Byla 2-1615/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-608-258/2011 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ ieškinį atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl atlyginimo už atliktus darbus, turėtų išlaidų, skolos priteisimo (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „PI konsultacijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Fima“, uždaroji akcinė bendrovė „HNIT-Baltic“, Siemens Osakeyhtio) bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas RUAB „Urbico“ pareiškė ieškinį atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl atlyginimo už atliktus darbus, turėtų išlaidų, skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi pagal ieškovo prašymą pritaikytos 19 384 797,77 Lt dydžio laikinosios apsaugos priemonės atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

5Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Nordea Bank Finland Plc atstovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 13 474 626,42 Lt dydžio skolą pagal 2007 m. liepos 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 07/07/24, rangos sutartį ir 2009 m. kovo 27 d. trišalį susitarimą Nr. 09/03/16 bei 484 599,25 Lt dydžio palūkanas; 13 034 640,01 Lt pagal 2007 m. liepos 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 07/07/24 už pagal rangos sutartį atliktus nenumatytus darbus; 815 446,60 Lt skolą pagal 2007 m. liepos 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 07/07/24 ir paslaugų sutartį bei 30 779,94 Lt dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovė taip pat prašė nepranešus atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones - už bendrą 7 639 847,82 Lt sumą areštuoti jam priklausantį ir pas jį arba trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims bei disponuoti, sudaryti preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti Nordea Bank Finland Plc reikalavimo dalį, viršijančią civilinėje byloje jau pareikšto RUAB „Urbico“ reikalavimo sumą. Tokio reikalavimo suma yra didelė, atsakovo finansinė padėtis nėra gera, jis ilgą laiką vėluoja atlikti mokėjimus.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi patenkino trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Nordea Bank Finland Plc prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 7 639 847,82 Lt sumos dydžiui areštavo atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nesant ar nepakankant reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo atsakovo lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 7 639 847,82 Lt sumos. Teismas leido iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus. Teismas uždraudė areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o areštuotas lėšas - perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad prašoma išieškoti iš atsakovo sumos dalis – 7 639 847,82 Lt yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovo prievolių šiai sumai įvykdymas nėra užtikrintas, o atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi byloje Nr. 2-1259/2010 konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis prasta, taip pat nurodė, kad atsakovo ne itin gerą finansinę padėtį taip pat patvirtina ir 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaita Nr. R-05-49 „Dėl 2009 metų 9 mėnesių Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų audito“. Atsakovas po teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė duomenų apie gerą ar pagerėjusią finansinę padėtį. Teismo įsitikinimu, byloje pateikti atsikirtimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Tai, jog atsakovas be ūkinių komercinių funkcijų vykdo tam tikras viešojo administravimo funkcijas, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos. Nesant įrodymų apie atsakovo ženkliai gerėjančią padėtį, nuspręsta, jog yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus trečiajam asmeniui teismo sprendimo priėmimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Aplinkybė dėl ginčo sumos turi būti vertinama visų aplinkybių kontekste. Byloje jau areštuotas atsakovo turtas už labai didelę – 19 384 797,77 Lt sumą, o banko prašomas arešto masto padidinimas dar 7 639 847,85 Lt suma yra perteklinis. Teismas neįvertino ypatingai reikšmingos aplinkybės, kad pagal 2006 m. spalio 27 d. rangos sutarties, kurios pagrindu bankas prašo priteisti skolą, Konkrečiųjų sąlygų 14.7 punktą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įsipareigojo visiškai atsiskaityti su rangovu per 10 metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo pirmo etapo pabaigos, mokant tik už tuo metu pabaigtus ir priduotus eksploatavimui darbus. Perėmimo pažymos buvo išduotos 2010 m. kovo 22 d., lapkričio 5 d. ir nuo šių terminų prasidėjo 10 metų laikotarpis sumokėti darbų kainą. Bankas pareiškė reikalavimą dėl visos sumos priteisimo, nors mokėjimo terminai dar nėra suėję pagal grafiką, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo teisėmis. Jeigu bankas mano, kad jam priklausytų didesnė suma, jis turi teisę bylinėtis dėl jos, tačiau neracionalu areštuoti atsakovo turtą ginčijamai sumai, kai ją atsakovas jam nepalankaus teismo sprendimo atveju turėtų sumokėti per 10 metų. Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nepagrįstos.
    2. Banko reikalaujama suma didelė, tačiau prezumpcija dėl didelės sumos reikalavimo yra paneigta. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo. Bendros išieškojimo taisyklės, numatytos CPK, iš esmės patvirtina, kad atsakovas ateityje negalės būti nemokus, kad teismo sprendimo įvykdymas negalės pasunkėti ar tapti neįmanomu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovas yra savivaldybė. Šiuo atveju taikoma prezumpcija, kad savivaldybė ir jos įmonės yra pajėgios įvykdyti teismų sprendimus. Ši prezumpcija byloje nėra paneigta. Atsakovas paneigė prezumpciją dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą, todėl teismo nutartis naikintina.
    3. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 nutartimi, priimta byloje Nr. 2-274/2011, ir joje nustatytomis aplinkybėmis, kad grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra. Tariamai blogą atsakovo turtinę padėtį teismas pagrindė 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ataskaita Nr. R-05-49. Teismas, remdamasis šia ataskaita, turi pareigą motyvuotai pagrįsti, kuo pasireiškia bloga padėtis. Teismas neįvertino ataskaitoje nurodytų faktų, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartyje nustatė, kad pagal balansą 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės turtas sudarė 279 594 142 Lt. Vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs balansą, padarė išvadą, kad SI „Susisiekimo paslaugos“ finansinė padėtis nėra tokia, kuri sudarytų grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, kai Vilniaus apygardos teismas rėmėsi 2009 m. gruodžio 15 d. ataskaita ir nusprendė priešingai. Atsakovas yra viešąsias funkcijas vykdanti savivaldybės įmonė, o kai sprendžiamas klausimas dėl viešojo juridinio asmens finansinės būklės, kai viešųjų paslaugų teikimas yra nuostolingas, kadangi jos teikiamos ne privačiam, tačiau viešam bendram interesui patenkinti, netenka pagrindo argumentas, kad atsakovo finansinė būklė bloga. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdo viešąsias funkcijas, kurių vykdymas yra finansuojamas iš valstybės skiriamų lėšų ir savivaldybės surenkamų (savų) lėšų, taip pat SĮ „Susisiekimo paslaugos“ gali gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt., todėl nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
    4. Teismo išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia viešojo intereso pažeidimą, o tas faktas, jog atsakovas be ūkinių komercinių funkcijų vykdo tam tikras viešojo administravimo funkcijas, nesudaro pagrindo naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta. Atsakovas yra specifinis juridinis asmuo, kuris užtikrina viešųjų funkcijų, susijusių su tam tikro regiono gyventojų poreikiais, vykdymą. Atsakovas įgyvendina funkcijas, kurios tiesiogiai susijusios su viešuoju interesu, o bet koks neprotingas ir neproporcingas atsakovo veiklos suvaržymas reikštų viešojo intereso pažeidimą.

9Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Nordea Bank Finland Plc atstovė atsiliepime į atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo skundą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė tik papildomo reikalavimo sumai užtikrinti. Bankas pareiškė reikalavimą tik dėl tų sumų pagal rangos ir paslaugų sutartis priteisimo, kurių mokėjimo terminas banko savarankiško reikalavimo pareiškimo dieną jau buvo suėjęs, taip pat palūkanų už vėlavimą jas apmokėti. Banko papildomo reikalavimo suma, įvertinant atsakovo blogą finansinę padėtį, yra didelė. Atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad jam pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovo, kaip savivaldybės įmonės, teisinis statusas neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Jis save nepagrįstai tapatina su savivaldybe. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia viešojo intereso.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos 7 639 847,82 Lt dydžio laikinosios apsaugos priemonės atsakovo SĮ „Susiekimo paslaugos“ atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta.

12Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 2-475/2010). Jeigu prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su ieškinio dalyku, ji negali būti taikoma, nes neužtikrina sprendimo įvykdymo.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal ieškovo RUAB „Urbico“ pareikštą ieškinį atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl atlyginimo už atliktus darbus, turėtų išlaidų, skolos priteisimo Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė 19 384 797,77 Lt dydžio areštą atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ turtui ir lėšoms (b. l. 1-23, 26-27). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi byloje Nr. 2-1259/2010 Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 115-118). Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, Nordea Bank Finland Plc pareiškė atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ reikalavimus, kurių suma siekia 27 024 645,62 Lt (b. l. 127-137), taip pat prašė taikyti atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ turtui 7 639 847,85 Lt dydžio areštą (b. l. 138-142). Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Nordea Bank Finland Plc pažymėjo, kad ieškovas RUAB „Urbico“ neturi teisės į ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimą, kadangi reikalavimo teisės į atsakovą yra perleistos trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, todėl laikinąsias apsaugos priemones iš esmės prašyta taikyti tik padidintai reikalavimo sumai. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovui SĮ „Susiekimo paslaugos“ buvo pritaikytos 7 639 847,82 Lt dydžio laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 156-159). Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei atsakovo atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad šiuo atveju 7 639 847,82 Lt dydžio laikinosios apsaugos priemonės atsakovui buvo pritaikytos teisėtai ir pagrįstai.

14Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį byloje Nr. 2-428/2008; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį byloje Nr. 2-1539/2010; ir kt.). Ši prezumpcija nėra besąlyginė, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

15Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu ta apimtimi, kad aplinkybė dėl ginčo sumos turi būti vertinama visų aplinkybių kontekste, bet ne atsietai. CPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Byloje atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant turtą už 19 384 797,77 Lt sumą, tačiau trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc pareiškus atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savarankiškus reikalavimus, kurių suma siekia 27 024 645,62 Lt, nėra pagrindo teigti, kad iš esmės turto arešto masto padidinimas papildoma 7 639 847,85 Lt suma yra perteklinis, nes jis atitinka pareikštų reikalavimų sumą. Kadangi atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc ieškiniu pareikštų reikalavimų suma sudaro 27 024 645,62 Lt, o šiuo atveju byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, apelianto teiginiai, kad pagal 2006 m. spalio 27 d. rangos sutarties, kurios pagrindu bankas prašo priteisti skolą, Konkrečiųjų sąlygų 14.7 punktą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įsipareigojo visiškai atsiskaityti su rangovu per 10 metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo pirmo etapo pabaigos, mokėjimus vykdant lygiomis dalimis kas ketvirtį ir mokant tik už tuo metu visiškai pabaigtus ir priduotus eksploatavimui darbus, gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, tačiau tokios aplinkybės nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, apelianto motyvai, kad bankas piktnaudžiauja savo teisėmis, kad neracionalu areštuoti atsakovo turtą ginčijamai sumai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nepagrįstos, grindžiami deklaratyvaus turinio teiginiais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

16Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad jis paneigė prezumpciją, jog didelės sumos reikalavimas kelia grėsmę galimai palankaus ieškovui (trečiajam asmeniui) teismo sprendimo įvykdymui. Iš byloje esančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. kovo 29 d. balanso duomenų matyti, kad visas įmonės turtas sudaro 279 594 142 Lt (iš jų ilgalaikis turtas – 136 563 398 Lt), o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 143 516 791 Lt. Atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ šioje byloje yra pareikšti 27 024 645,62 Lt dydžio reikalavimai. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, 2010 m. spalio 14 d. nutartyje (byla Nr. 2-1259/2010) pažymėjo, kad atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ finansinė padėtis nėra gera, kadangi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui atsakovas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų už 2008 metus, o iš įmonės balanso už 2007 metus matyti, jog įmonė turėjo turto už 89 087 372 Lt, kai tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 77 943 365 Lt. Ne itin gerą atsakovo finansinę padėtį taip pat patvirtina ieškovo pateikta teismui 2009 metų gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir Audito tarnybos audito ataskaita Nr. R-05-49 „Dėl 2009 metų 9 mėnesių Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų audito“. Apelianto minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartyje byloje Nr. 2-274/2011 nurodyta, kad „(...) atsakovas – savivaldybės įmonė, kuri teikia viešojo transporto paslaugas Vilniaus mieste. Ši aplinkybė savaime nepaneigia ieškinio didelės sumos ir galimos grėsmės jame pareikštų reikalavimų neįvykdymui. Tačiau ieškovo pateikti duomenys prima facie leidžia teigti, kad pateikti įrodymai, neginčijant 2007 m. liepos 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties, iš esmės negali patvirtinti nei vieno iš pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera (pagal balansą 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės turtas sudarė 279 594 142 Lt), ji reguliariai gauna dotacijų iš savivaldybės biudžeto“. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokia teismo išvada buvo padaryta atsižvelgiant į toje byloje pareikštą tik 1 087 100,77 Lt dydžio turtinį reikalavimą, gi šioje byloje atsakovui pareikštų reikalavimų suma siekia net 27 024 645,62 Lt. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad reikėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 nutartimi, priimta byloje Nr. 2-274/2011, ir joje nustatytomis aplinkybėmis, darant išvadą, jog nėra grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, kuomet šioje byloje atsakovui SĮ „Susiekimo paslaugos“ pareikšti 27 024 645,62 Lt dydžio reikalavimai. Apeliantas prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų apie savo gerą (iš esmės pagerėjusią) finansinę padėtį, turimo turto vertės ir įsipareigojimų santykį, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti, kad atsakovas paneigė prezumpciją dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą, todėl esą nebuvo ir nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju galima pagrįstai manyti, jog atsakovas nepaneigė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir tikslingumo.

17Atsakovo teigimu, jis yra specifinis juridinis asmuo, užtikrinantis viešųjų funkcijų, susijusių su tam tikro regiono gyventojų poreikių tenkinimu, vykdymą, todėl bet koks neproporcingas atsakovo veiklos suvaržymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2010 m. spalio 14 d. nutartyje (byla Nr. 2-1259/2010) pažymėjo, kad atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nepateikė įrodymų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia viešojo intereso pažeidimą, o tas faktas, kad atsakovas be ūkinių komercinių funkcijų dar vykdo tam tikras viešojo administravimo funkcijas, nesudaro pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju nėra objektyvių prielaidų teigti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, turėti neigiamą įtaką žmonių gerovei, todėl minėtais argumentais nėra pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009). Pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui pritaikyti suvaržymai lemia viešojo intereso pažeidimą. Be to, minėtoje 2010 m. spalio 14 d. nutartyje (byla Nr. 2-1259/2010) Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog atsakovas, teigdamas, kad savivaldybės įmonė yra viešas juridinis asmuo, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, kurio prievolių vykdymui yra skiriamos savivaldybės (savininko) lėšos, bei tai, kad savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, tai yra neįvykdyti būsimo teismo sprendimo, teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu save tapatina su savivaldybe. Kadangi atsakovas yra savivaldybės įmonė, todėl jai be kitų įstatyminių nuostatų yra taikomos ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės institucija, gali bankrutuoti ir būti likviduojama dėl bankroto. Atsakovas iš esmės tokius pačius argumentus teikia ir šioje byloje, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su Lietuvos apeliacinio teismo padaryta ankstesne išvada, plačiau dėl tų pačių skundo argumentų nepasisako. Kiti skundo motyvai yra grindžiami deklaratyviais teiginiais, todėl teisėjų kolegija jų plačiau nevertina.

18Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, paliekama nepakeista.

19Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas RUAB „Urbico“ pareiškė ieškinį atsakovui SĮ „Susisiekimo... 5. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Nordea Bank Finland... 6. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovė taip pat... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi patenkino... 8. Atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas atskiruoju skundu prašo... 9. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Nordea Bank Finland... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 11. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 12. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal ieškovo RUAB „Urbico“ pareikštą... 14. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio... 15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu ta apimtimi, kad aplinkybė dėl ginčo... 16. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad jis paneigė... 17. Atsakovo teigimu, jis yra specifinis juridinis asmuo, užtikrinantis viešųjų... 18. Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, jog... 19. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....