Byla 2A-565/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalplast Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-618-431/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalplast Vilnius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sergejus ir kompanija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB „Metalplast Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Sergejus ir kompanija“ ir prašė priteisti 219 856,50 Lt skolą, 47 640,80 Lt palūkanų, 15,21 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. vasario 26 d. dieną šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. 2009 m. vasario 27 d. ieškovas ir atsakovas sudarė kilnojamojo turto, perduodamo pagal minėtą 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1, 2 ir 3. Pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ieškovas atsakovui perdavė kilnojamojo turto už 140 146,50 Lt; pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 ieškovas atsakovui perdavė kilnojamojo turto už 34 800 Lt; pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3 ieškovas atsakovui perdavė kilnojamojo turto už 44 910 Lt. Viso ieškovas atsakovui kilnojamojo turto perdavė už 219 856,50 Lt. Priėmimo-perdavimo aktais šalys siekė, kad atsakovas kilnojamą turtą valdytų, naudotų ir juo disponuotų savo nuožiūra. Be to, ieškovas ir atsakovas perduotus kilnojamus daiktus įkainojo. Taigi minėti 2009 m. vasario 27 d. dienos kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktai atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sampratą ir tai reiškia, kad tarp šalių susiklostė kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys 2009 m. vasario 27 d. dienos priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 patvirtino, kad kilnojamas turtas buvo atsakovui perduotas, atsakovui atsirado pareiga iš karto sumokėti visą kilnojamojo turto kainą. Atsakovas kilnojamojo turto kainos ieškovui nesumokėjo, todėl šio ieškinio parengimo dieną yra skolingas ieškovui 219 856,50 Lt. Už šią sumą priteistinos palūkanos.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (toliau- Sutartis) 3.3 punkto matyti, kad šalių susitarimu, pardavėjas įsipareigojo atskiru šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu per 20 kalendorinių dienų po šios Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos perduoti pirkėjui visus parduodamose patalpose esančius baldus, orgtechniką ir visą kitą kilnojamąjį turtą. Taigi šalys, sudarydamos Sutartį numatė, kad jos (Sutarties) pagrindu pirkėjui bus perduotas ir visas parduodamose patalpose esantis kilnojamasis turtas, kurio kaina įeina į bendrą Sutarties kainą. Teismas sprendė, kad iš Sutarties teksto galima daryti vienareikšmę išvadą, kad buvo parduomos ir perkamos konkrečios paskirties negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, su visa joms kaip administracinėms patalpoms funkcionuoti būtina įranga, todėl visi kilnojamieji daiktai buvo parduoti kaip nekilnojamojo turto objekto – administracinių patalpų neatskiriama dalis už bendrą Sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą. Ši kaina atsakovo ieškovui buvo sumokėta, todėl atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu tiek už nekilnojamąjį turtą, tiek už kartu kaip neatskiriamą jo dalį parduotą kilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad kilnojamieji daiktai buvo laikomi antraeiliais daiktais, susijusiais su pagrindiniu daiktu (CK 4.13 str. 1 d.), kuriuos ištiko pagrindinio daikto – nekilnojamojo daikto likimas (CK 4.14 str.). Teismo nuomone, minėtą aplinkybę taip pat patvirtina ir patys kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktų turinys, iš kurio matyti, kad kilnojamieji daiktai buvo parduoti Sutarties pagrindu už bendrą joje nurodytą kainą. Teismas sprendė, kad skirtingai nei teigia ieškovas ieškinyje, pačiuose kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktuose kilnojamojo turto kaina nėra nurodyta, o nurodyta tik jo buhalterinė vertė, naudojama ir reikalinga buhalterinėje apskaitoje. Tai patvirtina ir dar vienas tą pačią dieną tų pačių šalių pasirašytas Inžinierinės įrangos, perduodamos pagal Sutartį, priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nėra nurodyta netgi kilnojamojo turto vertė, nors pagal šį aktą taip pat perduodamas kilnojamasis turtas pagal tą pačią Sutartį. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo nurodytą argumentą, kad tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti atskirai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir atskirai kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal pastarąją atskirai sumokant kilnojamųjų daiktų vertę. Teismo nuomone, būtent viso turto, tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo, bendros kainos pagal Sutartį buvimą patvirtina paties ieškovo išrašyta 2009 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0004539. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta: „Administ. patalpos ( - ) (visas esantis patalpoje kiln.turtas)“ ir bendra kaina – 2 800 000 Lt. Kaip pastaba nurodyta, kad „kilnojamojo turto sąrašas pridedamas“. Teismas padarė išvadą, kad paties ieškovo išrašyta 2009 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0004539 vienareikšmiškai patvirtina, jog administracinės patalpos kartu su juose esančiu visu kilnojamuoju turtu buvo parduotos už bendrą 2 800 000 Lt kainą. Teismas pažymėjo, kad Pridėtinės vertės įstatymo 79 straipsnio 1 dalis numato, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo, tačiau PVM sąskaitos faktūros dėl kilnojamojo turto ieškovas atsakovui neišrašė, o tai, teismo nuomone, taip pat patvirtino, kad atsakovui nebuvo jokios pareigos atskirai sumokėti už kilnojamąjį turtą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5Ieškovas BUAB ,,Metalplast Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    1. Ieškovas perdavė atsakovui, o atsakovas priėmė kilnojamuosius daiktus pagal šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutartį. Priėmimo-perdavimo aktu šalys siekė, kad atsakovas kilnojamąjį turtą valdytų, naudotų ir juo disponuotų savo nuožiūra. Be to, ieškovas ir atsakovas perduotus kilnojamuosius daiktus įkainojo. Taigi minėti 2009 m. vasario 27 d. dienos kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktai atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sampratą ir reiškia, kad tarp šalių susiklostė kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai (CK 6.193 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 patvirtino, kad kilnojamas turtas buvo atsakovui perduotas, atsakovui atsirado pareiga iš karto sumokėti visą kilnojamojo turto kainą.
    2. Teismas padarė išvadą, kad kilnojamasis turtas atsakovui buvo parduotas kaip antraeiliai daiktai kartu su nekilnojamuoju turtu pagal 2009 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o Sutartyje numatyta kaina apima ir atsakovo gauto kilnojamojo turto kainą. Pažymėtina, kad 2009 m. vasario 26 d. Sutarties 1.1 punktu šalys aiškiai apibrėžė Sutartimi parduodamą turtą: negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. ( - ), turinčias 1960,72 kv. m. bendro ploto, esančias ( - ). Į turto sąvoką šalys neįtraukė jokio kilnojamojo turto, vėliau atsakovui perduoto už didelę sumą – 219 856,50 Lt.
    3. BUAB „Metalplast Vilnius“ priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimo atsakovui esminė aplinkybė buvo atsiskaityti su įkaito turėtoju AB SEB banku. Nekilnojamasis turtas buvo įkeistas, už jį gautomis piniginėmis lėšomis buvo atsiskaityta su įkaito turėtoju, įkaito turėtojas AB SEB bankas dėl šio turto pardavimo buvo davęs sutikimą, tačiau, kaip matyti iš 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktų Nr. 1, 2, 3, už tą pačią nekilnojamojo turto kainą atsakovui buvo atiduotas ir BUAB „Metalplast Vilnius“ priklausęs didelės vertės kilnojamasis turtas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas BUAB „Metalplast Vilnius“ prašė teismo į bylą liudytoju kviesti AB SEB banko atstovą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
    4. Teismo sprendime taip pat minima, kad ieškovas atsakovui perdavė orgtechniką, baldus, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad atsakovui buvo perduoti ir tokie daiktai kaip žoliapjovė, mikrobangų krosnelė, kopėčios, karutis, meno kūriniai. Ieškovo nuomone, šie daiktai negali būti laikomi administracinių patalpų priklausiniais ar antraeiliais daiktais.
    5. Tai, kad ieškovo atsakovui išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje paminėtas ne tik parduodamas nekilnojamasis, bet ir patalpoje esantis kilnojamasis turtas, rodo sandorio šalių nesąžiningumą nes, kaip jau minėta, sandorio tikslas buvo parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir už jį gautomis lėšomis atsiskaityti su įkaito turėtoju, o už tą pačią kainą atsakovui perduodant ir didelės vertės neįkeistą kilnojamąjį turtą ieškovas patyrė žalą, todėl atsakovas turi sumokėti ieškovui gautų kilnojamųjų daiktų kainą.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Sergejus ir kompanija“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su skundu motyvus:

