Byla A-556-1485-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjai R. T., atsakovo atstovei Živilei Jasaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Stebulė“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. T. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2-5), kurį patikslino (b. l. 122-123), kreipėsi į teismą prašydama iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti: 1) suniokoto automobilio vertę, t. y. 2 800 Lt; 2) 630 Lt automobilio saugojimo išlaidas pagal pateiktą sąskaitą 3) 350 Lt išlaidas ekspertams apmokėti; 3) 4 000 Lt negautų tikėtinų pajamų pagal individualios veiklos sutartį; 4) 10 000 Lt moralinei žalai atlyginti.

5Pareiškėja paaiškino, kad namo, esančio ( - ), kieme augantis 6-5 aukštų namo aukštį atitinkantis medis po žiemos pradėjo grėsmingai krypti ir traškėti. Todėl visų kaimynų sprendimu ( - ) gyventojai K., gyvenantys arčiausiai pavojingo medžio, 2008 m. gegužės 22 d. raštu, pasirašytu P. K., kreipėsi į savivaldybę, informuodami apie grėsmę keliantį avarinės būklės medį ir prašė jį nupjauti, kad būtų išvengta nelaimės. Savivaldybės dokumentais patvirtinta, kad gyventojų prašymas nupjauti medį

62008 m. gegužės 22 d. registruotas Nr. ( - ), pagal savivaldybės registravimo-vykdomąjį raštą įvykdytas 2008 m. birželio 9 d. Tačiau, praėjus beveik 2 mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos, medis nebuvo nupjautas, kas nulėmė jo spontaninį nuvirtimą ir žalos atsiradimą. 2008 m. liepos 14 d. ( - ) namo kieme apie 9 val., esant visiškai ramiam saulėtam orui, minėtas išpuvęs medis nuvirto, visiškai sumaitodamas kieme stovėjusį pareiškėjai priklausantį automobilį. Dėl įvykio automobiliui išmušti priekinis ir galinis stiklai, priekinis kairys žibintas, šoninio vaizdo veidrodėlis, sulankstyti kapotas, priekinis kairys sparnas, stogas, stoglangis, priekinis ir galinis bamperiai, deformuotos durelės, dėl ko patekti į automobilį negalima kitaip, kaip per išdaužtą galinį langą. Iš karto po medžio nuvirtimo iškviesta policija užfiksavo įvykį ir nufotografavo įvykio vietą. Jau po įvykio atvykę techniniai savivaldybės valdomų įmonių darbuotojai operatyviai ėmėsi smulkinti nuvirtusį medį ir išvežinėti jo liekanas. Pareiškėja nurodė, kad jos apgadintas automobilis ,,Hyunday S-Coupe“, v.n. ( - ), buvo techniškai tvarkingas, techninė apžiūra galiojo iki 2009 m. gegužės. Automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, pagamintas 1993 m. gegužės 6 d. 2008 m. liepos 21 d. raštu kreipėsi į savivaldybę, kad paaiškintų, kada ir kokius sprendimus atsakingos savivaldybės institucijos priėmė dėl avarinės būklės medžio nukirtimo ir kokių veiksmų ėmėsi įvykdyti priimtus sprendimus ir/arba nurodyti priežastis, kodėl nebuvo laiku nukirstas avarinės būklės medis. Taip pat prašė atsakovo atlyginti padarytą žalą. 2008 m. rugpjūčio 6 d. rašte savivaldybė pripažįsta gavusi prašymą dėl medžio nukirtimo ( - ) namo kieme. Kartu pripažino, kad jos darbuotojai nesugebėjo įvertinti realios būklės ir todėl neskubėjo vykdyti gyventojų prašymo, tačiau atlyginti minimaliausią prašomą žalą atsisakė. Rašte teigiama: „specialistai, nuvykę į vietą ir įvertinę medį 2008-06-28, išrašė leidimą Nr. ( - ) atlikti gluosnio poliardiravimą. Leidimas buvo perduotas Miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriui. Medis atrodė sveikas ir žaliuojantis. Tik atsitikus nelaimei buvo matoma, kad medžio kamieną yra pažeidęs puvinys.“ Pažymi, kad pagal gyventojų prašymo nupjauti medį vykdymo eigą, prašymas „įvykdytas 2008-06-09“. Pagal gauto dokumento - pagrindinių užduočių atžymą „Baigta 2008-06-09“- preziumuotina, kad medis yra nupjautas 2008 m. birželio 9 d. Deja, medis pats nuvirto, padarydamas materialinę ir kitokias žalas tik

72008 m. liepos 14 d. Miesto ūkio tarnybos atsakyme pareiškėjai nurodyta dar kitokia data – 2008 m. birželio 28 d. P. K. telefonu 2008 m. liepos 11 d. pasiteiravus apie medžio kirtimo eigą buvo pranešta, jog nėra leidimo medį pjauti. Realiai medis supjaustytas į gabalus buvo tik specialioms tarnyboms atlaisvinant prislėgtą automobilį 2008 m. liepos 14 d.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 25-30) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas paaiškino, kad žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu savivaldybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šio institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, todėl nagrinėjant šias bylas turi būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios ne tik žalos atlyginimą, bet ir kitus, su žalos atlyginimu, susijusius santykius, turinčius reikšmės konkrečiai bylai. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Taigi pareiškėja, siekdama žalos atlyginimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, turi pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio - buvimą. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Nustatinėjant priežastinį ryšį, būtina nustatyti, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą, atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl šio pažeidimo kilo žala arba jis padėjo žalai atsirasti ar padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40/2007). Tik nustačius šias visas sąlygas atsiranda prielaidos nuostolių atlyginimui. Nagrinėjamu atveju, minėtos trys sąlygos visumoje neegzistuoja, todėl nėra pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėja neįrodo visų šių sąlygų buvimo, o jos reikalavimas atlyginti turėtus (tikėtinus) nuostolius yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 6 d.). Pareiškėja nepagrindė, kaip šiuo atveju pasireiškia atsakovo neteisėti veiksmai. Vilniaus miesto savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punktas numato, kad seniūnija organizuoja želdinių priežiūrą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnis numato, jog vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą, išskyrus 11 punkte nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad pagal šį Aprašą medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai nuvykę į vietą ir įvertinę medį 2008 m. birželio 28 d. išrašė leidimą Nr. ( - ) (nepažeisdama Aprašo 13.8 punkto) atlikti gluosnio (augančio ( - ) kieme) poliardiravimą, t. y. intensyvus visų arba daugumos pagrindinių šakų pašalinimas nuo pat kamieno. Šios aplinkybės patvirtina, kad savivaldybės administracija tinkamai atliko teisės aktų pavestas funkcijas ir laikėsi Aprašo nustatytos tvarkos. Leidimas Nr. ( - ) buvo perduotas Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriui tolimesniam darbų atlikimui. Vykdant medžių pertvarkymo darbus Vilniaus mieste, pirmumas suteikiamas pjautiniems medžiams (medžiams, kurie kelia pavojų žmonėms ir jų turtui), kadangi leidime nebuvo nurodyta nupjauti medį šis leidimas nebuvo skubos tvarka perduotas medžių pertvarkymo darbus vykdančiai organizacijai. Pagal Aprašo 13.8 punktą leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti galioja vienerius metus nuo jo išdavimo dienos, todėl negalima teigti, kad buvo pažeista teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkant želdinius. Be to, medis atrodė sveikas, žaliuojantis, o kiekvieno medžio vidaus arba šaknų būklės patikrinti yra neįmanoma. Taigi apžiūrėjus medį nenustatyta priežasčių, kodėl jis turėtų būti nupjautas. Be to, gana dažnai, susidaro nenumatytos situacijos, kuomet pučiant stipriam vėjui ar esant kitom ekstremaliom gamtinėm situacijom lūžta ar išgriūva medžiai. Taikant atsakomybę už žalą padarytą neteisėtais valdžios aktais (CK 6.271 str. 3 d.), galioja prezumpcija, kad valdžios aktas laikomas teisėtu, tai pat ir tas, kuriuo kam nors yra padaryta žala. Pats žalos padarymo faktas nereiškia neteisėtumo. Vadovaujamasi tuo, kad žala padaroma veiksmais, kurių teisėtumas patikrinamas ne vien pagal civilinės teisės, bet ir pagal kitų teisės šakų normas. Savivaldybių institucijos arba pareigūnai, vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami savivaldybės kompetenciją, privalo veikti pagal specialius aktus, numatančius jų veikimo turinį (ką jie turi veikti) ir veikimo formą (kokia tvarka jie turi tai atlikti). Pažymėjo, kad valdžios aktai, kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Šiuo atveju, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad visi darbai buvo atlikti vadovaujantis Aprašu, 2008 m. sausio 18 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-45 „Dėl medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m. lapkričio 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. 30-1793 ir nėra pagrindo nustatyti neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo). Pareiškėja išduoto 2008 m. birželio 29 d. leidimo neginčijo, todėl preziumuojama, kad tai pareiškėją tenkino ir ji su juo sutiko. Namo, esančio ( - ), gyventojams, tarp jų ir pareiškėjai, neapskundus

102008 m. birželio 28 d. leidimo Nr. ( - ), gyventojai sutiko su specialistų, apžiūrėjusių medžius ir išdavusių leidimus, išvadomis. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad savivaldybės administracija elgėsi teisėtai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei nepažeidė teisės aktų nuostatas.

11Tretysis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“ atsiliepime į skundą (b. l. 77-78) paaiškino, kad pagal 2006 m. balandžio 4 d. sutartį su savivaldybės administracija atlieka Vilniaus m. želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūrą centrinėje miesto dalyje. Šios paslaugos atliekamos gavus atsakingų savivaldybės darbuotojų išrašytus leidimus medžių nupjovimui ar genėjimui. Tokio leidimo dėl medžio, adresu ( - ) bendrovė nebuvo gavusi. Nuvirtus medžiui, avarijos likvidavimo darbai buvo atliekami nedelsiant, gavus savivaldybės darbuotojų žodinį nurodymą telefonu.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimu (b. l. 130-136) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjos naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 080 Lt turtinei ir 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundo reikalavimus atmetė.

14Teismas nustatė, kad ( - ), gyventojas P. K. 2008 m. gegužės 22 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybę, kad leistų pašalinti (kirsti) ( - ), prie namų Nr. ( - ) esančiame kieme augantį gluosnį. Prašyme nurodoma, kad medis pasviręs, galimai tuščiaviduris ir gali išvirsti. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus leidimo Nr. ( - ) matyti, kad jis išduotas 2008 m. birželio 28 d., o juo leidžiama gluosniui atlikti tik poliardiravimo (lajų apipjaustymo) darbus. 2008 m. liepos 14 d. apie 9 val. minėtam gluosniui savaime nuvirtus buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, tame tarpe ir pareiškėjai priklausantis automobilis ,,Hyundai S-Coupe“, v.n. ( - ). Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų atlyginti jai padarytą turtinę žalą pagrįstumo, konstatavo, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti CK nuostatose. Teismas vadovavosi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio l dalimi, 6.271 straipsnio 4 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja jai padarytą žalą kildina iš automobilio apgadinimo, t. y. delikto. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Teismas, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 3 straipsniu, 2 straipsnio 23 dalimi, 10 straipsnio l dalies l, 2, 5, 8 punktais, konstatavo, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, taip pat želdinių priežiūros organizavimas yra viena iš funkcijų, priskirtinų savivaldybės administracijos struktūriniam teritoriniam padaliniui (seniūnijai) (Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 2 d. 16 p.). Teismas taip pat vadovavosi Želdynų įstatymo 18 straipsnio l, 2 dalimis, LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) l, 2, 44 punktais. Teismas, įvertinęs minėtuose Vietos savivaldos įstatymo, Želdynų įstatymo straipsniuose bei Taisyklių punktuose įtvirtintas nuostatas, padarė išvadą, jog savivaldybės administracijos pareiga rūpintis jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsauga, o taip pat ir tuo, jog želdiniai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei turtui. Be to, iš minėtų įstatymo normų analizės darytina išvada, jog savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje (ne privačioje žemėje) augančius medžius yra tiesiogiai numatyta tiek įstatymais, tiek poįstatyminiais teisės aktais. Teismas nustatė, kad tarp savivaldybės administracijos ir UAB „Stebulės“

152006 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria minėta bendrovė įsipareigojo vykdyti atsakovo nurodymus atliekant Vilniaus miesto saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje priežiūrą (centrinėje miesto dalyje), už suteiktas paslaugas savivaldybės administracijai apmokant pagal sutarties priede Nr. 3 numatytus įkainius (sutarties l, 4 p.). Taigi nagrinėjamu atveju, ta aplinkybė, jog į savivaldybės administraciją dėl medžio nukirtimo kreipėsi aplinkinių namų gyventojai ir atsakovas, išnagrinėjęs prašymą, nedavė leidimo medžio kirtimui, o leido atlikti tik poliardiravimo (lajų apipjaustymo) darbus, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą nėra esminė. Teismui nustačius, jog savivaldybės administracija privalėjo vadovautis nurodytais teisės aktais ir vykdydama želdinių priežiūrą pati veikti aktyviai, t. y. net ir nesant asmenų prašymo atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšminga ir ta aplinkybė, jog atsisakymas išduoti leidimą medžio kirtimui nebuvo skundžiamas. Kita vertus, gavusi iš gyventojų informaciją, jog kieme augantis medis yra pasviręs ir kelią grėsmę žmonių sveikatai bei jų turtui, savivaldybės administracijos specialistai turėjo operatyviai ir ypatingai rūpestingai bei atidžiai įvertinti medžio būklę bei keliamą pavojų. Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis buvo pažeistas puvėsio ir nuvirto savaime, be pašalinio poveikio. Atsižvelgus į tai, teismas konstatavo, jog savivaldybės administracija nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtinas želdinių priežiūros funkcijas, operatyviai neatliko netgi poliardiravimo darbų, kas galimai būtų sustabdę medžio griuvimą, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl tarp savivaldybės administracijos veiksmų bei pareiškėjos automobiliui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Savivaldybės administracijos darbuotojams įvertinus medžio būklę bei išdavus leidimą tik poliravimui, pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti šių darbuotojų kompetencija bei išvada, jog medis nekelia grėsmės, jo pašalinimas nėra būtinas, todėl, saugodama savo turtą, neprivalėjo imtis jokių papildomų atsargumo priemonių. Atsakovo motyvai, jog pareiškėjai padaryta žala dėl jos pačios didelio neatsargumo, nepagrįsti. Iš teismui pateikto automobilio ,,Hyundai S-Coupe“, v.n. ( - ), vertinimo ataskaitos matyti, kad transporto priemonės vertė iki apgadinimo buvo lygi 2 800 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 700 Lt. Taigi dėl automobilio apgadinimo pareiškėjai buvo padaryta 2 100 Lt žala, kuri priteistina iš atsakovo. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuotinos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), todėl pareiškėjos naudai priteistini 350 Lt, susiję su transporto priemonei padarytos žalos įvertinimu, bei 630 Lt automobilio parkavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog 2008 m. birželio 15 d. sutartis tarp VšĮ „Kamertonus“ bei pareiškėjos negalėjo būti vykdoma naudojantis ne savo automobiliu, o kitomis transporto priemonėmis - viešuoju transportu, nuomojamu automobiliu ar pan. Teismas padarė išvadą, jog būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi, pareiškėja galėjo vykdyti minėtą sutartį, todėl dėl sutarties nevykdymo negautos pajamos nepripažįstamos savivaldybės administracijos neteisėto veikimo pasekme. Atsižvelgus į tai, teismas pareiškėjos prašymą priteisti 4 000 Lt negautų pajamų, kurias pareiškėja būtų gavusi jei būtų vykdžiusi minėtą sutartį, nepatenkino. Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs visus pareiškėjos pateiktus įrodymus, kuriais grindžiama jai padaryta turtinė žala, konstatavo, jog pareiškėjos naudai iš savivaldybės administracijos viso priteistina 3 080Lt (2 100 Lt + 350 Lt + 630 Lt) suma. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti savivaldybės administraciją atlyginti neturtiną žalą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjai priklausančio automobilio apgadinimas nelaikytinas aplinkybe, galėjusia sukelti pareiškėjai tokio pobūdžio dvasinį sukrėtimą ar emocinę depresiją, kurie galėtų sąlygoti sveikatos pablogėjimą. Todėl tarp pareiškėjos sveikatos pablogėjimo bei savivaldybės administracijos veiksmų nėra priežastinio ryšio. Kita vertus, pareiškėjai priklausantis automobilis buvo apgadintas nepataisomai, pareiškėja dėl negalėjimo naudotis automobiliu neabejotinai turėjo nepatogumų, kurie pripažintini neturtine žala. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, pareiškėjos prašomos priteisti žalos dydis mažintinas ir jai iš savivaldybės administracijos priteistina 4 000 Lt suma patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (ABTĮ 44 str. l d., 45 str. l d.).

16III.

17Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 141-146) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjos skundas buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Pagal bendrąjį teisės principą esant bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencijai, yra taikoma specialioji teisės norma. Todėl nagrinėjant šį teisinį ginčą, būtina nustatyti, ar jo nereglamentuoja speciali teisės norma. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą grindė CK 6.263 straipsnio nuostatomis. Tačiau šiuo atveju yra taikytinas CK 6.271 straipsnis kaip lex specialis minėtai normai. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad atsakovo pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Pareigą rūpintis miesto želdiniais reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punktas (šiuo metu galiojančios redakcijos 32 str. 2 d. 17 p.), taip pat Aplinkos apsaugos įstatymo

196 straipsnio 6 dalies 7 punktas. Tai, kad savivaldybė tvarkydama miestų želdynus veikia kaip viešojo administravimo subjektas, patvirtina sisteminė Vietos savivaldos įstatymo normų analizė (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d. (šiuo metu galiojančios redakcijos 31 str.), 3 str. 8 d.,

207 str. 12 p. (šiuo metu galiojančios redakcijos 6 str. 26 p.). Pareiga Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rūpintis miesto želdiniais kyla viešosios teisės aktų pagrindu (Aprašas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 30-1793 „Dėl želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sudarymo“).

212. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo bendrą pareigą elgtis rūpestingai, o aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi

22P. K. 2008 m. gegužės 22 d. prašymą, išdavė 2008 m. birželio 28 d. leidimą Nr. ( - ) ir leido atlikti poliardiravimo darbus, vertinant savivaldybės veiksmų teisėtumą, nėra esminė, nepagrįsta ir atmestina. Netinkamai taikius CK 6.263 straipsnį, nepagrįstai buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, t. y. teismas neteisėtus veiksmus konstatavo bendro pobūdžio pareigos neįvykdymo pagrindu. Tokį teisės normų aiškinimą bei nagrinėjamu atveju ne CK 6.263 straipsnio, o CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymą pagrindžia ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kurioje buvo pasakyta, jog tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini administraciniame teisme būtent CK 6.271 straipsnio pagrindu.

233. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė visus teisės aktuose numatytus reikalavimus, jų nepažeidė. Nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėja, konstatuodami priešingai, neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama

242008 m. birželio 28 d. leidimą Nr. ( - ) poliardiruoti, būtų netinkamai atlikusi savo pareigas. Teismas nepagrįstai išplėtė teisės aktuose numatytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigą rūpintis želdiniais prilygindamas ją bendrojo pobūdžio pareigos turiniui. Toks teisės aktų aiškinimas nepagrįstai išplečia atsakovo veiksmus iki pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu; ši pareiga, kuri sistemiškai aiškinant teisės aktus, reiškia leidimo išdavimą, ir buvo atlikta, įvertinus medžio būklę.

254. Teismui netinkamai taikius teisės normas ir nepagrindus atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), apskritai nėra pagrindo priteisti 2 100 Lt už žalą padarytą automobiliui. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėja patyrė 630 Lt išlaidas už automobilio parkavimo paslaugas būtent dėl apgadinto automobilio saugojimo (byloje pateikti tik mokėjimo kvitukai ir

262008 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita - faktūra). Šie dokumentai neįrodo, kad buvo saugoma būtent sugadinta autotransporto priemonė. Antra vertus, CK 6.249 straipsnio 4 dalis nustato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teismas nevertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentų, pateiktų 2008 m. lapkričio 24 d. posėdžio metu, kad tokios išlaidos yra neprotingos ir, remiantis aukščiau nurodyta teisės norma, nepriteistinos.

275. Apgadinto automobilio vertinimo ataskaita buvo atlikta tik 2008 m. spalio 30 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo žalos padarymo ir daugiau kaip po 2 mėnesių nuo skundo padavimo, t. y. pati pareiškėja nesirūpino operatyviu žalos nustatymu, o nepataisomai apgadintą automobilį (šios aplinkybės buvo nurodytos pareiškėjos skunde), kurio vertė pagal įvertinimo ataskaitą yra 700 Lt, saugojo saugojimo aikštelėje. Tokiais veiksmais, nesiimdama priemonių operatyviai nustatyti žalą, pareiškėja didino susidariusius nuostolius, todėl jų priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nėra pagrindo.

286. Tiek pagal CK 6.250 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose asmens reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti kuo konkrečiai jam, kaip atskiram fiziniam asmeniui, pasireiškė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės dėl to jam atsirado, ar pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, tai yra būtina įrodyti konkrečiai patirtas pasekmes, ar tai buvo atsakovo veiksmų padarinys, ar nukentėjusio asmens patyrimai vertintini kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 4 dalies prasme. Teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjai priteista 4 000 Lt neturtinės žalos, yra visiškai nemotyvuota ir naikintina (ABTĮ 86 str.), kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos patirtų nepatogumų piniginė išraiška yra

294 000 Lt. Pareiškėja nepateikė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų įrodymų. Byloje nėra duomenų, o taip pat pareiškėja nenurodė jokių kitų duomenų bei įrodymų, kad pareiškėjai buvo sukeltos kokios nors ilgalaikio pobūdžio pasekmės, todėl laikytina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėja patyrė neturtinę žalą.

307. Teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio, kurio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, nepagrįsta. Pareiškėja teigė, kad nuvirtęs medis kėlė pavojų gyventojams bei jų turtui, tačiau vis tiek jai nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo statomas prie minėto medžio. Tokie pareiškėjos veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimą arba visiškai atmesti reikalavimą atlyginti žalą. Taip pat pareiškėja, teigdama, kad nugriuvęs medis kėlė pavojų, turėjo taip pat rūpintis savo ir kitų kiemu besinaudojančių asmenų saugumu bei atlikti atitinkamus veiksmus, kad pavojus (jei toks buvo) būtų pašalintas. Pareiškėja tokių veiksmų neatliko, o be to, pati asmeniškai niekada nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

318. CK 6.253 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmuo, siekdamas išvengti didesnės žalos, gali pasinaudoti būtinojo reikalingumo institutu. Taigi jei pareiškėja manė, kad kieme esantis medis kelia pavojų, galėjo pati nupjauti (genėti, poliardizuoti) medį. Tuo labiau, kad Aprašo 11 punktas numato, kad neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui. Vertinant pareiškėjos veiksmus matyti, kad ji nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga tiek, kiek toje situacijoje buvo būtina (posėdžio, vykusio 2008 m. lapkričio 24 d., metu pareiškėja pripažino, kad statydama automobilį matė pavojų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-665/2005 pažymėjo, kad šiais atvejais būtina nustatyti, ar žalos atsiradimui įtakos neturėjo pačių pareiškėjų veiksmai. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr.

32R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti. Pareiškėja nurodo, jog medis po žiemos pradėjo grėsmingai krypti ir traškėti, todėl šiuo atveju neaišku, kodėl prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas tik 2008 m. gegužės 22 d., o ne anksčiau.

33Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 151-154) prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja taip pat prašo: 1. Dėl tebesitęsiančio sveikatos pablogėjimo per užsitęsusį žalos atlyginimo bylos nagrinėjimą bent 20 kartų padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki

3480 000 Lt, vertinant jos, kaip profesionalios gydytojos, šeimos narės ir aktyvios visuomenininkės, veikiančios nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, sveikatai padarytą žalą. Liudyti prašo iškviesti ją gydžiusius Šeškinės poliklinikos gydytojus ir bet kokius medicinos ekspertus, galinčius vertinti Šeškinės poliklinikos pateiktas elektrokardiogramas; 2. Kompensuoti jai padėjusių ieškoti automobilio L. L. ir A. J. patirtas išlaidas ieškant pirkti jai automobilio Kauno, Klaipėdos, Marijampolės ir Utenos turguose bei Vilniaus automobilių salonuose pagal transporto naudojimo ir vairuotojo darbo įkainius, bei telefono išlaidas, paremtus jų liudijimais; 3. Padidinti jos automobiliui padarytos žalos kompensavimą 699 Lt iš negautos 700 Lt liekamosios vertės; 4. Kompensuoti jos negautų pagal sutartį, pateiktą pirminės instancijos teismui, pajamų dydį ir galimų kitų kontraktų negautas lėšas; 5. Teisiškai įvertinti savivaldybės darbuotojų veiklą dėl galimo dokumentų falsifikavimo; 6. Atlyginti jai atstovausiančio advokato paslaugas toliau nagrinėjant šią ir kitas bylas.

35Pareiškėja nurodo, kad pergyvenimai ir patirtas stresas pablogino jos sveikatos būklę. Diagnozuota nestabili krūtinės angina su dideliais pakitimais širdies elektrokardiogramoje. Pareiškėja nebeturi galimybės dirbti daugiau kaip 1 krūviu, tokiai galimybei esant. Ši aplinkybė visiškai nėra įvertinta pirmosios instancijos teismo. Pažymi, kad suniokotas automobilis netapo paklausia preke, kaip kad eksperto įvertinta 700 Lt liekamoji vertė. Atkreipia dėmesį, kad savivaldybės darbuotojai nevykdė pareigų ir tuo, kad niekada neinformavo pareiškėjo P. K. apie jo prašymo vykdymo eigą įstatymų ir savivaldybės dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento numatyta tvarka.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas iškeltus reikalavimus patenkino iš dalies. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo skundą atmesti visiškai, teigdamas apie nebuvimą neteisėtų veiksmų, nebuvimą duomenų apie patirtus nepatogumus, pareiškėjos nepakankamą apdairumą bei rūpestingumą.

39Nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje (todėl šia apimtimi sutiktina su apeliaciniu skundu). Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

40Nors Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

41Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; procesinio sprendimo kategorija 13.2; 14.3; 15.2).

42Tikrinamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjos nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

43Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

44Vietos savivaldos įstatymo (įstatymas, kuris nustato savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys - jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Viena iš seniūnijos užduočių - organizuoti želdinių priežiūrą, įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punkte (redakcija galiojusi nuo 2008 m. vasario 5 d. iki 2008 m. spalio 1 d.). Vietos savivaldos įstatymas nepateikia želdinių sąvokos, todėl būtina vadovautis teisės aktu, pateikiančio šios sąvokos reikšmę.

45Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalį želdiniai - žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir pateiktą želdinių sąvoką nėra abejonės dėl nugriuvusio medžio patekimo į želdinių definiją. Iš šio išvados darytina kita: atitinkama seniūnija, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, buvo atsakinga už medžio augusio ( - ), kieme priežiūrą. Tas pats Želdynų įstatymas numato, jog želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas - nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie seniūnijos pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma.

46Želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Želdynų įstatymo 22 str.

473 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles. Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės, kaip vykdančios medžių ir krūmų priežiūrą (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.).

48Taigi minėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu tvirtintina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, veikdama per atitinkamą seniūniją, buvo atsakinga už Vilniaus mieste ( - ) kieme, augusio medžio priežiūrą, tame tarpe ir jo pašalinimą, nustačius, kad medis yra supuvęs, taip išvengiant neigiamų padarinių.

49Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių apie kylančią grėsmę dėl ginčo medžio atsakovas buvo informuotas 2008 m. gegužės 22 d., prašant išduoti leidimą pašalinti medį (b.l. 11). 2008 m. birželio 28 d. išduotas leidimas atlikti gluosnio poliardiravimą (b.l. 32), tačiau, kokiu faktiniu pagrindu tai padaryta, neatsižvelgiant į P. K. prašymą, nenurodyta.

502008 m. liepos 14 d. medis nugriuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, gavus informaciją apie pasvirusį medį, galimą prastą jo fiziologinę būklę ir kylančias grėsmes, nesiimta veiksmų (o jei ir buvo imtasi tik vizualiai apžiūrint, be specialistų pagalbos, tokie veiksmai buvo nepakankami siekiant patvirtinti ar paneigti iškeltus ir vėliau pasitvirtinusius nuogąstavimus dėl medžio pavojaus), numatytų teisės aktuose, o būtent patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, esant reikalui, juos pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino nebuvus surašyto jokio apžiūros, patikros ar panašiai akto, iš kurio būtų galima spręsti, koks, kada ir kaip apžiūrėtas medis bei kas nustatyta, ir kas atliko tokią apžiūrą. Taip nesilaikyta pareigos, apibrėžtos teisėkūros subjekto, suponavusios veiksmus (neveikimą), iš kurio ir kildinama žala, todėl nėra abejonių dėl pirmosios sąlygos, reikalingos viešajai atsakomybei atsirasti, buvimo.

51Turtinės žalos padarymo aplinkybė, sprendžiant pagal byloje esančių faktinių duomenų visumą, nekelia jokių abejonių (b.l. 97-111).

52Priežastinis ryšys yra visada konkretus. Kiekviena priežastis turi pasekmę, o kiekviena pasekmė turi priežastį. Atsakovui, turint informaciją apie galimai supuvusį medį, tinkamai įvykdžius pareigą patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti, būtų buvę išvengta medžio griūties bei jo sukeltų neigiamų padarinių.

53Tokiu būdu konstatuotinos visos trys sąlygos reikalingos atsirasti atsakomybei pagal CK 6. 271 straipsnį.

54Pirmosios instancijos teismas turtinės žalos atlyginimui pareiškėjai priteisė 3080 Lt sumą. 2100 Lt už transporto priemonės sugadinimą. Tai įrodyta Vertinimo ataskaita (b.l. 99-111). 350 Lt susijusius su transporto priemonei padarytos žalos įvertinimu, ką aptvirtina pridėti dokumentai (b.l. 97-98). 630 Lt už sugadinto automobilio saugojimą. Iš pateiktų kasos kvitų, PVM sąskaitos faktūros teismas sprendžia, jog buvo saugoma būtent sugadinta transporto priemonė, įmonėje teikiančias tokias paslaugas (b.l. 88-96). Atkreiptinas dėmesys, kad paslauga suteikta savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, todėl nebelieka jokių abejonių ir dėl pastarosios sumos pagrindimo, o bendrai, turint omenyje išvardintus ir kitus surinktus bei į bylą pateiktus įrodymus, ir dėl visos priteistos turtinės žalos dydžio pagrindimo.

55Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Dėl to atsakovo argumentas, kad pareiškėja ir pati turėjo rūpintis savo turto saugumu yra pagrįstas.

56Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas taip pat nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti.

57Pirmosios instancijos teisme 2008 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje pareiškėja paaiškino nuo pavasario su kitais asmenimis žinojusi apie medžio keliamą grėsmę, pripažino, kad buvo akivaizdžiai matyti, jog medis nesaugus (b.l. 124-125). Tai reiškia galėjo numatyti ir neigiamus padarinius dėl gluosnio griūties, bet nepateikė paaiškinimų, kodėl vis dėl to buvo priversta statyti automobilį pažeidžiamu atstumu nuo medžio. Nesant duomenų apie pareiškėjos negalėjimą imtis papildomų saugumo priemonių siekiant išvengti galimos žalos dėl gluosnio griūties turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 2000 Lt.

58Neturtinės žalos atlyginimui pareiškėjai priteista 4000 Lt.

59Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str.

601 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, nepatogumus, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

61Kad dėl sugadinto automobilio pareiškėja patyrė nepatogumus neleidžia abejoti tiek pareiškėjos pateikti paaiškinimai, tiek prie bylos pridėti kiti faktiniai duomenys, tačiau priteistas pinigų kiekis neturtinei žalai atlyginti, vadovaujantis protingumo kriterijais, nėra adekvatus patirtiems nepatogumams, todėl mažintinas iki 1000 Lt.

62Pareiškėja pateikdama atsiliepimą prašė padidinti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, tačiau šie prašymai nėra svarstytini, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia priimtas skundžiamas teismo sprendimas ir apeliacinis skundas su jame iškeltais reikalavimas bei pateiktas argumentais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d.). Tuo tarpu pareiškėja nepateikė apeliacinio skundo, vadinasi, sutiko su teismo priimtu sprendimu visiškai.

63Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

65Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

66Priteisti R. T. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2000 (du tūkstančius) Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 (tūkstantį) Lt neturtinei žalai atlyginti.

67Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

68Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. T. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2-5),... 5. Pareiškėja paaiškino, kad namo, esančio ( - ), kieme augantis 6-5... 6. 2008 m. gegužės 22 d. registruotas Nr. ( - ), pagal savivaldybės... 7. 2008 m. liepos 14 d. Miesto ūkio tarnybos atsakyme pareiškėjai nurodyta dar... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą... 9. Atsakovas paaiškino, kad žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios... 10. 2008 m. birželio 28 d. leidimo Nr. ( - ), gyventojai sutiko su... 11. Tretysis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimu (b.... 14. Teismas nustatė, kad ( - ), gyventojas P. K. 2008 m. gegužės 22 d.... 15. 2006 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria minėta bendrovė... 16. III.... 17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b.... 18. 1. Pagal bendrąjį teisės principą esant bendrosios ir specialiosios teisės... 19. 6 straipsnio 6 dalies 7 punktas. Tai, kad savivaldybė tvarkydama miestų... 20. 7 str. 12 p. (šiuo metu galiojančios redakcijos 6 str. 26 p.). Pareiga... 21. 2. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo bendrą pareigą... 22. P. K. 2008 m. gegužės 22 d. prašymą, išdavė 2008 m. birželio 28 d.... 23. 3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė visus teisės aktuose... 24. 2008 m. birželio 28 d. leidimą Nr. ( - ) poliardiruoti, būtų... 25. 4. Teismui netinkamai taikius teisės normas ir nepagrindus atsakovo... 26. 2008 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita - faktūra). Šie dokumentai neįrodo,... 27. 5. Apgadinto automobilio vertinimo ataskaita buvo atlikta tik 2008 m. spalio 30... 28. 6. Tiek pagal CK 6.250 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką neturtinės... 29. 4 000 Lt. Pareiškėja nepateikė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų... 30. 7. Teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio,... 31. 8. CK 6.253 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmuo, siekdamas išvengti... 32. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas nurodo, kad jei... 33. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 151-154) prašo... 34. 80 000 Lt, vertinant jos, kaip profesionalios gydytojos, šeimos narės ir... 35. Pareiškėja nurodo, kad pergyvenimai ir patirtas stresas pablogino jos... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos... 39. Nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, valdžios... 40. Nors Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios... 41. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip... 42. Tikrinamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga –... 43. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad... 44. Vietos savivaldos įstatymo (įstatymas, kuris nustato savivaldos institucijų... 45. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalį želdiniai - žmogaus pasėti... 46. Želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų... 47. 3 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų... 48. Taigi minėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu tvirtintina,... 49. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių apie kylančią grėsmę dėl... 50. 2008 m. liepos 14 d. medis nugriuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, gavus... 51. Turtinės žalos padarymo aplinkybė, sprendžiant pagal byloje esančių... 52. Priežastinis ryšys yra visada konkretus. Kiekviena priežastis turi pasekmę,... 53. Tokiu būdu konstatuotinos visos trys sąlygos reikalingos atsirasti... 54. Pirmosios instancijos teismas turtinės žalos atlyginimui pareiškėjai... 55. Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio... 56. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“... 57. Pirmosios instancijos teisme 2008 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje... 58. Neturtinės žalos atlyginimui pareiškėjai priteista 4000 Lt.... 59. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti... 60. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas... 61. Kad dėl sugadinto automobilio pareiškėja patyrė nepatogumus neleidžia... 62. Pareiškėja pateikdama atsiliepimą prašė padidinti neturtinės ir turtinės... 63. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 64. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti... 65. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą... 66. Priteisti R. T. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2000 (du... 67. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 68. Nutartis neskundžiama....