Byla 2A-1166/2014
Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-149-275/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui E. G. , trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MV Trading“, dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB 2013-04-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „Mevasta“ 3 387,74 Lt nesumokėtų mokėjimų, 146 612,26 Lt dydžio nuostolio, kilusio iš turto pardavimo, atlyginimą iš atsakovo laiduotojo E. G. – 42 652,45 Lt nesumokėtų mokėjimų, 7 347,55 Lt turto likutinę vertę, taip pat priteisti iš abiejų atsakovų 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad su UAB „Mevasta“ 2006-08-02 sudarė lizingo sutartį Nr. LT036207 (toliau – sutartis Nr. LT036207), pagal kurią iš atsakovo nurodyto pardavėjo nupirko sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – 147,99 kv. m ploto patalpas-biurą (unikalus Nr. 1099-6034-3017:0060), tai yra patalpas, plane pažymėtas nuo 48-1 iki 48-11, esančias Vilniuje, Kalvarijų g. 98, ir perdavė šiam jį naudoti ir valdyti su sąlyga, kad nustatytais terminais bus mokamos sutartinės įmokos. Pagal ieškovo, UAB „Mevasta“ ir trečiojo asmens UAB „MV Trading“ 2009-02-03 sudarytą sutartį Nr. LT036207 dėl teisių ir pareigų perleidimo (toliau – teisių ir pareigų perleidimo sutartis), trečiajam asmeniui UAB „MV Trading“ perėjo visos UAB „Mevasta“ teisės ir pareigos pagal lizingo sutartį Nr. LT036207, ir šis įsipareigojo įvykdyti pastarojo prisiimtas ir neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles (sutarties 4.2. d.). Teigė, jog su trečiuoju asmeniu UAB „MV Trading“ 2010-04-15 sudarė lizingo sutartį Nr. LT086701 (toliau – sutartis Nr. LT086701), pagal kurią iš pastarojo nurodyto pardavėjo nupirko sutartyje nurodytą turtą – prekybinę įrangą, ir perdavė jį šiam naudoti ir valdyti su sąlyga, kad numatytais terminais bus mokamos sutartinės įmokos.

6Nurodė, kad su atsakovu E. G. 2010-04-15 sudarė laidavimo sutartį Nr. LT086701/L (toliau – laidavimo sutartis), pagal kurią šis įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens UAB „MV Trading“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas sutartimi Nr. LT086701.

7Teigė, jog trečiasis asmuo UAB „MV Trading“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl 2011-02-07 jam buvo pareikšta pretenzija, galiausiai buvo vienašališkai nutraukta sutartis ir pareikalauta sumokėti skolą bei grąžinti valdytą bei naudotą turtą, tačiau reikalavimai nebuvo įvykdyti. Todėl 2011-06-01 ir 2013-03-12 pranešimais pareikalauta, kad E. G. ir UAB „Mevasta“ įvykdytų UAB „MV Trading“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal abi lizingo sutartis, tačiau šie reikalavimai taip pat nebuvo visiškai įvykdyti – UAB „MV Trading“ grąžino nekilnojamąjį turtą pagal lizingo sutartį Nr. LT036207, tačiau nepadengė 3 387,74 Lt skolos. Be to, parduodant patalpas buvo patirta 253 385,95 Lt nuostolių, kurių atlyginimui turi būti sumokėta 146 612,26 Lt. Negrąžinus prekybinės įrangos pagal sutartį Nr. LT086701, turi būti sumokėta 37 910,36 Lt jos likutinė (neišpirkta) vertė bei nepadengta 42 652,45 Lt skola.

8Teismo 2013 m. lapkričio19 d. nutartimi, priimta parengiamajame posėdyje, civilinio ieškinio dalis atsakovo UAB „Mevasta“ atžvilgiu dėl priteisimo 3 387,74 Lt nesumokėtų mokėjimų, 146 612,26 Lt dydžio nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų – išskirta į atskirą bylą (civilinė byla Nr. 2-2524-275/2014). Toks sprendimas priimtas patenkinus ieškovo „Swedbank lizingas“ UAB prašymą, kuris buvo motyvuojamas tuo, kad UAB „Mevasta“ atstovavimo santykiai yra pasibaigę, kad 2013-06-27 mirė šios bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas V. G. , o jo teisių ir pareigų perėmėjai nėra žinomi. Pagal teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi šis UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys paliktas nenagrinėtas, patenkinus jo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo (CPK 139 str. 1 d.).

