Byla e2A-160-221/2017
Dėl pažeistos dalykinės reputacijos, paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl pažeistos dalykinės reputacijos, paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią ieškovės dalykinę reputaciją informaciją, t. y. nemokamai paskelbti paneigimo tekstą be komentarų ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma (paneigimo pavadinimas ir tekstas privalo būti tokio pat šrifto, dydžio bei formos kaip ir laikraščio „Ūkininko patarėjas“ 2015 m. sausio 15 d. Nr. 6 4 puslapyje ir interneto svetainėje ukininkopatarejas.lt paskelbto straipsnio „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“) laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir interneto svetainėje ukininkopatarejas.lt; paneigimo pavadinimas: „Tikrovės neatitinkančios ir asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ dalykinę reputaciją menkinančios informacijos paneigimas“; paneigimo tekstas: „Laikraščio „Ūkininko patarėjas“ 2015 m. sausio 15 d. Nr. 6 4 puslapyje ir internetinėje svetainėje ukininkopatarejas.lt straipsnyje „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“ teiginiai: „Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų turgavietės buvusios darbuotojos R. V. vadovaujama kažkokia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ lietuviškiems šviežiems vaisiams ir daržovėms „populiarinti“ iš Europos Komisijos gauna 1,4 mln. Eur (4,8 mln. Lt)! Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją. Matyt, ir nebūtų girdėję, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas.“; „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“; „Pagrindinė vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programos priemonė yra kampanija „Penki per dieną“. Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ar daržovių reikėtų suvalgyti per dieną.“; „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį? O gal ją stropiai saugo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra?“ neatitinka tikrovės ir menkina asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ dalykinę reputaciją, todėl šiuo UAB „Ūkininko patarėjas“ paneigia minėtą tikrovės neatitinkančią bei asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ dalykinę reputaciją menkinančią informaciją“; priteisti ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2015 m. sausio 15 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ Nr. 6 4 puslapyje išspausdino straipsnį pavadinimu „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“. Jame pateikiami teiginiai, kurie neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama paneigti tikrovės neatitinkančią ir ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, publikuojamą ginčijamame straipsnyje, tačiau iki ieškinio rengimo dienos atsakovė nėra paskelbusi informacijos, kuri pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją, paneigimo, taip pat nėra pateikusi įrodymų, kurie pagrįstų straipsnyje pateikiamus teiginius. Straipsnyje atsakovė teigia, jog „Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų turgavietės buvusios darbuotojos R. V. vadovaujama kažkokia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ lietuviškiems šviežiems vaisiams ir daržovėms „populiarinti“ iš Europos Komisijos gauna 1,4 mln. Eur (4,8 mln. Lt)! Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją. Matyt, ir nebūtų girdėję, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas.“. Atsakovė, nurodydama, jog asociacijoje UAB „Baltijos ūkis ir verslas“ „plaunami europiniai pinigai“, apkaltino ieškovę nusikalstamos veikos vykdymu. Atsakovė neturi įrodymų savo teiginiams pagrįsti, todėl negalima laikyti, kad minėti teiginiai atitinka tikrovę. Atsakovė taip pat teigia, kad „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“. Straipsnyje minima, kad ieškovės direktorė R. V. dirbo Gariūnų turgavietės plėtros vadove, todėl ji straipsnyje tapatinama su „gariūnų mergaite“. Atsakovė nepateikia įrodymų, jog ieškovės direktorė R. V. pasisavino Europos Komisijos ieškovei skiriamus pinigus. Taigi atsakovė pateikia tikrovės neatitinkančią ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančią informaciją. Atsakovė teiginiu: „Pagrindinė vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programos priemonė yra kampanija „Penki per dieną“. Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ar daržovių reikėtų suvalgyti per dieną.“, teigia, kad ieškovė neatlieka tų veiksmų, kurie turi būti atlikti už gautus Europos Komisijos pinigus, tačiau šis teiginys taip pat nėra paremtas įrodymais, faktine informacija, o tik nuogirdomis, todėl neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės dalykinę reputaciją. Retoriniai klausimai: „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį? O gal ją stropiai saugo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra?“ sudaro įspūdį, jog ieškovė neteisėtai naudoja jai skiriamą Europos Komisijos finansavimą ir tokius ieškovės veiksmus turėtų tirti straipsnyje nurodytos valstybės institucijos. Kadangi atsakovė nepateikė nurodytus teiginius pagrindžiančių įrodymų, laikytina, jog atsakovė nepaneigė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Dėl to visi minėti atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės. Straipsnyje nebuvo pateikta ieškovės pozicija, t. y. atsakovė neleido ieškovei apsiginti ir išsakyti savo poziciją. Atsakovė ne tik pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri sumenkino ieškovės dalykinę reputaciją, bet ir siekė pažeminti ir įžeisti ieškovę, vartodama ieškovę menkinančią kalbos stilistiką. Paskleistos informacijos paplitimo mastas yra didelis (laikraštis išspausdintas 17 500 vienetų tiražu, yra platinamas visoje Lietuvoje, be to, straipsnis publikuojamas atsakovės internetinėje svetainėje, prieinamoje bet kuriam asmeniui), dėl to ieškovei jau kilo pasekmės. Atsakovė geranoriškai nepaneigė minėtos informacijos, neatnaujino svetainės duomenų, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į pasekmes, kurios gali kilti ateityje, į atsakovės kaltę, jos elgesį po informacijos paskleidimo (atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių paskleistus tikrovės neatitinkančius teiginius, nesutiko paskelbti publikuotų teiginių paneigimo), gerą atsakovės turtinę padėtį, pažeistos vertybės pobūdį, informacijos aktualumą ir kitas bylai reikšmės turinčias faktines aplinkybes. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovei įrodžius, kad ji tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, surašė įstatymų reikalavimų neatitinkantį kreipimąsi, nesuformulavo paneigimo teksto, nenurodė, kur jį paskelbti, kokią informaciją paneigti, todėl, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teiginyje: „Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų turgavietės buvusios darbuotojos R. V. vadovaujama kažkokia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ lietuviškiems šviežiems vaisiams ir daržovėms „populiarinti“ iš Europos Komisijos gauna 1,4 mln Eur (4,8 mln Lt)!“ paskleista informacija atitinka tikrovę. Faktas, kad R. V. dirbo Gariūnų turgavietėje. buvo skelbiamas viešai 2012 m. rugpjūčio 30 d. naujienų portale www.delfi.lt, faktas, jog ieškovė gavo iš Europos Komisijos 1,4 mln. Eur buvo skelbiama viešai 2013 m. lapkričio 14 d. interneto portale www.manoukis.lt, faktas, jog ieškovė nebuvo plačiai žinoma agroversle, aktyviai nedalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų veikloje, nerodė iniciatyvos ar kitaip nesiafišavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų renginiuose, patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų raštas Nr. 2.09-0500, šį faktą gali patvirtinti Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Z. C. ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas V. J. Teiginyje: „Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją. Matyt, ir nebūtų girdėje, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas.“ paskleista informacija laikytina subjektyvia nuomone, kurios susiformavimą lėmė pačios ieškovės elgesys, veiksmai ir informacijos nesuteikimas, taip pat siekis įsitikinti projekto skaidrumu ir tinkamai informuoti visuomenę apie tai, kaip yra naudojama milijoninė europinė parama populiarinti lietuviškus vaisius ir daržoves. Be to, atsakovė vartojo įprastą, kasdieninės kalbos terminologiją, o ne baudžiamosios teisės terminus. Teiginys: „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“ nėra apie ieškovę. Teiginys: „Pagrindinė vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programos priemonė yra kampanija „penki per dieną“.“ nėra žeminančio pobūdžio, be to, jame pateikta informacija atitinka tikrovę. Teiginys: „Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ir daržovių reikėtų suvalgyti per dieną.“ yra priskiriamas subjektyviai nuomonei, vertinimui. Teiginys: „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį?“ yra klausimo forma, jame nėra paskleista jokia konstatuojamojo pobūdžio informacija. Teiginys: „O gal ją stropiai saugo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra?“ nėra apie ieškovę. Atsakovė nepaskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančios, dalykinę reputaciją pažeidusios informacijos, todėl ir nesukėlė ieškovei neturtinės žalos.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pasinaudojo ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, todėl atmetė atsakovės prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas sprendė, kad teiginiu: „Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų turgavietės buvusios darbuotojos R. V. vadovaujama kažkokia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ lietuviškiems šviežiems vaisiams ir daržovėms „populiarinti“ iš Europos Komisijos gauna 1,4 mln. Eur (4,8 mln. Lt)!“ paskleista informacija atitinka tikrovę, be to, negalima sutikti, kad ši informacija žeidžia ieškovę, pažeidžia jos dalykinę reputaciją, kadangi nėra nukreipta pažeminti ar pažeisti ieškovės dalykinę reputaciją, ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad asociacija nebuvo žinoma žemdirbių visuomenei, asociacija yra įsteigta tik 2012 m. liepos 24 d. ir tai patvirtina jos įstatai, be to, paskleista informacija nėra iškreipta, nors ir pateikta šiek tiek su ironijos požymiais, tačiau kadangi atitinka tikrovę, nežemina ieškovės dalykinės reputacijos. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad teiginys: „Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją. Matyt, ir nebūtų girdėję, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas.“ yra atsakovės subjektyvi nuomonė, nes iš viso straipsnio teksto, prie jo esančių V. J. ir Z. C. publikacijų – interviu „Praktiškai jų nematome“, „Tikėjomės, kad turėsime įtakos“, iš išnagrinėtų bylos aplinkybių ir ištirtų įrodymų, matyti, kad tokios nuomonės susiformavimui įtaką padarė ieškovės direktorės elgesys, jai atsisakius duoti bet kokią informaciją atsakovei apie ieškovę, jos veiklą, projekto įgyvendinimą, piniginių lėšų, skirtų projektui, panaudojimą, t. y. ieškovei atsisakius atsakymo teisės, VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros 2015 m. spalio 15 d. asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ Europos sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimo Lietuvoje“ programos pirmų metų vykdymo patikra, kurios metu nustatyta, kad dalis programos vykdymo išlaidų yra nepagrįstos, Seimo nario E. J. 2016 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 18-EJ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ darbo skaidrumo, viešumo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM 2016 m. gegužės 3 d. raštas Nr 25/9-1-8-838, kuris patvirtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal minėtą Seimo nario raštą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų abejones dėl vykdomo projekto skaidrumo. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė apkaltino ieškovę padarius nusikalstamą veiką, pritardamas atsakovės argumentams, kad ji vartoja įprastą, kasdieninės kalbos terminologiją, o ne baudžiamosios teisės terminus. Teismas nustatė, kad teiginys: „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“ nėra apie ieškovę, nes negalima tapatinti ieškovės ir jos vadovės. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovė teisėtai renka su Europos Komisijos paramos panaudojimu susijusią informaciją, diskutuoja, kelia tam tikras abejones, versijas ir pan., teisėtai naudojasi viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui garantuojama teise informaciją pateikti hiperbolizuotai, ją sutirštinti ir paryškinti, tačiau nėra pagrindo teigti, jog šiuo teiginiu yra pranešama apie konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Teismas sprendė, kad teiginys: „Pagrindinė vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programos priemonė yra kampanija „Penki per dieną“.“ atitinka tikrovę, nėra žeminančio pobūdžio, todėl nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos. Teiginys: „Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ar daržovių reikėtų suvalgyti per dieną.“ yra atsakovės vertinamojo pobūdžio subjektyvi nuomonė, kuriai susiformuoti padarė pagrindą informacijos šaltiniai, t. y. šalia straipsnio išspausdinti Z. C. interviu „Tikėjomės, kad turėsime įtakos“ ir V. J. interviu „Praktiškai jų nematome“. Aplinkybę, kad ieškovė imituoja šviežių vaisių ir daržovių vartojimo skatinimą patvirtino 2016 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Z. C. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jos surašytas ataskaitas, informaciją, liudytoją I. M. Ž. laikė suinteresuota bylos baigtimi, motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra UAB „Rezit“ klientė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neteigė, nepaskleidė žinios, jog ieškovė vykdo nusikalstamą veiką, išspausdindama teiginį: „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį?“. Teismas sprendė, kad atsakovė nežemino ieškovės dalykinės reputacijos, tačiau paklausė, kadangi tai yra didelio bendrojo susirūpinimo klausimas, kuris rūpi Lietuvos žemdirbių visuomenei, iškėlė diskusiją, į kurią atsakymą gali duoti Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM, atlikusi ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, kad teiginys: „O gal ją (paslaptį) stropiai saugo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra?“ nėra išsakytas apie ieškovę, kalbama apie VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą, kuri, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad dalis programos vykdymo išlaidų yra nepagrįstos. Teismas sprendė, kad nėra faktų sudėties, kuriai esant ginama juridinio asmens dalykinė reputacija (CK 2.24 straipsnis). Teismas nelaikė, kad, publikuodama ginčo straipsnį su ieškovės ginčijamais teiginiais, atsakovė pažeidė Konstitucijos 25 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, Visuomenės informavimo įstatymo 13, 14 straipsnius, 19 straipsnio 2, 3 dalis, žurnalisto etiką, nes atsakovė elgėsi sąžiningai, kreipėsi dėl informacijos, duomenų gavimo į ieškovę, kuri pati neteikė informacijos, buvo atliktas žurnalistinis tyrimas, renkama informacija, duomenys, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė pažeidė žurnalisto etiką, jos atžvilgiu būtų taikytos administracinio pobūdžio priemonės. Nenustatęs, kad atsakovė paskleidė informaciją, duomenis, žinias apie ieškovę, kurie neatitinka tikrovės, žemina jos dalykinę reputaciją, padarė išvadą, kad nėra sąlygų, remiantis kuriomis teismas galėtų priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovo teiginyje: „Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų turgavietės buvusios darbuotojos R. V. vadovaujama kažkokia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ lietuviškiems šviežiems vaisiams ir daržovėms „populiarinti“ iš Europos Komisijos gauna 1,4 mln. Eur (4,8 mln. Lt)!“ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė žeminančios ir ieškovę menkinančios visuomenei paskleistos žinios prasmės. Ieškovė yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, todėl išsireiškimas „kažkokia asociacija“ ir visas nurodytas teiginys turėtų būti vertinamas kaip ieškovę ir jos dalykinę reputaciją žeminanti ir menkinanti žinia, visuomenėje sukelianti nepasitikėjimą jos veikla. Neteisingai pritaikius nuomonės ir žinių atskyrimo kriterijus, nepagrįstai pripažinta, kad teiginys: „Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją.“ yra subjektyvi atsakovės nuomonė. Ginčo teiginys suformuluotas tvirtinant, jame nevartojami jokie sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, dvejonės, jog niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją. Tai kategoriškas pasisakymas, priskiriamas konstatuojamojo pobūdžio faktams, atitinkamai jiems vienareikšmiai turi būti taikomas teisingumo ir tikrumo kriterijus. Pripažinęs, jog atsakovė ginčijamu teiginiu pateikė tik savo subjektyvų vertinimą, tačiau toliau analizuodamas jo atitikimą tikrovei (teismas pažymėjo, jog nurodytą nuomonę atsakovė susiformavo iš prie straipsnio esančių V. J. ir Z. C. publikacijų – interviu „Praktiškai jų nematome“, „Tikėjomės, kad turėsime įtakos“, taip pat ją patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų 2015 m. liepos 13 d. pažyma Nr. 2.09-0500) teismas elgiasi nenuosekliai. Be to, teismo paminėti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad straipsnyje publikuota žinia, jog „niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją“, yra teisinga. Iš minėtų interviu – publikacijų visiškai nematoma, kad ieškovė jiems nebuvo žinoma. Priešingai, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas V. J. ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Z. C. patvirtino, jog Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos daržovių augintojų asociacija yra ieškovės partnerės. Z. C. taip pat patvirtino, jog su ieškove buvo bendrauta anksčiau. Aplinkybė, kad šie asmenys subjektyviai nebuvo patenkinti bendradarbiavimu, nereiškia, jog ieškovė iki atsakovės publikacijos pasirodymo buvo visiškai niekam nežinoma. Tokio pobūdžio bylose atsakovė turi pareigą pateikti įrodymus apie tai, jog jos pateikti duomenys atitinka tikrovę, t. y. atsakovė privalo pateikti įrodymus, leidžiančius teigti, jog publikacijos paskelbimo metu informacijos skleidėjas buvo surinkęs pakankamai jo teiginius patvirtinančių duomenų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pažyma išduota tik 2015 m. liepos 13 d., praėjus pusmečiui nuo straipsnio paskelbimo. Ši aplinkybė patvirtina, jog straipsnio rengimo metu atsakovė nesikreipė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus dėl patvirtinimo apie duomenų apie ieškovę turėjimo, o tai rodo jos nesąžiningumą. Dėl to analizuojamas straipsnio teiginys vertintinas kaip neatitinkantis faktinių duomenų ir juos iškraipantis. Nepagrįstai pripažinta, kad teiginys: „Matyt, ir nebūtų girdėję, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „ Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas.“ yra subjektyvi atsakovės nuomonė. Įrodžius, jog atsakovės paskelbta žinia apie tai, kad niekas nebuvo girdėjęs apie tokią asociaciją, yra prieštaraujanti tikrovei, automatiškai matomas ir šios teiginio dalies nepagrįstumas. Nurodytas teiginys pateikiamas kaip aiškus ir vienareikšmis faktas, sakinio konstrukcijoje nėra nuorodos į tai, jog tai subjektyvi atsakovės nuomonė, todėl vertintinas kaip konstatuojamojo pobūdžio žinia, leidžianti susidaryti įspūdį, jog asociacijoje „Baltijos ūkis ir verslas“ yra atliekama nusikalstama pinigų plovimo veika. Teismas nepagrįstai palaikė atsakovės poziciją, kad atsakovė vartoja įprastą, kasdieninės kalbos terminologiją, o ne baudžiamosios teisės terminus. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, o teismas jų taip pat nenurodė. Straipsnį rengė profesionalus žurnalistas, kuris privalo išmanyti ir teisės pagrindus. Be to, aplinkybę, kad atsakovo darbuotojams yra žinoma tikroji pinigų plovimo samprata, patvirtina byloje esantis atsakovės referentės 2014 m. lapkričio 20 d. elektroninis laiškas, kurio teismas neįvertino. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos agentūros 2015 m. spalio 15 d. asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimo Lietuvoje“ programos pirmų metų vykdymo patikra buvo atlikta praėjus 9 mėnesiams, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjus pusantrų metų nuo straipsnio pasirodymo, todėl jo rengimo ir paskelbimo metu atsakovė neturėjo objektyvių savo teiginius patvirtinančių duomenų. Vertinant iš tuometinės pozicijos, akivaizdu, jog nurodytas teiginys, pateiktas kaip neabejotinai ir tikrai esanti informacija, neatitinka tikrovės. Be to, ikiteisminio tyrimo pradėjimas nepatvirtina, kad ieškovė atliko nusikalstamą veiką – plovė pinigus. Buvo pažeista ieškovės nekaltumo prezumpcija, kadangi ieškovė buvo apkaltinta finansinio nusikaltimo padarymu, ne tik nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, bet ir pradėto ikiteisminio tyrimo. Taip pat neįvertinta, kad šioje bylos stadijoje negalima vadovautis VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros nuomone, jog dalis „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimo Lietuvoje“ vykdymo išlaidų yra nepagrįstos ir ieškovė turėtų sugrąžinti išmokėtus 258 533,47 Eur, kadangi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nėra priėmusi sprendimo, patvirtinančio VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros nuomonę, taigi pastaroji neturi teisinės galios. Nepagrįsta ir kasacinio teismo praktikai prieštaraujanti pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teiginys: „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“ nėra apie ieškovę, todėl juridinio asmens dalykinė reputacija neginama, atsakovė teisėtai renka su Europos Komisijos paramos naudojimu susijusią informaciją, diskutuoja, kelia tam tikras abejones, versijas ir pan., naudojasi viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui garantuojama teise informaciją pateikti hiperbolizuotai, nėra pagrindo teigti, jog nurodytu teiginiu yra pranešama apie konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Ginčijamų teiginių visuma ir viso straipsnio turinys patvirtina, kad teiginys „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“ yra siejamas ne su ieškovės vadove R. V. ir jos asmeninėmis savybėmis, o su pačia ieškove, siekiant ją sumenkinti, pažeminti, parodyti kaip abejotinos reputacijos. Taigi ginčijamas teiginys paskelbtas apie ieškovę, todėl yra teisinis pagrindas ginti jos dalykinę reputaciją. Straipsnyje ginčijamas teiginys suformuluotas kategoriškai, nepateikiant subjektyvią nuomonę išreiškiančių abejonių ir pan., be to, jis pateiktas straipsnio antraštėje padidintomis raidėmis laikraščio pirmajame puslapyje, todėl ieškovės dalykinė reputacija dar labiau menkinama. Atsakovei nepateikus įrodymų apie tai, jog straipsnio rengimo ir paskelbimo metu ji turėjo duomenų apie tai, jog ieškovė pasisavino Europos Sąjungos skiriamą piniginę paramą, nurodyti teiginiai vertintini kaip pažeidžiantys ieškovės dalykinę reputaciją, todėl turi būti paneigti. Nepagrįstai vertinta, kad teiginys: „Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ir daržovių reikia suvalgyti per dieną.“ yra atsakovės vertinamojo pobūdžio subjektyvi nuomonė, kuriai susiformuoti padarė pagrindą informacijos šaltiniai – šalia straipsnio išspausdinti Z. C. interviu „Tikėjomės, kad turėsime įtakos“ ir V. J. interviu „Praktiškai jų nematome“. Paminėtuose interviu nėra nurodyta, liudytojais apklausiami šie asmenys kategoriškai neteigė, jog ieškovė neatlieka pagal programą prisiimtų įsipareigojimų, taip pat straipsnyje nėra pateikta duomenų ar nuorodų į kitus šaltinius, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie atsakovės kategoriškai ir be jos subjektyvią nuomonę žyminčių pastabų nurodomą ieškovės veiklos imitaciją, taip pat tokios išvados neatspindi ir kiti byloje esantys įrodymai. Interviu Z. C. ir V. J. kalba tik apie lietuviškos produkcijos populiarinimą, nors projektas yra vykdomas dėl Europos Sąjungos kilmės produkcijos populiarinimo, taigi jų pozicija nėra išsami ir negali būti vertinama vienareikšmiškai. Ieškovė skaidriai ir pagal paskirtį panaudoja jai skiriamas Europos Sąjungos lėšas, lėšų panaudojimas fiksuojamas ataskaitose, kurios pateikiamos Rinkos reguliavimo tarnybai ir yra viešai prieinamos, tačiau atsakovė netikrino šios informacijos ir savo kategoriškus konstatuojamuosius teiginius suformavo vadovaudamasi abstrakčia kitų asmenų informacija. Teismas atmetė ieškovės pateiktus įrodymus apie jos realiai pagal programą atliekamą veiklą, neįsigilinęs į pateiktų įrodymų turinį. Teismas neturėjo pagrįsto pagrindo abejoti liudytojos I. M. Ž. parodymais. Aplinkybė, jog tarp ieškovės ir UAB „Rezit“ yra sudaryta programos vykdymo paslaugų sutartis Nr. 14/01/29, nereiškia, kad nurodyta liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, teismas vadovavosi liudytojos I. D., kuri asmeniškai yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi pati rengė faktiniais duomenimis nepagrįstą straipsnį, ir yra susijusi su atsakove, parodymais. Neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Atsakovė turėjo pateikti objektyvius ir patikimus įrodymus, patvirtinančius, jog straipsnio paskelbimo metu ji buvo surinkusi pakankamai informacijos, patvirtinančios ieškovės neskaidrią veiklą ir jos imitaciją, tačiau atsakovei nepateikus tokių duomenų, teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovei, t. y. iš ieškovės buvo reikalaujama įrodyti, jog jos veikla yra reali ir sąžininga. Neatsižvelgta, kad ankstesniuose ginčijamuose teiginiuose buvo pranešama apie ieškovės pasisavinamas Europos Sąjungos lėšas, todėl paskutinis straipsnio teiginys: „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį? O gal ją stropiai saugo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra?“ siejamas su anksčiau išsakytais teiginiais, t. y. šiame klausime faktiškai yra pateikiamas niekuo nepagrįstas teiginys, kad ieškovės gaunama parama yra „pradanginama“, todėl minėtas „klausimas“ yra faktiškai ne klausimas, o ieškovės dalykinę reputaciją menkinantis teiginys. Be to, straipsnio skaitytojui pakartotinai sustiprinamas įspūdis, jog ieškovė padarė nusikalstamą veiką ir tokius ieškovės veiksmus turėtų tirti straipsnyje nurodytos institucijos. Dėl šių priežasčių nurodytas teiginys vertintinas kaip ieškovo dalykinę reputaciją menkinanti žinia, kurią atsakovė privalo paneigti ieškinyje nurodytu būdu. Teismas sprendime beveik nepasisakė dėl neetiškų ir įžeidžiamojo pobūdžio straipsnyje išdėstytų išsireiškimų, pastebėdamas tik tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė pažeistų žurnalisto etiką, kad jos atžvilgiu būtų taikytos administracinio pobūdžio priemonės. Įžeidžiamojo pobūdžio teiginių vertinimas taip pat įeina į ieškinio dalyką ir teismas turėjo vertinti bei analizuoti juos ir šiuo aspektu, o to neatlikdamas bylą ištyrė neišsamiai ir nepakankamai. Nepagrįsta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų, remiantis kuriomis teismas galėtų priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Byloje surinktų įrodymų ir pateiktų argumentų visuma patvirtina, kad atsakovės publikuoti konstatuojamieji teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir menkinantys ieškovės dalykinę reputaciją. Atsakovė geranoriškai nepaneigė ieškovės dalykinę reputaciją menkinančios informacijos, todėl nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodyta ieškovės patirta neturtinė žala. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

107.1.

11Faktas, jog ieškovė nebuvo plačiai žinoma agroversle, aktyviai nedalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų veikloje, nerodė iniciatyvos ar kitaip nesiafišavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų renginiuose patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų raštas Nr. 2.09-0500. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko V. J. ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Z. C. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ 2015 m. sausio 15 d. Nr. 6 (3264) prie publikacijos „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“ išspausdinti pasisakymai, pavadinimais: „Praktiškai jų nematome“ ir „Tikėjomės, kad turėsime įtakos“, taip pat patvirtina faktą, jog ieškovė nebuvo plačiai žinoma agroversle. Teismo posėdyje liudytojais apklausti V. J. ir Z. C. palaikė ir patvirtino savo pasisakymus spaudoje. Taigi egzistavo duomenys, leidę susiformuoti atsakovės nuomonei, jog ieškovė nebuvo žinoma agroversle ir Lietuvos žemdirbių visuomenėje. Tai, kad atsakovė įvardino ieškovę kaip „kažkokią“ asociaciją ir pateikė subjektyvią nuomonę, jog „Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėjęs apie tokią asociaciją“, nereiškia jos dalykinės reputacijos pažeidimo ar sumenkinimo, kadangi faktas dėl asmens nežinomumo pats savaime nesuponuoja trečiųjų asmenų neigiamo požiūrio ar nuomonės, taip pat ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimo. Be to, aplinkybės, jog ieškovė nebuvo plačiai žinoma agroversle ir žemdirbių visuomenei, ieškovė nepaneigė.