      1. Visi atsakovui ieškovo perduoti kilnojamieji daiktai buvo perduoti pagal ginčo Sutartį. Būtent tai ir yra aiškiai nurodyta kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktuose. Šie aktai nėra atskira kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, o tik pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ir jos įvykdymą patvirtinantys išvestiniai dokumentai.
      2. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu, pardavėjas įsipareigoja atskiru šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu per 20 kalendorinių dienų po šios Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos, perduoti pirkėjui visus parduodamose patalpose esančius baldus, orgtechniką ir visą kitą kilnojamąjį turtą. Taigi šalys, sudarydamos Sutartį numatė, kad pagal ją pirkėjui bus perduotas ir visas parduodamose patalpose esantis kilnojamasis turtas, kurio kaina įeina į bendrą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties kainą.
      3. Apelianto išskirti daiktai, sudarantys tik nedidelę perduotų kilnojamųjų daiktų dalį, taip pat yra skirti ar susiję su administracinių patalpų ar prie jos esančios aplinkos eksploatavimu. Visiškai įprasta, kad administracinėse patalpose yra mikrobangų krosnelė, skirta darbuotojų maistui pasišildyti, ar patalpos papuoštos meno kūriniais. Taip pat įprasta, kad jei administracinių patalpų ir kartu jos aplinkos priežiūrą atlieka patys patalpų savininkai, reikalingi ir tokie daiktai kaip kopėčios, karutis ar žoliapjovė.
      4. Apeliantas teigia, kad už kilnojamąjį turtą atsakovas turėjo sumokėti atskirai. Kokiu pagrindu atsakovas tai privalėjo padaryti, jei to nenumatė nei 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nei pats ieškovas išrašė atskirą sąskaitą faktūrą, ieškovas nepaaiškino. Kaip ir to, kodėl po Sutarties sudarymo, po atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą bei kilnojamojo turto perdavimo, ieškovas nereikalavo atskirai apmokėti už perduotą kilnojamąjį turtą.
      5. Parduodamo turto kaina visada yra nustatoma atsižvelgiant į parduodamo turto sudėtį, todėl, parduodant nekilnojamąjį turtą be kilnojamojo turto, sutarties kaina būtų buvusi atitinkamai mažesnė. Tai paliudijo ir buvęs UAB „Metalplast Vilnius“ direktorius V. Š. . Be to, pirkėjas nėra įpareigotas domėtis, kam buvo panaudotos už turtą gautos lėšos.

7Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. D. ir Z. D. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis. Nurodė, kad, jų manymu, nagrinėjama byla ir joje priimtas sprendimas pareiškėjams gali turėti įtakos, nes sandoriai, susiję su pastatu, esančiu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir/arba valstybinės žemės sklypu tuo pačiu adresu (kadastro Nr. 0101/0071:179) turi įtakos pareiškėjams, kaip šio turto bendraturčiams.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

10Dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo antraeiliais

11Bylos nagrinėjimo dalykas – daiktų kvalifikavimas antraeiliais ir jų teisinis likimas perleidžiant pagrindinį daiktą, taip pat sutarties aiškinimas.

12Daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rūšys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai.

13Ieškovui sudarant Nekilnojamojo turto (patalpų) pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios jis kildina savo teises į kilnojamuosius daiktus, sutarties sudarymo metu buvusius parduodamose patalpose, reglamentuoja CK 4.13, 4.14, 4.19 straipsniai: pagal įstatymą antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys ar pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai; antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius; priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; priklausinį, kaip antraeilį daiktą, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

14Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo antraeiliu daiktu (priklausiniu) ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. J. A. M., bylos Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1002/2003;2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr.3K-3-453/2006; kt.). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinėje teisenoje taisykles kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Mūsų laikas“ v. UAB ,,Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, bylos Nr.3K-3-134/2008; kt.). Šiuo atveju pagrindinis daiktas priklauso atsakovui. Taigi nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra faktų ar tarp antraeilių daiktų (kilnojamųjų daiktų, išvardintų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 (8-12 b. l.) ir nekilnojamojo turto buvo nuolatinis funkcinis ryšys, nustatymas, t. y. ar šie kilnojamieji daiktai savo ūkine paskirtimi tarnavo ieškovui nuosavybės teise priklausiusiam ir atsakovo įsigytam pagrindiniam daiktui. Pažymėtina, kad CK 4.2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis, o to paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad kilnojamasis daiktas fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo, jog priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 išvardinti daiktai yra kilnojamieji daiktai, sprendžia, kad šie daiktai (baldai, virtuvės įranga, kompiuteriai (kita orgtechnika), kopėčios, karutis, žoliapjovė, kondicionieriai, meno kūriniai, ir pan.) nebuvo praradę savo individualių požymių, nebuvo savo funkcine paskirtimi nuolat susiję tik su atsakovui priklausančiomis patalpomis, savo ūkine paskirtimi netarnavo ieškovo atsakovui parduotam pagrindiniam daiktui tiek, kad pagrindinio daikto (administracinių patalpų) funkcionavimas (nesant šių kilnojamųjų daiktų) būtų buvęs apsunkintas. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovas ar pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 išvardinti daiktai negali būti laikomi antraeiliais daiktais, taip pat negali būti laikomi daiktais, kurie yra nekilnojamojo turto dalimi.

15Dėl kilnojamojo turto perleidimo

16Nustačius, kad priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 išvardinti daiktai yra atskiri kilnojamieji daiktai, galintys būti savarankišku teisinių santykių objektu, jų pardavimas ar kitoks perleidimas atsakovui turėjo būti atitinkamai įformintas, nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, jog minėtus kilnojamuosius daiktus ieškovas perduos atsakovui (CPK 185 str.). Šalių sudarytoje – pardavimo Sutartyje nenurodyta, kad minėti kilnojamieji daiktai perkami-parduodami (14-18 b. l.). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Byloje ginčo nėra dėl to, kad ieškovas perdavė atsakovui, o atsakovas priėmė kilnojamuosius daiktus. Be to, ieškovas ir atsakovas perduotus kilnojamuosius daiktus įkainojo, nors tai padarė jau po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo (8-12 b. l.).CK 6.314 straipsnių 1-3 dalys nustato: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje; jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus; jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pagal CK 6.4, 6.38 bei 6.200 straipsnio nuostatas skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu bei vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais ir bendradarbiauti su kita šalimi. Kadangi ieškovas ir atsakovas 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 patvirtino, kad kilnojamas turtas buvo atsakovui perduotas, atsakovui atsirado pareiga iš karto sumokėti visą kilnojamojo turto kainą. Atsakovas kilnojamojo turto kainos ieškovui nesumokėjo, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškinio ir apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas liko skolingas ieškovui. Pasisakydama dėl daiktų kainos, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo laikyti, kad priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2 ir 3 nurodyta kaina, kurios bendra suma sudaro 219 856,50 Lt, neatitinka tikrovės vien dėl to, jog tai, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, buhalterinė vertė. Pažymėtina, kad atsakovas, neigdamas ieškovo nurodomą kilnojamųjų daiktų kainą, nepateikė jokių jo poziciją patvirtinančių įrodymų (CPK 178, 185 str.).

17Dėl Sutarties aiškinimo ir tikrųjų šalių ketinimų

18Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pažymi, kad tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau kartu su nekilnojamuoju turtu už tą pačią kainą parduoti atsakovui ir visus kilnojamuosius daiktus. Su tokia išvada sutikti nėra pagrindo.

19CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti ar sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „( - )“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; ir kt.).

20Nagrinėjamu atveju 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties 1.1 punktu šalys aiškiai apibrėžė, kas yra sutarties objektas – t. y. susitarė, kad parduodamas nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), turinčios 1960,72 kv. m. bendro ploto, esančios ( - ). Iš šio punkto turinio matyti, jog Sutarties šalys Sutarties objektui nepriskyrė ginčo kilnojamojo turto. Sutartimi buvo sutarta, kad nekilnojamasis turtas bus parduotas už 2 800 000 Lt. Iš Sutarties 2.1.1-2.1.2 punktų sprendžiama, kad UAB ,,Metalplast Vilnius“ nekilnojamojo turto paradavimu siekė atsiskaityti su įkaito turėtoju kreditoriumi AB SEB banku. Ginčo nekilnojamasis turtas buvo įkeistas, užtikrinant ieškovo gauto kredito grąžinimą. Būtent tokią sumą – 2 800 000 Lt (sutarta parduodamo objekto kaina) pardavėjas buvo skolingas bankui. Sutartyje sutarta, kad pirkėjas visą mokamą už parduodamą turtą sumą perves į AB SEB bako sąskaitą, ir taip pardavėjas atsiskaitys su įkaito turėtoju. Parduodamo nekilnojamojo turto kaina, kaip jau minėta, buvo lygi pardavėjo skolai AB SEB bankui, atsiradusiai 2001 m. gruodžio 28 d. ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutarčių pagrindu, užtikrinant turtinių prievolių įvykdymą ginčo turto hipoteka, įregistruota hipotekos lakštais 2005 m. liepos 5 d. ir 2006 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje. Sutarties 2.3 punkte taip pat nurodyta VĮ Registrų centro informacija apie parduodamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, kuri buvo 4 019 000 Lt. 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 nurodyti ginčo daiktai, kuriuos, kaip nurodyta Sutarties 3 punkte, šaliu susitarimu pardavėjas turėjo perduoti pirkėjui atskiru šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu, bankui nebuvo įkeisti, daiktai nekonkretizuoti, jų ryšys su nekilnojamuoju turtu. bei daiktų kaina neaptarti. Nenurodyta ir tai, kad ginčo daiktų kaina yra nekilnojamojo turto kainos sudėtinė dalis. Jokių kitų įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą apie tai, kad Sutarties šalys inkorporavo kilnojamųjų daiktų kainą į nekilnojamojo turto kainą ir taip pirkėjas už šiuos įgytus daiktus atsiskaitė, nepateikta. Įvertinusi Sutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių Sutarties derybų objektas buvo nekilnojamasis turtas; derėtasi tik dėl jo pardavimo kainos, lygios pardavėjo skolai bankui. Kaip jau minėta, kiti daiktai (kilnojamasi turtas) neatitinka antraeilių daiktų sampratos, todėl jų negali ištikti pagrindinio daikto likimas – jie negali būti perleisti nuosavybėn kartu su nekilnojamuoju daiktu neatlygintinai.

