Byla 2A-1673-343/2019
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Aljuva“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2565-962/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovams E. M., R. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Aljuva“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 4000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 01 10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad pagal 2008 02 20 sutartį tarp UAB „Aljuva“ ir Ukmergės rajono policijos komisariato, UAB „Aljuva“ privalo priverstinai nuvežti ir saugoti policijos komisariato sulaikytas transporto priemones. Pagal 2010 01 10 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą į UAB „Aljuva“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė BMW 320 v. n. ( - ). Automobilio modelis „BMW 520“ nurodytas per klaidą. VĮ „Regitra“ duomenimis paskutinis registruotas transporto priemonės savininkas yra E. M. (V.). 2017 02 24 Vilniaus AVPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyrius informavo UAB „Skolų valdymo sprendimai“, kad 2010 01 10 transporto priemonę BMW320 v. n. ( - ) vairavo R. V. Pagal UAB „Aljuva“ Techninės pagalbos kelyje ir automobilių saugojimo paslaugų įkainius apskaičiuota 23,17 Eur (80 Lt) už automobilio nuvežimą bei 2,90 Eur (10 Lt) per parą už automobilio saugojimą. Atsakovė E. M. (V.), teigdama, jog transporto priemonę pardavė, elgėsi netinkamai, neįsitikino automobilio pirkėjo tapatybe, todėl atsakovai už automobilio saugojimą ir nutempimą nuo 2010 01 10 iki 2018 08 14 yra solidariai skolingi 11039,28 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį, ieškovės reikalaujama solidariai iš atsakovų skolos suma sumažinta iki 4000,00 Eur, kuri pradiniam kreditoriui 2017 01 02 perleidus reikalavimo teisę į šią skolą, priklauso UAB „Skolų valdymo sprendimai“.

93.

10Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime bei triplike nurodė, kad ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakovus kildina iš 2017 01 02 reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kurioje nėra numatyta ieškovo teisė reikalauti skolų, kurios 2017 01 02 dar neegzistavo, t. y. nėra numatyta teisė reikalauti mokėjimų už 2017 01 02 – 2018 08 14 laikotarpį. Atsakovas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo prasme nėra teisėtas automobilio valdytojas, todėl jis neturi solidariosios pareigos atlyginti automobilio saugojimo išlaidas. Ieškovė reikalauja priteisti saugojimo išlaidas už neproporcingai ir neprotingai ilgą 8 metų ir 7 mėnesių automobilio saugojimo laikotarpį. Automobilio saugotojas neinformavo automobilio savininko ir (ar) valdytojo apie automobilio saugojimą daugiau nei septynerius metus. Po to, kai reikalavimo teisę įgijo ieškovė, atsakovą informavo apie automobilio saugojimą tik 2018 07 24, t. y. praėjus dar 1,5 metų nuo reikalavimo teisės perėmimo momento. Tvirtina, kad saugomas automobilis yra menkavertis, jo vertė prilyginama atliekoms, nes automobilis yra 1992 m. gamybos, su defektais, išregistruotas iš transporto priemonių registro ir vizualiai netinkamas naudojimui, todėl akivaizdu, kad trečiasis asmuo per 8 metų automobilio saugojimo laikotarpį negalėjo nesuprasti, kad automobilis yra visiškai bevertis ir jo „saugojimas“ neatitinka saugojimo, kaip rūpinimosi svetimu turtu ir jo verte, sąvokos. Šių aplinkybių pagrindu, yra pagrindas mažinti kreditoriaus reikalaujamą priteisti sumą. Tai, kad automobilio savininkas neatsiėmė automobilio iš automobilio saugojimo aikštelės, atsakovas sužinojo tik 2018 07 24, kada pirmą kartą po 2010 01 10 buvo informuotas apie tai, kad automobilis yra vis dar saugomas.

114.

