0,25 ha užima krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai .

4018.

41Ieškovės teiginius, kad tiek ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415(kuriuo suformuotas žemės sklypas) priėmimo metu, tiek ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-66 (kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis, aukštingumas ir kt.) priėmimo metu žemės sklypas jau buvo apaugęs savaiminės kilmės medžiais, krūmais, todėl negalėjo būti eksploatuojamas kaip namų valda, atmetė kaip nepagrįstus.

4219.

43Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 straipsnio 23 punktas nustato, jog želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. Taigi Taisyklių 4 punktas numato, kad gali būti parduota namų valdos žemė, kurią užima ir kiti sodybos želdiniai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo, želdiniai yra saugomi, kaip užtikrinantys gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Teismas pažymi, kad be aplinkybės, kad žemės sklype ginčijamų sprendimų priėmimo metu arba dabar auga želdiniai, kitų argumentų kuriais remiantis sprendimai galėtų būti pripažinti prieštaraujančiai teisės aktų reikalavimams, ieškovė nepateikė.

4420.

45A. V. G. teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklype 2002 m. buvo namo gyventojų daržas, o vėliau, tiems gyventojams mirus ir nesant galimybės sklypo prižiūrėti, sklype pradėjo augti krūmai, buvo maži medžiai. Šiuo metu sklype daržą tebeturi namo gyventojas V. Žemės sklypo plotas 6827 kv. m. yra nustatytas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-66 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“, tačiau dėl šio akto teisėtumo ieškovas klausimo nekelia.

4621.

47Teismas konstatavo, kad panaikinti NŽT ( - ) miesto skyriaus Vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo ( - )(kadastrinis Nr. ( - )) (toliau – Žemės sklypas), dalių nustatymo ir pardavimo“ bei NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 49VĮ-395-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )(kadastrinis Nr. ( - )), dalies dydžio nustatymo ir pardavimo A. V. ir L. V.“, ieškovės nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

4822.

49Bylos nagrinėjimo eigoje teismas nenustatė ir jokių kitų pagrindų, dėl ko minėti administraciniai aktai galėtų būti panaikinti (pripažinti negaliojančiais).

5023.

51Prašomos panaikinti (pripažinti negaliojančiomis) šių aktų pagrindu sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys galėtų būti pripažįstamos negaliojančiomis tik nuginčijus minėtus administracinius aktus, todėl teismas ieškinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

5224.

53Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti ( - ) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, arba panaikinti ( - ) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5425.

55Mano, kad nagrinėjam ginčui turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-385-313/2016 konstatuota, kad ginčijant valstybinės žemės nuomos/ pirkimo-pardavimo sutartis yra taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, skundžiami administraciniai aktai patys savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė (yra prielaida jiems atsirasti sudarant sutartį), o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra praleistas, todėl atsakovų prašymas atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl ieškinio senaties buvo tenkintas nepagrįstai.

5626.

57Taikant sprendime nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą gali susiklostyti paradoksali situacija, kad valstybinės žemės pardavimo sutarties ginčijimas apskritai neįmanomas, nes dar prieš jos pasirašymą jau būna praėjęs 1 mėnesio terminas.

5827.

59Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.); ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 1 mėnesio senaties terminas, esant pagrindiniam pažeidimui - neteisėtai sudarytiems pirkimo-pardavimo sandoriams, nėra esminis dalykas, todėl šis (1 mėnesio skundui paduoti terminas) neturėtų būti taikomas.

6028.

61Pirmosios instancijos teismas klaidingai taiko teisinį reglamentavimą, neanalizuoja ieškovo pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas šabloniškai, neanalizuodamas, neargumentuodamas nurodo, jog ginčo atveju taikytinas reglamentavimas yra Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) 4 punktas. Atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodyto reglamentavimo taikymo atvejai yra skirtingi. Žemės reformos 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha ( - ), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose.

6229.

63Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Ši norma išskirtinai taikoma miesto vietovėje esantiems žemės plotams, būtent ši norma atitinka ginčo atvejui keliamus klausimus.

6430.

65Sprendime taip pat nurodoma, kad ginčo atveju yra taikytinas ir Taisyklių 4 punktas, šioje normoje įtvirtinta, jog kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nenustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

6631.

67Teismo nurodyta norma gali būti taikoma tokiai teritorijai, kuri yra kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas (valstybinės 0,6662 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), ( - ) (toliau - Žemės sklypas) nepatenka į kaimo gyvenamąją vietovę ar po 1995-06-01 miestams priskirtą teritoriją, todėl teismo nurodytas Taisyklių 4 punktas negali būti taikomas. Teismas, nurodydamas tokį reglamentavimą, neva pateisina, kad ginčo žemės sklypas galėjo būti padidintas net iki 2 ha, neatkreipdamas dėmesio, jog ginčo teritorija nėra priskiriama kaimo teritorijai ar teritorijai priskirtai miestui po 1995-06-01, kas iš esmės sudaro pagrindą tokio teismo sprendimo negaliojimui.