212009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 pirkėjui perduoti įvertinti daiktai negali būti prilyginti 2009 m. priėmimo-perdavimo aktu (50 b. l.) pirkėjui perduotiems atskirai neįvertintiems daiktams (šalto vandens įvadinis mazgas, automatizuotas šilumos punkto įrenginys, automatizuotas oro padavimo-ištraukimo įrenginys ir kt. pan.), nes pastarieji daiktai (įrenginiai) neatskiriamai susiję su pagrindiniu daiktu, įeina į jo sudėtį ir skirti aptarnauti pagrindinį daiktą. Be šių įrenginių pastatas netektų savo naudingumo, negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, todėl tokie daiktai kaip esminiai antraeiliai daiktai turėjo būti perduoti pirkėjui su pagrindiniu daiktu. Ginčo dėl šių daiktų perdavimo nėra. Daiktai, perduoti trimis atskirais perdavimo-priėmimo aktais, jų paskirtis, jau aptarti šiame sprendime, nustačius, kad jie nepriskirtini antraeiliams daiktams, todėl jie galėjo būti perduoti pirkėjui už juos teisingai atlyginant.

22Teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už ginčo turtą, rėmėsi 2009 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0004539 (51 b. l.), kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašoma už administracines patalpas ( - ), skliausteliuose pažymint (visas esantis patalpoje kiln. turtas), konstatavęs, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta parduodamo objekto kaina – 2 800 000 Lt, apima ir minėto patalpoje esančio kilnojamojo turto kainą, nors kilnojamojo turto kaina neišskirta. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų (dokumentų), galinčių patvirtinti atsakovo teiginius, jog šalys tarėsi kilnojamuosius daiktus perleisti atsakovui už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą kainą, atskirai aptariant kiekvieno parduodamo objekto kainą. Iš byloje esančių dokumentų sprendžiama, kad kilnojamojo turto kaina paaiškėjo po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo, ją nurodant tik 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2 ir 3.. Duomenų, kad už ginčo daiktus pirkėja sumokėjo, nėra, gauti šių daiktų neatlygintinai nebuvo pagrindo dėl priežasčių, nurodytų šiame sprendime, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė ne tik patalpų, bet ir viso jame esančio kilnojamąjį turto pardavimo už 2 800 000 Lt kainą, nes tai nepagrįstą faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 178, 185 str.).

23Dėl to, kad ieškovas kurį laiką nereiškė pretenzijų, kaip teigia atsakovas, dėl atsakovui perduoto kilnojamojo turto, atsakovas nuosavybės teisių į be teisinio pagrindo neatlygintinai įgytą ginčo turtą nuosavybės teisių neįgijo, tačiau ieškovas šio turto grąžinti neprašo – pasirinko kitą bankrutuojančios įminės kreditorių bei pačios įmonės pažeistų teisių gynimo būdą, reikalaudamas sumokėti už perduotą turtą.

24Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutartimi šalys susitarė tik dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainos, o dėl perduotų pirkėjui 219 856,50 Lt vertės kilnojamųjų daiktų kainos nebuvo derėtasi ir ji (kaina) nebuvo aptarta; nekilnojamojo turto 2 800 000 Lt kaina ginčo daiktų kainos neapima, perduoti ginčo daiktai nėra pagrindinio daikto antraeiliai daiktai, už juos neapmokėta, todėl atsakovas už papildomai įgytą turtą privalo sumokėti (6.344 str., 6.38 str.).

25Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą (CPK 330, 263, 185 str.). Jis naikinamas ir priimamas naujas – ieškinys patenkinamas.

26Dėl palūkanų priteisimo

27Atsakovui nesumokėjus 219 856,50 Lt skolos, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, atsirado prievolė sumokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra ūkio subjektai, o tarp jų sudarytas sandoris yra komercinis, atlygintinis, todėl pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 4 dalį atsakovas privalo mokėti 15,21 proc. metines palūkanas (2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko nustatyta VILIBOR vieno mėnesio palūkanų norma buvo 8,21 proc. padidinta 7 procentiniais punktais). Už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. (įskaitant), atsakovas buvo skolingas 219 856,50 Lt ir vėlavo atsiskaityti 520 dienų, todėl palūkanos sudaro 47 640,80 Lt (15,21 proc. x 219 856,50 Lt / 365 x 520). Atsakovas palūkanų neginčijo.

28Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 15,21 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

30Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (20-21 b. l.) ieškovo prašymu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškinį, jo apsaugai taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl jam laimėjus bylą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, kuris nagrinėjamu atveju yra 6 350 Lt, žyminį mokestį valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį turi mokėti atsakovas.

33Dėl įtraukimo trečiaisiais asmenimis

34Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su atlyginimu už administracinėse patalpose, esančiose ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvusiu ir pardavėjui perduotu kilnojamuoju turtu; ginčo dėl nekilnojamojo turto nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, pareiškėjų A. D. ir Z. D. prašyme įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis nurodytas nekilnojamasis turtas ir nagrinėjamoje byloje esantis – nesutampa unikaliu numeriu. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sprendimas nagrinėjamoje byloje neturės įtakos A. D. ir Z. D. teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo šiuos asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (CPK 47 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 47 straipsniu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

37Ieškinį patenkinti.

38Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Metalplast Vilnius“ (į. k. 124829925) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergejus ir kompanija“ (į. k. 125735119) 219 856,50 Lt (du šimtus devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis litus 50 centų) skolą, 47 640,80 Lt (keturiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų 80 centų) palūkanų ir 15,21 proc. (penkiolika ir dvidešimt vieną šimtąją procento) metinių palūkanų už priteistą sumą (267 497,30 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergejus ir kompanija“ (į. k. 125735119) 6 350 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

40A. D. ir Z. D. prašymo įtraukti juos į civilinę bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas BUAB „Metalplast Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinio... 5. Ieškovas BUAB ,,Metalplast Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Sergejus ir kompanija“... 7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. D. ir Z. D. kreipėsi į... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 10. Dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo antraeiliais... 11. Bylos nagrinėjimo dalykas – daiktų kvalifikavimas antraeiliais ir jų... 12. Daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimą būti savarankišku... 13. Ieškovui sudarant Nekilnojamojo turto (patalpų) pirkimo–pardavimo sutartį,... 14. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo antraeiliu daiktu... 15. Dėl kilnojamojo turto perleidimo... 16. Nustačius, kad priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 išvardinti daiktai yra... 17. Dėl Sutarties aiškinimo ir tikrųjų šalių ketinimų... 18. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pažymi, kad tikrieji... 19. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose... 20. Nagrinėjamu atveju 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo... 21. 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 pirkėjui... 22. Teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už ginčo turtą, rėmėsi 2009 m.... 23. Dėl to, kad ieškovas kurį laiką nereiškė pretenzijų, kaip teigia... 24. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo... 25. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes,... 26. Dėl palūkanų priteisimo... 27. Atsakovui nesumokėjus 219 856,50 Lt skolos, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu,... 28. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio bei Mokėjimų,... 29. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 30. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d.... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 32. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK... 33. Dėl įtraukimo trečiaisiais asmenimis... 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su atlyginimu už administracinėse... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir... 37. Ieškinį patenkinti.... 38. Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei... 39. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergejus ir... 40. A. D. ir Z. D. prašymo įtraukti juos į civilinę bylą dalyvauti...