127.2.

13Ieškovės elgesys, veiksmai ir informacijos nesuteikimas lėmė nuomonės susiformavimą apie galbūt neskaidriai ir neaiškiai vykdomą projektą. Pati ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog frazė „Matyt, ir nebūtų girdėję, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas.“ laikytina subjektyvia atsakovės nuomone. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija fakto, jog, rengdama publikaciją, atsakovė atliko žurnalistinį tyrimą, kurio metu surinkta informacija ir lėmė publikacijoje pateiktos atsakovės nuomonės susiformavimą apie galbūt neskaidriai vykdomą projektą. Atsakovė pareiškė savo nuomonę apie ieškovės veiklą, bet ne teiginius, neatitinkančius tikrovės ir pažeidžiančius ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė žurnalistinio tyrimo metu susiformavusią nuomonę galėjo pareikšti nesąžiningai ar neturėdama tam teisinio pagrindo. Straipsnyje nagrinėjama tema yra aktuali ir remiasi teisėtu visuomenės interesu žinoti, ar Europos Komisijos finansuojamas projektas vykdomas laikantis programos, yra tinkamai vykdomi visi prisiimti įsipareigojimai. Atsakovė yra viešosios informacijos rengėja (skleidėja), o ne profesionalus teisininkas, kvalifikuojantis veiksmus pagal baudžiamąjį įstatymą, todėl publikacijoje vartojo įprastą, kasdieninės kalbos terminologiją, o ne baudžiamosios teisės terminus. Žurnalistinio tyrimo metu surinktų duomenų pateikimas visuomenei ir viešas jų aptarimas negali būti vertinamas kaip atsakovės siekis pažeisti ieškovės dalykinę reputaciją, priešingai, tai yra visuomenės informavimas, suteikiant jai galimybę dalyvauti diskusijoje reikšmingais klausimais. Baudžiamajame kodekse jokiai veikai apibūdinti nevartojama formuluotė „pinigų plovimas“, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė teisiškai vertino ar kvalifikavo ieškovės veiksmus kaip padarytą nusikaltimą, apkaltino finansinio nusikaltimo padarymu ir tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpciją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad, atliktus žurnalistinį tyrimą, atsakovei galėjo susiformuoti nuomonė apie galbūt neskaidriai ieškovės naudojamas paramos lėšas ir netinkamai vykdomą projektą.

147.3.

15Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog frazė „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“ yra siejama ne su asociacijos vadove R. V. ir jos asmeninėmis savybėmis, o su pačia ieškove. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, jog minėta frazė yra apie jos vadovę, tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė pakeitė poziciją ir teigia, jog minėta frazė iš esmės yra apie pačią ieškovę. Iš minėtos frazės turinio negalima identifikuoti konkretaus asmens, kuris yra įvardinamas kaip „gariūnų mergaitė“.

167.4.

17Z. C. pozicija buvo pakankama susiformuoti atsakovės vertinamojo pobūdžio subjektyviai nuomonei, jog ieškovė imituoja veiklą. Ieškovė informaciją, kuri neva patvirtina realų projekto vykdymą, pateikė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovei atliekant žurnalistinį tyrimą, ieškovė neteikė duomenų ir informacijos apie aplinkybes, susijusias su gautų Europos Komisijos lėšų panaudojimu ir projekto vykdymu, nekomentavo šių aplinkybių, ignoravo atsakovę. Atsakovei rengiant publikaciją ir vertinant turimą informaciją, ieškovės į bylą pateikta ataskaita ir jos sutrumpinta versija dar nebuvo parengta ir skelbiama viešai. Be to, ji patvirtina, faktą, jog ieškovė Europos Sąjungos paramos lėšas naudojo netinkamai. Esant itin glaudiems ir artimiems verslo ryšiams tarp ieškovės ir UAB „Rezit“, teismas turėjo pagrindą nesivadovauti liudytojos I. M. Ž. šališkais ir nepagrįstais paaiškinimais. Ieškovės ginčijamas teiginys: „Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ir daržovių reikėtų suvalgyti per dieną.“ yra vertinamojo pobūdžio, t. y. atsakovė, kaip leidėja, remdamasi žurnalistinio tyrimo metu gautais duomenimis, pateikia savo subjektyvų ieškovės veiklos vertinimą (nuomonę). Aplinkybė, kad viešai pateiktas vertinimas nėra palankus ieškovei ir jai nepatinka, nėra pagrindas konstatuoti, jog šis teiginys žemina ieškovės dalykinę reputaciją.

187.5.

19Frazėje: „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį?“ nėra paskleista jokia konstatuojamojo pobūdžio informacija ar žinia. Frazė: „O gal ją stropiai saugo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.“ yra ne tik klausiamojo pobūdžio, bet ir ne apie ieškovę.

207.6.

21Ieškovės pateiktas Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. liepos 26 d. sprendimas „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus I. D. publikacijoje „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“ („Ūkininko patarėjas“, 2015 m. sausio 15 d., Nr. 6/3264) šiuo metu nėra įsiteisėjęs, atsakovė dėl jo panaikinimo 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė protestą.

227.7.

23Ieškovė neįrodė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų faktų sudėties viseto, kuriam esant yra ginama juridinio asmens dalykinė reputacija. Tai, kad pagrindinis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo buvo atmestas, reiškia, jog kiti ieškovės šalutiniai ir išvestiniai reikalavimai negali būti tenkinami. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

268. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

279. 2015 m. sausio 15 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir interneto svetainėje ukininkopatarejas.lt paskelbtas straipsnis „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“. Asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ teigimu, straipsnyje yra jos dalykinę reputaciją žeminančių teiginių, todėl kreipėsi į atsakovę UAB „Ūkininko patarėjas“ dėl tikrovės neatitinkančios ir asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ dalykinę reputaciją menkinančios informacijos paneigimo. Atsakovei nepaneigus informacijos, kreipėsi į teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė.

28Dėl naujų įrodymų prijungimo ir bylos stabdymo

2910. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Dėl publikacijoje „Ne tau Martynai, mėlynas dangus!“ („Ūkininko patarėjas“, 2015-01-15; www.ukininkopatarejas.lt) paskelbtos informacijos; Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. liepos 26 d. sprendimo Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus I. D. publikacijoje „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!” (“Ūkininko patarėjas“, 2015-01-15, Nr. 6/3264); VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. pranešimo Nr. 2A-(8.13)-422; VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atsiliepimo į skundą su priedais patvirtintas kopijas, prašydama juos prijungti prie bylos medžiagos ir įvertinti juos kartu su civilinės bylos medžiaga.

3011. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016 m. rugpjūčio 2 d. protesto dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. EKS-15/16 kopiją.

3112. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus, išskyrus Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. liepos 26 d. sprendimo Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus I. D. publikacijoje „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!” (“Ūkininko patarėjas“, 2015-01-15, Nr. 6/3264) patvirtintą kopiją, nes šis įrodymas gautas jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Visi kiti įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Kartu kolegija priimta atsakovės pateiktą naują įrodymą.

3213. Apeliantė 2017 m. sausio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylos stabdymo. Su prašymu pateikė 2017 m. sausio 7 d. FNTT prie LR VRM pranešimą apie tai, kad gavus Seimo nario pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio ir prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

3314. Teisėjų kolegija atsisako priimti papildomai pateiktą įrodymą, kadangi analogiško turinio pranešimas yra pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Netenkintinas ir prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme CPK 163 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes teisėjų kolegija nepripažįsta prašymo pagrįstu, o bylos stabdymo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo būtinu.

34Dėl ieškovės apeliacinio skundo

3515. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai aiškinant CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą materialinės teisės normą dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, nesilaikant teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl konstatuojamojo ir vertinamojo pobūdžio viešosios informacijos skleidėjo teiginių atskyrimo bei neteisingai paskirsčius įrodinėjimo pareigą.

3616. Pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma tokių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovė privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei.

3717.Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 84 dalis).

3818. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

3919. Visuomenės informavimo priemonių kaltė yra preziumuojama, t. y. laikoma, kad dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių viešojo asmens garbę ir orumą, paskelbimo yra kalta visuomenės informavimo priemonė, jeigu jos darbuotojai teismo posėdžio metu neįrodys priešingai, t. y. kad jie savo, kaip žurnalistų, profesinę pareigą atliko profesionaliai, sąžiningai ir turėjo tikslą supažindinti visuomenę su juridiniu viešuoju asmeniu bei jo veikla. Šiuo atveju reikėtų vadovautis pagrįstumo kriterijumi.

4020. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė jos dalykinę reputaciją, apie ieškovę paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, priešingai, atsakovės išsakyti teiginiai, t. y. išreikšta nuomonė apie ieškovės vykdomos veiklos (projekto) skaidrumą, turėjo pakankamą faktinį pagrindą, kurį patvirtina byloje surinkti duomenys, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai.

41Dėl teiginio „Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų turgavietės buvusios darbuotojos R. V. vadovaujama kažkokia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ lietuviškiems šviežiems vaisiams ir daržovėms „populiarinti“ iš Europos Komisijos gauna 1,4 mln. Eur (4,8 mln. Lt)! Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėję apie tokią asociaciją. Matyt, ir nebūtų girdėję, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas.“

4221. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas minėto teiginio pirmąją dalį („Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų turgavietės buvusios darbuotojos R. V. vadovaujama kažkokia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ lietuviškiems šviežiems vaisiams ir daržovėms „populiarinti“ iš Europos Komisijos gauna 1,4 mln. Eur (4,8 mln. Lt)!) pagrįstai kvalifikavo kaip žinią, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad teiginiu paskleista informacija atitinka tikrovę, nepagrįstai neįžvelgė žeminančios ir ieškovę menkinančios visuomenei paskleistos informacijos prasmės, kadangi minėtame teiginyje atsakovė asociaciją „Baltijos ūkis ir verslas“ įvardijo kaip „kažkokią asociaciją“, kas, anot ieškovės, turėtų būti vertinama kaip ieškovę ir jos dalykinę reputaciją žeminanti ir menkinanti žinia, sukelianti nepasitikėjimą jos veikla.

4322. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliantės argumentais. Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai (Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko V. J. ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Z. C. laikraštyje „Ūkininko patarėjas” 2015 m. sausio 15 d. Nr. 6 (3264) prie publikacijos „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“ išspausdinti pasisakymai, pavadinimais: „Praktiškai jų nematome“ ir „Tikėjomės, kad turėsime įtakos“ leido atsakovei manyti, jog ieškovė nebuvo plačiai žinoma agroversle. Šis faktas nagrinėjant bylą buvo patvirtintas liudytojų V. J. ir Z. C., patvirtinusių savo pasisakymus spaudoje, parodymais, taip pat Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų raštu Nr. 2.09-0500, kuriame nurodyta, jog ieškovė nėra LR žemės ūkio rūmų narys, nerodė iniciatyvos, niekada nedalyvavo Žemės ūkio rūmų veikloje. Sutiktina su atsakove, kad aplinkybės, jog ieškovė nebuvo plačiai žinoma agroversle ir žemdirbių visuomenei, ji nepaneigė ir neįrodė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliaciniame skunde. Iš ieškovės metinės ataskaitos Nr. 01 (ataskaita už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.) galima spręsti apie apeliantės veiklos pagal vykdomą programą pradžią nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio antrosios pusės. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad atsakovė įvardino apeliantę kaip „kažkokią“ asociaciją, apie kurią „Niekas anksčiau nei girdėti nebuvo girdėjęs...“, nereiškia, jos dalykinės reputacijos pažeidimo ar sumenkinimo, kadangi faktas dėl asmens nežinomumo pats savaime nesuponuoja trečiųjų asmenų neigiamo požiūrio ar nuomonės, o juo labiau apeliantės dalykinės reputacijos pažeidimo.

4423. Apeliantės teigimu, antroji teiginio dalis „Matyt, ir nebūtų girdėję, kaip joje plaunami europiniai pinigai, jei ne „Ūkininko patarėjo“ žurnalisto tyrimas“ publikacijoje pateikiama skaitytojui kaip aiškus ir vienareikšmis faktas, vertintinas kaip konstatuojamojo pobūdžio žinia, leidžianti skaitytojui susidaryti įspūdį, jog asociacijoje „Baltijos ūkis ir verslas“ yra atliekama nusikalstama pinigų plovimo veika, o ne subjektyvi atsakovės nuomonė. Apeliantės įsitikinimu, netgi ir kasdieninėje kalboje suvokiant pinigų plovimą kaip neskaidrų pinigų panaudojimą, ką nurodė pirmosios instancijos teismas, yra visiškai aišku, jog tai yra veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę ir kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

4524. Pastebėtina, kad apeliantė iš esmės neginčija fakto, jog atsakovė, rengdama publikaciją, atliko žurnalistinį tyrimą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų UAB „Ūkininko patarėjas“ korespondentės I. D., redaktoriaus V. N., Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Z. C., Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko V. J. parodymai.

4625. Pritartina atsakovei, kad straipsnyje nagrinėjama tema yra aktuali bei remiasi teisėtu visuomenės interesu žinoti, ar Europos Komisijos finansuojamas projektas vykdomas laikantis programos ir yra tinkamai vykdomi visi prisiimti įsipareigojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad 4,8 mln. Lt europinę paramą gavo tik 2012 m. liepos 24 d. įkurta asociacija. Iš bylos medžiagos spręstina, kad atsakovė, teisėtomis priemonėmis siekė išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ieškovės gautų Europos Komisijos lėšų panaudojimu ir projekto vykdymu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės korespondentė I. D. ir referentė L. A. prieš ruošiant publikaciją „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“, ne kartą prašė ieškovės direktorę duoti interviu, suteikti informaciją apie pačią asociaciją ir jos veiklą, paaiškinti kaip yra įsisavinamos europinės lėšos, kaip vykdomas projektas ir naudojamos jam skirtos lėšos. Šios aplinkybės patvirtintos ne tik byloje liudytojomis apklaustų I. D. ir L. A. parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais (ieškovės direktorės R. V. el. laiškas, raštas - reikalavimas, atsakovės raštai dėl pareikalautų pateikti duomenų).

4726. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovė, prieš paskelbdama straipsnį laikraštyje, ėmėsi visų įmanomų priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti, t. y. padarė viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, o neesminiai teiginių netikslumai, kaip išaiškinęs kasacinis teismas, neturėtų būti pagrindas CK 2.24 straipsniui taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011; kt.).

4827. Ieškovė, kaip asociacija, turėjo pareigą teikti atsakovei, kaip viešosios informacijos rengėjai, ir kitiems asmenims informaciją apie vykdomą veiklą, o tuo pačiu ir naudojamas paramos lėšas (Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pačios ieškovės elgesys, veiksmai bei informacijos nesuteikimas lėmė atsakovės nuomonės susiformavimą apie galimai neskaidriai ir neaiškiai vykdomą projektą. Apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė žurnalistinio tyrimo metu susiformavusią savo nuomonę galėjo pareikšti nesąžiningai ar tam neturėdama teisinio pagrindo.

4928. Teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje, tame tarpe ir spaudoje, apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo, t. y. jeigu jomis naudojamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė publikacijoje vartojo įprastą, kasdieninės kalbos terminologiją, kurioje išsireiškimas „plaunami pinigai“ yra suvokiamas kaip galimai neskaidrus, neaiškus pinigų panaudojimas, o ne baudžiamosios teisės terminus, nes BK jokiai nusikalstamai veikai apibūdinti nevartojama formuluotė „pinigų plovimas“. Nesutiktina su apeliante, kad tokia minėta formuluote atsakovė teisiškai įvertino ar kvalifikavo apeliantės veiksmus kaip padarytą nusikalstamą veiką ir tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpciją. Iš bylos medžiagos, straipsnio turinio spręstina, kad atsakovė išsireiškimą „kaip plaunami pinigai“ vartojo siekdama išsiaiškinti kaip naudojami ES paramos pinigai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, kaip informacijos skleidėja, turėjo teisėtą viešą interesą viešai svarstyti, ar skaidrus ir aiškus yra šių lėšų panaudojimas. Nutarties 23, 25 punktuose minėta, kad apeliantė atsakovės prašomos informacijos apie vykdomą veiklą, pinigų panaudojimą neteikė.

5029. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros 2015 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. 2A-(4.3)-563 „Dėl asociacijos “Baltijos ūkis ir verslas” Europos sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimo Lietuvoje“, kuriame nurodoma, kad dalis Programos priemonių vykdymo išlaidų yra nepagrįstos ir įpareigojo ieškovę grąžinti nepagrįstai jai išmokėtą lėšų sumą – 258 533,57 Eur; LR Seimo nario E. J. 2016 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 18-EJ Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui dėl asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ darbo skaidrumo, viešumo; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM 2016 m. gegužės 3 d. raštas Nr. 25/9-8-838, patvirtinantis, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Seimo nario raštą dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo; atsakovės susirašinėjimas su Specialiųjų tyrimų tarnyba nelaikytini turėjusiais įtakos atsakovės nuomonei susiformuoti, nes jie yra vėlesni, nei publikuotas straipsnis.

5130. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl duomenų ir nuomonės atribojimo kriterijų, taip pat ginčo teiginių atitikties tikrovei, atsižvelgė į atsakovės paskleistų žinių paskelbimo aplinkybes ir tikslus, ieškovės veiksmus, teiginius vertino visų paskelbtų straipsnių bei minėto straipsnio viso turinio kontekste, kartu su kitais pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrįstai sprendė, kad ginčo frazė yra atsakovės nuomonė.

52Dėl teiginio „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“.

5331. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad minėtas teiginys yra ne apie ieškovę, todėl jos dalykinė reputacija negali būti ginama, be to, tai yra atsakovės nuomonė.

5432. Apeliantės įsitikinimu, teiginys „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“ yra siejamas ne su asociacijos vadove R. V. ir jos asmeninėmis savybėmis, o su pačia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“, siekiant ją sumenkinti, pažeminti bei parodyti kaip abejotinos reputacijos, dėl ko yra teisinis pagrindas ginti jos dalykinę reputaciją.

5533. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog minėtas teiginys yra siejamas ne su asociacijos vadove R. V. ir jos asmeninėmis savybėmis, bet su pačia asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“. Iš bylos medžiagos, iš paties ieškinio, kuriame ieškovė nurodė, jog būtent ieškovės direktorė R. V. tapatinama su „gariūnų mergaite“, spręstina, kad ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo priešinga, keičiama apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, iš teiginio negalima identifikuoti konkretaus asmens, todėl nėra pagrindo spręsti, jog juo buvo pažeista apeliantės dalykinė reputacija.

5634.Nesutiktina su apeliante, kad minėtu teiginiu apeliantė pakartotinai vaizduojama kaip nusikalstamą veiką darantis asmuo. Iš paskelbtos publikacijos spręstina, kad atsakovė dalyvauja visai visuomenei reikšmingoje diskusijoje dėl Europos Sąjungos paramos panaudojimo skaidrumo, renka su šios paramos panaudojimu susijusią informaciją, jos pagrindu kelia tam tikras abejones, versijas bei diskusijas.

57Dėl teiginio „Pagrindinė vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programos priemonė yra kampanija „Penki per dieną“. Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ir daržovių reikėtų suvalgyti per dieną.“

5835. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad teiginys „Pagrindinė vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programos priemonė yra kampanija „Penki per dieną“ atitinka tikrovę, nėra žeminančio pobūdžio, todėl nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos. Teiginį „Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ar daržovių reikėtų suvalgyti per dieną“ laikė atsakovės vertinamojo pobūdžio subjektyvia nuomone.

5936. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas teiginį „Asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ imituoja, jog siekia įdiegti, kad mažiausiai tiek vaisių ir daržovių reikėtų suvalgyti per dieną“ neteisingai vertino kaip atsakovės nuomonę, o ne konstatuojamojo pobūdžio žinią.

6037. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ginčijamas teiginys yra atsakovės vertinamojo pobūdžio subjektyvi nuomonė, kuriai susiformuoti padarė pagrindą informacijos šaltiniai, t. y. išspausdinti šalia straipsnio Z. C. interviu „Tikėjomės, kad turėsime įtakos“ ir V. J. interviu „Praktiškai jų nematome“, šių asmenų parodymai teismo posėdžio metu, jų nuosekli pozicija dėl ieškovės veiklos imitavimo tiek duodant interviu, tiek ir teismo posėdžio metu juos apklausiant kaip liudytojus.

6138. Nesutiktina su apeliante, kad bylos nagrinėjimo metu jos teismui pateikti įrodymai apie tai, kad pagal programą veikla yra atliekama realiai, o ne imituojama, buvo nepagrįstai atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai, pasak apeliantės, patvirtinantys realų projekto vykdymą, buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nutartyje jau ne kartą minėta, kad, atsakovei atliekant žurnalistinį tyrimą, apeliantė jokių duomenų ir informacijos apie aplinkybes, susijusias su gautų Europos Komisijos lėšų panaudojimu ir projekto vykdymu, neteikė, šių aplinkybių nekomentavo, su atsakove nebendradarbiavo. Apeliantės nurodoma programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimo Lietuvoje“ metinė ataskaita Nr. 01, taip pat ir sutrumpinta šios ataskaitos versija, parengta jau po publikacijos išspausdinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą liudytojos I. M. Ž., UAB „Rezit“, kurios klientu yra apeliantė, direktorės pavaduotojos, parodymus vertinti kaip nepatikimus.

6239. Iš publikacijos turinio matyti, kad atsakovė apeliantės veiklą vertina išsakydama savo nuomonę, remdamasi visuma aplinkybių – viešosios informacijos stebėjimu, atsakingų valstybės institucijų bei kitų asociacijų pateikta informacija, komentarais ir pan. Išreikšdami nuomonę per visuomenės informavimo priemones, asmenys yra nevaržomi išsakyti savo vidinį įsitikinimą, kadangi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra konstitucinė vertybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-853/2003). Todėl vien ta aplinkybė, kad viešai pateiktas vertinimas apeliantei nepatinka, nėra jai palankus, nėra pagrindas konstatuoti, jog šis teiginys žemina apeliantės dalykinę reputaciją.

63Dėl teiginio „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį? O gal ją stropiai saugo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“.

6440. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė, išspausdindama minėtą teiginį, nepaskleidė žinios, neteigė, kad ieškovė vykdo nusikalstamą veiką, nežemino ieškovės dalykinės reputacijos, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad Europos Sąjungos paramos panaudojimas yra didelio bendrojo susirūpinimo klausimas, rūpintis Lietuvos žemdirbių visuomenei, iškėlė diskusiją, klausimą, į kurį atsakymą gali duoti Generalinė Prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM.

6541. Apeliantė sutinka, kad nurodytas teiginys yra suformuluotas klausiamąja forma, todėl vertintinas pavieniui, galėtų būti pripažįstamas atsakovės subjektyvia nuomone. Tačiau, apeliantės įsitikinimu, šis teiginys vertintinas viso straipsnio kontekste, klausime faktiškai pateikiamas niekuo nepagrįstas teiginys, kad ieškovo gaunama parama yra „pradanginama“, todėl minėtas „klausimas“ yra ieškovės dalykinę reputaciją menkinantis teiginys.

6642. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjamu atveju teiginyje „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba padėtų šalies žemdirbiams sužinoti šią paslaptį?“ nėra suformuluota konstatuojamojo pobūdžio informacija ar žinia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pačių sakinių konstrukcija ir formulavimas klausiamąja forma leidžia pripažinti, kad tai yra atsakovės nuomonė, kuriai susidaryti turėjo įtakos ir jau nutartyje minėtas apeliantės nebendravimas su atsakove, neteikimas jai informacijos Lietuvos žemdirbių visuomenei rūpimu klausimu.

6743. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kokia buvo asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ reputacija iki ginčijamos informacijos paskelbimo ir kokias konkrečias pasekmes sukėlė ši informacija, todėl ieškinys šioje dalyje atmestas pagrįstai.

68Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6944. Apeliantės teigimu, atsakovės paskleistos informacijos paplitimo mastas yra didelis, dėl ko jai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos jau kilo pasekmės, šią informaciją perskaičius dideliam skaičiui žmonių, tame tarpe ir ieškovės klientų. Atsakovei geranoriškai apeliantės dalykinę reputaciją menkinančios informacijos nepaneigus, nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodyta ir apeliantės patirta neturinė žala.

7045. Pažymėtina, kad tik nustačius nutarties 14 punkte nurodytų faktų, būtinų civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1, 8 dalis kilti, visumą, atsižvelgiant į ieškovo(-ų) pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kadangi nagrinėjamu atveju neįrodytas faktų, kuriems esant yra ginama juridinio asmens dalykinė reputacija, visetas, todėl negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu pažymėtina ir tai, jog šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė.

7146. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7247.

73Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

74Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

75Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

76Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo teismo... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m.... 10. 7.1.... 11. Faktas, jog ieškovė nebuvo plačiai žinoma agroversle, aktyviai nedalyvavo... 12. 7.2.... 13. Ieškovės elgesys, veiksmai ir informacijos nesuteikimas lėmė nuomonės... 14. 7.3.... 15. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog frazė... 16. 7.4.... 17. Z. C. pozicija buvo pakankama susiformuoti atsakovės vertinamojo pobūdžio... 18. 7.5.... 19. Frazėje: „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos? Gal... 20. 7.6.... 21. Ieškovės pateiktas Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. liepos 26... 22. 7.7.... 23. Ieškovė neįrodė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų faktų sudėties... 24. Teisėjų kolegija... 25. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. 8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 27. 9. 2015 m. sausio 15 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir interneto... 28. Dėl naujų įrodymų prijungimo ir bylos stabdymo... 29. 10. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Žurnalistų... 30. 11. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016 m.... 31. 12. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako... 32. 13. Apeliantė 2017 m. sausio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų... 33. 14. Teisėjų kolegija atsisako priimti papildomai pateiktą įrodymą, kadangi... 34. Dėl ieškovės apeliacinio skundo... 35. 15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas... 36. 16. Pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma... 37. 17.Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus:... 38. 18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės... 39. 19. Visuomenės informavimo priemonių kaltė yra preziumuojama, t. y. laikoma,... 40. 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 41. Dėl teiginio „Agroverslo visuomenę pritrenkė žinia, kad Gariūnų... 42. 21. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas minėto teiginio... 43. 22. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliantės argumentais.... 44. 23. Apeliantės teigimu, antroji teiginio dalis „Matyt, ir nebūtų... 45. 24. Pastebėtina, kad apeliantė iš esmės neginčija fakto, jog atsakovė,... 46. 25. Pritartina atsakovei, kad straipsnyje nagrinėjama tema yra aktuali bei... 47. 26. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovė, prieš... 48. 27. Ieškovė, kaip asociacija, turėjo pareigą teikti atsakovei, kaip... 49. 28. Teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje, tame tarpe ir... 50. 29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad bylos nagrinėjimo pirmosios... 51. 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spęsdamas... 52. Dėl teiginio „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams... 53. 31. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad minėtas teiginys yra... 54. 32. Apeliantės įsitikinimu, teiginys „Europos Komisijos skiriamus milijonus... 55. 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė jokių objektyvių... 56. 34.Nesutiktina su apeliante, kad minėtu teiginiu apeliantė pakartotinai... 57. Dėl teiginio „Pagrindinė vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo... 58. 35. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad teiginys „Pagrindinė... 59. 36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas teiginį „Asociacija... 60. 37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 61. 38. Nesutiktina su apeliante, kad bylos nagrinėjimo metu jos teismui pateikti... 62. 39. Iš publikacijos turinio matyti, kad atsakovė apeliantės veiklą vertina... 63. Dėl teiginio „Tai kur dingsta R. V. gaunami milijonai iš Europos Komisijos?... 64. 40. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė,... 65. 41. Apeliantė sutinka, kad nurodytas teiginys yra suformuluotas klausiamąja... 66. 42. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti... 67. 43. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė... 68. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 69. 44. Apeliantės teigimu, atsakovės paskleistos informacijos paplitimo mastas... 70. 45. Pažymėtina, kad tik nustačius nutarties 14 punkte nurodytų faktų,... 71. 46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes... 72. 47.... 73. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 74. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 75. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 76. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....