Byla II-42-446/2018
Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo panaikinimo

1Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Kristinai Urbelienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Z., jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, administracinio nusižengimo bylą tyrusios bei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos - Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato - atstovui R. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Z. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

42017 m. rugsėjo 2 d. 8 val. 29 min E. Z. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d. 7 val. 58 min ( - ) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,44 promilės, girtumo laipsnis, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 16 punktų reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje. 2017 m. gruodžio 29 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu E. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už ką jam paskurta 11 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių.

5Teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Z. prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir nutraukti E. Z. administracinio nusižengimo teiseną.

6Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato patruliui R. B. sustabdžius E. Z. vairuojamą transporto priemonę „Land Rover“, valst. Nr. ( - ) iš automobilio salono 7:56:47 val. paėmus etilo alkoholio mėginį, kuris parodė, jog salone yra alkoholio garų, pareigūnui prie sustabdytos transporto priemonės pakvietus kolegę T. K., kuri su matuokliu ir antgaliu nepraėjus nei 15-20 min, o būtent 07:58:45 val., paėmė E. Z. iškvepiamą garų mėginį, kuris parodė 0,44 promiles. Byloje nustatyti duomenys rodo, jog alkotesterio instrukcijos reikalavimų nesilaikymas galėjo iškreipti tikrinimo rezultatus. Šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas, yra vienas esminių: alkotesteris „Alcotest 6810“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atliekant patikrinimą iškart po skysčio, turinčio alkoholio, vartojimo, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad E. Z. vairavo neblaivus (0,44 promilės) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, iš kurio matyti, jog atlikus pakartotinį E. Z. neblaivumo patikrinimą, buvo pateikta išvada - blaivus.

7Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Z. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. vakare gėrė alų, iš ryto apsvaigęs nesijautė, todėl sėdo už automobilio vairo. Su paskirta nuobauda nesutinka, nes policijos pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, sustabdžius jo vairuojamą automobilį, nepalaukę 15 min, alkotesteriu patikrino jo neblaivumą. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas. Jis įsitikinęs, kad rodmenis galėjo iškreipti ryte jo panaudotas burnos skalavimo skystis. Nesutikdamas su pareigūnų patikrinimo rezultatais, jis savo iniciatyva nuvyko į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių, kur alkotesteriu jam buvo patikrintas girtumas, paimtas kraujo mėginys, nustatyta, kad jis blaivus, vairuoti transporto priemones gali.

8Teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nurodė, kad pažeidus alkotesterio, kuriuo buvo matuojamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens girtumas, naudojimo instrukciją, alkoholio tikrinimo rezultatai negali būti laikoma teisėtais. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareigūnai R. B., sustabdęs E. Z. vairuojamą transporto priemonę, ir T. K., alkotesteriu tikrinusi girtumą bei sutaršius administracinio nusižengimo protokolą, davė esmingai skirtingus parodymus, todėl jų parodymais remtis negalima. Pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai apie įvykį yra identiški, su tomis pačiomis gramatinėmis ir stiliaus klaidomis, todėl jie negali būti laikomi įrodymais byloje. Be to, nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir dėl pernelyg giežtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusižengė pirmą kartą, jokių galiojančių nuobaudų - nei administracinių, nei drausminių neturėjo, nustatinėjant girtumą su pareigūnais elgėsi mandagiai, būdamas policijos pareigūnu, savo padėtimi nepiktnaudžiavo, pripažino, kad vakarykščiai vartojo alkoholį.

9Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas paaiškino, kad nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą E. Z. paskirta pagrįstai. Įvertinus surinktų įrodymų visumą nustatyta, kad E. Z. apsvaigimo laipsnis viršijo leistiną alkoholio kiekį vairavimo metu, nuobauda paskirta sankcijos ribose, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti E. Z. atsakomybės ribas, nenustatyta, todėl prašo nutarimo nekeisti.

10Skundas pagrįstas ir tenkinamas iš dalies.

11ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

12Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

13Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas, tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punktas numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte be kita ko įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš išvardyto matyti, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taigi, tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kurių pagalba galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui. Pažymėtina, kad įprastai pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Taisyklių 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą.

14Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Z. policijos pareigūnų buvo patikrintas alkotesteriu, t. y. 2017 m. rugsėjo 2 d. 7 val. 45 min policijos pareigūnui R. B. sustabdžius E. Z. vairuojamą automobilį, kilus įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus, buvo paimtas alkoholio mėginys, alkoholio matuokliui parodžius, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio, alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0245, 7 val. 58 min nustatytas lengvas (0,44 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis (administracinio nusižengimo byla, b. l. 1, 7). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados (administracinio nusižengimo byla, b. l. 11), alkotesterio rodmenys (administracinio nusižengimo byla, b. l. 12), medicininio apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (administracinio nusižengimo byla, b. l. 13), po policijos pareigūnų patikrinimo E. Z., nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje jo prašymu 2017 m. rugsėjo 2 d. 8 val. 51 min buvo paimtas kraujo mėginys, 9 val. 51 min alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARCK- 0035, nustatytas 0,35 promilės girtumas. Kraujo mėginį ištyrus Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje, pateiktoje specialisto išvadoje konstatuota, kad E. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 % (promilės) etilo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje (administracinio nusižengimo byla, b. l. 31-32) atlikus tyrimą pagal Kelmės rajono policijos komisariato užduotį, nurodyta, jog pagal pateiktus duomenis mažiausia etilo alkoholio koncentracija vairuotojo E. Z. kraujyje transporto priemonės vairavimo metu 2017 m. rugsėjo 2 d. 7 vai. 56 min galėjo būti tarp 0,46% ir 0,60% (promilių); žmogaus kraujyje etilo alkoholio per vieną valandą eliminacijos fazėje paprastai sumažėja nuo 0,1 % iki 0,25%. Koks konkrečiai alkoholio eliminacijos greitis buvo E. Z. organizme nustatyti ar apskaičiuoti pagal esamus duomenis negalima, nes etilo alkoholio eliminacijos greitis ir individualus, ir nepastovus.

15Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Z. iš esmės neginčija nei alkotesterio parodymų, nei specialistų išvadų. Skunde ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtino, jog policijos pareigūnų alkoholio matuokliu nustatytas neblaivumas yra neatitinkantis tikrovės, kadangi mėginys tyrimui buvo paimtas nesilaikant minėto alkotesterio naudojimosi instrukcijomis, o būtent, nebuvo išlauktas 15 minučių terminas po jo sustabdymo, nes jis prieš pat sustabdant automobilį buvo pavartojęs burnos skalavimo skystį, kurio sudėtyje, kaip matyti iš E. Z. paaiškinimų, galėjo būti alkoholio. Tačiau šie skundo argumentai nėra pagrįsti, kadangi iš byloje esančių duomenų ir policijos pareigūnų R. B. ir T. K. parodymų, duotų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu (CD laikmena), matyti, jog jokių pažeidimų naudojant alkotesterį ir nustatant E. Z. neblaivumą nebuvo padaryta. Pats E. Z. sutiko alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, policijos pareigūnų prieš atliekant patikrinimą neįspėjo, kad neseniai, nepraėjus 15 minučių, vartojo burnos skalavimo skystį, Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Z. – policijos pareigūnas, todėl neabejotinai jam buvo žinoma pareiga įspėti patikrinimą atliekančius pareigūnas dėl gėrimų ar kitokių skysčių vartojimo, jeigu nuo vartojimo momento nebūtų praėję 15 min. Ši pažeidėjo gynybinė versija atsirado tik po to, kai alkotesterio pagalba jam buvo užfiksuotas lengvas 0,44 promilių neblaivumo laipsnis. Kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, pareigūnams jis nurodęs, kad prieš pusvalandį skalavęs burną, o vakarykščiai vartojęs alkoholinį gėrimą – alų. Be to, liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, jog nuo E. Z. sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, dėl ko pareigūnams kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų alkotesteriu tikrinamam asmeniui, – išgėrus alkoholio, palaukti bent 15 min. Toks laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepraėjus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams. Pažymėtina ir tai, kad etilo alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja ir, pagal Vidmarko formulę, suaugusio vyro organizme ramybės būsenoje per l valandą vidutiniškai oksiduojasi nuo 0,15 iki 0,2 promilių etilo alkoholio (per l minutę oksiduojasi apie 0,0025 promilės etilo alkoholio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013), todėl dėsninga ir paaiškinama, kad praėjus vienai valandai ir vienuolikai minučių po policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto apsvaigimo (0,44 promilės), medicinos įstaigoje alkotesteris rodė 0,35 promiles. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Surinktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. 7 val. 58 min Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvėje E. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,44 promilės) girtumo laipsnis, atmetus paklaidą, nors ir nežymiai, tačiau viršija ribą, nuo kurios draudžiamas transporto priemonių vairavimas (0,41 promilės), todėl administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jis patrauktas pagrįstai.

16E. Z. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nepaprastų aplinkybių, būtinojo reikalingumo sąlygų, dėl kurių būtų neišvengiamas vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, nenustatyta. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

17E. Z. nusižengė ir baudžiamas pirmą kartą, iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad dėl padaryto pažeidimo pergyvena, alkoholį jis vartojo vakarykščiai. Iš jo elgesio, apie kurį pasakojo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai, galima daryti išvadą, kad tokio patikrinimo rezultato jis nesitikėjo, jam tai buvusi staigmena, būdamas policijos pareigūnu, tarnybine padėtimi nesinaudojo, geranoriškai sutiko pasikrinti neblaivumą alkotesteriu. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad E. Z. nėra linkęs nusižengti, pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Administracinio nusižengimo padarymo metu jis buvo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių būrio 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis. Kaip matyti iš jo pateiktos charakteristikos, jis mokosi M. Romerio universitete, patrulių rinktinės vado charakterizuojamas kaip pareigingas ir principingas policijos pareigūnas, atsakingai žiūrintis į pavestas užduotis, drausmingas, su vadovais ir piliečiais mandagus ir taktiškas. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti E. Z. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir taikant trumpiausią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, numatytą ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Teismo nuomone, didesnė nei minimali bauda ir teisės vairuoti atėmimo terminas 15 (mėnesių) konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, todėl Kelmės rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimas keistinas.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,

Nutarė

19Pakeisti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimą, E. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, ir galutinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vieneriems) metams.

20Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai