Byla I-5691-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. sausio 20 d. skundu (skundas teismui išsiųstas 2016 m. sausio 23 d. (b. l. 32)), prašydamas (b. l. 1–30):

51.1. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą:

61.1.1. už gyvenamojo ploto trūkumą suėmimo metu – 5 000,00 Eur;

71.1.2. dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje, asbesto gaminių buvimo gyvenamojoje zonoje – 2 000,00 Eur;

81.1.3. dėl nepakankamai teikto šilto vandens asmeninei higienai palaikyti – 2 000,00 Eur;

91.1.4. dėl suteikto netinkamo gulto (nesuteiktos lovos) – 2 000,00 Eur;

101.1.5. dėl kalinimo antisanitarinėje aplinkoje ir valymo priemonių nesuteikimo – 1 000,00 Eur;

111.1.6. dėl netinkamai įrengtos kameros, inventoriaus trūkumo, orumo žeminimo, nuolat stebint naudojimosi tualetu procesą – 1 000,00 Eur;

121.1.7. dėl to, kad pareiškėjas priverstinai kalintas uždaroje patalpoje ir verčiamas kvėpuoti tabako dūmais – 2 000,00 Eur;

131.2. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas;

141.3. priteistą neturtinę žalą pervesti į pareiškėjo sutuoktinės M. R. asmeninę banko sąskaitą, nurodytą skunde.

152. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo teisės ir laisvės nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., t. y. 630 dienų, buvo apribotos, laikant jį Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant galiojusius teisės aktus, kad pareiškėjas kalintas nežmoniškomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis, sveikatą pažeidžiančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

162.1. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), be kita ko, jos 3 straipsniu, Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir JTO konvencija), Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Jungtinių Tautų Standartinėmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis, Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu, jo 2, 3, 7, 10, 26 ir 41 straipsniais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), be kita ko, šių taisyklių 18.1, 18.3 ir 18.4 punktais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacija Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“ (toliau – ir rekomendacija Nr. R(99)22), Europos socialine chartija, jos 1 ir 4 straipsniais, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/18/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) Antrąja bendrąja ataskaita [CPT/Inf (92)3] (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (92)3), Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat ir jos 21 straipsnio 2 ir 3dalimis, 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), jo 7 straipsnio 1 dalimi, 89, 117 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, taip pat CK 1.134 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, be kita ko, jo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymu, jo 19 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 351, 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 919, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-975 ir 2009 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-118, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-267, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Kardomojo kalinimo taisyklės), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124), Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TI taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Orchovski prieš Lenkiją, Lautaru prieš Rumuniją, Sulejmnovic prieš Italiją, Dorkhov prieš Rusiją, Lind prieš Rusiją, Kantyrev prieš Rusiją, Frolov prieš Rusiją, Labzov prieš Rusiją, Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Štrucl ir kiti prieš Slovėniją, Peers prieš Graikiją, Kudla prieš Lenkiją, Kalashnikov prieš Rusiją, Savenkovas prieš Lietuvą, Hacioglu prieš Rumuniją, Kokoshkina prieš Rusiją, Yefimenko prieš Rusiją, Zuyev rpieš Rusiją, Nedayborshch prieš Rusiją, Antipenkov prieš Rusiją, Pshenichnyy prieš Rusiją, Gridin prieš Rusiją), Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (bylomis Nr. 2K-86/2008, Nr. 3K-3-26/2009, Nr. 3K-3-371/2003), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A756-160/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A261-1802/2013, Nr. A556-1317/2013, Nr. A442-534/2014, Nr. A442-1640/2014), taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, nurodo, kad, atsižvelgiant į žalos sukeltas pasekmes, pareigūnų kaltę ir sąmoningos tyčios kaltės formą, jo patirtos neturtinės žalos dydį vertinti mažesne negu 15 000 Eur suma nėra jokios galimybės, kad asmeninių neturtinių teisių pažeidimui senaties nėra ir senatis šioje byloje netaikytina.

172.2. Įsakyme Nr. 124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto; iki 2010 m. gegužės 11 d. galiojo HN 76:1999, pagal kurią asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis kaip 5 m2. Pažymėtina, kad gyvenamojo proto normos sumažinimas nuo 5 m2 iki 3,6 m2 pavojingai priartėjo prie EŽTT paktikoje nustatytos 3 m2 ribos, kurią peržengus konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pažymėtina, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijas vienam asmeniui tenkanti asmeninė erdvė kamerų tipo patalpose turėtų būti 7 m2.

182.3. Pareiškėjas kalintas įvairiose kamerose, kurių plotas – nuo 6,48 m2 iki 8,31 m2, laikyti 3–4 asmenys, todėl pareiškėjui kiekvieną dieną vidutiniškai trūko nuo 1,6 m2 iki 2,5 m2 (atsižvelgiant į teisės aktus), tačiau šie duomenys netikslūs, nes paremti atsakovės duomenimis, o iš tiesų pareiškėjui tekdavo vos 1 m2 kameros ploto, tokiomis žiauriomis sąlygomis pareiškėjas praleido 630 dienų. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K atkakliai neigia savo kaltę dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A442-534/2014). Lukiškių TI-K pažymose sąmoningai klaidina teismą ir suinteresuotus asmenis, nes deklaruoja ne gyvenamuosius kamerų plotus, o pateikia ženkliai didesnius skaičius, t. y. gyvenamąjį kameros plotą sumuoja su gyvenamajam plotui nepriskiriamo sanitarinio mazgo plotu bei neteisėtai įrengtų perteklinių miegamųjų vietų (perteklinių gultų) užimamus plotus (kiekvienas neteisėtas įrengtas dviaukštis gultas realų gyvenamąjį kameros plotą sumažina daugiau kaip 2 m2). Visose kamerose įrengti sanitariniai mazgai neatskirti nuo gyvenamojo kameros ploto, neįrengti atskirose patalpose. Remiantis HN 76:2010 21 punktu, sanitarinio mazgo plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą, priešingu atveju tai, reikštų, kad asmenis galima apgyvendinti tualete, o tai prieštarauja HN 76:2010 19 punktui. Visų Lukiškių TI-K kamerų plotas dėl įrengto sanitarinio mazgo kameroje yra apie 3 m2 mažesnis, negu deklaruoja Lukiškių TI-K administracija. Be to, kamerose pagal įsakymą Nr. 1R-139 patvirtintas materialinio ir buitinio aprūpinimo normas privalu įtvirtinti nejudamai baldus (lovą, stalą, kėdę, spintelę asmeniniams daiktams susidėti), tačiau dėl visos kameros įrangos (sanitarinio mazgo, gultų, baldų) belieka 30 cm–40 cm ploto tarpai tarp baldų, taigi, laisvo grindų ploto kameroje visiškai nėra; tarpas tarp klozeto sienelės ir gulto kai kuriose kamerose yra vos 30 cm, pro tokį tarpą net smulkaus kūno sudėjimo asmeniui sunku prasisprausti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas buvo priverstas beveik visą parą gulėti savo gulte, nes atsistoti kameroje vietos yra tik sanitariniame mazge. Dėl ypatingai mažo liekančio laisvo patalpos ploto tarp kameroje laikomų asmenų provokuojami konfliktai.

192.4. Remiantis EŽTT praktika, CPT rekomendacijomis, jeigu asmeniui nesuteikiama 4 m2 laisvo kameros ploto, tokiam asmeniui turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti kokioje nors veikloje už kameros ribų mažiausiai 8 val. per parą, tačiau pagal HN 76:2010 11 punktą ir Įstatymo nuostatas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip 1 val. per dieną būti gryname ore. Pažymėtina, kad pareiškėjui jokia veikla už kameros ribų apskritai nebuvo galima, o pareiškėjas būdavo išvestas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 val. per parą, be to, Lukiškių TI-K pareigūnai atvirai tyčiojosi, t. y. siūlė eiti pasivaikščioti iš karto po rytinio signalo keltis, t. y. 6 val. ryto, o žiemos metu tuo metu dar būdavo neprašvitę. Taigi, Lukiškių TI-K pareigūnai, sąmoningai tyčiodamiesi, siekė neteisėto tikslo – priversti kalinamus asmenis atsisakyti teisės pasivaikščioti.

202.5. Pasak pareiškėjo, sanitarinio mazgo įrengimas kameroje neatitiko HN 76:2010 21 punkto reikalavimų: sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti veidrodžiai, juose nėra atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos, todėl kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, tvyrojo tualeto dvokas. Pažymėtina, kad tualetas kameroje įrengtas tiesiai priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas stebėjimo langelis, be to, asmeniui naudojantis tualetu pareigūnai bet kuriuo metu galėjo atidaryti kameros duris, o Lukiškių TI-K prižiūrėtojomis dirba ir moterys.

21Pasak pareiškėjo, smarvė, kurioje jam teko gyventi, valgyti, miegoti, skaityti knygas, buvo nepakeliama, kadangi sanitarinis mazgas (tualetas) buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, tokie sanitariniai mazgai (tualetai) buvo be durų ir nuo likusios gyvenamosios dalies atskirti vos 1 m pločio ir 1,2 m aukščio sienele, kameroje visada būdavo laikomi 3–4 asmenys, kiekvienas suimtasis per parą vidutiniškai sanitariniu mazgu (tualetu) naudojosi apie 8 kartus, taigi, asmenys sanitariniu mazgu naudojosi 24–32 kartus per dieną.

222.6. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K buvo nesilaikoma ir HN 76:2010 24 punkto: visose kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, o kamerų viduje (ir iš išorės) buvo specialiai įrengtos papildomos grotos tokiu būdu, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti lango. Taigi, šiltuoju metų laiku nebuvo galimybių vėdinti patalpų per langus ir kamerose buvo nepakeliamai tvanku ir karšta, o šaltuoju metų laiku nebuvo galimybių langus užsandarinti ir kamerose buvo nepakeliamai šalta ir drėgna. Taigi, papildomomis grotomis kamerų viduje sąmoninga tyčia siekta teisės aktams priešingų tikslų, t. y. kad kalinami asmenys negalėtų savo nuožiūra vėdinti patalpų per langus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kamerose nebuvo užtikrinamas privalomas vėdinimo, temperatūros ir drėgmės režimas.

232.7. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeidžiamas ir HN 76:2010 28 punktas. Kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ypač intensyvus lubų dangos byrėjimas buvo karantino patalpose. Kamerose buvo būtina nuolat dengti lėkštes ir maistą laikraščiais bei valgyti ne prie stalo, o pasilenkus po metaliniu gultu, tam, kad į maistą neprikristų tinko trupinių, kalkių ir dažų atplaišų. Visų gyvenamųjų kamerų sienų viršutinė dalis dažyta kalkėmis, taigi, nėra lengvai valoma, kaip to reikalauja higienos norma. Karantino patalpų lubų tinkas dėl drėgmės krisdavo stambiais gabalais, todėl apie 2013 m. vykusio remonto metu buvo pašalintas iki plytų, jokios lubų vidaus apdailos, kaip to reikalauja higienos norma, nuo to laiko apkritai neliko (kamera Nr. 117). Visų kamerų lubos virš sanitarinių mazgų buvo šlapios, nuo jų byra tinkas, kalkės ir dažų atplaišos. Taigi, apie jokį gyvenamųjų patalpų sienų bei lubų valymą negalėjo būti nė kalbos, nes sienų ir lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kaip to reikalauja HN 76:2010. Visų kamerų oras buvo užterštas nuo sienų, lubų ir grindų kylančiomis cemento ir kalkių dulkėmis. Pasak pareiškėjo, nebuvo vykdomi ir HN 76:2010 54, 56, 57 punktai, kamerose sienos daugiau ar mažiau būdavo paveiktos pelėsio, o lubos virš sanitarinių mazgų – šlapios, kai kur net juodos nuo pelėsio.

24Tai, kad draudimas apgyvendinti asmenis rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose Lukiškių TI-K netaikomas, nereiškia, jog pareiškėjo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką nėra pažeidžiama: rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose įrengtose kamerose drėgmė yra dar didesnė, sienomis tiesiog teka vanduo, o tai kelia rimtą grėsmę sveikatai.

252.8. Galimybių valyti kamerų sienas ir lubas nėra, valymo ir dezinfekavimo priemonės apskritai neišduodamos, todėl ant kamerų sienų ir lubų veisiasi pelėsis, į nusiskundimus dėl patalpų būklės Lukiškių TI-K administracija formaliai atrašo, esą, karantino patalpose yra paskirtas etatinis valytojas, kuris kameras valo tuomet, kai jos būna laisvos, kamerų valymo inventorius karantine neišduodamas dėl vandalizmo, o kitas gyvenamąsias kameras kalinami asmenys privalo valyti ir vėdinti patys, kad, esą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir asmenys, kurie nuolat vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės ir pelėsio. Pažymėtina, kad karantino patalpos niekuomet nebūna laisvos, taigi, niekuomet nebūna valomos. Ypač pasibaisėtinos būklės yra karantino sanitariniai mazgai, kurių niekuomet (nekalbant apie kiekvieną dieną) niekas nevalo ir nedezinfekuoja, nes valymo ir dezinfekavimo priemonės neišduodamos. Kitose gyvenamosiose patalpose valymo priemonės taip pat neišduodamos, išduodamas tik sodos pakelis kartą per mėnesį (maistinė soda gali būti laikoma valymo priemonių priedu, bet ne pačia valymo priemone). Akivaizdu, kad Lukiškių TI-K administracija teisės aktuose nustatytas pareigas interpretuoja tik kaip poreikį priimti formalų įsakymą dėl valytojo paskyrimo bei pareigą formaliai atrašyti į skundus, tačiau ne kaip pareigą užtikrinti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką (HN 76:2010 6 punktas).

262.9. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinami HN 76:2010 60 punkto reikalavimai, beveik visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įsiveisę tarakonai.

272.10. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta pareiškėjo sveikatos priežiūra: nei atvykimo į Lukiškių TI-K metu, nei karantine pareiškėjo sveikata nebuvo tikrinta, be to, karantine nebuvo net galimybės išsikviesti gydytoją, budintys pareigūnai ignoruoja tokius prašymus. Laikant asmenis kitose gyvenamosiose patalpose, priėmimui pas gydytoją reikalaujama pateikti prašymą raštu, tačiau nei budintys pareigūnai, nei SRS pareigūnai kamerose laikomu asmenų rašytinių prašymų nepriima ir jų neregistruoja. Taigi, skubiai gauti medicininę pagalbą nėra jokios galimybės; įmetus prašymą suteikti medicininę pagalbą į tam skirtą Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir SPT) prašymų priėmimo dėžutę, geriausiu atveju asmuo būna iškviečiamas į SPT tik po 2–3 dienų. Taigi, Lukiškių TI-K nėra jokių garantijų, kad sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos ne pagal teisės aktų reikalavimus.

28Lukiškių TI-K neužtikrinamas ir HN 76:2010 40, 41, 43 punktų reikalavimų vykdymas. Lukiškių TI-K apskritai nėra sanitarines švaryklos, vietoje jos sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluostis nebuvo išduoti nė karto. Pasak pareiškėjo, jam pageidaujant nusiprausti duše, prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas: iš jo tyčiotasi, liepiant neštis į dušą visus turimus daiktus, taip pat ir elektros prietaisus ir net Lukiškių TI-K išduotą minkštą lovos inventorių. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K dušai įrengti standartinėse 2 m x3,5 m dydžio kamerose, dušuose nėra nei atitvertos dalies, nei baldų, nei apskritai vietos, kur galima būtų pasidėti daiktus ar pakabinti rūbus, visus turimus daiktus tenka dėti ant žemės, t. y. ten, kur nuteka dušo vanduo. Taigi, grįžus iš dušo, visi su savimi turėti daiktai ir lovos inventorius būna šlapi. Sąmoningu tyčiojimusi Lukiškių TI-K pareigūnai siekė neteisėto tikslo – priversti kalinamus asmenis atsisakyti teises aktuose nustatytos teisės nusiprausti duše.

29Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas perpildytose kamerose kartu su asmenimis, kuriems nebuvo atliktas privalomas patikrinimas dėl galimo apsikrėtimo niežais. Neužtikrindama pareiškėjui tinkamos sveikatos priežiūros, Lukiškių TI-K administracija tokiu neteisėtu elgesiu sąmoninga tyčia sudarė pavojų pareiškėjui susirgti užkrečiamosiomis ligomis, buvo daroma žala pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai.

302.11. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nesilaikyta HN 76:2010 63 punkto, įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintų materialinio buitinio aprūpinimo normų (dėl muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetėlio, dantų pastos, vienkartinių skustuvų išdavimo). Be to, kalinami asmenys privalo būti aprūpinami darbinėmis pajamomis (Europos socialinės chartijos 1 ir 4 straipsniai, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 6 ir 7 straipsniai) arba jiems privalo būti mokamos pašalpos ir teikiama parama iš socialinės paramos suimtiems ir nuteistiems fondų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 475). Pareiškėjo nuomone, jeigu jis būtų aprūpintas kokiomis nors pajamomis, materialinio aprūpinimo normų pažeidimai nebūtų taip ženkliai pažeidžiantys žmogaus teises, tačiau Lukiškių TI-K administracija įstaigoje laikomų asmenų darbinėmis pajamomis neaprūpina, pašalpų iš socialinės paramos fondų nemoka, paramos neteikia, o nė vieno higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimo nesilaiko. Pažymėtina, kad neišduodamos priemonės net indams plauti. Be to, į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims įsakmiai liepiama pasirašyti atitinkamoje kortelėje maždaug 10–12 skilčių, o po priklausantis inventorius neišduodamas. Asmenims atsisakant pasirašyti tuščiose skiltyse, jiems grasinama drausminėmis nuobaudomis už pareigūnų nurodymų nevykdymą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji yra diskriminuojami, nes tik suimtiesiems nustatyta kas mėnesį išduoti dantų šepetėlį, dantų pastą (50 ml), vienkartinius skustuvus.

312.12. Lukiškių TI-K nesilaikoma HN 76:2010 63, 65, 66 punktų, įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintų lovos inventoriaus ir patalynės bei rankšluosčių išdavimo normų: Lukiškių TI-K čiužinio ir antklodės eksploatavimas be užvalkalų yra tapę norma, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankšluostis apskritai niekuomet neišduodami, o vieno rankšluosčio išdavimas yra retenybė. Lukiškių TI-K administracija net neslepia, kad paklodės ir pagalvių užvalkalai į įstaigą atvykusiems asmenims išduodami tik pateikus prašymą raštu, o tai reiškia, kad Lukiškių TI-K administracija atvirai tyčiojosi iš pareiškėjo, atsisakė vykdyti pareigą ir išduoti pareiškėjui privalomą lovos inventorių, iš karto atvykus į Lukiškių TI-K; šią pareigą nenoromis atliko tik po rašytinio prašymo svarstymo procedūros, tačiau tol, kol buvo svarstoma, pareiškėjas buvo priverstas naudotis purvinu minkštuoju lovos inventoriumi be paklodės ir be pagalvės užvalkalo bei priverstas apsieiti be rankšluosčio.

32Pažymėtina, kad naujai atvykusių į Lukiškių TI-K asmenų turimi pledai, lovatiesės, dideli rankšluosčiai kratos metu atimami ir grąžinami tik išvykstant iš įstaigos, o tai yra sąmoninga tyčia sudaryti įstaigoje laikomiems asmenims nežmoniškas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K karantine minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) visada eksploatuojamas be užvalkalų ir be paklodės, todėl jau po pirmojo naudojimo visas minkštasis lovos inventorius tampa nehigieniškas, t. y. įsigeria kūno riebalais ir prakaitu, susitepa nuo lubų krentančiu tinku. Vatos pagrindu pagamintas minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių Lukiškių TI-K neturi. Taigi, minkštasis lovos inventorius geriausiu atveju yra tik dezinfekuojamas, bet dezinfekavimas nepašalina į minkštąjį lovos inventorių įsigėrusio prakaito, purvo, todėl pareiškėjui buvo išduotas minkštasis lovos inventorius pasibaisėtinos būklės (purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į jį medžiagų, prakaito, dvokiantis). Vertimas naudotis tokiu lovos inventoriumi yra nežmoniškas elgesys ir žmogiškojo orumo žeminimas.

332.13. Lukiškių TI-K nesilaikoma HN 76:2010 64 punkto nuostatų, įstaigoje nėra galimybių skalbti ir džiovinti rūbus. Privati bendrovė formaliai teikia komercinę rūbų skalbimo paslaugą, tačiau šios paslaugos įkainiai specialiai nustatyti tokie, kad paslauga nebūtų jokių galimybių pasinaudoti (nustatytos rūbų skalbimo kainos viršija naujų drabužių kainas parduotuvėse). Be to, net ir mokama paslauga teikiama nekokybiškai, o Lukiškių TI-K administracija neprisiima jokios atsakomybės. Lukiškių TI-K neaprūpina kalinamų asmenų darbinėmis pajamomis, pašalpų bei paramos iš socialinės paramos fondų neteikia, taigi, suimtajam nėra net ir teorinių galimybių pasinaudoti komercine rūbų skalbimo paslauga. Komercinių paslaugų teikimas neatleidžia Lukiškių TI-K administracijos nuo pareigos, nustatytos HN 76:2010 64 punkte 64, turėti laisvės atėmimo vietoje veikiančią skalbyklą ir nuo pareigos sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Rūbai privalo būti skalbiami ir džiovinami nemokamai, priešingu atveju, įkalinimo įstaigoje sudaroma antisanitarinė aplinka. Lukiškių TI-K administracija minėto higienos normos reikalavimo piktybiškai nevykdo, todėl pareiškėjas buvo priverstas rūbus skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose. Dėl to, kad pareiškėjas ir kiti kameroje laikomi asmenys buvo priversti skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose kamerose, oro drėgmė kamerose buvo didžiulė, neatitiko HN 76:2010 26 punkto, kameros sienos dažnai būdavo šlapios nuo kondensato, taigi, akivaizdu, kad oro drėgmė kamerose buvo artima 100 proc. Dėl nurodyto išskalbti drabužiai kamerose ne džiūdavo, o pūdavo, kamerose kaupiasi drėgmė ir veisiasi pelėsi. Taigi, vieni higienos normos pažeidimai lemia kitų higienos normos pažeidimą.

342.14. Lukiškių TI-K lovos, tiksliau gultai, netinkamos normaliam gulėjimui, o joje pareiškėjas praleisdavo mažiausiai 8 val. per parą, taigi, jis buvo priverstas gulėti ant netinkamos lovos 630 dienų, 14 490 val. Be to, pareiškėjas buvo laikomas kamerinio tipo 8 m2 rakinamoje patalpoje, kurioje pareiškėjui teko apie 1 m2 ploto, su dar 3 kalinamaisiais, taigi, didžiąją paros laiko dalį (23 val.) praleisdavo būtent ant gulto, nes kitur būti tiesiog nebuvo laisvos vietos. Lovos buvo senos, girgždančios, nuo kiekvieno pajudėjimo kildavo triukšmas, kuris trukdė miegoti, be to, gulimasis pagrindas buvo nelygu, o dėl viso to miegas buvo padrikas, pareiškėjas jautė nuolatinį nuovargį, psichologinį išsekimą. Taigi, visos šios aplinkybės dėl ilgo laikotarpio prilygintinos kankinimui.

35Lukiškių TI-K nurodo, kad gultai atitinka higienos normas, tačiau pakeitimo datos ir dokumentinių įrodymų pateikti negali, o atsižvelgiant į tai, jog Lukiškių TI-K dėl gyvenamojo ploto nurodo, kad visos kameros atitinka nustatytas normas, o paprasti matematiniai skaičiavimai rodo visai kitus duomenis, todėl visa Lukiškių suteikta informacija vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K žino apie nustatytų normų pažeidimą, tačiau piktnaudžiaudamas iškraipo duomenis, todėl su Lukiškių TI-K administracijos žinia kankinami asmenys, jau iš anksto žinant, kad kalinamasis patirs papildomų griežtesnių pasekmių, negu paskiriama teismo sankcija.

362.15. Pareiškėjo nuomone, galimybė vieną kartą per savaitę 15 min. pasinaudoti dušu yra tiesioginis kankinimo ir orumo bei garbės pažeminimo įrodymas, nes pareiškėjas buvo verčiamas būti ankštoje patalpoje su daug asmenų vienu metu 7 dienas ir jaustis kaip gyvulys, kol bus suteikta galimybė nusiprausti. Pasak pareiškėjo, buvo sudaromos įteisintos antisanitarinės sąlygos, pažeidžiančios žmogaus teises, ypač pažymėtina tai, kad XXI a. Į kiekvieną pastatą įvestas centralizuotas šildymas bei vandentiekis, yra karštas vanduo.

37Be to, pagal HN 76:2010 30.6 punktą prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms, o sąlygos mankštai ir treniruokliai, pasak Lukiškių TI-K, įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose, taigi, ir dušas turi būti suteikiamas, kaip nustato higienos normos, po sporto, mankštos. Pažymėtina, kad pagal Europos kalėjimų taisykles atitinkami vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jeigu galima kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę ar dažniau, jeigu to reikia higienai palaikyti.

38Taigi, pareiškėjas, kai 6 dienas per savaitę nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, nes Lukiškių TI-K prieš pareiškėjo valią vertė jį jaustis ,gyvuliu tvarte, taip pat buvo keliamas pavojus susirgti kontakto būdu perduodamomis infekcinėmis ligomis.

392.16. Dėl saugios aplinkos nesudarymo

402.16.1. Dėl asbesto

41Gyvenamojoje aplinkoje, pasivaikščiojimo kiemelių, stogai, sienų izoliacija, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijai Lukiškių TI-K naudojamas asbestas, kurį pagal Europos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus nuo 2005 m. sausio 1 d. uždrausta gaminti, taip pat uždrausta prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto, nuo 2005 m. sausio 1 d. uždrausta asbestą įvežti į Lietuvą, gaminti ir naudoti jo produkciją. Asbestas įtrauktas į nuodingų medžiagų pagal jo toksiškumą sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr., V-975; pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Be to, gyvenamosiose patalpose ir gyvenamojoje aplinkoje neturi būti nė vieno asbesto plaušelio. Lukiškių TI-K nurodo, kad asbesto gaminių yra, tačiau jie nekelia pavojaus, nes yra surišti asbestcemenčiu, o kol nėra laužomi, jie neišskiria asbesto plaušelių. Pažymėtina, kad pats faktas, jog nuodinga ir uždrausta medžiaga yra gyvenamojoje aplinkoje, jau kelia pavojų ir pažeidžia nustatytas taisykles, kad minėtos medžiagos ir jos gaminiai visiškai neturi būti naudojami gyvenamojoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad kalinamieji, nuteistieji yra neramaus charakterio ir neretai pasitaiko visokių incidentų (padegimai, užpuolimai, sumušimai ir kt.), gal pradėti laužyti minėtas konstrukcijas, taip paskleisdami asbesto plaušelius ir sukeldami ne tik pavojų savo sveikatai, bet ir aplinkiniams, kitų kalinamų asmenų ir ten dirbančių pareigūnų sveikatai. Taigi, pareiškėjas iš esmės kalintas pavojingoje, nesaugioje aplinkoje, kuri bet kokiu momentu galėjo sukelti mirtiną ligą.

422.16.2. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių

43Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka Kardomojo kalinimo taisyklių X skyriaus nuostatų, šiurkščiai prieštarauja ataskaitoje CPT/Inf (92)3 pateiktam išaiškinimui, EŽTT išaiškinimams. Pažymėtina, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K galėjo skirti vos 1 valandą pasivaikščioti kiemeliuose, o jeigu būdavo prastas oras, buvo atsisakoma vesti į pasivaikščiojimo kiemelius. Pasivaikščiojimo kiemelių plotas beveik visais atvejais neatitiko reglamentuotos pasivaikščiojimui vienam asmeniui skiriamos ploto normos. Taigi, pareiškėjas patyrė kankinimą, gryno oro trūkumą, erdvės bei teisės aktuose reglamentuotos judėjimo laisvės stoką, orumo pažeminimą.

442.16.3. Pareiškėjas, priverstas būti ankštoje kameroje 23 val. per parą, taip pat buvo priverstas visą šį laiką kvėpuoti tabako dūmais, nes Lukiškių TI-K administracija nepasirūpino draudimo rūkyti gyvenamojoje patalpoje įgyvendinimu, be kita ko, Lukiškių TI-K neiškabino visose nustatytose vietose taisyklių ir draudimų rūkyti, taigi, Lukiškių TI-K administracija atsakinga už neveikimą. Be to, Lukiškių TI-K neįrengtos specialios patalpos rūkantiems asmenims su tinkamu vėdinimu, Lukiškių TI-K parduotuvėje parduodami tabako gaminiai, o Lukiškių TI-K administracija netaikė nė vienos drausminės nuobaudos, susijusios su rūkymu netinkamoje vietoje.

45Pasak pareiškėjo, dėl to, kad jis kalintas su rūkančiais asmenimis, tabako dūmai jam sukėlė kosulį, lengvą dusulį, susilpnino imuninę sistemą, pareiškėjas jautėsi nekomfortiškai.

462.16.4. Dėl stebėjimo ir privatumo pažeidimo

47Pasak pareiškėjo, jis nuolat jautė orumo pažeminimą, nes, kaip pripažįsta ir Lukiškių TI-K, pareigūnai nuolat stebi suimtuosius, o kamera suplanuota taip, kad stebėdamas kameros aplinką pareigūnas pirmiausiai mato tualetą, atidarydamas duris, taip pat pirmiausia mato atvirą klozetą ir nėra jokių pertvarų, niekada budintys pareigūnai nebando sužinoti, ar tualetu yra naudojamasi, stebi, net jeigu asmuo naudojasi tualetu (atidarydavo duris, kviesdavo į tardymą, pasimatymus ir t. t.). Dėl nurodyto pareiškėjas nuolat jautė nepatogumus, nes žinojo esąs stebimas, tokiu pareigūnų elgesiu, pasak pareiškėjo, buvo pažeista jo privatumo teisė.

482.17. Pasak pareiškėjo, jis buvo nuolat (gana dažnai) kilnojamas iš vienos kameros į kitą, tai, pareiškėjo nuomone, buvo atliekama, siekiant to, kad jis patirtų psichologinį spaudimą ir jaustų nuolatinę įtampą, dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, stresą, psichologinę įtampą, nervinį išsekimą, nes naujoje kameroje pareiškėjas turėdavo prisitaikyti prie ten buvusių kalinamųjų, o šie – prie pareiškėjo. Dėl nurodytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėją kankindavo nemiga, jis tapo dirglus, vargino nuolatinė įtampa ir patiriamas stresas, taip pat buvo žeminamas pareiškėjo orumas.

492.18. Pasak pareiškėjo, jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis Lukiškių TI-K kalintas neleistinomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, taip pat buvo kankinamas alkiu, jam nesuteikta galimybė gauti medicinos pagalbą, o tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir pažeidė pareiškėjo teises, taigi, yra deliktas tiek pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tiek pagal tarptautinius dokumentus. Lukiškių TI-K (jo pareigūnų) įvykdytos veikos padarytos sąmoninga tyčia ir šis faktas, pareiškėjo nuomone, yra įrodytas. Netinkamomis kalinimo sąlygomis, neteisėtomis valstybės institucijos veikomis (neveikimu, ne kartą nustatytų pažeidimų ignoravimu), pažeidus konstitucinę žmogaus teisę į orumą, pareiškėjui padaryta neturtinė žala, ši žala padaryta ne tik konstitucinės teises saugomai teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmens teisei jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu piliečiu. Pareiškėjo nuomone, jis neprivalo įrodinėti patirtos neturtinės žalos fakto: nekvestionuojamais įrodymais šioje byloje yra ankstesni Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai analogiškose bylose.

502.19. Pažymėtina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjui padaryta neturtinė žala pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, pareiškėjas nuolat galvodavo apie nepakeliamas gyvenimo sąlygas, kenksmingų medžiagų buvimą (asbestą), pareiškėjas buvo priverstas kentėti nepatogumus: mažai vietos, neįmanoma pailsėti, pajudėti dėl per didelio asmenų skaičiaus kameroje, nusilpo pareiškėjo imuninė sistema, sutriko normali mityba, atsirado nemiga, pareiškėjas jautė tiesioginius kankinimo veiksmus, pasityčiojimą.

512.20. Pasak pareiškėjo, buvo pažeistos jo fundamentalios žmogaus teisės, be to, ypač akcentuotina tai, kad, pareiškėjui kalint, dėl socialinio ir teisinio pažeidžiamumo jo galimybės ginti savo teises buvo ir yra ženkliai apribotos. Tiesioginiai kaltininkai yra statutiniai valstybės tarnybos pareigūnai, saistomi priesaikos, privalantys gerbti Konstituciją ir ginti žmogaus teises, tačiau kaltininkai pareiškėjo ciniškai pažeidinėjo pareiškėjo teises, ignoravo Konstituciją ir teisinės valstybės principus. Taigi, neturtinė žala negali būti vertinama vien tik simboline suma, žalos atlyginimas privalo turėti ir prevencinį, atgrasomąjį poveikį nuo žmogaus teisių pažeidinėjimo ateityje.

52II

53Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 3,36 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 35–47).

541. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

552. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

563. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelių kopijų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. rugpjūčio 23 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. rugsėjo 13 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 29 d. – 2014 m. spalio 30 d., 2014 m. lapkričio 10 d. – 2014 m. lapkričio 17 d., 2014 m. lapkričio 24 d. – 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 3 d. – 2015 m. kovo 6 d., 2016 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 27 d. asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

574. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

585. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir PĮ taisyklių 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

596. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

60Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

617. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

628. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone, pagal kurią vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

639. Dėl kamerų remonto

64Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

6510. Dėl kamerų įrengimo

66Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas TI taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

6711. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens

68Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

6912. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

70Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

7113. Dėl dušų

72Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais šio dalyko nepažeidžia.

7314. Dėl higienos priemonių išdavimo

74Pagal įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį taip pat išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

7515. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo

7615.1. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas įsakyme Nr. 1R-139.

7715.2. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

78Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal minėtą įsakymą suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, suimtasis / nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą, planuodamas pasinaudoti šia paslauga, jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sąskaitoje esančią pinigų sumą bei planuojamus maisto produktų ir kitų reikmenų pirkimus. Pagal paminėtą įsakymą, jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

7916. Dėl pasivaikščiojimo ir pasivaikščiojimo kiemelių

8016.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

8116.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui, visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai; tai yra specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją, taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius.

8216.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2, II korpuse yra 14 atskiri pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,16 m2 iki 37,40 m2, III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2.\

8317. Dėl asbesto

84Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 ,,Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1163) 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Lukiškių TI-K šiferio lakštais padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui Nr. 1163.

8518. Dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis

8618.1. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimas neįtvirtintas TI taisyklėse ar kituose teisės aktuose. Lukiškių TI-K pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančių asmenų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste ( kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi, atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis BVK 52 ir 70 straipsnių ir Įstatymo 10 straipsnio reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, kol įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus ir į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų.

8718.2. Asmenims pirmą kartą atvykus į Lukiškių, yra pildomas blankas apie asmens asmeninių duomenų tvarkymą, su tuo asmuo supažindinamas ir patvirtina savo parašu. Tame pačiame blanke yra eilutė, kurioje įrašytas sakinys ,,Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis’, po kurio paliktas laisvas plotas, kuriame asmuo turi parašyti, ar sutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis ar nesutinka, tai patvirtinti savo parašu. Tai, ką asmuo nurodo, patvirtina, ar sutinka / nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis, todėl atsižvelgiant į turimus duomenis asmenys toliau laikomi taip , kaip jie pageidavo.

8818.3. Vėliau Lukiškių TI-K keitėsi forma dėk duomenų užpildymo, ar įstaigoje laikomi asmenys pageidauja būti laikomi gyvenamosiose kamerose kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis. Asmenims atvykus į Lukiškių TI-K, užpildoma Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketa, ji pildoma, siekiant užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų teises, kurios nustatytos įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, asmenys, kurie atvyksta į Lukiškių TI-K, turi atsakyti į pateiktus klausimus, įrašydami jiems tinkamą atsakymo variantą. Anketos antru klausimu klausiama, ar suimtasis / nuteistasis nori būti laikomas Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, suimtieji / nuteistieji turi įrašyti ,,taip“ arba ,,ne“ bei patvirtinti savo parašu. Remiantis turimais duomenimis, kaip suimtasis (nuteistasis) pageidavo būti laikomas (kartu ar ne su rūkančiais asmenimis), jis taip ir laikomas įstaigoje.\

  1. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

8920. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

9021. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

91Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 56 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 3,36 Eur (56 x 0,06 Eur).

92Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

93I

94Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

951. Pareiškėjas V. R. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 35–47), asmens įskaitos kortelės kopijos (b. l. 50–51)):

96– pirmą kartą pareiškėjas laikytas Lukiškių TI-K nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d., kai buvo paleistas į laisvę;

97– kitą kartą pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. liepos 10 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

98– 2014 m. liepos 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 197 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

99– 2014 m. liepos 12 d. – 2014 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 197 buvo 2 asmenys;

100– 2014 m. liepos 17 d. – 2014 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 197 buvo 3 asmenys;

101– 2014 m. rugpjūčio 23 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d. kameroje Nr. 197 buvo 2 asmenys;

102– 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 197 buvo 3 asmenys;

103– 2014 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 197 buvo 2 asmenys;

104– 2014 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 197 buvo 1 asmuo;

105– 2014 m. rugpjūčio 30 d. – 2014 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 197 buvo 3 asmenys;

106– 2014 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 297 (plotas – 8,08 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

107– 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2014 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 297 buvo 3 asmenys;

108– 2014 m. rugsėjo 13 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys;

109– 2014 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 297 buvo 3 asmenys;

110– 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys;

111– 2014 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 297 buvo 1 asmuo;

112– 2014 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys;

113– 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 297 buvo 3 asmenys;

114– 2014 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys;

115– 2014 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 297 buvo 3 asmenys;

116– 2014 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys;

117– 2014 m. spalio 3 d. – 2014 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 297 buvo 3 asmenys;

118– 2014 m. spalio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 305 (plotas – 8,17 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

119– 2014 m. spalio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 293 (plotas – 8,20 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

120– 2014 m. spalio 31 d. – 2014 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 293 buvo 3 asmenys;

121– 2014 m. lapkričio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 8,09 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

122– 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 306 buvo 3 asmenys;

123– 2014 m. lapkričio 10 d. – 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys;

124– 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 306 buvo 3 asmenys;

125– 2014 m. lapkričio 24 d. – 2014 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys;

126– 2014 m. lapkričio 26 d. – 2015 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 306 buvo 3 asmenys;

127– 2015 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys;

128– 2015 m. vasario 11 d.– 2015 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 306 buvo 3 asmenys;

129– 2015 m. kovo 3 d.– 2015 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys;

130– 2015 m. kovo 7 d.– 2015 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 306 buvo 3 asmenys;

131– 2015 m. kovo 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 341 (plotas – 7,95 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

132– 2015 m. kovo 13 d.– 2015 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 341 buvo 2 asmenys;

133– 2015 m. kovo 21 d.– 2015 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 341 buvo 3 asmenys;

134– 2015 m. kovo 26 d.– 2015 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 341 buvo 2 asmenys;

135– 2015 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 341 buvo 1 asmuo;

136– 2015 m. balandžio 3 d.– 2015 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 341 buvo 2 asmenys;

137– 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 341 buvo 2 asmenys;

138– 2015 m. balandžio 21 d.– 2015 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 341 buvo 2 asmenys;

139– 2015 m. balandžio 28 d. paleistas į laisvę.

1402. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijomis, 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. rugpjūčio 23 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. rugsėjo 13 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 29 d. – 2014 m. spalio 30 d., 2014 m. lapkričio 10 d. – 2014 m. lapkričio 17 d., 2014 m. lapkričio 24 d. – 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 3 d. – 2015 m. kovo 6 d., 2016 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 27 d. asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 50–51).

1413. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2189, be kita ko, nurodė: kamerose Nr. 293, Nr. 297 ir Nr. 306 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kamerose Nr. 293, Nr. 297 ir Nr. 306 pelėsio požymių ant lubų ir sienų vizualiai nenustatyta, lubų ir grindų paviršiai buvo tinkami lengvam valymui, tai atitiko HN 76:2010 nuostatas; kamerose Nr. 293, Nr. 297 ir Nr. 306 patikrinimo metu graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo sudarę sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama; patikrinimo metu I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo išvalyti, tai atitiko HN76:2010 18.4 punkto reikalavimą (b. l. 88–89).

1424. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 96–98).

1435. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 100–102).

144II

1451. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. R. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

146Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. R. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. R. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. (b. l. 1-30).

1472. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

148Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

149„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

150Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

151Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

1523. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. R. į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2012 m. sausio 10 d., o išvyko 2012 m. gruodžio 4 d., kai buvo paleistas į laisvę (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 35-47); asmens įskaitos kortelę (b. l. 48-51)). Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. sausio 23 d. (žr. voką, b. l. 32), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d., išskyrus laikotarpius, kai laikomiems asmenims kamerose ploto pakako (pvz., nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2012 m. liepos 19 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d.), pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas V. R. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. (išskyrus laikotarpius, kai ploto reikalavimai atitiko teisės aktų nuostatas), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo. Ypač pabrėžtina, kad V. R. 2012 m. gruodžio 4 d. buvo paleistas į laisvę, todėl turėjo galimybę ginti savo teises, tačiau, kaip minėta, skundą teismui padavė tik 2016 m. sausio 23 d.

1534. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas V. R. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 35-47); asmens įskaitos kortelę (b. l. 48-51)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas V. R. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 207 paras. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. rugpjūčio 23 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. rugsėjo 13 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 29 d. – 2014 m. spalio 30 d., 2014 m. lapkričio 10 d. – 2014 m. lapkričio 17 d., 2014 m. lapkričio 24 d. – 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 3 d. – 2015 m. kovo 6 d., 2016 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 27 d. asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 35–47), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 48-51)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1545. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

155Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

156Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

157Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 96–98). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 100–102).

158Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (b. l. 88-89) nustatytas išvadas, pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje, asbesto gaminių buvimo gyvenamojoje zonoje, dėl nepakankamai teikto šilto vandens asmeninei higienai palaikyti, dėl suteikto netinkamo gulto (nesuteiktos lovos), dėl kalinimo antisanitarinėje aplinkoje ir valymo priemonių nesuteikimo, dėl netinkamai įrengtos kameros, inventoriaus trūkumo, orumo žeminimo, nuolat stebint naudojimosi tualetu procesą, dėl to, kad pareiškėjas priverstinai kalintas uždaroje patalpoje ir verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

159Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (207 paras pareiškėjas V. R. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2 300 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 2 300 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

1606. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, kad dėl pareiškėjo sumokėto 28 Eur žyminio mokesčio teismas sprendė įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartyje (b. l. 33), o kitokių bylinėjimosi išlaidų patyrimo pareiškėjas nenurodė. Teismas išaiškina pareiškėjui, kad jis per 14 kalendorinių dienų po šio sprendimo įsiteisėjimo turi galimybę pateikti raštu patirtų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

1617. Atsakovė taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

1628. Pareiškėjas V. R. prašo priteistą neturtinę žalą pervesti į pareiškėjo sutuoktinės M. R. asmeninę banko sąskaitą, nurodytą skunde. Šis prašymas netenkinamas, nes jis susijęs su teismo sprendimo vykdymu.

163Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

164Pareiškėjo V. R. skundą tenkinti iš dalies.

165Priteisti pareiškėjui V. R., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 207 paras).

166Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

167Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 1.1. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių... 6. 1.1.1. už gyvenamojo ploto trūkumą suėmimo metu – 5 000,00 Eur;... 7. 1.1.2. dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje, asbesto gaminių buvimo gyvenamojoje... 8. 1.1.3. dėl nepakankamai teikto šilto vandens asmeninei higienai palaikyti –... 9. 1.1.4. dėl suteikto netinkamo gulto (nesuteiktos lovos) – 2 000,00 Eur;... 10. 1.1.5. dėl kalinimo antisanitarinėje aplinkoje ir valymo priemonių... 11. 1.1.6. dėl netinkamai įrengtos kameros, inventoriaus trūkumo, orumo... 12. 1.1.7. dėl to, kad pareiškėjas priverstinai kalintas uždaroje patalpoje ir... 13. 1.2. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas;... 14. 1.3. priteistą neturtinę žalą pervesti į pareiškėjo sutuoktinės M. R.... 15. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo teisės ir laisvės nuo 2012 m. sausio 4... 16. 2.1. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus... 17. 2.2. Įsakyme Nr. 124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam... 18. 2.3. Pareiškėjas kalintas įvairiose kamerose, kurių plotas – nuo 6,48 m2... 19. 2.4. Remiantis EŽTT praktika, CPT rekomendacijomis, jeigu asmeniui... 20. 2.5. Pasak pareiškėjo, sanitarinio mazgo įrengimas kameroje neatitiko HN... 21. Pasak pareiškėjo, smarvė, kurioje jam teko gyventi, valgyti, miegoti,... 22. 2.6. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K buvo nesilaikoma ir HN 76:2010 24... 23. 2.7. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeidžiamas ir HN... 24. Tai, kad draudimas apgyvendinti asmenis rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose... 25. 2.8. Galimybių valyti kamerų sienas ir lubas nėra, valymo ir dezinfekavimo... 26. 2.9. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinami HN 76:2010 60 punkto... 27. 2.10. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta pareiškėjo... 28. Lukiškių TI-K neužtikrinamas ir HN 76:2010 40, 41, 43 punktų reikalavimų... 29. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas perpildytose kamerose kartu su... 30. 2.11. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nesilaikyta HN 76:2010 63 punkto,... 31. 2.12. Lukiškių TI-K nesilaikoma HN 76:2010 63, 65, 66 punktų, įsakyme Nr.... 32. Pažymėtina, kad naujai atvykusių į Lukiškių TI-K asmenų turimi pledai,... 33. 2.13. Lukiškių TI-K nesilaikoma HN 76:2010 64 punkto nuostatų, įstaigoje... 34. 2.14. Lukiškių TI-K lovos, tiksliau gultai, netinkamos normaliam gulėjimui,... 35. Lukiškių TI-K nurodo, kad gultai atitinka higienos normas, tačiau pakeitimo... 36. 2.15. Pareiškėjo nuomone, galimybė vieną kartą per savaitę 15 min.... 37. Be to, pagal HN 76:2010 30.6 punktą prie sporto salės turi būti persirengimo... 38. Taigi, pareiškėjas, kai 6 dienas per savaitę nebuvo suteikiama galimybė... 39. 2.16. Dėl saugios aplinkos nesudarymo... 40. 2.16.1. Dėl asbesto... 41. Gyvenamojoje aplinkoje, pasivaikščiojimo kiemelių, stogai, sienų... 42. 2.16.2. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių... 43. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka Kardomojo kalinimo... 44. 2.16.3. Pareiškėjas, priverstas būti ankštoje kameroje 23 val. per parą,... 45. Pasak pareiškėjo, dėl to, kad jis kalintas su rūkančiais asmenimis, tabako... 46. 2.16.4. Dėl stebėjimo ir privatumo pažeidimo... 47. Pasak pareiškėjo, jis nuolat jautė orumo pažeminimą, nes, kaip... 48. 2.17. Pasak pareiškėjo, jis buvo nuolat (gana dažnai) kilnojamas iš vienos... 49. 2.18. Pasak pareiškėjo, jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis... 50. 2.19. Pažymėtina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjui... 51. 2.20. Pasak pareiškėjo, buvo pažeistos jo fundamentalios žmogaus teisės,... 52. II... 53. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 54. 1. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127... 55. 2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali... 56. 3. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelių kopijų matyti pareiškėjo... 57. 4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 58. 5. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 59. 6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 60. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje... 61. 7. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 62. 8. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 63. 9. Dėl kamerų remonto... 64. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 65. 10. Dėl kamerų įrengimo... 66. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas TI taisyklėse, pagal... 67. 11. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens... 68. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 69. 12. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 70. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 71. 13. Dėl dušų... 72. Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi... 73. 14. Dėl higienos priemonių išdavimo... 74. Pagal įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo... 75. 15. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo... 76. 15.1. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas įsakyme... 77. 15.2. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir... 78. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo... 79. 16. Dėl pasivaikščiojimo ir pasivaikščiojimo kiemelių... 80. 16.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau... 81. 16.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui, visada... 82. 16.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra I, II bei III... 83. 17. Dėl asbesto... 84. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo... 85. 18. Dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis... 86. 18.1. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems... 87. 18.2. Asmenims pirmą kartą atvykus į Lukiškių, yra pildomas blankas apie... 88. 18.3. Vėliau Lukiškių TI-K keitėsi forma dėk duomenų užpildymo, ar... 89. 20. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 90. 21. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo... 91. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 92. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 93. I... 94. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 95. 1. Pareiškėjas V. R. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas... 96. – pirmą kartą pareiškėjas laikytas Lukiškių TI-K nuo 2012 m. sausio 10... 97. – kitą kartą pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. liepos 10 d.... 98. – 2014 m. liepos 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 197 (plotas – 7,94 m2),... 99. – 2014 m. liepos 12 d. – 2014 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 197 buvo 2... 100. – 2014 m. liepos 17 d. – 2014 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 197 buvo 3... 101. – 2014 m. rugpjūčio 23 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d. kameroje Nr. 197... 102. – 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 197... 103. – 2014 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 197 buvo 2 asmenys;... 104. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 197 buvo 1 asmuo;... 105. – 2014 m. rugpjūčio 30 d. – 2014 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 197 buvo 3... 106. – 2014 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 297 (plotas – 8,08 m2),... 107. – 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2014 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 297 buvo 3... 108. – 2014 m. rugsėjo 13 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 297 buvo 2... 109. – 2014 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 297 buvo 3 asmenys;... 110. – 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 297 buvo 2... 111. – 2014 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 297 buvo 1 asmuo;... 112. – 2014 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys;... 113. – 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 297 buvo 3... 114. – 2014 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys;... 115. – 2014 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 297 buvo 3 asmenys;... 116. – 2014 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys;... 117. – 2014 m. spalio 3 d. – 2014 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 297 buvo 3... 118. – 2014 m. spalio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 305 (plotas – 8,17 m2),... 119. – 2014 m. spalio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 293 (plotas – 8,20 m2),... 120. – 2014 m. spalio 31 d. – 2014 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 293 buvo 3... 121. – 2014 m. lapkričio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 8,09 m2),... 122. – 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 306 buvo 3... 123. – 2014 m. lapkričio 10 d. – 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 306 buvo... 124. – 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 306 buvo... 125. – 2014 m. lapkričio 24 d. – 2014 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 306 buvo... 126. – 2014 m. lapkričio 26 d. – 2015 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 306 buvo 3... 127. – 2015 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys;... 128. – 2015 m. vasario 11 d.– 2015 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 306 buvo 3 asmenys;... 129. – 2015 m. kovo 3 d.– 2015 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys;... 130. – 2015 m. kovo 7 d.– 2015 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 306 buvo 3 asmenys;... 131. – 2015 m. kovo 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 341 (plotas – 7,95 m2),... 132. – 2015 m. kovo 13 d.– 2015 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 341 buvo 2 asmenys;... 133. – 2015 m. kovo 21 d.– 2015 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 341 buvo 3 asmenys;... 134. – 2015 m. kovo 26 d.– 2015 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 341 buvo 2... 135. – 2015 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 341 buvo 1 asmuo;... 136. – 2015 m. balandžio 3 d.– 2015 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 341 buvo 2... 137. – 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 341 buvo 2 asmenys;... 138. – 2015 m. balandžio 21 d.– 2015 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 341 buvo... 139. – 2015 m. balandžio 28 d. paleistas į laisvę.... 140. 2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijomis, 2014 m. liepos... 141. 3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs... 142. 4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m.... 143. 5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 144. II... 145. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. R. prašo priteisti... 146. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. R. Lukiškių tardymo... 147. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 148. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 149. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 150. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 151. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 152. 3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. R. į Lukiškių... 153. 4. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas V. R. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau,... 154. 5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 155. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 156. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 157. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 158. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos... 159. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 160. 6. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, kad... 161. 7. Atsakovė taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau,... 162. 8. Pareiškėjas V. R. prašo priteistą neturtinę žalą pervesti į... 163. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 164. Pareiškėjo V. R. skundą tenkinti iš dalies.... 165. Priteisti pareiškėjui V. R., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 166. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 167. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...