9Nagrinėjamoje byloje ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB, atsižvelgdamas į tai, kad laidavimo sutartyje, sudarytoje su E. G. , buvo susitarta, jog bendra jo atsakomybė pagal lizingo sutartį sudaro 50 000 Lt, iš jo reikalavo priteisti 42 652,45 Lt nesumokėtų mokėjimų bei 7 347,55 Lt turto likutinės – neišpirktos vertės.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui „Swedbank lizingas“ UAB iš atsakovo E. G. 50 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2013-04-02 bei 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad atsakovas E. G. sutartyje Nr. LT086701/L laidavo ieškovui, įsipareigodamas įvykdyti lizingo gavėjo trečiojo asmens UAB „MV Trading“ prievoles pagal lizingo sutartį Nr. LT086701 su visais jos papildymais ir pakeitimais; kad lizingo gavėjas ieškovui negrąžino 38 622,94 EUR vertės prekybinės įrangos, nesumokėjo skolos; kad 2011-03-01 nutraukus lizingo sutartį savo įsipareigojimų neįvykdė nei lizingo gavėjas, nei laiduotojas atsakovas E. G. , kuriam reikalavimas buvo išsiųstas 2011-06-01.

13Atmesdamas atsakovo E. G. argumentus, jog laidavimo sutartis Nr. LT086701 yra pasibaigusi, o ieškinys atmestinas CK 6.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas rėmėsi tuo, kad laidavimo sutartyje jis įsipareigojo atsakyti pagal lizingo sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi, kaip ir klientas (sutarties 4 p.); kad pagal lizingo sutartį lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą bei sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas (sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.2 p.); kad atsakovas neginčija sutarties nutraukimo; kad laidavimo sutartimi nustatyta maksimali laiduotojo atsakomybė – 50 000 Lt suma su PVM (sutarties 4 p.).

14Tuo remdamasis, teismas sprendė, kad ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB, nutraukęs sutartį, pagrįstai reikalauja, jog laiduotojas įvykdytų lizingo gavėjo prisiimtus įsipareigojimus – sumokėtų sutartinę skolą pagal 2013-08-27 pažymoje pateiktą apskaičiavimą: 7 347,55 Lt – dalis neišpirktos prekybinės įrangos vertės bei 42 652,45 Lt skola pagal sutartį (neapmokėtos sąskaitos).

15Pažymėjo, kad nors ieškininiame pareiškime nebuvo nurodyta, kokie mokėjimai neįvykdyti pagal pateiktą lizingo sutarties įmokų grafiką, tačiau atsakovui neginčijant tos aplinkybės, jog nebuvo sumokėtos visos mokėjimų grafike nurodytos sumos, neteikiant įrodymų, kad buvo sumokėta daugiau, nei nurodė ieškovas, – sprendė, kad pateikti įrodymai apie nesumokėtas turto išpirkimo ir palūkanų įmokas pripažintini pagrindžiančiais ieškovo nuostolius, atsiradusius dėl lizingo sutarties nutraukimo (CK 6.574 str.), todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo E. G. ieškovui priteistinas nuostolių atlyginimas, kurį sudaro nesumokėti mokėjimai ir neišpirkta turto likutinė vertė. Patenkino ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio gavimo teisme dienos – 2013-04-02 (CK 6.210 str. 1 d.). Priteisė iš atsakovo ieškovui 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų – sumokėtą žyminį mokestį, atitinkantį jam pareikštų reikalavimų dalį.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atsakovas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teigdamas, kad teismas neištyrė atsakovo nurodytų esminių aplinkybių, dėl jų nepasisakė, suklydo aiškindamas bei taikydamas materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kartu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė CK 6.89 straipsnio 1 dalies nuostatas. Laidavimo sutartyje nurodyta (sutarties 22 p.), kad jos galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė, nebuvo numatytas ar aptartas laidavimo laikotarpis, todėl nebuvo pagrindo šią sąlygą traktuoti kaip sukuriančią laidavimo, galiojančio iki visiško prievolės įvykdymo, teisinius santykius, o šis laidavimas turėjo būti kvalifikuotas kaip neterminuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2012). Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti „Swedbank lizingas“ UAB ieškinio, nes laidavimo sutartis Nr. LT086701/L, kuri buvo sudaryta 2010-04-15, pasibaigė 2012-04-15, o iki tos dienos jam nebuvo pareikšta jokių ieškininių reikalavimų – ieškinys pareikštas 2013-04-02, tai yra praėjus daugiau kaip 2 m. po to, kai 2011-03-01 buvo nutraukta pati lizingo sutartis Nr. LT086701.
  2. Teismas neturėjo pagrindo laidavimo sutarties nuostatas aiškinti ieškovo naudai, nes tai prieštarauja contra proferentem taisyklei, kadangi sutartį rengė ši šalis ir joje nėra aiškiai išreikštos šalių valios sukurti laidavimo teisinius santykius, kurie galiotų iki visiško prievolės įvykdymo.
  3. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas, sudarydamas tiek lizingo, tiek laidavimo sutartį, nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų įsitikinti, kad kliento – trečiojo asmens UAB „MV Trading“ bei apelianto finansinė bei ekonominė būklė leidžia tikėtis, jog šie įvykdys savo įsipareigojimus. Todėl nuostoliai, kilę iš lizingo sutarties įvykdymo, kuriems padengti neužteko trečiojo asmens turto, laikytini įprastiniais ieškovo veiklos nuostoliais, kurių atsiradimo riziką buvo prisiėmęs, sudarydamas sutartis (CK 6.206 str., 6.253 str. 5 d.).
  4. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto bei 4 punkto, 263 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jo išvados nėra pagrįstos išsamia šalių pateiktų įrodymų bei argumentų analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2008).

18Ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB atsiliepime į atsakovo E. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad:

  1. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualias sutarčių sąlygas, išaiškino bei pritaikė materialinės teisės, be kita ko CK 6.89 straipsnio 1 dalies, nuostatas, o taip pat teismų praktikos išaiškinimus ir teisingai sprendė, kad atsakovo laidavimas jam už trečiojo asmens UAB „MV Trading“ prievoles yra neterminuoto pobūdžio, tai yra galiojantis iki tol, kol bus tinkamai įvykdyta ši prievolė. Tai atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės priklausančios) prievolės pobūdį ir apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, jog šalių ketinimai pasirašant laidavimo sutartį buvo kitokie.
  2. Tokią teismo išvadą patvirtina taip pat lizingo sutarties (bendrųjų sąlygų 3.1 p., 2.4 p., 10.2 p.) bei laidavimo sutarties (sutarties 22 p.) sąlygų sisteminė analizė, pagal kurią lizingo sutarties pasibaigimas siejamas su visu kliento prievolių, prisiimtu šia sutartimi, tinkamu įvykdymu. Ieškovui vienašališkai nutraukus lizingo sutartį prievolė nesibaigė, taip pat nepasibaigė ir ją užtikrinančios laidavimo sutarties galiojimas, nes atsakovo laidavimo prievolė nėra apribota kokiu nors naikinamuoju terminu. Todėl laisva valia sudarytų sutarčių privalu laikytis (pacta sunt servanda) (CK 6.156 str., 6.189 str.).
  3. Nepagrįsti apelianto argumentai, siejami su Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatomis, nes jis nelaikytinas ieškovo klientu šio įstatymo prasme – kurių mokumas yra tikrinamas jiems suteikiant finansavimą (įstatymo 2 str. 8 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-961/2013; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2005/2013).
  4. Nepagrįsti apelianto argumentai, siejami su pirmosios instancijos teismo padarytais civilinio proceso pažeidimais (CPK 263 str. 1 d., 2 d.), nes teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Tik neteisingą bylos išsprendimą lemiantys proceso teisės normų pažeidimai, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008).