6832.

69Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylą iš esmės, netyrė įrodymų, taikė klaidingą teisinį reguliavimą, šie pirmosios instancijos pažeidimai negali būti visiškai pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai apribota proceso šalių teisė į apeliaciją, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7033.

71Teigia, kad skundžiamame sprendime nėra vertinama ir ta aplinkybė, jog teisė ne aukciono tvarka pirkti namų valdos žemės sklypą numatyta esantiems statiniams eksploatuoti pagal savo tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

7234.

73Būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tokios: žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent - fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti.

7435.

75Ieškovė neginčija fakto, kad namų valdos žemės sklypas turėjo būti parduotas statiniui eksploatuoti (unikalus Nr. ( - )), tik mano, kad Žemės sklypo plotas minėtam statiniui eksploatuoti yra akivaizdžiai per didelis bei, kad žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant imperatyviai apibrėžtus parduodamų namų valdos dydžius.

7636.

77Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos žemės sklypo dalys, kurios nustatomos pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės nuomotojo sprendimu“. Remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad teisės aktai garantuoja teisę į tokią žemės sklypo dalį, kuri reikalinga pačiam statiniui eksploatuoti sodui ir daržui, o vien aplinkybė, kad tokį žemės sklypą norima padalinti dar į kelis žemės sklypus sąlygoja, kad suformuota namų valda yra akivaizdžiai per didelė, t.y. asmenys po žemės sklypų padalinimo eksploatuotų mažą dalį žemės sklypo gyvenamajam namui, o kitoje dalyje atsirastų nauji žemės sklypai, kurie iš valstybės įsigyti lengvatine, išimtine tvarka (be aukciono).

7837.

79Kaip matyti iš Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, taip pat Taisyklių 6 punkto nuostatų, šie teisės aktai formuojamų sklypų ribas ir dydį sieja ne tik su teritorijų planavimo dokumentais (kurie ginčo atveju didinant žemės sklypą net nebuvo rengti) bei namų valdos techninės apskaitos bylomis, bet ir su faktiniu atitinkamos žemės naudojimu susijusioms su pastato eksploatavimu reikmėms.

8038.

81Žemės sklypo plotas yra didesnis, negu nustatyta Taisyklių 6 punkte, t. y. viršija didžiausią leistiną - 0,20 ha ( - ) mieste formuojamo žemės sklypo plotą, pažymėtina, kad ir teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengtas nebuvo, tai sąlygoja, kad žemės sklypo 0,6662 ha plotas buvo patvirtintas neteisėtai, kadangi neatitinka Taisyklėse numatyto reikalavimo - parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Žemės sklypo ribos neatitinka 1981 m. spalio 10 d. inventorinėje byloje nurodytų Žemės sklypo ribų.

8239.

83NŽT ( - ) miesto skyriaus 2014 m. liepos 31d. sprendime Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415, nei ( - ) miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. 30-66 nėra nurodyta apie žemės sklypo padidinimą. Taip pat nebuvo priimamas atskiras sprendimas suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą. Šios aplinkybės sąlygoja, jog tokia namų valda, kurios plotas yra 0,6662 ha, yra nepagrįstai per didelė, tvirtinant tokią namų valdą, nebuvo laikytasi teisės aktuose numatytų reikalavimų: nėra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu padidinti namų valdą iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto; nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas.

8440.

85Mano, kad namų valdos žemės sklypai parduodami išimtinai vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, todėl klaidinga šias normas aiškinti per daug išplečiamai, t. y. vadovaujantis ir Želdinių įstatymo normomis. Viešojoje teisėje, dauguma teisės normų yra imperatyvios. Valstybės turto, taip pat ir žemės tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kas tiesiogiai leista būtent šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų. Pernelyg išplėstas Taisyklių normų aiškinimas iškreipia ne tik įstatymo leidėjo valią, bet ir namų valdos eksplikacijos apibrėžimą, kas sąlygoja tų pačių Taisyklių normų pažeidimą.

8641.

87Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė Nacionalinė žemės taryba be aplinkybės, kad žemės sklype ginčijamų sprendimų priėmimo metu arba dabar auga želdiniai, kitų argumentų kuriais remiantis sprendimai galėtų būti pripažinti prieštaraujančiai teisės aktų reikalavimams, nepateikė. Ieškovė nurodė tiek procesiniame dokumente, tiek pažymėjo posėdžio metu, jog didinant namų valdos ginčo Žemės sklypą nebuvo parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas padidinti namų valdą iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto; nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas, tai neatitinka Taisyklių 6 punkto.

8842.

89Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - FPP Taisyklės), kurių 44 punkte įtvirtinta, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą FPP Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

9043.