12Atsakovė E. M. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime bei triplike nurodė, kad ji automobilį BMW 320, valst. Nr. ( - ) dar 2009 metų rugsėjo mėnesį pardavė, todėl ji 2010 metais negalėjo būti nei faktinė, nei teisėta šio automobilio savininkė. Automobilį ji išregistravo būtent pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ką patvirtina ir VĮ „Regitra“ pažyma. Šiuo metu, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, atsakovė negali prisiminti smulkių pirkimo – pardavimo detalių, tačiau svarbiausia yra faktas, jog ji nuo 2009 09 05 nėra automobilio savininkė.

135.

14Trečiasis asmuo UAB „Aljuva“ su ieškiniu sutiko, atsiliepime nurodė, kad automobilis BMW 520, valst. Nr. ( - ) į UAB „Aljuva“ saugojimo aikštelę buvo atvežtas 2010 01 10. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą iš transporto priemonės savininko/valdytojo pusės pasirašė R. V. Po maždaug dviejų savaičių R. V. buvo atvykęs į automobilių saugojimo aikštelę apžiūrėti automobilio, jam buvo išaiškinta automobilio atsiėmimo tvarka bei kaip bus skaičiuojamas mokestis už jo saugojimą. Ne daugiau kaip po mėnesio R. V. į aikštelę buvo atvykęs dar kartą ir minėjo, kad nepavyksta gauti leidimo iš policijos atsiimti automobilį iš aikštelės. Nesulaukusi jokių veiksmų, įmonė kreipėsi į policijos komisariatą dėl informacijos apie automobilio BMW 520, valst. Nr. ( - ) savininką. Pagal tuo metu policijos turimą informaciją minėto automobilio savininkė buvo E. M. (V.). Pagal šią informaciją, 2011 02 09 parašė laišką E. M. (V.) adresu ( - ), kuriame nurodė, kur saugomas jai priklausantis automobilis bei kur kreiptis dėl jo atsiėmimo. Laiškas negrįžo, todėl suprato, kad E. M. (V.) jį gavo ir turi visą reikiamą informaciją, tačiau jokių veiksmų nei iš E. V., nei iš R. V. nebuvo. 2016 06 20 buvo parašytas dar vienas laiškas E. V., kuriame dar kartą buvo išaiškinta, kad mokestis už automobilio saugojimą vis auga, ir jei ji nesiims jokių veiksmų, tai automobilis bus utilizuotas, o dėl skolos išieškojimo kreipsis į skolos išieškojimo įmonę.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Kauno apylinkės teismas 2019 06 10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1000,00 Eur skolą, 217,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 09 20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur žyminį mokestį. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybės naudai 42,92 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Iš atsakovo valstybės naudai priteisė 14,31 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

187.

19Teismas ieškinio reikalavimą atsakovės E. M. atžvilgiu atmetė, konstatuodamas, jog 2010 01 10 autoįvykio metu ji nebuvo transporto priemonės savininke.

208.

21Sprendė, kad transporto priemonė buvo pagrįstai transportuota ir saugoma UAB „Aljuva“ aikštelėje, o atsakovas R. V. yra atsakingas už transporto priemonės saugojimo išlaidas, tačiau turi būti įvertintas saugojimo išlaidų proporcingumas ir šių išlaidų dydžio pagrįstumas.

229.

23Teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su įsiskolinimo dydžiu sprendė, jog ieškovė neįgijo teisės reikšti reikalavimus dėl automobilio saugojimo po 2017 01 02, kadangi Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleidžiama ne būsima skola, o įsiskolinimas, susidaręs iki Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo momento. Be to, įrodymų, jog ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimų už 2017 01 02 – 2018 08 14 laikotarpį, nepateikė, todėl teismas ieškinį dalyje dėl skolos už laikotarpį nuo 2017 01 02 iki 2018 08 14, atmetė kaip nepagrįstą.

2410.

25Vertindamas saugojimo išlaidas, teismas nustatė, jog transporto priemonės saugotojas negalėjo nesuprasti, jog skaičiuojant už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, saugojimo išlaidų suma daug anksčiau viršijo transporto priemonės vertę. Į atsakovą R. V., ieškovė 2017 01 02 perėmusi reikalavimo teisę, kreipėsi tik 2018 07 24. Taip pat nustatė, kad UAB „Aljuva“ nė karto nesiuntė jokio raginimo atsakovui R. V., nors Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte buvo nurodytas jo adresas. Sprendė, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo R. V. nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

2611.

27Sprendė, kad už transporto priemonės saugojimą nuo 2010 metų skaičiuotas 300 Lt per mėnesį saugojimo mokestis buvo neproporcingai didelis, nulėmęs nepagrįstą saugotojo praturtėjimą, kas galėjo turėti įtakos ir jo pasyvumui laiku apie besikaupiančią skolą neinformuojant atsakovo. Nors ieškovė ir sumažino reikalaujamą priteisti sumą, tuo pripažindama nepagrįstu transporto priemonės saugojimo laikotarpį, tačiau ir 4000 Eurų saugojimo išlaidų sumą teismas pripažino neatitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų, todėl sumažino iki 1000 Eur.

2812.

29Palūkanas teismas sumažino pusiau ir iš atsakovo priteisė 217 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2010 01 10 iki bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3113.

32Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 06 10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3313.1.

34Teismas nevertino atsakovės E. M. ir trečiojo asmens Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato veiksmų, nors pagal suformuotą teismų praktiką, turėto tai daryti. Apeliantės nuomone, panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, turi būti išsiaiškinti visi nurodytų asmenų (E. M., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato, saugotojo UAB „Aljuva“) faktiniai veiksmai, kurie turėjo įtakos saugojimo išlaidų atsiradimui, tokiu būdu nustatant atsakovės atsakomybės apimtį pagal byloje pareikštą reikalavimą.

3513.2.

36Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė esminės bylos aplinkybės – automobilio savininko. Tvirtina, kad atsakovei nurodžius, jog ji pardavė automobilį kitam asmeniui, kuris kaip automobilio savininkas yra atsakingas už automobilio nutempimą ir saugojimą, atsakovė nenurodė pirkėjo duomenų bei nesiėmė priemonių, kad automobilio pirkėjas būtų apklaustas teisme ar į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu.

3713.3.

38Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįgijo teisės reikšti reikalavimus dėl automobilio saugojimo po 2017 01 02, todėl ieškinys dalyje dėl skolos už laikotarpį nuo 2017 01 02 iki 2018 08 14, atmestas nepagrįstai. Tvirtina, kad 2017 01 02 reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodytas skolos susidarymo laikotarpis ar skolos dydis. Skola yra skaičiuojama nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos. Šia sutartimi yra perleista tiek teisė į pagrindinę skolą, tiek kitos papildomos teisės – reikalauti palūkanų ir kt. Pažymi, kad ieškovė per daug metų yra sudariusi daugybę identiškų reikalavimo teisės perleidimo sutarčių, todėl vadovaujantis teismo sprendime nurodytu reikalavimo perleidimo sutarties vertinimu, reikėtų panaikinti daugybę jau priimtų sprendimų ir nutarčių.

3913.4.

40Teismas, sumažindamas pusiau prašomas priteisti kompensuojamąsias palūkanas, iš esmės atsisakė atlyginti pusę kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už naudojimąsi kreditoriaus piniginėmis lėšomis.

4114.

42Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą dalyje dėl įsiskolinimo dydžio ir palūkanų dydžio atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4314.1.

44Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi buvo perleistas būsimas reikalavimas, todėl teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą dalyje dėl skolos už 2017 01 02 – 2018 08 14 laikotarpį, atmetė kaip nepagrįstą.

4514.2.

46Teismo sprendimas sumažinti procesines palūkanas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką ir negali būti laikomas pažeidžiančiu teisės normas. Pažymi, kad kompensuojamosios palūkanos nurodytu atveju negali būti skaičiuojamos nuo 2010 01 10, nes 1000 Eur skola, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, atsirado ne nuo 2010 01 10, o per laikotarpį nuo 2010 01 10 iki 2017 01 02. Tuo tarpu, nors įstatymas nustato ieškovui pareigą pateikti tikslų prašomų priteisti sumų pagrindimą, tačiau ieškovė jų nepateikė, kas reiškia, jog apskritai kompensuojamosios palūkanos neturėtų būti priteistos.

4715.

48Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 06 10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apeliantė savo skunde dėsto tą patį, ką dėstė ieškinyje, nors visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs ir pasisakęs savo sprendime, kuris yra motyvuotas, pagrįstas tinkamu įrodymų ir teisiniu vertinimu. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5016.

51Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5217.

53Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

5418.

55Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5619.

57Byloje nustatyta, kad 2010 01 10 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto pagrindu į UAB „Aljuva“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė BMW 320 v. n. ( - ) (t.1, b. l. 34). Pagal 2008 02 20 sutartį, sudarytą tarp UAB „Aljuva“ ir Ukmergės rajono policijos komisariato, UAB „Aljuva“ privalėjo priverstinai nuvežti ir saugoti policijos komisariato sulaikytas transporto priemones (t.1, b. l. 31-32). 2019 04 01 rašte UAB „Aljuva“ nurodė, jog 2008 02 20 sutartis galiojo iki 2015 11 14, kada buvo sudaryta nauja sutartis su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (t. 2, b. l. 20). Ieškovė 2017 01 02 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta su UAB „Aljuva“, perėmė visas pradinio Kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininkų prievolių (t. 1, b. l. 42-44). VĮ „Regitra“ duomenimis, paskutinis registruotas transporto priemonės MBW 320 v. n. ( - ) savininkas buvo E. V. (M.). Nurodyta, jog transporto priemonės būsena – išregistruota; perduota valdyti užsienyje esančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui; dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (t.1, b. l. 41). Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK duomenų matyti, jog pažeidimą, po kurio minėta transporto priemonė buvo nuvilkta į saugojimo aikštelę, padarė R. V. (t.1, b. l. 35-39). UAB „Aljuva“ 2016 06 20 siuntė atsakovei E. V. (M.) raginimą, kuriame informavo apie automobilio saugojimą, tačiau raginimas grįžo neįteiktas (t. 1, b. l. 122-124). Iš VĮ „Regitra“ rašto matyti, jog 2009 09 05 transporto priemonė BMW 320 v. n. ( - ) buvo išregistruota atsakovės E. V. (M.) prašymu, pirkėjo duomenys nenurodyti (t. 2, b. l. 13).

5820.

59Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Sprendimą iš esmės motyvavo šiais argumentais: 1) atsakovė E. V. (M.) 2010 01 10 autoįvykio metu transporto priemonės BMW 320 v. n. ( - ) savininke nebuvo, todėl jos atžvilgiu ieškinio reikalavimą atmetė; 2) atsakovas R. V. yra atsakingas už transporto priemonės saugojimo išlaidas; 3) ieškovė neįgijo teisės reikšti reikalavimus dėl automobilio saugojimo po 2017 01 02, kadangi Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleidžiama ne būsima skola, o įsiskolinimas, susidaręs iki Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo momento; 4) didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo R. V. pasyvumo, bet ir dėl saugotojo kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti; 5) ieškovės prašoma priteisti 4000,00 Eur saugojimo išlaidų suma neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų, todėl priteistiną sumą teismas sumažino iki 1000,00 Eur.

6021.

61Ieškovė su priimtu sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, jog byla turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi neatskleista esminė bylos aplinkybė - kas yra automobilio savininkas. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo bei įrodymų pakankamumo taisykles. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams pritaria.

6222.

63Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Tinkamas įrodinėjimo dalyko nustatymas yra būtina sąlyga, siekiant greitai išnagrinėti bylą ir apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės, įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami, teises ir teisėtus interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Nenustačius svarbių bylos aplinkybių (susiaurinus įrodinėjimo dalyką), šių civilinio proceso tikslų įgyvendinti negalima.

6423.

65Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

6624.

67Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, kviesti liudytojus.

6825.

69Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, matydamas, kad turimų įrodymų nepakanka. Pirmosios instancijos teismas būdamas atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turėjo reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, kviesti liudytojus.

7026.

71Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė E. V. (M.) buvo paskutinė registruota automobilio BMW 320 v. n. ( - ) savininkė, tačiau ši transporto priemonė 2009 09 04 išregistruota, perduota valdyti užsienyje esančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, o transporto priemonės dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (t.1, b. l. 8). Pagal VĮ „Regitra“ 2017 04 11 raštą „Dėl transporto priemonės BMW 320, V/N ( - )“ nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo išregistruota parduodant į užsienį (Kazachstano Respubliką). Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė 2010 01 10 vykusio autoįvykio metu nebebuvo minėtos transporto priemonės savininke. Tačiau atsakovė nenurodė ir nepateikė automobilio pirkėjo duomenų, nesiėmė priemonių, kad automobilio pirkėjas būtų apklaustas teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reikšminga aplinkybė, kadangi teisėtas automobilio savininkas yra atsakingas už automobilio nutempimo ir saugojimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė nepasirodė svarbi, kadangi nenustačius teisėto automobilio savininko, t. y. neišsiaiškinus esminės aplinkybės, buvo priimtas skundžiamas sprendimas.

7227.

73Teisėjų kolegija, be kita ko atkreipia dėmesį į žemiau nustatytas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo įvertintos. Taigi, grįžtant prie įvykių sekos, vėlgi pasikartotina, jog automobilis BMW 320 v. n. ( - ) 2009 09 05 buvo išregistruotas, parduodant jį į užsienį (kaip nurodoma VĮ „Regitra“ 2017 04 11 rašte, į Kazachstano Respubliką). 2010 01 10 įvyko eismo įvykis, už kurį buvo atsakingas atsakovas R. V., ir kuris kaip pats teigė, nebuvo teisėtas automobilio valdytojas. Taigi, nagrinėjamu atveju neaišku, kaip į užsienį parduotas automobilis galėjo atsidurti pas atsakovą. Aiškinantis šią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbią reikšmę turi atsakovo 2019 01 10 pateiktame triplike nurodomi teiginiai: „nagrinėjamu atveju automobilis buvo nuvežtas saugoti iš parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), t. y. automobilis nebuvo išvažiavęs į kelią ir savininkui negalėjo būti nežinoma automobilio buvimo vieta“. Triplike taip pat nurodė, jog: „Automobilis buvo apgadintas atsakovui parduotuvės aikštelėje bandant padėti užvesti automobilį, tempimo metu, tam, kad automobilis galėtų būti pristatytas į servisą. Tai, kad automobilio savininkas neatsiėmė automobilio iš automobilio saugojimo aikštelės, atsakovas sužinojo tik 2018 07 24, kada atsakovas pirmą kartą po 2010 01 10 buvo informuotas apie tai, kad automobilis yra vis dar saugomas“. Taigi, iš šių atsakovo teiginių seka dvi nenustatytos aplinkybės: pirma, kokiu pagrindu atsakovas atsidūrė aptariamame automobilyje, antra, iš minėtų atsakovo teiginių galima suprasti, jog jam buvo žinomas automobilio tikrasis savininkas, kadangi ne katrą apie jį užsimena, tik neidentifikuoja. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visai nevertino.

7428.

75Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, turėjo nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su automobilio nuosavybės teisės įgijimu ir / ar perleidimu, kas tiksliai automobilio priverstinio nuvežimo momentu buvo šio automobilio savininkas, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kurios įeina į šios bylos įrodinėjimo dalyką.

7629.

77Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neįgijo teisės reikšti reikalavimus dėl automobilio saugojimo po 2017 01 02, todėl ieškinys dalyje dėl skolos už laikotarpį nuo 2017 01 02 iki 2018 08 14, atmestas kaip nepagrįstas. Pasak apeliantės, 2017 01 02 reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nėra nurodytas skolos susidarymo laikotarpis ar skolos dydis. Skola yra skaičiuojama nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas minėtą išvadą, tinkamai įvertino 2017 01 02 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygas. Kaip matyti iš šios sutarties turinio, kaip teisingai nurodė apeliantė, nėra nurodytas konkretus skolos susidarymo laikotarpis ar dydis, todėl laikytina, jog skola skaičiuojama nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos.

7830.

79Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

8031.

81Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik, kad tinkamai neįvertino 2017 01 02 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties turinio, bet ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl Reikalavimo teisės perleidimo sutarties taikymo apimties. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu. Šiuo atveju yra perleidžiama skola, susidariusi už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, todėl ieškovės reikalaujamas įsiskolinimo dydis po Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo, t. y. už laikotarpį nuo 2017 01 02 iki 2018 08 14, vertintinas kaip pagrįstas, nes yra tiesiogiai susijęs su pradine skola, skaičiuojama nuo 2010 01 10.

8232.

83Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, taip pažeidžiant proceso teisės normas, byloje neištirtos ir nenustatytos aplinkybės, kaip pavyzdžiui automobilio savininko tapatybė; kokiu pagrindu atsakovas autoįvykio metu valdė automobilį, kuris pagal byloje ištirtus duomenis buvo parduotas užsienyje gyvenančiam asmeniui; ar atsakovas pažįsta automobilio savininką. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino 2017 01 02 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties turinį, tinkamai neišsiaiškino jos turinio bei sąlygų; visiškai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, formuojama dėl Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių taikymo apimties.

8433.

85Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kurios įeina į šios bylos įrodinėjimo dalyką, todėl, įvertinusi neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir sprendimui priimti šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Pareikalavus tokių įrodymų, dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

8634.

87Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo argumentas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nevertintinas, kadangi, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteistų kompensuojamųjų palūkanų dydis gali kisti. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

8835.

89Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.

90Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

91apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

92Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

93Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 4000,00 Eur skolą, 5... 7. 2.... 8. Nurodė, kad pagal 2008 02 20 sutartį tarp UAB „Aljuva“ ir Ukmergės... 9. 3.... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime bei triplike nurodė, kad... 11. 4.... 12. Atsakovė E. M. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime bei triplike nurodė, kad ji... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo UAB „Aljuva“ su ieškiniu sutiko, atsiliepime nurodė, kad... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Kauno apylinkės teismas 2019 06 10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.... 18. 7.... 19. Teismas ieškinio reikalavimą atsakovės E. M. atžvilgiu atmetė,... 20. 8.... 21. Sprendė, kad transporto priemonė buvo pagrįstai transportuota ir saugoma UAB... 22. 9.... 23. Teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su įsiskolinimo dydžiu sprendė,... 24. 10.... 25. Vertindamas saugojimo išlaidas, teismas nustatė, jog transporto priemonės... 26. 11.... 27. Sprendė, kad už transporto priemonės saugojimą nuo 2010 metų skaičiuotas... 28. 12.... 29. Palūkanas teismas sumažino pusiau ir iš atsakovo priteisė 217 Eur... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 31. 13.... 32. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019... 33. 13.1.... 34. Teismas nevertino atsakovės E. M. ir trečiojo asmens Vilniaus apskrities VPK... 35. 13.2.... 36. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė esminės bylos aplinkybės –... 37. 13.3.... 38. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįgijo teisės reikšti... 39. 13.4.... 40. Teismas, sumažindamas pusiau prašomas priteisti kompensuojamąsias... 41. 14.... 42. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą dalyje... 43. 14.1.... 44. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad Reikalavimo teisės perleidimo... 45. 14.2.... 46. Teismo sprendimas sumažinti procesines palūkanas atitinka kasacinio teismo... 47. 15.... 48. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą... 49. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 50. 16.... 51. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 52. 17.... 53. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į... 54. 18.... 55. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš... 56. 19.... 57. Byloje nustatyta, kad 2010 01 10 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo... 58. 20.... 59. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Sprendimą iš... 60. 21.... 61. Ieškovė su priimtu sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, jog byla... 62. 22.... 63. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio... 64. 23.... 65. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis... 66. 24.... 67. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo... 68. 25.... 69. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo ne tik teisę, bet ir... 70. 26.... 71. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas,... 72. 27.... 73. Teisėjų kolegija, be kita ko atkreipia dėmesį į žemiau nustatytas... 74. 28.... 75. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 76. 29.... 77. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji... 78. 30.... 79. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė yra... 80. 31.... 81. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik, kad tinkamai... 82. 32.... 83. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 84. 33.... 85. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir... 86. 34.... 87. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo argumentas dėl... 88. 35.... 89. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus... 90. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 91. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 92. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir... 93. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....