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl šią bylą nagrinėja laikydamasi atsakovo E. G. pateikto skundo ribų.

21Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, skundžiamas teismo sprendimas atitinka tiek civilinio proceso normų, tiek materialiosios teisės normų reikalavimus, tiek nagrinėjamais klausimais suformuotos teismų praktikos išaiškinimus, yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

22Atmesdama apeliacinio skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo padarytų civilio proceso normų pažeidimų, kolegija pirmiausiai pažymi, kad Civilinio proceso kodekso normos bei atitinkamos teismų praktikos nuostatos reikalauja, jog kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.); nustato, jog įrodinėjimo tikslas – byloje surinktų įrodymų, atitinkančių leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus, tyrimu ir įvertinimu pagrįstas teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d., 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007); nurodo, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus, įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, nes sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau tuo pačiu metu – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011 etc.). Taigi imperatyviai reikalaujama, kad pirmosios instancijos teismo sprendime būtų išsamiai atskleista išnagrinėtos bylos esmė. Todėl nustačius, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs bylos esmę ir teisingai išsprendęs ginčą, netgi sutinkant su atsakovo E. G. apeliacinio skundo motyvais, kad sprendimas nėra pakankamai motyvuotas – ši aplinkybė pati savaime tiek pagal CPK 328 straipsnį, tiek pagal 329 straipsnio 1 dalį negali būti pagrindu naikinti tokį iš esmės teisėtą bei pagrįstą procesinį dokumentą, kaip to reikalaujama skunde (CPK 261 str. 1 d.).

23Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo E. G. argumentus, kuriais šis gynėsi nuo pareikšto ieškinio – laidavimo sutartis yra pasibaigusi – teisingai nurodė, jog pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį laidavimo prievolė baigiasi suėjus dvejiems metams nuo tokios sutarties sudarymo dienos, pabrėždamas, kad ši norma taikoma tuomet, kai nėra susitarta kitaip.

24Taigi teismas, nustatęs, kad ieškovo „Swedbank lizingas“ UAB bei atsakovo E. G. 2010-04-15 sudarytoje laidavimo sutartyje Nr. LT086701/L šalys sulygo, kad pastarasis už ieškovo kliento – trečiojo asmens UAB „MV Trading“, neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, šio prisiimtas lizingo sutartimi Nr. LT086701, atsako tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi, kaip ir klientas, bet ne daugiau kaip 50 000 Lt su PVM (sutarties 4 p.), – turėjo pagrindą spręsti, jog būtent ši sąlygą, priešingai nei teigia apeliantas, sukuria laidavimo, galiojančio iki visiško prievolės įvykdymo, teisinius santykius ir nekvalifikuoti jų kaip neterminuoto laidavimo (CPK 6.88 str.). Nustatęs, kad lizingo sutartimi prisiimtos prievolės nebuvo įvykdytos nei iki šios sutarties nutraukimo, nei po to, teismas turėjo pagrindą priteisti iš laiduotojo šią skolą, neviršijant 50 000 Lt sumos (1 t., b. 176) (sutarties 11.2.2 p., 22 p.). Todėl esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto skunde nurodyti itin išsamūs argumentai, susiję su CK 6.89 straipsnio aiškinimu ir taikymu, yra pertekliniai, todėl dėl jų nepasisako.

25Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovas, sudarydamas tiek lizingo, tiek laidavimo sutartį, nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų įsitikinti, kad kliento – trečiojo asmens UAB „MV Trading“ bei apelianto finansinė bei ekonominė būklė leidžia tikėtis, jog šie įvykdys savo įsipareigojimus, todėl nuostoliai, kilę iš lizingo sutarties įvykdymo, laikytini įprastiniais ieškovo veiklos nuostoliais, kurių atsiradimo riziką buvo prisiėmęs, sudarydamas sutartis (CK 6.206 str., 6.253 str. 5 d.). Šiuo klausimu pažymėtina tai, jog, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apelianto nurodytas atsakingo skolinimo principas reiškia, jog finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Klientas pagal Finansų įstaigos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį yra laikytinas asmeniu, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas (finansinė nuoma (lizingas), finansinių laidavimų ir garantijų teikimas, konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas). Kasacinis teismas yra konstatvęs, kad laiduotojai už finansų įstaigos kliento (lizingo paslaugos gavėjo) prievoles nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų pagal sudarytus laidavimo sandorius, neturi teisinio pagrindo remtis aplinkybe, jog finansų įstaiga neįvykdė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014 ir kt.). Pažymėtina, jog šioje byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas būtų netinkamai įvertinęs kliento – UAB „Mevasta“ – galimybes vykdyti lizingo sutartį. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl ginčijamo laidavimo galiojimo, nepagrįstai netaikė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio (CPK 185 str.).

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo taip pat nepaneigia ir apelianto skunde nurodomi argumentai, susiję su contra proferentem taisykle – apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog sutartį rengė ieškovas, todėl joje nėra aiškiai išreikštos šalių valios sukurti laidavimo teisinius santykius, kurie galiotų iki visiško prievolės įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, atsižvelgiant į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei kitus viešuosius duomenis, šiuose teisiniuose santykiuose nėra pagrindo apelianto E. G. laikyti silpnesniąja šių laidavimo santykių šalimi, kuri nesuvokė / negalėjo suvokti nei turto lizingo ar laidavimo teisinių santykių esmės, nei sudaromų sandorių teisinių pasekmių, civilinės sutartinės atsakomybės už jų nevykdymą etc.

27Iš minėtų duomenų, kurie yra užfiksuoti tiek nagrinėjamos bylos medžiagoje, tiek kitų teismuose nagrinėtų / nagrinėjamų bylų procesiniuose dokumentuose, matyti, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje nurodytų sutarčių sudarymo metu per akcijų valdymą buvo tiesiogiai susijęs su UAB ,,Mevasta“ bei UAB „MV Trading“: minimu laikotarpiu – iki 2009-03-03, jis buvo akcininku bei valdybos nariu pirminio ieškovo skolininko UAB „Mevasta“, per kurią, be kitų įmonių, buvo kontroliuojama taip pat ir didmenine žaislų prekyba užsiimanti UAB „MV Trading“; nuo 2007-11-23 iki 2009-09-13 vienintelis UAB „MV Trading“ akcininkas buvo UAB „Mevasta“, o UAB „Mevasta“ akcininkais bei valdybos nariais buvo apeliantas E. G. (kontrolinis akcijų paketas) ir N. P. ; perleidęs UAB „Mevasta“ akcijas, nuo 2009-04-21 apeliantas E. G. tapo pagrindiniu UAB „MV Trading“ akcininku.

28Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 8 d., iškėlė UAB „MV Trading“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-2156-160/2013). Apeliantas E. G. šioje byloje buvo pateikęs prašymą patvirtinti jo 2 340 527 Lt finansinį reikalavimą, grindžiamą su UAB ,,MV Trading“ 2008-02-27 sudarytu neatšaukiamu ir besąlygišku susitarimu, kuriuo ši bendrovė įsipareigojo jam, kaip laidavusiam už įmonės prievoles kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, mokėti metinį atlyginimą – 5 proc. prievolės, už kurią laiduotojas prisiėmė asmeninę atsakomybę, sumos, tačiau ne mažesnį kaip 90 750 Lt per metus. Teigė, kad šalys buvo susitarusios, jog jam pareikalavus, atlyginimas (visas ar dalimis) privalo būti mokamas net nepasibaigus laidavimo sutarčiai; jog tuo atveju, jeigu bankas pareiškia jam reikalavimus, pastarasis įgyja teisę pareikšti atitinkamo dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, neatsižvelgiant į tai, ar skola yra faktiškai išieškota iš jo turto. Tvirtino, kad šį finansinį reikalavimą sudaro banko jam pareikštas reikalavimas bei 461 312 Lt dydžio atlyginimas už 5 metų ir 1 mėnesio laidavimo laikotarpį. BUAB „MV Trading“ bankroto administratorius pareikštam reikalavimui prieštaravo teigdamas, kad pareiškėjas nepateikė minėto susitarimo originalo, kad jis surašytas atgaline data; kad tokiu būdu siekiama įgyti svarią įtaką bankrutuojančios bendrovės, su kuria yra susijęs, kreditorių susirinkimuose. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusia nutartimi be kita ko pripažino pirmiau paminėtą susitarimą dėl atlygintino laidavimo ir tarpusavio atsiskaitymo, negaliojančiu ir netenkino jo prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

29Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi iškėlė UAB „MV Retail“ bankroto bylą, teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-2477-661/2014). Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pripažino BUAB „MV Retail“ bankrotą tyčiniu, UAB ,,MV Retail“ veiklą perkeliant į UAB ,,Rududu ir Co“. Tokiu būdu UAB ,,MV Retail“ buvo paliktos skolos ir paralyžuota jos veikla, o į UAB ,,Rududu ir Co“ buvo perkelta veikla, generuojanti pajamas, siekiant išvengti įsipareigojimų UAB ,,MV Retail“ kreditoriams vykdymo. Pagal viešuosius duomenis, apeliantas E. G. nuo 2009-04-07 tapo pagrindiniu UAB ,,Rududu ir Co“ akcininku. Kaip minėta, nuo apeliantas E. G. nuo 1996-01-30 iki 2009-03-09 buvo UAB ,,Mevasta“ generaliniu direktoriumi, o nuo 2003-06-27 iki 2009-02-27 buvo ir UAB ,,Mevasta“ valdybos nariu. Pažymėtina ir tai, kad UAB ,,Rududu ir Co“ bankrutuojančios įmonės statusą įgijo nuo 2012-12-04.

30Taigi visi šie paminėti faktai bei nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, jog apeliantas ne tik turėjo žinoti, bet žinojo apie visų minėtų įmonių vykdomą veiklą, konkrečias sandorių sudarymo aplinkybes, tarp jų – susijusias ir su lizingo, laidavimo teisiniais santykiais, todėl be pagrindo teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo nurodomą contra proferentem taisyklę (CPK 185 str.).

31Teisėjų kolegija, pažymi, kad kasacinio teismo nutartyse yra ne kartą nurodyta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienos šalies kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo „Swedbank lizingas“ UAB reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atskleidė bylos esmę, tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, – atsakovo E. G. apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

32Ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie jų turėjimą – nepateikė (CPK 98 str.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB 2013-04-02 kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovas nurodė, kad su UAB „Mevasta“ 2006-08-02 sudarė lizingo sutartį... 6. Nurodė, kad su atsakovu E. G. 2010-04-15 sudarė laidavimo sutartį Nr.... 7. Teigė, jog trečiasis asmuo UAB „MV Trading“ nevykdė sutartinių... 8. Teismo 2013 m. lapkričio19 d. nutartimi, priimta parengiamajame posėdyje,... 9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB, atsižvelgdamas į... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį... 12. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad atsakovas E. G. sutartyje Nr.... 13. Atmesdamas atsakovo E. G. argumentus, jog laidavimo sutartis Nr. LT086701 yra... 14. Tuo remdamasis, teismas sprendė, kad ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB,... 15. Pažymėjo, kad nors ieškininiame pareiškime nebuvo nurodyta, kokie... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atsakovas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 18. Ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB atsiliepime į atsakovo E. G. apeliacinį... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 21. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei... 22. Atmesdama apeliacinio skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo... 23. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 24. Taigi teismas, nustatęs, kad ieškovo „Swedbank lizingas“ UAB bei atsakovo... 25. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvadų... 27. Iš minėtų duomenų, kurie yra užfiksuoti tiek nagrinėjamos bylos... 28. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi,... 29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 23... 30. Taigi visi šie paminėti faktai bei nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos... 31. Teisėjų kolegija, pažymi, kad kasacinio teismo nutartyse yra ne kartą... 32. Ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB atsiliepime prašė priteisti... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,...