91Pagal ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. A30-3090 „Dėl žemės sklypo ( - )formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo pradėtas rengti 0,6662 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas), nustatyta, kad žemės sklypas yra dalijamas į 5 (penkis) žemės sklypus, iš kurių tik 1 (viename) yra pastatas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Projekte atidalijamų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, o naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

9244.

93Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad yra galimybė padalinti Žemės sklypą, ir ateityje atidalintuose žemės sklypuose pastatyti dar 4 (keturis) pastatus, kurių galima paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai) arba gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Todėl šio žemės sklypo formavimo- pertvarkymo projekto sprendiniai tik dar kartą patvirtina, kad ginčijamu sprendimu suformuotas Žemės sklypas gyvenamajam namui eksploatuoti yra per didelis.

9445.

95Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma ieškovams, mano, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

9646.

97Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį - 2,5, t.y. už atsiliepimo surašymą maksimaliai galima būti priteisti būtų 2339,25 Eur, vidurkis būtų 1169,63 Eur.

9847.

99Ieškovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje pažymėta, jog už 2018-11-15 ir 2018-12-13 parengiamuosius posėdžius ir 2019-02-12 ir posėdį, kuomet byla buvo nagrinėta iš esmės, prašoma priteisti 202,90 Eur. Pažymėtina, kad 2018-11-15 posėdis truko nuo 10 vai. 46 min. iki 11 vai. 2 min, 2018-12-13 posėdis truko nuo 10 vai. 46 min. iki 11 vai. 17 min., todėl už šiuos posėdžius teismo išlaidos neturėtų būti priteisiamos (neviršija 30 min ribos). Už teisines konsultacijas maksimaliai priteistina suma turėtų būti 93,57 už vieną valandą (0,1x935,7). Vidurkis vienos valandos yra 46,79 Eur.

10048.

101A. S. R. priteista 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Priteistinas vidurkis, kaip ir buvo minėta aukščiau, yra 1169,63 Eur .Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir apimtį, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta į tai, kad pateiktame ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, byloje pateiktų dokumentų apimtis nėra didelė, todėl manome, kad ši civilinė byla nelaikytina sudėtinga, pateiktų analizuotinų dokumentų apimtis nelaikytina didele, todėl suma, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė, turėtų būti sumažinta.

10249.

103A. B. K., L. K. ir S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 3d. apeliacinį skundą, o 2019-03-04 ( - ) miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; prašo priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovų B. K., L. K., S. R., naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas

10450.

105Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi1 mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti, kas sudarė savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

10651.

107Teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą ginčyti administraciniams aktams, kuriuos prašo panaikinti ieškiniu. Ieškovė neginčija fakto, kad apie byloje ginčijamų administracinių aktų tariamą neteisėtumą vėliausiai tapo žinoma dar 2017 m. vasarį (t. 1, b.l. 90-94), tačiau iki pat 2018 m. rugpjūčio pabaigos jokių veiksmų dėl šių administracinių aktų ginčijimo nesiėmė, nors galbūt ir ketino tai daryti. Dėl šios priežasties teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad naikinti administracinių aktų nėra pagrindo vien tik dėl praleisto termino. Teismas net kelis kartus pasiteiravo ieškovės atstovių ar jos neprašo atnaujinti praleisto 1 mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti, o ieškovė atsakė, kad neprašo.

10852.

109Pažymi, kad nenuginčijus administracinių aktų, t. y. laikant, kad jie yra teisėti, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys negali būti panaikinamos, nes jos buvo sudarytos būtent minėtų administracinių aktų pagrindu. Pažymėtina, kad tokią atsakovų poziciją patvirtina administracinių teismų praktika, kurioje ne kartą buvo pripažinta, kad

11053.

111nenuginčijus administracinių aktų, nėra pagrindo panaikinti (pripažinti negaliojančiais) ir jų pagrindu sudarytų išvestinių sandorių ar priimtų sprendimų.

11254.

113Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad administraciniai aktai dėl žemės sklypo formavimo ir sprendimo perleisti nuosavybės teises sukuria materialines teisines pasekmes, todėl jų nenuginčijus nėra pagrindo panaikinti (pripažinti negaliojančiomis) ir šių administracinių aktų pagrindu sudarytų sutarčių. Teigia, kad teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad iškovė praleido 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, dėl ko šių aktų panaikinti nėra pagrindo, o nenuginčijus šių administracinių aktų, atitinkamai nėra pagrindo panaikinti (pripažinti negaliojančiomis) ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis.

11455.

115Teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, nustatė, kad suformuoto Žemės sklypo plotas nėra laikytinas per dideliu, t. y. prieštaraujančiu minėtoms teisės normoms. Teismas taip pat pastebėjo, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybės įmonės ( - ) filialo1981 m. spalio 10 d. inventorinėje byloje esančius duomenis, žemės sklypas (valstybinės 0,6662 ha žemės sklypas buvo 7233 kv. m dydžio. Iš NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 patvirtinto Žemės sklypo plano (parengtas 2013-12-30),matyti nurodytas žemės sklypo plotas - 6662 kv. m ir Žemės sklypo ribos. Taip pat šiame plane nurodyta, kad dalį žemės sklypo apie 0,25 ha užima krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemės sklypo plotas 6827kv. m. yra nustatytas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-66 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“, tačiau dėl šio akto teisėtumo ieškovas klausimo nekelia. Želdinių buvimas Žemės sklype nedaro pagrindo teigti, kad želdinių buvimo vietose žemės sklypas negalėjo būti formuojamas.

11656.

117Atsakovai pažymi, kad gindamiesi nuo pareikšto ieškinio jie būtent ir gynėsi ieškovės minimu teisiniu reguliavimu - LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 6 punktu Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi numato, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha ( - ), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Turėtina omenyje, kad analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Taisyklių 6 punkte. Visos aptartos sąlygos egzistuoja, todėl ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai, yra nepagrįsti.

11857.

119Ši civilinė byla buvo inicijuota ieškovei nusprendus ginti tariamai pažeistą viešąjį interesą, tačiau pati ieškovė 2014-2015 priėmė administracinius sprendimus, kurių pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas ir leista parduoti ginčo žemės sklypo dalis. Šiai diena, faktinė situacija po ginčijamų administracinių aktų ir valstybinių žemės pirkimo –pardavimo sutarčių sudarymo nėra pakitusi, t. y. žemės sklype stovi tie patys statiniai ir sodas, kokie ir buvo priimant ginčijamus sprendimus ir sudarant ginčijamas valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartis. Pakitusi ieškovės pozicija, nesant ją pagrindžiančio objektyvaus pagrindo, tačiau vengiant derinti žemės sklypo pertvarkymo projektą, nesudaro pagrindo panaikinti administracinius aktus ir pirkimo – pardavimo sutartis.

12058.

121Netoliese ginčo žemės sklypo yra ir daugiau žemės sklypų, kurių plotas viršija 30 arų (tokie įrodymai pateikti į bylą), tačiau tame jokių pažeidimų ieškovė neįžvelgia. Tai leidžia manyti, kad viešojo intereso pažeidimo aspektas šioje byloje visiškai neegzistuoja, o tikrasis ieškovės tikslas ieškoti būdų, kurie galėtų pateisinti ieškovės atsisakymą derinti žemės sklypo pertvarkymo projektą.

12259.

123Atsakovai A. V., L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2019 m. kovo 4 d. ( - ) miesto apylinkės teismo sprendimą; priteisti iš ieškovo atsakovų, naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12460.

125Nurodo, kad ieškiniu ieškovė ginčijo tris savo paties priimtus administracinius aktus: – 1) 2014-07-31 sprendimą, kuriuo buvo suformuotas Žemės sklypas, patvirtinti jo duomenys pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nuspręsta kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl Žemės sklypo registracijos, 2014-10-20 įsakymą, kuriuo nustatytos 6662 kv.m. ploto Žemės sklypo dalys, apskaičiuotos į kiekvienam bendraturčiui priklausančias nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir nuspręsta parduoti Žemės sklypo dalis S. R., B. K. ir V. G.; 3) 2015-03-23 įsakymu nustatyta Atsakovams tenkanti Žemės sklypo dalis bei nuspręsta Atsakovams parduoti Žemės sklypo dalį. Tai, kad šie dokumentai yra administraciniai aktai (Viešojo administravimo įstatymo 2 d. 8 p.), ginčo byloje nėra.

12661.

127Apie tariamą neteisėtumą ieškovei vėliausiai tapo žinoma 2017m. vasario 23 d. , kas akivaizdžiai matyti iš bylos medžiagos, tačiau, ieškovė netgi neprašė atnaujinti praleisto termino kreiptis į teismą, ko pasėkoje teismas konstatavo, kad terminas kreiptis į teismą dėl trijų administracinių aktų ginčijimo yra praleistas ir ieškinys dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo yra atmetamas remiantis šiuo savarankišku teisiniu pagrindu. Aptarti argumentai patvirtina, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl trijų administracinių aktų panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

12862.

129Ieškovė tiek administracinius aktus, tiek valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis prašo panaikinti remiantis tais pačiais teisės aktų „pažeidimais“, todėl nenuginčijus administracinių aktų, kuriais buvo sukurtos materialinės teisinės pasekmės, nebuvo pagrindo panaikinti ir ginčijamų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigė teismo išvadų, kad tokios praktikos laikomasi ir nagrinėjant kitas bylas. Teismas ieškovės reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo atmetė teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo .

13063.

131Žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų; didesnio nei 20-30 arų žemės sklypų formavimas ir pardavimas ( - ) mieste yra normali praktika, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, ką patvirtinta faktas, kad žemės sklypo kaimynystėje yra visa eilė kitų žemės sklypų, kurių plotas ženkliai viršija 20-30 arų plotą, tačiau šių žemės sklypų formavimo ir pardavimo dokumentų ieškovė neginčija, kas vėlgi rodo tikruosius Ieškovo ketinimus – bet kokiomis priemonėmis vilkinti arba užkirsti kelią Žemės sklypo padalijimo procedūrai

13264.

133Atsakovai į bylą pateikė 1981 m. spalio 10 d. inventorinės bylos kopiją, iš kurios matyti ieškovės patvirtinamos aplinkybės, t. y. kad jau 1981 m. namų valdos plotas sudarė 0,72 ha (t. 3, b.l. 106-117). Be to, iš ieškovės pateiktų žemės sklypo ortofoto (t. 1, b.l. 14) ir žemės sklypo plano matyti, kad ir 2014 m., kuomet žemės sklypas buvo formuojamas, jis nebuvo per didelis namų valdai, kuri apima gyvenamąjį namą, pagalbinius pastatus (kurie nors ir nėra registruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jais gyvenamojo namo gyventojai naudojasi, laiko malkas, kitus savo asmeninius daiktus) sodą ir daržą. Taigi, antroji sąlyga yra tenkinama, nes ginčo atveju namų valdos naudojamas žemės sklypas pagal namų valdos techninę apskaitos bylą yra netgi didesnis nei buvo nustatytas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu. Suformuoto Žemės sklypo ploto (0,662 ha) kiekvienam gyvenamojo namo dalies bendrasavininkui tenka tik po 0,11 ha, t. y. neviršija 0,20 ha, kaip tai numato ieškovės cituojami teisės aktai. Todėl teigia, kad formuojant žemės sklypą jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

13465.

135Ieškovės nurodomuose teisės aktuose nėra pasakyta, kad turi būti priimtas atskiras (savarankiškas) ieškovės vadovo sprendimas šiuo klausimu (dėl didesnio žemės sklypo formavimo). Pažymi, kad į tai buvo atsižvelgta priimant 2014-07-31 ieškovės sprendimą, kuriuo ir buvo nuspręsta suformuoti Žemės sklypą, kurio plotas atitiko visą naudojamo namų valdos žemės sklypo plotą.

13666.

137Pažymi, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą teigdama, kad formuojant Žemės sklypą nebuvo rengtas žemės valdos projektas. Kaip matyti iš 2014-07-31 sprendimo (t. 1, b.l. 140), jis buvo priimtas atsižvelgiant į 2013-12-30 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

13867.

139Atsakovai nesutinka, kad suformuotas žemės sklypas atsakovams neva yra per didelis, nes namų valdos, kuriai aptarnauti buvo suformuotas žemės sklypas, apibrėžimas apima ne tik gyvenamąjį namą, bet ir pagalbinius pastatus, sodą, daržą. Ieškovė, priimdama 2014 m. liepos 31 d. sprendimą, konstatavo, kad namų valdą apima gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, sodas, daržas. Pažymėtina, kad tai matyti iš byloje esančių dokumentų, tokių aplinkybių egzistavimą bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovas V. G..

14068.

141Taigi, žemės sklypas buvo suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad teismas ieškinio atmetimą motyvavo ir Taisyklių 4 p., t. y. šiame punkte nurodytų sąlygų egzistavimu, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14269.

143Atsakovai nurodo, kad nepasisako dėl apeliacinio skundo pabaigoje dėstomų argumentų, susijusių su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų derinimu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl nepagrįsto ieškovės atsisakymo derinti projektą yra užvesta atskira administracinė byla, kurios nagrinėjimas yra sustabdytas dėl šios civilinės bylos. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkinamas.

14470.

145Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14671.

147Byloje kilo ginčas dėl pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatytos valstybinės žemės sklypo padidinimo iki naudojamo namų valdos žemės sklypo bei žemės pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo teisėtumo.

14872.

149Vienas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų yra viešosios teisės principas, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

15073.

151Ieškovė NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad terminas skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti yra praleistas terminas, nes pirkimo-pardavimo sutarčiai turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais.

15274.

153Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.).

15475.

155Nagrinėjamu atveju ieškovė praleido vieno mėnesio terminą skųsti teismui NŽT ( - ) miesto skyriaus Vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo ( - ), ( - ), dalių nustatymo ir pardavimo“, NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 49VĮ-395-(14.49.2.), tačiau tai nereiškia, kad ieškovė taip pat prarado ir teisę ginčyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

15676.

157Kasacinis teismas išaiškino, kad administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartį) ir turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016).

15877.

159Nagrinėjamu atveju ginčijami administraciniai aktai realaus rezultato nesukūrė, o tik prielaidą atsakovams sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri šalims sukelia teises ir pareigas. Ginčyti valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartis 10 metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, todėl teismas negalėjo atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

16078.

161Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-66 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“ nustatė Žemės sklypo plotą 6827 kv. m, ribas ir kitus privalomuosius reglamentus (paskirtį, aukštingumą, užstatymo plotą ir kt.). NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau - Sprendimas) suformavo žemės sklypą ( - )ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, pagal <...> žemės sklypo kadastro duomenų bylą <...>. Šiuo įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas (parengtas 2013-12-30), kuriame nurodytas žemės sklypo plotas - 6662 kv. m ir žemės sklypo ribos. Plane nurodyta, kad dalį žemės sklypo apie 0,25 ha užima krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai.

16279.

163NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4 9VĮ-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo ( - )(kadastrinis Nr. ( - )), dalių nustatymo ir pardavimo“ nustatė 6662 kv. m ploto žemės sklypo dalis, apskaičiuotas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus pastatų (statinių) dalį, taip: S. R. (1/2 d. 43,93 kv. patalpų) - 910,50 kv. m ploto dalis; B. K. (1/2 d. 43,93 kv. m patalpų)- 910,50 kv. m ploto dalis; V. G. (39,74 kv. m patalpų) -1648 kv. m ploto dalis; kitiems - 3193 kv. m ploto dalis

16480.

165Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo–pardavimo būdu yra viena iš žemės reformos sudėtinių dalių, todėl, sprendžiant dėl žemės įsigijimo paminėtu būdu teisėtumo, taikomi Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatos.

16681.

167Pagal Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalį valstybiniai žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir tokio dydžio (jų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus), kurie būtini statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Galimybė parduoti valstybinės žemės sklypus prie paminėtų statinių nustatyta ir Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 ir 9 straipsniuose. Abiejų paminėtų įstatymų pagrindu, detaliai reglamentuoti žemės sklypų ūkio veiklai miestuose ir kaimo vietovėse pardavimo tvarką buvo pavesta nustatyti Vyriausybei, kuri tokią tvarką nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Nutarimas).

16882.

169Kasacinis teismas yra išaiškinęs dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar pirkti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

17083.

171Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pirkimą-pardavimą nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai įsigyti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios kainos mokėjimo už valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą.

17284.

173Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-232/2014).

17485.

175Kaip nustatyta iš nagrinėjamos bylos duomenų, ginčo žemės sklypas (0,6662 ha)yra ( - ) miesto teritorijoje, todėl jo dydžiui turėjo būti taikoma ŽRĮ 9 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha ( - ), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą..

17686.

177Taisyklių 6 punkte numatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro ( - ), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose.

17887.

179Jeigu gyvenamojo namo bendraturčiai naudoja didesnį, kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro namų valdos žemės sklypą, rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustačius faktiškai naudojamą žemės plotą, jų pageidavimu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą.

18088.

181Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad esant keliems namo bendraturčiams, parduodamas namų valdos žemės sklypas galėjo būti padidinamas iki 0,2 ha hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, tačiau turėjo būti laikomasi Taisyklėse nustatytos tvarkos.

18289.

183Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikti NŽT visi surinkti duomenys apie ginčo žemės sklypo privatizavimo procesą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, dėl jų nepasisakė sprendime. Nagrinėjant ginčą turi būti išaiškintos aplinkybės, ar priimant pirminius dokumentus, kurių pagrindu sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, buvo faktinis ir teisinis pagrindas jų turiniui, kuris ginčijamas.

18490.

185Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo, kokio ploto žemės sklypo reikia tam, kad atsakovai galėtų tinkamai eksploatuoti turimus statinius, atsižvelgiant ne vien į tai, kad šiuo metu pastato plotas yra 106,67 kv. m, užstatymo plotas 202 kv. m., sklypo plotas 0,6662 ha. Yra duomenų, kad prie namo buvo priklausinių, kitų statinių, kurie buvo naudojami pagrindiniam senos statybos pastatui eksploatuoti, neaišku, ar ne dėl jų buvimo ir parduotas ginčijamo ploto žemės sklypas.

18691.

187Nustatyta, kad 2014 m. liepos 31 d. sprendimu patvirtinus žemės sklypo planą, dalį ginčo sklypo teritorijos užėmė 0,25 ha krūmai, kitoje žemės sklypo dalyje pažymėta pieva ir statiniai. 2018 m. atliktus Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad ginčo sklype 0,039 ha žemės sklype auga medžiai auga apie 20 metų, 0,0121 ha plote medžiai auga apie 10 metų, 0,052 ha auga krūmai, 0,036 ha plote auga medžiai apie 15 metų.

18892.

189Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad namų valdai naudojamas žemės sklypas yra gyvenamajam namui ir jo priklausiniams išdėstyti bei su tuo susijusiems gyventojo poreikiams patenkinti skirtas žemės sklypas. Naudojimas yra suprantamas pagal tai, ar sklypo turėtojas elgiasi kaip asmuo, turintis teisę naudoti savo reikmėms žemės sklypą pagal paskirtį – išdėstyti statiniams (gyvenamajam namui ir jo priklausiniams), naudoti jį kaip kiemą, sodą ar daržą. Kai iškyla klausimas, ar sklypu dar yra naudojamasi, tai šios aplinkybės nustatomos pagal faktus, ar naudojamasi žemės sklypo naudingomis savybėmis ir ar pagal paskirtį, taip pat pagal tai, ar asmuo, kuris naudojosi žemės sklypu, nenustojo naudotis žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004).

19093.

191Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovai turi teisę į namų valdos žemės sklypą, tačiau žemės sklypo dydis turi būti realiai pagrįstas, individualiai įvertinus situaciją, atsižvelgiant į sklype esantį namą, priklausinius, ir jiems eksploatuoti reikalingą žemės plotą. Ieškiniui pagrįsti tik deklaratyviai teigiama apie norminį žemės sklypo dydį pagal šiandieninę situaciją. Būtina išanalizuoti visus pateiktus ir surinktus duomenis prieš sudarant žemės sklypo ginčijamas sutartis.

19294.

193Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse taip pat konstatavęs, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes pažeidus įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu ir viešasis interesas, reikalaujantis užtikrinti, kad valstybės institucijos savo veikloje užtikrintų teisėtumą, tarnautų žmonėms. Nustačius, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-194/2006; 3K-3-279/2009; 3K-3-232/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tik paaiškėjus, kad ieškovė galimai priėmė sprendimus, kurių pagrindu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos pažeidus imperatyvias įstatymų nuostatas, būtų pagrindas jas panaikinti.

19495.

195Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėdamas šią bylą, teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su valstybinės žemės pardavimu, todėl byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (327 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

19696.

197Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

19897.

199Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsniu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

200( - ) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9... 10. 3.... 11. Nurodo, kad 0,6662 ha dydžio Žemės sklypas ( - ) mieste yra suformuotas ir... 12. 4.... 13. ( - ) miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro... 16. 6.... 17. ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. sausio 14 d.... 18. 7.... 19. NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4... 20. 8.... 21. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2018-03-14 rašto Nr. R2-381 „Dėl... 22. 9.... 23. NŽT ( - ) miesto skyriuje 2017 m. vasario 23 d. įvyko susirinkimas, į kurį... 24. 10.... 25. Ieškovė nurodė, kad tiek ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d.... 26. 11.... 27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės savo reikalavimą dėl... 28. 12.... 29. Teismas rėmėsi ABTĮ 66 str. 2 d., kuri numato, kad teisė atlikti... 30. 13.... 31. Teismas nurodė, kad nenuginčijus administracinių aktų, nėra pagrindo... 32. 14.... 33. Nustatyta, kad žemės sklype esantis pastatas (unikalus Nr. ( - )) priklauso... 34. 15.... 35. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 36. 16.... 37. Taisyklių 4 punktas nustato, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m.... 38. 17.... 39. Teismas nustatė, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro... 40. 18.... 41. Ieškovės teiginius, kad tiek ( - ) miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31... 42. 19.... 43. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 straipsnio... 44. 20.... 45. A. V. G. teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklype 2002 m. buvo namo... 46. 21.... 47. Teismas konstatavo, kad panaikinti NŽT ( - ) miesto skyriaus Vedėjo 2014 m.... 48. 22.... 49. Bylos nagrinėjimo eigoje teismas nenustatė ir jokių kitų pagrindų, dėl ko... 50. 23.... 51. Prašomos panaikinti (pripažinti negaliojančiomis) šių aktų pagrindu... 52. 24.... 53. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu... 54. 25.... 55. Mano, kad nagrinėjam ginčui turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio... 56. 26.... 57. Taikant sprendime nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 58. 27.... 59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje... 60. 28.... 61. Pirmosios instancijos teismas klaidingai taiko teisinį reglamentavimą,... 62. 29.... 63. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 64. 30.... 65. Sprendime taip pat nurodoma, kad ginčo atveju yra taikytinas ir Taisyklių 4... 66. 31.... 67. Teismo nurodyta norma gali būti taikoma tokiai teritorijai, kuri yra kaimo... 68. 32.... 69. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylą iš... 70. 33.... 71. Teigia, kad skundžiamame sprendime nėra vertinama ir ta aplinkybė, jog... 72. 34.... 73. Būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn... 74. 35.... 75. Ieškovė neginčija fakto, kad namų valdos žemės sklypas turėjo būti... 76. 36.... 77. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys... 78. 37.... 79. Kaip matyti iš Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, taip pat... 80. 38.... 81. Žemės sklypo plotas yra didesnis, negu nustatyta Taisyklių 6 punkte, t. y.... 82. 39.... 83. NŽT ( - ) miesto skyriaus 2014 m. liepos 31d. sprendime Nr.... 84. 40.... 85. Mano, kad namų valdos žemės sklypai parduodami išimtinai vadovaujantis... 86. 41.... 87. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė Nacionalinė... 88. 42.... 89. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.... 90. 43.... 91. Pagal ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 21... 92. 44.... 93. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad yra galimybė padalinti Žemės... 94. 45.... 95. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su teismo priteista... 96. 46.... 97. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį,... 98. 47.... 99. Ieškovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje pažymėta, jog už 2018-11-15 ir... 100. 48.... 101. A. S. R. priteista 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Priteistinas vidurkis,... 102. 49.... 103. A. B. K., L. K. ir S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti... 104. 50.... 105. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė į teismą kreipėsi... 106. 51.... 107. Teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido... 108. 52.... 109. Pažymi, kad nenuginčijus administracinių aktų, t. y. laikant, kad jie yra... 110. 53.... 111. nenuginčijus administracinių aktų, nėra pagrindo panaikinti (pripažinti... 112. 54.... 113. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad... 114. 55.... 115. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, nustatė, kad suformuoto Žemės... 116. 56.... 117. Atsakovai pažymi, kad gindamiesi nuo pareikšto ieškinio jie būtent ir... 118. 57.... 119. Ši civilinė byla buvo inicijuota ieškovei nusprendus ginti tariamai... 120. 58.... 121. Netoliese ginčo žemės sklypo yra ir daugiau žemės sklypų, kurių plotas... 122. 59.... 123. Atsakovai A. V., L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti... 124. 60.... 125. Nurodo, kad ieškiniu ieškovė ginčijo tris savo paties priimtus... 126. 61.... 127. Apie tariamą neteisėtumą ieškovei vėliausiai tapo žinoma 2017m. vasario... 128. 62.... 129. Ieškovė tiek administracinius aktus, tiek valstybinės žemės pirkimo –... 130. 63.... 131. Žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas nepažeidžiant jokių teisės... 132. 64.... 133. Atsakovai į bylą pateikė 1981 m. spalio 10 d. inventorinės bylos kopiją,... 134. 65.... 135. Ieškovės nurodomuose teisės aktuose nėra pasakyta, kad turi būti priimtas... 136. 66.... 137. Pažymi, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą teigdama, kad formuojant... 138. 67.... 139. Atsakovai nesutinka, kad suformuotas žemės sklypas atsakovams neva yra per... 140. 68.... 141. Taigi, žemės sklypas buvo suformuotas nepažeidžiant teisės aktų... 142. 69.... 143. Atsakovai nurodo, kad nepasisako dėl apeliacinio skundo pabaigoje dėstomų... 144. 70.... 145. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 146. 71.... 147. Byloje kilo ginčas dėl pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatytos... 148. 72.... 149. Vienas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,... 150. 73.... 151. Ieškovė NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė,... 152. 74.... 153. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje... 154. 75.... 155. Nagrinėjamu atveju ieškovė praleido vieno mėnesio terminą skųsti teismui... 156. 76.... 157. Kasacinis teismas išaiškino, kad administracinis aktas pats savaime... 158. 77.... 159. Nagrinėjamu atveju ginčijami administraciniai aktai realaus rezultato... 160. 78.... 161. Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) miesto savivaldybės administracijos... 162. 79.... 163. NŽT ( - ) miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4... 164. 80.... 165. Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo–pardavimo būdu yra viena... 166. 81.... 167. Pagal Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalį valstybiniai... 168. 82.... 169. Kasacinis teismas yra išaiškinęs dėl statiniams eksploatuoti būtino... 170. 83.... 171. Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės... 172. 84.... 173. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant tokio... 174. 85.... 175. Kaip nustatyta iš nagrinėjamos bylos duomenų, ginčo žemės sklypas (0,6662... 176. 86.... 177. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems... 178. 87.... 179. Jeigu gyvenamojo namo bendraturčiai naudoja didesnį, kaip atitinkamai 0,2... 180. 88.... 181. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad esant keliems namo... 182. 89.... 183. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikti NŽT visi surinkti duomenys apie... 184. 90.... 185. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo,... 186. 91.... 187. Nustatyta, kad 2014 m. liepos 31 d. sprendimu patvirtinus žemės sklypo... 188. 92.... 189. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad namų valdai naudojamas žemės... 190. 93.... 191. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovai turi teisę į namų... 192. 94.... 193. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse taip pat konstatavęs, kad tinkamas... 194. 95.... 195. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėdamas šią bylą, teismas... 196. 96.... 197. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų... 198. 97.... 199. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321... 200. ( - ) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir...