Byla e2S-648-467/2019
Dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. B. dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 2019 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. B. 774,52 EUR turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 2017-09-01 su A. S. sudarė turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0080214), kuria apdraudė draudėjo butą adresu ( - ). Ieškovas draudėjo buvo informuotas apie tai, kad 2018-07-16 butas buvo užlietas ir jam padaryta žala. Dėl šio draudiminio įvykio ieškovas išmokėjo draudėjui 774,52 EUR dydžio draudimo išmoką. Draudimo žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad apdraustas butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto ( - ), kurio savininkais įvykio dieną buvo J. B., gyvenantis ( - ).

83.

9Ieškovas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl asmenų turtui, esančiam ( - ), padarytos žalos atlyginimo, todėl pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį byla ieškovo pasirinkimu teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. B. dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka ir grąžino jį ieškovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo kompanijų regresiniai ieškiniai žalą padariusiems asmenims, kurie reiškiami subrogacijos pagrindu, turi būti paduodami pagal atsakovo- fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę (CPK 29 straipsnis), nes CPK 30 straipsnio 6 dalis šiems ieškiniams netaikoma.

135.

14Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas ieškovui, kaip neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, paaiškinant ieškovui, jog su nurodytu ieškiniu ieškovas turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

15III. Atskirojo skundo argumentai

166.

17Atskiruoju skundu ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

187.

19Apeliantas nurodo, kad CPK 29 straipsnis nustato, jog ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 30 straipsnis numato atvejus kada ieškovas turi teisę ieškinį pareikšti savo pasirinkimu. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Laiko, kad šiuo konkrečiu atveju susiklostė tokia situacija, kai dėl inžinerinės vandens tiekimo sistemos trūkumų atsakovo bute buvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Dėl to ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui, turi teisę pasirinkti, ar ieškinį reikšti teismui pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą teritorinio teismingumo taisyklę, ar pasinaudoti alternatyva ir ieškinį pareikšti pagal žalos turtui padarymo vietą, kaip tai numatyta CPK 30 straipsnio 6 dalyje.

208.

21Apelianto teigimu, aplinkybė, kad nukentėjęs dėl žalos padarymo asmuo savo turtą buvo apdraudęs ir žalos atlyginimą gavo draudimo sutarties pagrindu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl draudimo bendrovės ieškinio dėl žalos atlyginimo teismingumo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Esant tokiai situacijai, ieškovo vertinimu, negali susiklostyti situacija, jog draudikas, iš draudėjo perėmęs reikalavimo teisę, perimtų mažiau teisių, nei turėjo draudėjas, įskaitant ir draudėjo (žalą patyrusio asmens) teisę ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikšti pagal alternatyvaus teismingumo taisykles pasirinktinai pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba pagal žalos turtui padarymo vietą.

229.

23Apeliantas mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nelaikytina teisės šaltiniu. Be to, minėta konsultacija yra nepagrįsta teisės aiškinimu.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2510.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstą teismo nutartį panaikinti arba pakeisti.

2711.

28Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

2912.

30Taigi, nors asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ji turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir taisyklių. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

3113.

32Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK normos nustato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

3314.

34Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinys, pareikštas regreso tvarka žalą padariusiam asmeniui, nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostata, kurioje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė - kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą. Apelianto nuomone, ieškinys dėl žalos atlyginimo yra kilęs ne iš draudimo santykių, todėl ieškovas turėjo teisę pasinaudoti CPK 30 straipsnio 6 dalies taisykle ir ieškinį pareikšti pagal žalos padarymo vietą, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3515.

36Taigi, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teismingumo taisyklės, pagal kurias ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui yra suteikiama teisė pasirinkti bylą nagrinėsiantį teismą. CPK 30 straipsnio 6 dalis nustato, kad ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

3716.

38Tačiau CPK 30 straipsnio 6 dalyje įvirtinta taisyklė, nustatanti, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, yra kildinamas iš deliktinės atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nagrinėjant vienarūšes bylas, (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011-08-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6665-467/2011; 2017-01-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-95-345/2017; kt.). Šiuo atveju privaloma laikytis tiek vertikalaus, tiek horizontalaus teismų precedentų privalomumo. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

3917.

40Taigi, šiuo atveju, nors ir sutiktina su apeliantu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-30 konsultacijoje Nr. A3-86 pateikta nuomonė nėra teisės šaltinis, tačiau tokio pobūdžio išaiškinimais gali būti remiamasi kaip rekomendacijomis, taikant ir aiškinant teisės normas. Juo labiau, kad tokia konsultacija jau yra pasitvirtinusi teismų precedentuose.

4118.

42Apeliantas, remdamasis teismų praktika, teigia, kad žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tačiau tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra vystoma, aiškinant materialiosios, o ne proceso teisės normas. Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 šiuo atveju nėra aktuali, kadangi minėtos kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – teisės klausimai, susiję su draudiko, išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį, subrogacijos teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis, ieškinio senaties terminais, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko, taigi, šioje byloje nebuvo sprendžiami teismingumo klausimai.

4319.

44Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

4520.

46Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo ir ieškinio teismingumo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam... 6. 2.... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje... 8. 3.... 9. Ieškovas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl asmenų turtui, esančiam ( -... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė... 13. 5.... 14. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinį... 15. III. Atskirojo skundo argumentai... 16. 6.... 17. Atskiruoju skundu ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje... 18. 7.... 19. Apeliantas nurodo, kad CPK 29 straipsnis nustato, jog ieškinys teismui... 20. 8.... 21. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad nukentėjęs dėl žalos padarymo asmuo savo... 22. 9.... 23. Apeliantas mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, kuria... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. 10.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. 11.... 28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 29. 12.... 30. Taigi, nors asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ji turi... 31. 13.... 32. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į... 33. 14.... 34. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad ieškovo... 35. 15.... 36. Taigi, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teismingumo... 37. 16.... 38. Tačiau CPK 30 straipsnio 6 dalyje įvirtinta taisyklė, nustatanti, kad... 39. 17.... 40. Taigi, šiuo atveju, nors ir sutiktina su apeliantu, kad Lietuvos... 41. 18.... 42. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, teigia, kad žalos atlyginimo... 43. 19.... 44. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip... 45. 20.... 46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti...