Byla 2-2723/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gerintė“, uždarajai akcinei bendrovei „Intractus“ dėl kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, turto pardavimo ši varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „DnB Nord bankas“, bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Paltaja“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Ž. pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „Gerintė“, UAB „Intractus“, tretiesiems asmenims AB „DnB Nord bankas“, bankroto administratoriui UAB „Paltaja“ dėl kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2011 m. liepos 22 d. varžytynių aktu UAB „Intractus“ nuosavybės teise perleistus nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad prašomi areštuoti daiktai yra ginčijamu sandoriu atsakovui perleisti daiktai, todėl siekiant, kad atsakovas jų neperleistų tretiesiems asmenims ir taip neapsunkintų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 2011 m. liepos 22 d. varžytynių aktu UAB „Intractus“ nuosavybės teise perleistus nekilnojamuosius daiktus: administracinį pastatą; pastatą – kruopų fasavimo cechą; 54/1100 kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (stoginės, kiemo aikštelė, vandens rezervuaras, tvora su vartais), uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pareikšto reikalavimo ir pateiktų dokumentų matyti, kad nekilnojamieji daiktai, kuriuos prašo areštuoti ieškovas yra ieškinio dalykas, todėl siekiant, kad atsakovas minėto turto neperleistų tretiesiems asmenims ir taip neapsunkintų galimo ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turi galimybę turtą, kuriam taikytinas areštas, paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitais būdais sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą neįmanomu, laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė nepranešus atsakovui.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Intractus“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nepritaikius ginčo turtui laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad apeliantas ketina turtą perleisti ar kitaip suvaržyti savo teises jo atžvilgiu. Ieškovo neįrodyti deklaratyvūs teiginiai dėl būtinybės areštuoti turtą nesudaro pakankamo pagrindo varžyti apelianto teises.
  2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, išėjo iš pareikšto prašymo ribų ir nepagrįstai savo iniciatyva uždraudė apeliantui ginčo turtą išnuomoti, perduoti panaudai ir įkeisti. Taikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra neproporcingas ir pažeidžiantis ekonomiškumo principą. Vien ginčo turto areštas būtų pakankama priemonė užtikrinti, kad šis turtas nebūtų perleistas. Galiojant turto areštui papildomi draudimai yra pertekliniai, nesusiję su pareikšto ieškinio reikalavimais. Apeliantas, kaip turto įgijėjas, turės rūpintis turto išsaugojimu, mokėti nekilnojamojo turto, turto draudimo mokesčius, dėl to patirs išlaidų, tačiau dėl neproporcingų ribojimų negalės iš turto gauti jokios turtinės naudos savo patiriamiems nuostoliams kompensuoti.
  3. Pagal formuojamą aktualią teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tuomet, kai atlikus preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą, yra pakankamai įrodymų, kad jis galėtų būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą negalima daryti pakankamos prielaidos dėl jo tenkinimo. Ieškovo argumentai dėl per mažos turto pardavimo kainos yra nepagrįsti.
  4. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešus apeliantui. Teismas turėjo sudaryti galimybę apeliantui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti įrodymus bei paaiškinimus dėl prašymo nepagrįstumo.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. Ž. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas pareikštu ieškiniu be kitų reikalavimų prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011 m. liepos 22 d. varžytynių aktą, pagal kurį BUAB „Gerintė“ perleido apeliantui nuosavybes teise ginčo nekilnojamuosius daiktus bei taikyti restituciją natūra. Atsižvelgiant į šį ieškinio reikalavimą, yra akivaizdu, jog apeliantui perleidus turtą, o teismui tenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas greičiausiai būtų neįmanomas, kadangi trečiąjį asmenį, įsigijusį turtą, gintų daiktinės teisės normos. Apelianto argumentai, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad apeliantas gali turtą perleisti, nesudaro pagrindo vertinti skundžiamos nutarties kaip nepagrįstos.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturi būti aiškinama vien tik kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, bet turėtų būti suprantama ir kaip būtinybė užtikrinti, jog turto faktinė būklė iki teismo sprendimo priėmimo išliks nepakitusi, nesumažės turto vertė. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas yra restitucijos dalyku ir teismas laikė, kad netaikius atitinkamos apimties laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų galimybės užtikrinti, kad turto faktinė būklė per visą laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo išliks nepakitusi, nesumažės jo vertė.
  3. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie jo manymu patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus.
  4. Teisė spręsti, ar konkrečiu atveju klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešus atsakovui, priklauso teismui. Nepranešimas apeliantui apie nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą savaime nereiškia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „DnB Nord bankas“ prašo apelianto skundą tenkinti. Nurodė, kad sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

11Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

15Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1615/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1435/2011).

16Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi areštavo 2011 m. liepos 22 d. varžytynių aktu UAB „Intractus“ nuosavybės teise perleistus nekilnojamuosius daiktus: administracinį pastatą; pastatą – kruopų fasavimo cechą; 54/1100 kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (stoginės, kiemo aikštelė, vandens rezervuaras, tvora su vartais), uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Teisėjų kolegija sutinka su šia nutartimi ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl konkrečių nekilnojamųjų daiktų, kurių atžvilgiu ieškovas reikalauja taikyti restitucija. Atitinkamai ieškovas siekia, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų atgautas kuo geresnės būklės. Tuo atveju, jei ginčo turtas, t. y. pastatai, būtų naudojami atsakovo UAB „Intractus“, jie dėvėtųsi, turto vertė mažėtų, galimai minėtas turtas būtų sugadintas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kas lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje.

17Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad taikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra neproporcingas ir pažeidžiantis ekonomiškumo principą. Jo nuomone, vien ginčo turto areštas būtų pakankama priemonė užtikrinti, kad šis turtas nebūtų perleistas. Turto arešto aktų registro įstatymo (aktuali redakcija) 2 str. 1 d. nurodyta, kad turto areštas tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Tai reiškia, kad turto arešto sąvoka pati savaime yra platesnė negu pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismas rezoliucinėje dalyje tikslina, kokius konkrečius veiksmus apima nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl šios priežasties vertintina, kad apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas taikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas.

18Apeliantas pažymi, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirs nuostolių. Teisėjų kolegija išaiškina, kad apeliantas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos objektas yra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumas ir pagrįstumas, o ne nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas. Dėl šios priežasties nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

19Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą taip pat grindžia ieškinio nepagrįstumu. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas.

20Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Tokia nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis. Kartais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui (-ams) suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apskritai buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, vien tik nepranešimas jam apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

21Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

23Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Ž. pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „Gerintė“, UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikė... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Intractus“ prašo panaikinti Šiaulių... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. Ž. prašo skundžiamą... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „DnB Nord bankas“... 11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo... 15. Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių... 16. Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi areštavo 2011 m. liepos 22... 17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad taikytas laikinųjų apsaugos... 18. Apeliantas pažymi, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis... 19. Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą taip pat grindžia... 20. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui... 21. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą....