Byla A-4230-575/2019
Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti pareiškėją į Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2–osios kuopos 2–ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas; priteisti iš Šiaulių AVPK kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos.

72.

8Pareiškėjas skundą grindė argumentais:

92.1.

10Įsakymu pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 str. 1 d. 7 p.). Įsakymas nepagrįstas, neteisėtas, priimtas tinkamai neišanalizavus situacijos, t. y. kad pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 2 d. 8.29 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariatas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 67ANP-115846493-17 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad pareiškėjui vairuojant automobilį 2017 m. rugsėjo 2 d. 7.58 val. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės), tačiau 8.51 val. viešojoje įstaigoje Kelmės ligoninėje atlikus kraujo tyrimą pareiškėjo kraujyje rasta tik 0,37 promilės etilo alkoholio.

112.2.

12Nuo pat pradžių aptariamas įvykis Šiaulių AVPK viršininko bei Vidaus tyrimo poskyrio buvo vertinamas neobjektyviai, tendencingai, Šiaulių AVPK viršininkui pareiškiant išankstinę nuomonę apie pareiškėjo tariamai padarytą pažeidimą. Nuomonę, kad pareiškėjas bus atleistas, Šiaulių AVPK viršininkas išreiškė nežinodamas visų faktinių aplinkybių. Ši nuomonė neabejotinai turėjo įtakos ir Šiaulių AVPK viršininkui pavaldaus Vidaus tyrimo poskyrio išvadoms. Tai yra akivaizdus pareiškėjo teisių pažeidimas.

132.3.

14Pareiškėjo veiksmuose nebuvo pareigūno vardo pažeminimo sudėties, kadangi nebuvo jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, nekreipė dėmesio į tai, kad policijos pareigūnai, fiksuodami tariamą pažeidimą, padarė daug klaidų ir nesilaikė nustatytos alkotesterio naudojimo tvarkos. Protokole yra nurodyta, jog naudojamo alkotesterio paklaida – 1,7 proc., o iš alkotesteriui išduoto patikros sertifikato matyti, kad esant rodmenims nuo 0,01 iki 1,00 proc. paklaida yra 0,017 proc. Ši aplinkybė rodo, kad pažeidimą fiksavusi pareigūnė neturėjo tinkamos kvalifikacijos. Be to, pareigūnė pareiškėjui nepasiūlė pakartotinai atlikti tyrimą po 15 min., nors pareiškėjas jai buvo nurodęs, kad prieš jį sustabdant jis naudojo burnos skalavimo skystį.

152.4.

16Pareiškėjas nurodė, kad įvykio išvakarėse vartojo alkoholį ir anksti ryte sėdo už vairo esant šeimyniniam būtinumui, t. y. skubiai važiavo vaistų 96 metų senelei, kuri visą naktį blogai jautėsi. Pareiškėjas, neįvertinęs galimų pasekmių dėl vartoto nedidelio kiekio alkoholio, tikėjosi, kad anksti ryte organizme nebus draudžiamo alkoholio kiekio, nes jautėsi gerai, apsvaigimo požymių nejuto, todėl neišsivalęs dantų, o tik išsiskalavęs dantų skysčiu, išvažiavo į vaistinę. Pareiškėjas jokios tyčios padaryti nusižengimą neturėjo ir negalėjo turėti, nesiekė ir nenorėjo ne tarnybos metu, būdamas neuniformuotas, pažeminti pareigūno vardą. Tai patvirtina pareiškėjo paaiškinimas tiesioginiam vadovui, taip pat jo charakteristika.

173.

18Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

194.

20Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas, neuniformuotas, būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilės girtumas), vairuodamas automobilį, pažemino pareigūno vardą. Esminis elementas, suponuojantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą, yra visuomenės požiūris į tam tikrą pareigūno veikimą ar neveikimą, kai tai turi tiesioginės įtakos vidaus tarnybos sistemos autoritetui ir yra siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas ir vertinamas viešai, ar tai įvyko pareigūnui atliekant ar neatliekant tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo ar neturėjo jo statusą atitinkančius atributus. Pareiškėjui sertifikuota priemone buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas vairuojant transporto priemonę ir šie jo veiksmai yra iš esmės priešingi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.6, 4.24, 4.28, 14.1 bei 14.3 punktų nuostatoms. Pareiškėjo poelgis žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais. Pareiškėjo argumentas, kad gydymo įstaigoje per nustatytą patikrinimui laiką jam buvo nustatytas nedraudžiamas girtumas, yra nepagrįstas ir nesuderinamas su tarnybos interesais bei policijos pareigūno reputacija. Pareiškėjo skunde išsakytos pretenzijos, kad nebuvo laikytasi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių neblaivumo sąvoką, taip pat kad matavimus atlikusi pareigūnė nesilaikė alkoholio matavimo prietaiso instrukcijos, yra nepagrįstos, paremtos subjektyvia pareiškėjo nuomone bei deklaratyviais pamąstymais. Įvykio metu pareiškėjas pareigūnei pats nurodė, jog alkoholį vartojo praėjusios dienos vakarą, o burnos skalavimo skystį naudojo ryte, 30 min. iki sustabdymo, taigi 15 min. tarpas iki matavimo buvo išlaikytas ir pakartotinio matavimo pareigūnė atlikti neprivalėjo. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijos matyti, kad matavimo tikslumas iki 1,00 promilės yra 0,017 promilės arba 1,7 proc. matuojamo tūrio, todėl pareigūnė klaidos nepadarė. Neatsižvelgiant į tai, kiek promilių pareiškėjui būtų nustatyta, jo padaryti veiksmai sukėlė pasekmes – pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, sumenkino jos autoritetą, šis įvykis buvo paviešintas visuomenės informavimo priemonėse.

215.

22Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo E. Z. skundą tenkino.

236.

24Šiaulių AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. Z. skundą dėl visų jo reikalavimų atmesti.

257.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atsakovo Šiaulių AVPK apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27II.

288.

29Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo E. Z. skundą atmetė.

309.

31Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 40-TE-561 „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai grąžinti jį į Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas bei priteisti iš Šiaulių AVPK pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą.

3210.

33Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių AVPK patrulių rinktinės vadas A. K. tarnybiniu pranešimu „Dėl vyriausiojo patrulio E. Z.“ prašė pavesti įvertinti vyriausiojo patrulio E. Z. veiksmus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 8.00 val. telefonu paskambino pareiškėjas ir pranešė, jog apie 7.30 val. Kelmėje Vytauto Didžiojo gatvėje vairavo automobilį, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilių) ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šiaulių AVPK viršininkas R. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. rezoliucija nurodė vyriausiajam tyrėjui V. B. pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, pastarasis tarybinį patikrinimą atlikti pavedė vyriausiajai tyrėjai V. M.

3411.

352017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 40-PR1-28-(4.7E) pareiškėjas E. Z. informuotas, apie tai, jog yra duomenų, kad galbūt pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2017 m. rugsėjo 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) Kelmės rajono policijos komisariate pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. 7.58 val. Kelmės r., Vytauto Didžiojo g., būdamas neblaivus (kai nustatytas lengvas 0,44 prom. girtumo laipsnis), vairavo automobilį ir tikrintojams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Nurodė, kad tuo pareiškėjas galimai tyčia darė teisės pažeidimą bei pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktus, Etikos kodekso 4.6, 4.24, 4.248, 14.1, 14.3 punktų nuostatas ir galimai diskreditavo policijos pareigūno vardą bei pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Pareiškėjas su Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio pranešimu pasirašytinai supažindintas 2017 m. rugsėjo 4 d.

3612.

37Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-34-(4.1E) „Dėl Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. veiksmų“ nurodoma, kad apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visumą, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 7.58 val. Kelmės r. Vytauto Didžiojo g. pareigūnas E. Z. ne tarnybos metu neuniformuotas, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas, vairavo automobilį ir tikrintojams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Kelmės ligoninėje 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 09.09 val. pareigūnui alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,35 prom. girtumas. Konstatuota, kad pareigūno E. Z. padaryta veika, už kurią jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį – transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs vairuotojai – žemina Lietuvos policijos, pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto nuostatas turinčios užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, saugaus eismo priežiūrą, autoritetą, griauna pasitikėjimą ir akivaizdžiai kompromituoja šios sistemos įstaigą.

3813.

39Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo pareigūno vardo pažeminimo sudėties. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-42-446/2018 konstatuota, jog administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą pareiškėjas patrauktas pagrįstai. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai taip pat nurodė, kad jokių pažeidimų naudojant alkotesterį ir nustatant E. Z. neblaivumą nebuvo padaryta. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkino.

4014.

41Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti pareiškėjo veiksmai, t. y. ne tarnybos metu neuniformuotas, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas, vairavo automobilį – sudaro pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims tokius pareigūno veiksmus suprasti ir įvardinti, kaip prieštaraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertino kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl teismas pripažino, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados teismas nustatė, kad tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, įvardijant kaltę ir aprašant sukeltas pasekmes.

4215.

43Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentas dėl Šiaulių AVPK viršininko R. S. viešos nuomonės apie pareiškėjo nusižengimą ir galimą atleidimą iš tarnybos, kuris turėjo įtakos tarnybinio tyrimo objektyvumui. Teismas konstatavo, kad tarnybinis tyrimas atliktas išsamiai, pagrįstai nustačius aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas institutas ir transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas, vertintinas kaip savarankiškas nusižengimas, todėl jau Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo metu atsakovas buvo surinkęs pakankamai objektyvių duomenų konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, kad Šiaulių AVPK viršininko viešos nuomonės išsakymas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą tokia apimtimi, kuri paneigtų faktinių aplinkybių vertinimo objektyvumą, tačiau to turėtų būti vengtina, siekiant užtikrinti asmens, dėl kurio atlekiamas tyrimas, pasitikėjimą tyrimo objektyvumu.

4416.

45Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė minėtame Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą atleisti iš vidaus tarnybos pareiškėją, todėl tenkinti skundą ir naikinti ginčijamą Įsakymą, grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo.

46III.

4717.

48Pareiškėjas E. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4918.

50Pareiškėjas nurodo, kad sisteminė nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija leidžia teigti, jog asmenims, priimantiems teisinius sprendimus, keliami nemaži nešališkumo standartai. Šiuo atveju, kaip nurodo pareiškėjas, tai reiškia, kad iš EŽTT ir nacionalinių teismų formuojamos teisėjų nešališkumo doktrinos išplaukiantys teismo nešališkumo reikalavimai tiesiogiai taikytini ir sprendimą priimančiam pareigūnui, šiuo atveju – Šiaulių AVPK viršininkui R. S. Pareiškėjas pažymi, kad viso proceso metu buvo prašoma apklausti Šiaulių AVPK viršininką R. S., tačiau teismai netenkino šio prašymo ir sprendimą (Įsakymą) priėmęs asmuo, kuris iki Įsakymo priėmimo išsakė išankstinę nuomonę, proceso metu apklaustas nebuvo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nors teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl viešai išsakytos Šiaulių AVPK viršininko R. S. nuomonės dėl galutinio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, tačiau iš priimto sprendimo matyti, jog šių teisinių argumentų plačiau nenagrinėjo, dėl jų iš esmės nepasisakė, o tik formaliai konstatavo, kad nebuvo pažeistas objektyvumo principas.

5119.

52Pareiškėjas pažymi, kad Šiaulių AVPK viršininko teiginiai 2017 m. rugsėjo 2 d. elektroniniame laiške, pasakyti dar prieš pradedant vertinti vyriausiojo patrulio E. Z. veiksmus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo teigimu, vienareikšmiškai patvirtina, kad prieš sprendimo priėmimą buvo išsakoma išankstinė nuomonė apie tarnybinio patikrinimo baigtį. Šiaulių AVPK viršininkas, pareiškėjo teigimu, išreiškė savo nuomonę dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo vertinimo iš anksto, konstatuodamas, jog pažeidimas yra padarytas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, jog negalima pripažinti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punkte numatytą išsamų ir nešališką tarnybinio nusižengimo aplinkybių išnagrinėjimą ir Tvarkos aprašo 27 punkte numatytą tinkamą vadovo pareigos įvertinti tarnybinio patikrinimo medžiagą įvykdymą. Padaręs išvadą, kad Šiaulių AVPK viršininkas dar prieš pradedant tarnybinį patikrinimą išsakė išankstinę nuomonę apie tarnybinio patikrinimo baigtį, pareiškėjo nuomone, teismas negali konstatuoti, kad atsakovas nešališkai atliko tarnybinį patikrinimą ir priimdamas skundžiamą Įsakymą buvo nešališkas. Pareiškėjo tvirtinimu, tokios pačios pozicijos dėl drausminės / tarnybinės atsakomybės taikymo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, kuriame nurodoma, kad pagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog asmuo, kuris kaltinamas profesinės etikos pažeidimu, turi teisę, kad jo drausmės bylą išnagrinėtų nešališka institucija.

5320.

54Pareiškėjas nurodo, kad teikiant teismui skundą nurodė EŽTT bylą Butkevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 48297/99), kurioje pažymėta, jog pradinėje stadijoje, dar neiškėlus pareiškėjui baudžiamosios bylos, buvo itin svarbu viešai neišsakyti teiginių, kurie galėtų būti interpretuojami, kaip patvirtinantys tam tikrų aukštų pareigūnų įsitikinimą pareiškėjo kaltumu, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodomą teismų praktiką dėl padaryto esminio procedūrinio pažeidimo, nepasisakė, dėl galimų išimčių ar kitos praktikos taikymo pareiškėjo atžvilgiu.

5521.

56Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, teismų praktiką, negalima laikyti teisėtu, nes jis pažeidžia proceso dalyvių teises į pagrįstą ir motyvuotą iškelto ginčo išsprendimą.

5722.

58Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

5923.

60Atsakovas nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra tik jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas esmines bylai aplinkybes ir pateikė teisėtą, teisingą bei pagrįstą teisinį įvertinimą dėl E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV.

6324.

64Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo – Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio – atleidimo iš vidaus tarnybos savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6525.

66Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje suformuluotų reikalavimų, yra siekiama panaikinti Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 40-TE-561 ,,Dėl vyriausiojo patrulio E. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

6726.

68Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažeminęs pareigūno vardą, buvo atleistas pagrįstai.

6927.

70Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nebuvo užtikrinama pareiškėjo teisė į išsamų ir nešališką tarnybinio nusižengimo aplinkybių nagrinėjimą ir tinkamą vadovo pareigos įvertinti tarnybinio patikrinimo medžiagą įvykdymą.

7128.

72Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

7329.

74EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

7530.

76Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

7731.

78Pareiškėjas teigia, kad nors teismas atmetė jo argumentus dėl viešai išsakytos Šiaulių AVPK viršininko R. S. nuomonės dėl galutinio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, tačiau šių argumentų plačiau nenagrinėjo, dėl jų iš esmės nepasisakė, o tik formaliai konstatavo, jog nebuvo pažeistas objektyvumo principas, tačiau teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

7932.

80Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyryje Šiaulių AVPK viršininko R. S. pavedimu pagal Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės vado tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR-22144-(1.19E) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. veiksmų. Vadas A. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 8.00 val. jam telefonu paskambino pareigūnas E. Z. ir pranešė, kad apie 7.30 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo g., vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė lengvą girtumo laipsnį (0,44 prom.) ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pareigūnas E. Z. vadui A. K. teigė, kad alkoholio nevartojo ir promilės galėjo atsirasti nuo vartoto dantų skalavimo skysčio. Vadas A. K. tarnybiniu pranešimu prašė pavesti įvertinti pareigūno E. Z. veiksmus. Tarnybinį patikrinimą atliko vyriausioji tyrėja V. M., kuri, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atliko visapusišką ir objektyvų tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų. Tarnybinio patikrinimo išvada pasiūlyta Šiaulių APVK Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiąjį patrulį E. Z. už pareigūno vardo pažeminimą, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleisti iš vidaus tarnybos.

8133.

82Šiaulių AVPK viršininkas R. S., elektroniniu paštu išsiųsdamas laišką su išankstine nuomone dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, išsakė savo poziciją dar prieš atliekant tarnybinį patikrinimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Šiaulių AVPK viršininko viešos nuomonės išsakymas nesudaro pagrindo konstatuoti nešališkumo principo pažeidimo tokia apimtimi, kuri paneigtų faktinių aplinkybių vertinimo objektyvumą (nustatyta, kad Tarnybinį patikrinimą atliko vyriausioji tyrėja V. M., patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai). Pažymėtina, kad minėtos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4518-261/2018, nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Įsakymo priėmimo metu buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl šių aplinkybių negalėjo keisti nei tarnybinis patikrinimas, nei išankstinis asmens, priėmusio Įsakymą, padaryto nusižengimo vertinimas. Minėtu atveju, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, buvo pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas šio ginčo atveju neturėjo pagrindo konstatuoti nešališkumo principo pažeidimo tokia apimtimi, kuri paneigtų faktinių aplinkybių vertinimo objektyvumą ir būtų pagrindas dėl to panaikinti ginčijamą Įsakymą.

8334.

84Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti EŽTT sprendimai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016 šiai nagrinėjamai bylai yra neaktualūs, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėju atveju dėl įrodymų pakankamumo Šiaulių AVPK viršininkas R. S. pagrįstai nebuvo apklaustas liudytoju.

8535.

86Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

87Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

88Pareiškėjo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.

89Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

90Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skundą grindė argumentais:... 9. 2.1.... 10. Įsakymu pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. atleistas iš vidaus tarnybos... 11. 2.2.... 12. Nuo pat pradžių aptariamas įvykis Šiaulių AVPK viršininko bei Vidaus... 13. 2.3.... 14. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo pareigūno vardo pažeminimo sudėties, kadangi... 15. 2.4.... 16. Pareiškėjas nurodė, kad įvykio išvakarėse vartojo alkoholį ir anksti... 17. 3.... 18. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį... 19. 4.... 20. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai... 21. 5.... 22. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio... 23. 6.... 24. Šiaulių AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti... 25. 7.... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu... 27. II.... 28. 8.... 29. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 6 d.... 30. 9.... 31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamas administracinis... 32. 10.... 33. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2017 m.... 34. 11.... 35. 2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio pranešimu „Dėl... 36. 12.... 37. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio... 38. 13.... 39. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skunde nurodytą argumentą,... 40. 14.... 41. Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas... 42. 15.... 43. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentas dėl Šiaulių... 44. 16.... 45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu... 46. III.... 47. 17.... 48. Pareiškėjas E. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti... 49. 18.... 50. Pareiškėjas nurodo, kad sisteminė nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus... 51. 19.... 52. Pareiškėjas pažymi, kad Šiaulių AVPK viršininko teiginiai 2017 m.... 53. 20.... 54. Pareiškėjas nurodo, kad teikiant teismui skundą nurodė EŽTT bylą... 55. 21.... 56. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo, netinkamai... 57. 22.... 58. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios... 59. 23.... 60. Atsakovas nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV.... 63. 24.... 64. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo – Šiaulių AVPK... 65. 25.... 66. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje suformuluotų reikalavimų, yra siekiama... 67. 26.... 68. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos... 69. 27.... 70. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 71. 28.... 72. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 73. 29.... 74. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą... 75. 30.... 76. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo... 77. 31.... 78. Pareiškėjas teigia, kad nors teismas atmetė jo argumentus dėl viešai... 79. 32.... 80. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių... 81. 33.... 82. Šiaulių AVPK viršininkas R. S., elektroniniu paštu išsiųsdamas laišką... 83. 34.... 84. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti EŽTT sprendimai ir Lietuvos... 85. 35.... 86. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes,... 87. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 88. Pareiškėjo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.... 89. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d.... 90. Nutartis neskundžiama....