Byla A-525-126-13
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas AB ,,Lietuvos draudimas“ skundu (I t., b. l. 1?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

61) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 12 944,07 Lt sumą;

72) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodė, kad 2008 m. balandžio 25 d. tarp pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Omnibetas“ buvo sudaryta transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis SAAB 9 3 1.9 TID, valst. Nr. ( - ). 2008 m. rugpjūčio 5 d. Vilniuje, ( - ) namo kieme, ant minėto automobilio užvirto medis. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta drausta transporto priemonė, remdamasis 2008 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonių techninės apžiūros aktu bei papildomi aktu, 2008 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Žaibo ratas“ žalos įvertinimo aktu, 2008 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija UUU Nr. 4588, pareiškėjas žalą patyrusiam UAB „Omnibetas“ išmokėjo 12 944,07 Lt draudimo išmoką. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 6 straipsnio 7 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo (toliau – ir Želdinių įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad atsakovas, būdamas atsakingas už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje, ( - ) gatvėje, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Administracija, nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje, t. y. ( - ), Vilniuje, esančių želdinių būklę, dėl ko buvo padaryta žala. Tai, kad minėtas automobilis buvo apgadintas būtent nugriuvusio medžio ir dėl to pareiškėjo draudėjui buvo padaryta turtinė žala, patvirtina policijos pranešimas. Taip pat rėmėsi CK 6.1015 straipsniu ir darė išvadą, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pagal transporto priemonės draudimo sutartį, išmokėjęs draudimo išmoką dėl draudėjo UAB „Omnibetas“ turto apgadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakinga už žalą asmeniu šiuo atveju yra Administracija, kuri neužtikrinusi tinkamos želdynų priežiūros. Pažymėjo, kad atsakovui dėl žalos atlyginimo buvo išsiųsta pretenzija, tačiau atsakovas į ją neatsakė ir pareiškėjo patirtos žalos neatlygino.

10Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į skundą (I t. b. l. 24?32), kuriuo prašė atmesti pareiškėjo reikalavimą kaip nepagrįstą.

11Nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors tokie ginčai sprendžiami administraciniuose teismuose, tokiu atveju atsižvelgtina ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš subrogacijos, jis laikytinas praleidusiu sutrumpintą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą, skaičiuotiną nuo žalos išmokėjimo dienos. Taip pat teigė, kad šiuo atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Administracijos pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu ir darė išvadą, jog nurodytos teisės normos nenumato Administracijos pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Teigė, kad šios bylos dalykas – nustatyti ar Administracija neatliko teisės aktuose numatytos pareigos. Taip pat rėmėsi Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktu, teigė kad pagal šį aprašą medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Leidimų išdavimas suponuoja pareigą pateikti prašymą. Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius prieš įvykstant minėtam įvykiui nebuvo gavęs prašymo išduoti leidimą nukirsti medį arba nugenėti visus medžius, augančius kieme, adresu ( - ). Pažymėjo, kad nepagrįsta bei neprotinga suabsoliutinti savivaldybės pareigą želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje. Tokiu būdu vien tik medžio augimas konkrečios savivaldybės teritorijoje būtų pagrindas atsirasti bendro pobūdžio savivaldybės pareigai prižiūrėti tokį medį, o žemės sklypo valdytojų pareigos jų naudojamo žemės sklypo atžvilgiu liktų visiškai neįvertintos. Nurodė, kad Želdynų įstatymas detalizuoja savivaldybės funkcijas želdynų priežiūros srityje. Rėmėsi pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir darė išvadą, jog tiesioginė pareiga pertvarkyti ir prižiūrėti želdynus savivaldybei tenka tik įstatymo apibrėžtose vietose. Be to, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas sukonkretina savivaldybės pareigą želdinių priežiūros srityje, kai sprendžiamas želdynų priežiūros klausimas ne savivaldybei priskirtoje teritorijoje, nustatydamas atitinkamas teises ir pareigas želdynų ir želdynių valdytojams bei savininkams. Atkreipia dėmesį, kad pagal įstatymo nuostatas, adresu ( - ), Vilniuje, esančių namų gyventojai yra laikytini šiems namams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo valdytojais, o valdytojams įstatymas numato tam tikras pareigas. Pastatams, esantiems ( - ), Vilniuje, eksploatuoti reikalingos žemės sklypo ribos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“, todėl namo gyventojams, tenka pareiga tinkamai prižiūrėti šį žemės sklypą kartu su jame esančiais želdiniais. Savo poziciją taip pat grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.14 punktu. Pabrėžė, kad įvykio metu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-41 pastatų ( - ), Vilniuje, administratoriumi buvo paskirtas UAB „Naujamiesčio būstas“. Teigė, jog teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad vienareikšmiškai medžių priežiūros funkcija negali būti laikoma išimtinai priskiriama savivaldybei. Tai yra ir namo gyventojų interesus įgyvendinančios daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcionavimo tikslas, taip pat ir žemės sklypo valdytojų pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą bei jame esančius želdynus taip, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl žalos, kaip atsakomybės sąlygos, pastebėjo, kad tai, jog pareiškėjas išmokėjo 12 944,07 Lt draudimo sumą, dar nepagrindžia, kad būtent tokio dydžio žala buvo patirta: byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad būtent tokio dydžio žalą pareiškėjas patyrė dėl tiesioginių Administracijos neteisėtų veiksmų. 2008 m. rugpjūčio 4 d. medis lūžo dėl stipraus gūsingo vėjo škvalo metu, todėl negali būti konstatuojamas priežastinis ryšys tarp Administracijos neveikimo ir pareiškėjui atsiradusių nuostolių. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota ir įrodyta, kad būtent medžio užgriuvimas padarė tokią žalą, kuri grindžiama pareiškėjo pateikta sąskaita faktūra. Pastebi, kad pareiškėjo draudimo taisyklėse nurodyta, kad užgriuvus medžiui į įvykio vietą būtina kviesti policiją, tačiau pareiškėjo pateiktas policijos raštas nepatvirtina, kad policijos pareigūnai būtų vykę į įvykio vietą ir nustatę, kad automobilis apgadintas būtent medžio. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 3K-3-539/2006 ir darė išvadą, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, laikytina, kad medis lūžo dėl stipraus vėjo škvalo metu, todėl priežastinis ryšys tarp Administracijos neveikimo ir pareiškėjui atsiradusių nuostolių, negali būti konstatuotas, o priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Pastebėjo, jog pareiškėjo prašyme išmokėti draudimo išmoką įvykio aprašyme UAB „Omnibetas“ nurodo, kad medis atrodė žalias, t. y. sveikas, žaliuojantis medis, o nupjovus medį paaiškėjo, kad iš vidaus jis buvo išpuvęs. Taigi neįmanoma nustatyti žvelgiant iš išorės, jog medžio būklė avarinė ir jį reikia skubiai nupjauti. Nurodė, kad kiekvieno medžio vidaus arba šaknų būklės patikrinti neįmanoma, todėl Administracijos tarnautojai negali objektyviai nustatyti, ar yra pavojus virsti vienam ar kitam medžiui ir kiek toks pavojus realus. Dėl to gana dažnai susidaro nenumatytos grėsmingos situacijos, kai pučiant stipriam vėjui ar esant kitom ekstremaliom gamtinėm situacijoms, lūžta ar išgriūva vizualiai sveikai atrodantys medžiai. Rėmėsi CK 6.253 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad kilusio škvalo, kurio metu pūtė 17 m/s stiprumo vėjas, tą dieną, kai nulūžo medis, gūsiai atitinka visas nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas. Taigi, šiuo atveju laikytina, jog sveikas medis, augęs ( - ) namo kieme, Vilniuje, nulūžo dėl stipraus gūsingo vėjo škvalo metu, t. y. nenugalimos jėgos, todėl nėra pagrindo nustatyti Administracijos atsakomybę. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė stovėjo tam skirtoje ir leistinoje vietoje. Tai nustačius būtų galima teigti, kad paties nukentėjusiojo veiksmai ? automobilio statymas neleistinoje vietoje, galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Taip pat pareiškėjas nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai. Bet koks atsargus ir protingas asmuo turi rūpintis savo turtu ir nepalikti turto, žinant, kad turtui gali būti padaryta žala. Kilus škvalui ir stipriam vėjui pareiškėjas turėjo pasirūpinti, kad jo automobilis nebūtų laikomas po medžiu, kitaip pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, tai bus nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepagrindė, kuo remiantis prašo priteisti iš Administracijos būtent 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Teigė, kad padidintų procesinių palūkanų skaičiavimas kai atsakovu yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, prieštarauja ir Lietuvos teismų formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005).

12Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 121?124), nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

13Nurodė, kad nei įvykio metu 2008 m. rugpjūčio 5 d., nei šiuo metu galiojantis bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros klausimus reglamentuojantis teisinis reguliavimas nenumatė, jog administratorius privalėtų tikrinti ir šalia administruojamo namo esančių, bet administruojamo turto bendraturčiams nepriklausančių medžių ar kitų želdinių būklę, vykdytų jų priežiūrą. Teigė, kad administravimo veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, kad administratorius turi pareigą įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, tačiau neturi pagrindo ir negali vykdyti kitų į namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus atsakomybės ribas nepatenkančių pareigų. Teigė, kad žemės sklypo, kuriame augo medis, priežiūrą turėjo organizuoti Administracija. Pažymėjo, jog spręsdamas atsakomybės klausimą teismas turi įvertinti nukentėjusio asmens veiksmus, kuris galimai nebuvo atitinkamai rūpestingas, palikdamas automobilį po medžiu, kuris akivaizdžiai kelia grėsmę jo turtui.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu (II t., b. l. 51?56) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas pažymėjo, kad savo skunde pareiškėjas rėmėsi CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Taigi, pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu, kuris atsiranda iš draudimo teisinių santykių. Nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalis numato, kad iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas į atsakovą su pretenzija kreipėsi 2008 m. spalio 15 d., o į teismą 2011 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą. Kadangi pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl 12 944,07 Lt sumos išmokėtos draudžiamam asmeniui priteisti iš atsakovo, todėl reikalavimai negali būti tenkinami.

17III.

18Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 60?61), kuriuo prašo panaikinti 2012 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

191) teismas nepagrįstai šalis siejančius teisinius santykius kvalifikavo kaip draudimo, o ne atsiradusius delikto pagrindu. Remiasi CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 1.128 straipsniu ir daro išvadą, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, saistomas tų pačių ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą atsiradusią iš delikto, nes draudikui, įstojusiam į deliktinę prievolę vietoje savo draudėjo, jo padėtis yra tokia pat, kokia būtų nukentėjusio asmens, jei jis nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Atitinkamai ginčo santykiams taikytinas ne vienerių, o trijų metų ieškinio senaties terminas, kuris nebuvo praleistas, nes pareiškėjo draudėjas anksčiausiai apie žalą galėjo sužinoti 2008 m. rugpjūčio 5 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 2 d.;

202) byloje visiškai įrodyta atsakovo civilinė atsakomybė. Atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių būklę ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui, išmokėjusiam savo draudėjui raudimo išmoką, atsirado žala, kurią patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Minėta žala, yra tiesioginė atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė. Tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino arboristikos specialistas.

21Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 68?71), kuriuo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo, kad:

221) subrogacijos atveju prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis, toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje, t. y., reikalavimas atsakovui kyla iš draudimo santykių, nes būtent tokia prievolė sieja draudiką ir draudėją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant praleistą šiems teisiniams santykiams aktualų vienerių metų ieškinio senaties terminą;

232) byloje nėra įrodytos visos atsakovo atsakomybės kilimui būtinos sąlygos. Pastebi, kad atsakovas iki įvykio nebuvo gavęs suinteresuotų prašymų nukirsti ar nugenėti žalą sukėlusį medį, taip pat nebuvo duomenų apie medžio keltą grėsmę gyventojų ar jų turto saugumui, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo minėtiems darbams atlikti. Taip pat atkreipia dėmesį, jog neatmestina galimybė, jog įvykio metu vykusio škvalo metu pūtęs vėjas galėjo nulaužti ir sveiką medį, t. y. mano, jog įvykio dieną aplinkai grėsmės nekėlęs medis galėjo lūžti paveiktas nenugalimos jėgos. Teigia, kad tam tikrą įvykio pasekmių riziką turi prisiimti apeliantas. Kartu pažymi, kad išvadą pateikęs specialistas neturėjo realios galimybės įvertinti medžio būklės, todėl jis spėjo, kad didžioji medžio kamieno dalis buvo išpuvusi, taip pat, kad tikėtina, kad nuotraukose matomo medžio būklė buvo avarinė ir jį reikėjo šalinti. Dėl nurodytų priežasčių specialisto išvada šioje byloje vertintina tik kaip nuomonė.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė remdamasis vieninteliu pagrindu ? pasisakydamas dėl pareiškėjui reikalavimui taikomo ieškinio senaties termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu sprendimu nesutinka.

28Šiuo atveju byloje kilo klausimas dėl ginčo šalis siejančių teisinių santykių priskyrimo atitinkamai draudimo ar žalos atlyginimo teisiniams santykiams. Šiems santykiams įstatymas numato skirtingus ieškinio senaties terminus. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, pagal to paties CK 1.125 straipsnio 8 dalį ? sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

29Atribodamas šiuos teisinius santykius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog draudimo teisiniai santykiai susiklosto tarp draudimo bendrovės ir draudėjo ar kito asmens, dalyvaujančio šiuose santykiuose draudimo sutarties ir su ja susijusio specialaus draudimo teisinio reguliavimo pagrindu. Tuo tarpu reikalavimas dėl žalos atlyginimo kyla iš delikto (pažeidimo), t. y. neteisėto veiksmo asmens, kuris iki pažeidimo nebuvo jokiais teisiniais santykiais susijęs su nukentėjusiuoju, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).

30Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas atsakovui grindžiamas ne draudimo sutartimi, o neteisėtu turto sugadinimu dėl atsakovo, kaip atsakingo už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą asmens, neveikimo, t. y. reikalavimas kyla deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės pagrindu.

31Atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, jog reikalavimas pateiktas draudiko, savaime nekeičia santykių, iš kurių šis reikalavimas grindžiamas prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012). Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007). Atsižvelgiant į tai, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), draudiko už žalą atsakingam asmeniui reiškiamiems reikalavimams atlyginti draudėjui išmokėtas sumas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-438/2006).

32Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su reikalavimu kylančiu iš draudimo santykių ir atitinkamai pritaikęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, nukrypo nuo teismų formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose. Pareiškėjo reikalavimas kyla iš deliktinės atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo, todėl jam taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

33Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas apie žalą sužinojo ne anksčiau kaip 2008 m. rugpjūčio 5 d. (I t., b. l. 8), o skundą teismui pateikė 2011 m. rugpjūčio 2 d. (I t., b. l. 30). Remiantis tuo konstatuotina, jog pareiškėjas nepraleido šiam santykiui tarp jo ir atsakovo taikomo sutrumpinto trejų metų senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti iš esmės ir pasisakyti dėl atsakovo atsakomybės sąlygų, tačiau to nedarė.

34Atsižvelgiant į tai, kad, kaip konstatuota šioje nutartyje, pareiškėjas skundą padavė nepraleidęs ieškinio senaties termino, o pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo atsakomybės sąlygų, t. y. nenagrinėjo bylos iš esmės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, lėmusių neteisingą bylos išsprendimą.

35Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (2011 m. kovo mėn. 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1057/2011). Dėl išdėstytų priežasčių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti ir byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenustatė visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių. Šie pažeidimai lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas AB ,,Lietuvos draudimas“ skundu (I t., b. l. 1?3) kreipėsi į... 6. 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės... 7. 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas... 8. Taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 9. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 25 d. tarp pareiškėjo AB „Lietuvos... 10. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į skundą (I t. b. l. 24?32),... 11. Nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ pateikė... 13. Nurodė, kad nei įvykio metu 2008 m. rugpjūčio 5 d., nei šiuo metu... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu... 16. Teismas pažymėjo, kad savo skunde pareiškėjas rėmėsi CK 6.1015 straipsnio... 17. III.... 18. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą (II t.,... 19. 1) teismas nepagrįstai šalis siejančius teisinius santykius kvalifikavo kaip... 20. 2) byloje visiškai įrodyta atsakovo civilinė atsakomybė. Atsakovas,... 21. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t.,... 22. 1) subrogacijos atveju prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis,... 23. 2) byloje nėra įrodytos visos atsakovo atsakomybės kilimui būtinos... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą... 28. Šiuo atveju byloje kilo klausimas dėl ginčo šalis siejančių teisinių... 29. Atribodamas šiuos teisinius santykius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas atsakovui grindžiamas ne draudimo... 31. Atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, jog reikalavimas pateiktas... 32. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką,... 33. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas apie žalą sužinojo ne anksčiau... 34. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip konstatuota šioje nutartyje, pareiškėjas... 35. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą... 39. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą... 40. Nutartis neskundžiama....