Byla e2A-416-324/2019
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

2sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Reginai Mockevičienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei D. Ž.,

4atsakovui V. S. ir jo atstovei advokatei L. L.,

5teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18165-359/2018 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. S. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei servituto nustatymo ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei A. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

6Teismas

Nustatė

7I.

8Ginčo esmė

91.

10Ieškovė prašė teismo atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pažymėtą indeksu 1A1m; ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), pažymėtą indeksu 1I1p; tvartą (unikalus Nr. ( - )), pažymėtą indeksu 3I1p; lauko virtuvę (unikalus Nr. ( - )), pažymėtą indeksu 4I1p bei kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą, šulinį, unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), ir pripažinti: ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), pažymėtą indeksu 1I1p; atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pažymėtą indeksu 1A1m; tvartą (unikalus Nr. ( - )), pažymėtą indeksu 3I1p; lauko virtuvę (unikalus Nr. ( - )), ), pažymėtą indeksu 4I1p, ir kitus inžinierinius statinius ( unikalus Nr. ( - )); nustatyti atsakovo žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) kelio servitutą S1 (111 m2), suteikiant teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), bei servitutą S2 (112m2 ), suteikiant teisę ieškovei eksploatuoti nuosavybės teise valdomą aukščiau nurodytą ūkio pastatą pagal 2018 m. balandžio 25 d. IĮ Geobaitas paruoštą servituto nustatymo schemą, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 130,23 Eur sumą, kaip vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype, bylinėjimosi išlaidas.

112.

12Nurodė, kad atsakovas neįleidžia ieškovės į jos nuosavybės teise valdomų pastatų dalį, ignoruoja bet kokius pasiūlymus taikiai susitarti. Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo, ūkio pastato, tvarto, lauko virtuvės, kitų inžinerinių statinių, t.y. pagal VĮ Registrų centro duomenis, iš viso priklauso 65,06 kv. m., pastatų dalies vertė 977,49 Eur, todėl prašo teismo atidalinti nuosavybės teises iš bendros dalinės nuosavybės ir pripažinti jai asmenines nuosavybės teises į 72 kv. m. ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )) už 441 Eur vertės sumą, o atsakovui paskirti asmeninės nuosavybės teises į visus kitus pastatus ir inžinerinius statinius. Kadangi visi statiniai yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, prašoma nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) kelio servitutą S1, suteikiantį teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), ir servitutą S2, suteikiantį teisę ieškovei eksploatuoti nuosavybės teise valdomą aukščiau nurodytą ūkio pastatą, pagal 2018 m. balandžio 25 d. IĮ Geobaitas paruoštą servituto nustatymo schemą. Iš ieškovės turi būti priteista 130,23 Eur vienkartinė kompensacija už teismo nustatytus servitutus atsakovo sklype.

133.

14Atsakovas priešieškiniu prašė teismo atidalinti iš bendrosios nuosavybės: atsakovui priteisti statinius, esančius ( - ): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – tvartą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – lauko virtuvę (unikalus Nr. ( - )), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ); iš atsakovo ieškovei priteisti 3467 Eur piniginę kompensaciją; bylinėjimosi išlaidas.

154.

16Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ir 5/6 dalys gyvenamojo namo, ūkio pastato, tvarto, lauko virtuvės, kitų inžinerinių statiniu – kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), esančių adresu ( - ), ieškovei atitinkamai nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį aukščiau nurodytų statinių. Šiuose namuose atsakovas su šeima gyvena, rūpinasi statiniais ir juos prižiūri, moka visus mokesčius, ieškovei priklauso maža dalis šių statinių, ji ten negyvena, todėl tikslingiausia būtų sumokėti ieškovei kompensaciją už jos 1/6 dalį statinių.

17II.

18Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

195.

20Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino. Atidalino atsakovui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą –gyvenamąjį namą, ūkio pastatą tvartą lauko virtuvę, kiemo statinius, esančius ( - ), tokiu būdu: priteisė atsakovui ieškovei priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, 1/6 dalį ūkio pastato, 1/6 dalį tvarto, 1/6 dalį lauko virtuvės ir 1/6 dalį kiemo statinių, priteisiant ieškovei iš atsakovo 3500 Eur kompensaciją už turėtą turtą. Priteisė iš ieškovės atsakovui 104 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 4,17 Eur pašto išlaidų.

216.

22Nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). Atsakovui taip pat priklauso po 5/6 dalies sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkio pastato, tvarto, lauko virtuvės, kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys). Ieškovei atitinkamai priklauso po 1/6 dalį sklype esančių aukščiau nurodytų pastatų. Nurodė, kad esant skirtingiems šalių pasiūlymams dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos, turi būti vertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas, o teismas turi diskrecijos teisę spręsti kuris iš pasiūlytų variantų tinkamiausias, nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nurodytų variantų. Atidalijimas natūra galimas tik tada, kai daiktas yra dalus ir tokį daiktą atidalijus nepadaroma neproporcingos žalos jo paskirčiai. Šiuo atveju ieškovas nuosavybės teise prašo priteisti tik gyvenamojo namo priklausinį ( t. y. ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - )), kuris yra savarankiškas pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui) tarnauti skirtas antraeilis daiktas ir pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Teismas konstatavo, jog ieškovės siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nėra galimas, nes pažeistų atsakovo nuosavybės teises į statinį, todėl netenkino ieškovės reikalavimo. Netenkinus ieškovės reikalavimo atidalinti natūra daiktus ieškovės siūlomu būdu ir nepripažinus jai asmeninės nuosavybės teise į ūkio pastatą, teismas netenkino ir jos reikalavimas nustatyti atsakovo žemės sklype servitutus. Sprendė, kad atsakovo siūlomos 3 500 Eur kompensacijos dydis atitinka atidalijimo metu esančios jos turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertės rinkos kainą. Kadangi ieškovė pati ieškinyje vadovavosi pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis apie ginčo turto vertę, teismas pripažino, jog, pateikdama ieškinį, ieškovė sutiko su dar mažesniu turto įvertinimo dydžiu.

23III.

24Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

257.

26Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

277.1.

28pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, todėl padarė procesinės teisės normų pažeidimus (CPK 13str., 42str., 135str., 143 str., 265 str. 2d.). Pirmosios instancijos teismas peržengė priešieškinio ribas, nes priteisė iš atsakovo ieškovei didesnę kompensacijos sumą (3500 Eur), nei atsakovas reiškė reikalavimu priešieškinyje (3467 Eur). Civiliniame procese galioiant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2003; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007). Teismas nepagrįstai nurodė, kad teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų jis turi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, tačiau šioje byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės – bylos šalys toje byloje iš dalies sutiko su to teismo siūlomu variantu, todėl teismas pakeitė reikalavimų ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-353/2009 konstatavo, kad teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų tik neprieštaraujant ginčo šalims.

297.2.

30Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie netenkintiną ieškovės reikalavimą dėl atidalinimo natūra tik dėl to, kad ūkio pastatas yra nedalus. Sprendime nurodė, kad atidalijimas natūra galimas tik tada, kai daiktas yra dalus ir tokį daiktą atidalijus nepadaroma neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ūkinis pastatas, kurį ieškovė prašė atidalinti ir asmeninės nuosavybės teise priskirti jai, yra dalus, kadangi turi atskirą unikalų numerį, neturi jokių bendrų patalpų, bendrų inžinierinių įrenginių ar komunikacijų su gyvenamuoju pastatu, jis yra savarankiškai funkcionuojantis objektas. Pagal CK 4.15 straipsnį, bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir įeina į pagrindinio daikto sudėtį, bet be šio daikto pagrindinis daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir išlieka visavertis, gali būti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali būti pripažintas kaip proporcingos žalos padarymas atidalijamam daiktui. Teismų praktikoje atskleistas proporcingos (neproporcingos) žalos sąvokos turinys ir jos ypatumai. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Atidalijimas natūra galimas ir tais atvejais, kai, norint iš vieno daikto suformuoti du ar daugiau daiktų, būtini tam tikri daikto pakeitimai. Tokie pakeitimai negali būti kliūtis bendraturčių teisei į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1498/2002).

317.3.

32Šiam ginčui nagrinėti aktuali analogiško precedento byla, išnagrinėta Kauno apygardos teismo priimant 2018m. rugsėjo 14d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1167-390/2018. Joje apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad gyvenamasis pastatas su kitais pagalbiniais pastatais yra dalus turtas. Nurodė, kad turto vientisumo išsaugojimas galėtų būti svarus argumentas, jeigu ginčo sodyba būtų saugomas kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros reikmėms. Tačiau šiuo atveju ginčo objektas yra fiziniams asmenims priklausanti, kultūrinės reikšmės neturinti, šalių tėvo ir senolio pastatyta sodyba, kurioje yra pastatas ir ūkiniai statiniai. Teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog kita šalis įsigijo ir turi didesnę nuosavybės teisę į dalintino turto dalį, nesudaro pagrindo pripažinimui, kad turtą atidalinti natūra nėra galimybės. Analogiška byla dėl antraeilių daiktų atidalinimo yra išnagrinėta ir Klaipėdos apygardos teismo priimant 2017 03 30 nutartį, civilinėje byloje Nr. e2A-384-479/2017.

337.4.

34Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Turėjęs pareigą nustatyti tikrąją, teisingą nekilnojamojo turto kainą, šios sąlygos neįvykdė ir kompensacijos sumą priteisė nepagrįstai. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas taikomas tik kraštutiniu atveju, kai negalima grąžinti daikto natūra, nepažeidžiant šalių materialinių bei procesinių teisių, o atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas tik tuo atveju, kai kompensacija pinigais atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis, tačiau nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-353/2014).

357.5.

36Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi D. S. pažyma, kurioje nurodyta, kad turto vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centras, nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt,www.skelbiu.lt, www.ntžemėlapis.lt pateikta informacija apie parduotus ir parduodamus gyvenamuosius namus su ūkio pastatais, todėl turtas nevertintas kaip individualus objektas. Pažymoje nėra nurodytas tikslus vertės nustatymo būdas, neaišku pagal kokį metodą buvo atliktas įvertinimas, todėl negali būti laikomas teisingos vertės įrodymu, tiksliu ir patikimu įrodymu apie ginčo turto rinkos vertę.

377.6.

38Nesutiktina su teismo išvada, jog ieškovė, su ieškiniu pateikdama VĮ Registrų centro duomenis apie ginčo turto vertę, sutiko su dar mažesniu turto įvertinimo dydžiu. Ieškovė ieškinyje atliko ginčo turto proporcijų paskaičiavimą (kiek atitektų ieškovei, kiek atsakovui) turto idealinėmis dalimis ar tenkančiu turto plotu, taip pat ir prašomo atidalinti turto santykį verte (kokia turto dalis tektų ieškovei, kiek atsakovui), tačiau nesiekė pinigų ar kompensacijų priteisimo.

397.7.

40Teismams nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą svarbu nustatyti, ar bendraturčiai gali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Tais atvejais, kai teismas, ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją, pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V. , bylos Nr. 3K-3-253/2011). Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas nėra materialiai apsirūpinęs, nedirba, todėl neturės galimybių išmokėti kompensaciją.

418.

42Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

438.1.

44ieškovė neteisingai nurodo, kad ūkinis pastatas yra dalus ir neturi bendrų inžinerinių įrenginių ar komunikacijų su gyvenamuoju namu. Ūkinį pastatą ir gyvenamąjį namą sieją elektros instaliacija, ji yra sujungta į vieną apskaitos dėžutę.

458.2.

46Ieškovė ginčija D. S. pažymoje nurodytą turto vertę, tačiau nepateikė teisingų, jos manymu, turto vertinimo duomenų.

478.3.

48Atsakovas su šeima gyvena šiuose namuose nuo 1988 m., yra nusistovėjusi gyvenimo eiga. Tokiame amžiuje viską sujaukus, atsakovas pajustų daug nepatogumų. Už servitutą ieškovės pasiūlyta suma neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

498.4.

50Turint nedidelę dalį turto, ieškovės nurodomas atidalijimo būdas būtų neracionalus ir neekonomiškas.

518.5.

52Nepagrįsti ieškovės argumentai apie atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, turi kito nekilnojamojo turto, t.y. žemės ūkio paskirties ir miško sklypų, gyvena ūkiškai, laiko gyvulių, sodina daržus, turi šiltnamį.

53Teismas

konstatuoja:

54IV.

55Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

569.

57Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidalino bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisdamas mažesnę nuosavybės dalį turinčiai bendraturtei piniginę kompensaciją.

5810.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6011.

61Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tais atvejais, kai negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pastaroji išvada pagrįsta teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai įvardintomis materialinės teisės normomis ir jų taikymą reglamentuojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl tai nekartotina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju, ieškovei prašant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos vieną ūkinį pastatą unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenų byloje 2005 m. atliktos inventorizacijos duomenimis pažymėtą 2J1/p 72 kv.m. ploto, t.y. gyvenamojo namo priklausinį, kuris yra pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui – tarnauti skirtas antraeilis daiktas, pagal savo savybes susijęs su pagrindiniu daiktu, statytu vienos šeimos poreikiams, bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas natūra nėra galimas.

6212.

63Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo namų valda priklausė šalių tėvams, šalys joje augo nuo 1971 m. Motina mirė ( - ), tėvas ( - ), atsakovas šioje valdoje gyveno nuolat, su šeima – nuo 1988 m. iki šiol, namų valda jam buvo palikta testamentu, ieškovė 1/6 dalį gyvenamojo namo paveldėjo teismine tvarka. Žemės sklypas prie namų valdos priklauso atsakovui. Nors ieškovė 2005 m. gyvenamąją vietą deklaravo ( - ), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta neįrodytu ieškovės teiginį, kad ji ginčo valdoje nuolat gyveno iki tėvų mirties, po to išėjo dėl konfliktų su atsakovu. Atsakovas paaiškino, jog ieškovė išsikėlė ištekėjusi 1984 m., nuo tada gyvena ( - ). Pastarasis faktas atitinka byloje ieškovės nurodytą faktinę gyvenamąją vietą sutuoktiniui priklausančiame name ( - ). Apeliantės atstovė paaiškino, jog bendrosios nuosavybės teise ieškovei ir jos sutuoktiniui priklauso tik žemės sklypas prie namo ( - ), kad iki tėvo mirties į ginčo namų valdą ji atvažiuodavo, natūrinio atidalijimo pageidauja dėl nostalgijos tėvų namams. Abi šalys pripažįsta, kad jų santykiai itin konfliktiniai, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie negalėjimą naudotis ginčo valda neleidžiant atsakovui. Iš nurodytų faktų matyti, jog ši valda yra ne ieškovės, o atsakovo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliantė teisingai teigia, kad, sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, atsakovo turima didesnė nuosavybės dalis nesudaro pagrindo pripažinimui, jog turtą atidalinti natūra nėra galimybės, kad svarbus tik nuosavybės turėjimo faktas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas tokiu argumentu ir negrindžiamas. Nesutiktina su apeliante, kad, iš bendrosios nuosavybės atidalijus jos pageidaujamu būdu, pagrindiniam daiktui nebus padaryta žala ir kad toks atidalijimas apskritai galimas, racionalus ir konstruktyvus.

6413.

65Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ūkinis pastatas 2J1/p yra savarankiškai funkcionuojantis objektas, neturintis bendrų inžinerinių komunikacijų su gyvenamuoju namu, nes jame nėra elektros. Nors ūkinis pastatas stovi atokiau nuo kitų statinių, iš kadastro bylos matyti, jog jame įvesta elektra, įvadas ir vartojimo apskaita bendri su gyvenamuoju namu. Pateikusi elektros stulpo fotonuotrauką, teiginio apie elektros įvadų ir abonentų atskyrimą apeliantė nepagrindė atitinkamu su elektros energijos tiekėju suderintu projektu, t.y. nepagrindė galimybės šias komunikacijas atskirti. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ūkio pastatas yra skirtas namų valdoje gyvenančių asmenų ūkio poreikiams. Tiek iš 1998, tiek iš 2005 metų kadastro duomenų matyti, jog pastatas 2J1/p faktiškai susideda iš dviejų dalių. Atsakovas paaiškino, kad priestate 1i/ž stovi stacionariai įbetonuotos ir elektrifikuotos girnos (ūkio reikmėms naudojamas malūnas, kurį iškeliant reikėtų ardyti), ten laiko savo staliaus įrankius (anksčiau dirbo staklininku, dabar juos naudoja ūkio reikmėms), faktinė pastato 2J1/p paskirtis yra garažas, kuriuo jis naudojasi virš trisdešimt metų (pažymėtina, jog pastaroji paskirtis užfiksuota 1998 m. kadastro byloje ir abiejų šalių pateiktose turto vertinimo išvadose esančiose fotonuotraukose; 2005 m. žymėjimas faktinės paskirties iš esmės nekeičia); prie šio pastato savavališkai yra priblokavęs šiltnamį, taip pat laiko fotonuotraukoje matomas malkas. Kiti ūkiniai pastatai yra kitos paskirties – tvartas, malkinė ir kluonas. Iš ( - ) 2019 m. liepos 8 d. pažymos Nr. (1.14-) V3-99 matyti, kad atsakovas savo namų valdoje užsiima ūkine veikla, augina naminius paukščius, šiltnamines bei lauko daržoves. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios veiklos produktų naudojimas savo reikmėms nekeičia fakto, jog namų valdoje gyvenančios šeimos poreikiams reikalingi visi ūkiniai pastatai, todėl pastato 2J1/p atidalijimas tuos poreikius neišvengiamai susiaurintų, sukeltų nepatogumų ir pareikalautų investicijų malūno bei garažo įrengimui. Pažymėtina, jog apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra galimybės padalinti kitų inžinerinių statinių (lauko tualeto ir šulinio). Remiantis nurodytais faktais bei atsižvelgiant į tai, kad be pastarųjų elementų namų valda kaime negali funkcionuoti, kad visa namų valdos žemė priklauso atsakovui, o ieškovė nepateikė jokio su vandentiekiu ir nuotekomis susijusio namų valdos atidalijimo projekto, atmestini apeliantės argumentai, kad atidalijimas natūra galimas, o namų valda išliks visavertė ir be ginčo ūkinio pastato. Teisėjų kolegijos nuomone, atidalijimas ieškovės pageidaujamu būdu, net ir pagrindus jį atitinkamais projektais, nebūtų racionalus dar ir dėl to, kad jam būtinas servituto naudotis žemės sklypu nustatymas, o tokiu atveju, nepriklausomai nuo kainos už naudojimąsi servitutu dydžio, visos sodybos rinkos vertė sumenktų.

6614.

67Dėl apeliaciniame skunde minimos teismų praktikos nesilaikymo pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikytis jame išvardintos teismų praktikos nebuvo privalu, nes nurodytų bylų aplinkybės nesutampa su apeliacine tvarka vertinamos bylos aplinkybėmis, kita vertus, nukrypimas nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tik dėl to toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1164-390/2018 pažymėta, jog aplinkybė, kad atsakovai įsigijo ir turi didesnę nuosavybės teisę į dalintino turto dalį nesudaro pagrindo pripažinimui, jog turtą atidalinti natūra nėra galimybės, tačiau joje nagrinėtu atveju ginčas kilo dėl sodybos, kurioje senasis gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai buvo apleisti, palikti likimo valiai; įvertinęs byloje pateiktus nekilnojamojo turto atidalinimo planus teismas padarė išvadą, kad atidalijimas techniškai įmanomas, racionalus, nedaro žalos daikto paskirčiai ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus, be to, atsidalijančioms šalims nuosavybės teise priklausė ir žemės sklypas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje vertintu atveju civilinėje byloje Nr. e2A-384-479/2017 šalims per pusę priklausė ir pastatai, ir žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju visa sodybos žemė priklauso joje gyvenančiam atsakovui, dėl 1/6 dalį nuosavybės teisės turinčios ieškovės pageidaujamo atidalijimo būdo sodybos funkcionavimui būtų padaryta žala, toks atidalijimas apskritai negalimas dėl priimamos nutarties 13 punkte nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl priešieškinyje nurodyto atidalijimo, sumokant piniginę kompensaciją.

6815.

69Pagal pirmosios instancijos teismui ieškovės pateiktus VĮ Registrų centro duomenis, visų ginčo pastatų vidutinė rinkos vertė 2018 m. gegužės 23 d. yra 5 865 Eur, todėl 1/6 dalies ginčo pastatų kaina yra 977,49 Eur. Pagal atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto vertintojo D. S. įvertinimą, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį, jų rinkos vertė yra 21 000 Eur (pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) – 12 000 Eur; pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ) – 3 000 Eur; pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ) – 2 000 Eur; pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. ( - ) – 3000 Eur; kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ) – 1000 Eur (šulinio – 800 Eur, lauko tualeto – 200 Eur) (b. l. 66-67). Kadangi D. S. vertinimo ataskaitoje pažymėtas rekomendacinis jos pobūdis, nurodyta, jog juridinę galią turinti rinkos vertė gali būti nustatyta parengus turto vertinimo ataskaitą vadovaujantis LR turto vertinimą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais, apeliacinio proceso metu šalims buvo pasiūlyta pateikti ginčo turto vertinimo ataskaitas ar kitokius jo rinkos kainą pagrindžiančius įrodymus.

7016.

71Ieškovė pateikė UAB „Lituka ir ko“ vertinimo ataskaitą, pagal kurią 2019 m.vasario 25 d. žemės sklypo vertė yra 5000 Eur, gyvenamojo namo 16100 Eur, ginčo ūkio pastato 2000 Eur, tvarto 2500 Eur, lauko virtuvės 3300 Eur, kiemo statinių 100 Eur; bendra vertė 29000 Eur, be žemės sklypo 24000 Eur. Atsakovas pateikė UAB „Domus optima“ vertinimo ataskaitą, pagal kurią 2019 m. kovo 14 d. žemės sklypo vertė yra 3000 Eur, gyvenamojo namo 15000 Eur, ginčo ūkio pastato 500 Eur, tvarto 600 Eur, lauko virtuvės 800 Eur, kiemo statinių 100 Eur; bendra vertė 20000 Eur, be žemės sklypo 17000 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog žemės sklypo vertė į ginčo turto vertę neįtrauktina, nes žemės sklypas priklauso tik atsakovui.

7217.

73Atitinkamai 1/6 dalis ginčo turto pagal ieškovės vertinimą sudarytų 4000 Eur (24000/6), pagal atsakovo vertinimą 2833,33 Eur (17000/6). Matyti, kad gyvenamojo namo įkainavimas panašus, ieškovės vertintojas kelis kartus daugiau įvertino ūkinius pastatus. Vadovaujantis CPK 313 straipsnyje įtvirtintu draudimu bloginti apelianto padėtį, tuo, kad pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo nustatytas 3500 Eur piniginės kompensacijos dydis, kurio atsakovas apeliacine tvarka neginčijo (dėl to nėra reikšmingi apeliantės argumentai apie viršytus priešieškinio reikalavimus), taip pat atsižvelgiant į 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdyje atsakovo pateiktą siūlymą susitarti taikiai, sumokant ieškovei 4500 Eur piniginę kompensaciją, kas rodo, jog ieškovės pateiktame įvertinime nurodytas jos dydis atsakovui būtų priimtinas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo priteista piniginė kompensacija buvo nustatyta ne pagal turto vertinimo taisykles įtvirtinančius teisės aktus, ieškovei priteista piniginė kompensacija padidintina iki 4000 Eur, atmetant nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus apie atsakovo nepajėgumą tokią kompensaciją išmokėti. Tai paneigia atsakovo pateikti duomenys apie materialinę padėtį, nekilnojamąjį turtą bei 2019 m. spalio 8 d. duomenys iš VĮ Registrų centro apie kitą atsakovo nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7418.

75Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą apie atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimumą, tačiau piniginės kompensacijos dydį nustatė remiantis rekomendacinio pobūdžio turto įvertinimu, todėl su jos dydžiu susijusi sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7619.

77Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, susijusiai su piniginės kompensacijos dydžiu, bei atsižvelgiant į tai, kad atmetami apeliantės reikalavimai dėl bendrosios nuosavybės natūrinio atidalijimo, paskirstytinos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 150,6 Eur žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma turėjo būti 75 Eur (CPK 81 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), 730 Eur už apeliacinio skundo parengimą (šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio už atliktus procesinius veiksmus), 200 Eur už turto vertinimą, iš viso 930 Eur (t. 1 b. l. 116, 117-118, t. 2 b. l. 65). Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Patenkinta turtinio reikalavimo dalis sudaro 7 procentus (3500x100/4000), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

78Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

79Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti, ieškovei iš atsakovo priteistą piniginę kompensaciją padidinant iki 4000 (keturių tūkstančių) Eur.

80Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

81Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas ( - ) ieškovei A. L., asmens kodas ( - ) 65 (šešiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

82Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Reginai Mockevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei D. Ž.,... 4. atsakovui V. S. ir jo atstovei advokatei L. L.,... 5. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 6. Teismas... 7. I.... 8. Ginčo esmė... 9. 1.... 10. Ieškovė prašė teismo atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės... 11. 2.... 12. Nurodė, kad atsakovas neįleidžia ieškovės į jos nuosavybės teise... 13. 3.... 14. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo atidalinti iš bendrosios nuosavybės:... 15. 4.... 16. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( -... 17. II.... 18. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 19. 5.... 20. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 21. 6.... 22. Nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus... 23. III.... 24. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 25. 7.... 26. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 27. 7.1.... 28. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino surinktus įrodymus bei... 29. 7.2.... 30. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie netenkintiną... 31. 7.3.... 32. Šiam ginčui nagrinėti aktuali analogiško precedento byla, išnagrinėta... 33. 7.4.... 34. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 35. 7.5.... 36. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi D. S. pažyma, kurioje... 37. 7.6.... 38. Nesutiktina su teismo išvada, jog ieškovė, su ieškiniu pateikdama VĮ... 39. 7.7.... 40. Teismams nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą svarbu... 41. 8.... 42. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės... 43. 8.1.... 44. ieškovė neteisingai nurodo, kad ūkinis pastatas yra dalus ir neturi bendrų... 45. 8.2.... 46. Ieškovė ginčija D. S. pažymoje nurodytą turto vertę, tačiau nepateikė... 47. 8.3.... 48. Atsakovas su šeima gyvena šiuose namuose nuo 1988 m., yra nusistovėjusi... 49. 8.4.... 50. Turint nedidelę dalį turto, ieškovės nurodomas atidalijimo būdas būtų... 51. 8.5.... 52. Nepagrįsti ieškovės argumentai apie atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas... 53. Teismas... 54. IV.... 55. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 56. 9.... 57. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 58. 10.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 60. 11.... 61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tais atvejais, kai... 62. 12.... 63. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš šalių... 64. 13.... 65. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ūkinis pastatas 2J1/p yra savarankiškai... 66. 14.... 67. Dėl apeliaciniame skunde minimos teismų praktikos nesilaikymo pažymėtina,... 68. 15.... 69. Pagal pirmosios instancijos teismui ieškovės pateiktus VĮ Registrų centro... 70. 16.... 71. Ieškovė pateikė UAB „Lituka ir ko“ vertinimo ataskaitą, pagal kurią... 72. 17.... 73. Atitinkamai 1/6 dalis ginčo turto pagal ieškovės vertinimą sudarytų 4000... 74. 18.... 75. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą apie... 76. 19.... 77. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, susijusiai su piniginės... 78. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 79. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti, ieškovei... 80. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 81. Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas ( - ) ieškovei A. L., asmens kodas... 82. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....