Byla 2A-1167-390/2018
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Mindaugo Šimonio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. R. ir J. K. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atsakovams S. R., J. K. R., atsakovų S. R., J. K. R. patikslintą priešieškinį bei trečiojo asmens A. R. patikslintą ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl bylos šalims ir trečiajam asmeniui bendrąja daline nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto (statinių) atidalinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
  2. Ieškovas G. Š. patikslintu ieškiniu prašė teismo:
    1. Atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį pastatuose, esančiuose ( - ) Alytaus r. sav., t. y.: gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. ( - ), 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. ( - ), 49,35 m2 ploto, 652 Eur vidutinės rinkos vertės, garažą 3G1p, unikalus Nr. ( - ), 73,53 m2 ploto, 512 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinius pastatus 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 85,68 m2 ploto, 334 Eur vidutinės rinkos vertės, 6I1m, unikalus Nr. ( - ), 17,63 m2 ploto, 81Eur vidutinės rinkos vertės, 7I1m, unikalus Nr. ( - ), 5,74 m2 ploto, 35 Eur vidutinės rinkos vertės, 8I1m, unikalus Nr. ( - ), 55,51 m2 ploto, 229 Eur vidutinės rinkos vertės, 9I1m, unikalus Nr. ( - ), 20,25 m2 ploto, 173 Eur vidutinės rinkos vertės, 10I1 m, unikalus Nr. ( - ), 2,38 m2 ploto, 11 Eur vidutinės rinkos vertės, 11I1m, unikalus Nr. ( - ), 68,37 m2 ploto, 520 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamį 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) 45 m2 ploto, 92 Eur vidutinės rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. ( - ), 16 Eur vidutinės rinkos vertės – priskiriant G. Š. asmeninėn nuosavybėn pastatus: ūkinį pastatą 8I1m, unikalus Nr. ( - ) ir ūkinį pastatą 10I1m, unikalus Nr. ( - ), trečiajam asmeniui A. R., atsakovams J. K. R. ir S. R., paliekant pastatus: gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. 3392-7002-4010, ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. ( - ), garažą 3Glp, unikalus Nr. ( - ), ūkinius pastatus 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 6I1m, unikalus Nr. ( - ), 7I1m, unikalus Nr. ( - ), 9I1m, unikalus Nr. ( - ), 11I1m, unikalus Nr. ( - ) šiltnamį 12Š1g, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. ( - ).
    2. Priteisti iš G. Š., už jam tenkančią didesnę atidalinamo turto dalį, 100 Eur kompensaciją, proporcingai bendraturčių dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje: A. R. – 7 Eur; J. K. R. – 87 Eur; bendrai J. K. R. ir S. R. – 6 Eur.
    3. Nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) Alytaus r. sav., naudojimo tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2017-10-09 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą: G. Š. priskirti naudotis 0,1278 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu A, ribos yra tarp taškų 18-19-20-21-22-23-24-25-18, A. R. priskirti naudotis 0,3834 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, ribos yra tarp taškų 9-10-11-12-28-29-9; J. K. R. ir S. R. priskirti naudotis 4,8570 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribos yra tarp taškų 8-9-29-28-12-1-2-3-4-5-6-7-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-8, G. Š., A. R., J. K. R., ir S. R., priskirti bendrai naudotis 0,0318 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ribos yra tarp taškų 7-27-26-25-18-17-16-15-14-13-8-7.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovui, atsakovams S. R. ir J. K. R., trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) Alytaus r. sav., ir jame esantys aukščiau išvardinti statiniai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 7 645 Eur. Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/42 dalis minėto žemės sklypo ir 1/42 dalis minėtų pastatų. Ieškovas pageidauja atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią nuosavybės dalį minėtuose statiniuose ir nusistatyti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką. Nurodė, kad statinių bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdo. Trečiasis asmuo A. R. su ieškovo pasiūlymu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutiko, tačiau atsakovai S. R. ir J. K. R. nesutiko ir pateikė savo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą. Šalys vedė derybas nurodytais klausimais, tačiau susitarti nepavyko. Ieškovo nuomone, šiuo atveju turto atidalijimas natūra yra galimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui asmeninėn nuosavybėn atitektų 240 Eur vertės turtas, o jam priklausančios 1/42 dalies bendra vertė yra 182,02 Eur, iš jo bendraturčiams priteistina 57,98 Eur (240,00-182,02) kompensacija, kurią ieškovas savo iniciatyva padidino iki 100 Eur. Ieškovo nuomone, jo pasiūlytas turto atidalinimo būdas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, kadangi ieškovas atsisako savo dalies bendraturčių naudai gyvenamajame name, prašydamas jam atidalinti tik ūkinės paskirties pastatus, kurių atsakovai nenaudoja ir kurie yra kritinės būklės, tačiau juos suremontavus, gali būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2017-10-09 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, kuris nepažeidžia nei kitų bendraturčių, nei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, galiojančių teisės aktų. Ieškovas trečiojo asmens reikalavimams neprieštaravo, atsakovų patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Ieškovo nuomone, atsakovų siūlomame plane neišlaikyta interesų pusiausvyra, kadangi ieškovas nebetūrėtų galimybės tame žemės sklype turėti jokių statinių bei statyti namo.
  4. Atsakovai J. K. R. ir S. R. patikslintu priešieškiniu prašė:
    1. Atidalinti ieškovui ir atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius ( - ) Alytaus r. sav., G. Š. nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį pastatuose priskirti natūra atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o iš jų lygiomis dalimis už jiems tenkančią ieškovo 1/42 pastatų dalį, ieškovui priteisti 182,02 Eur piniginę kompensaciją.
    2. Atidalinti trečiajam asmeniui A. R. ir atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius ( - ) Alytaus r. sav., A. R. nuosavybės teise priklausančią 1/14 dalį pastatuose priskirti natūra atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o iš atsakovų S. R. ir J. K. R. lygiomis dalimis už jiems tenkančią trečiojo asmens A. R. 1/14 pastatų dalį, trečiajam asmeniui A. R. priteisti 546,07 Eur piniginę kompensaciją.
    3. Nustatyti 5,4000 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), ( - ) Alytaus r. sav. naudojimosi tvarką pagal UAB ,,L. N. konsultacinė žemėtvarkos ir projektavimo kontora“ 2017-06-12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovui G. Š. priskirti naudotis 0,1222 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu ,,B“, ribos tarp taškų 17-18-19-22-23-17, trečiajam asmeniui A. R. priskirti naudotis 0,3793 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,A“, ribos tarp taškų 1-11-10-12-13-14-15-24-1, S. R. ir J. K. R. priskirti bendrai naudotis 4,8729 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,C“, ribos tarp taškų 2-3-4-5-6-7-8-9-21-20-19-22-23-17-16-15-24-2, trečiajam asmeniui A. R., atsakovams S. R., J. K. R., ieškovui G. Š. priskirti bendrai naudotis 0,0256 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,D“, ribos tarp taškų 10-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-9-10.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  5. Atsakovai patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovui, atsakovams ir trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo turtas. Ieškovui G. Š. priklauso 1/42 dalis žemės sklypo ir 1/42 dalis pastatų, atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 5/84 dalis žemės sklypo ir 5/84 dalis aukščiau nurodytų pastatų, atsakovui J. K. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 71/84 dalis žemės sklypo ir 71/84 dalis aukščiau nurodytų pastatų, trečiajam asmeniui A. R. priklauso 1/14 dalis žemės sklypo ir 1/14 dalis aukščiau nurodytų pastatų. Pažymėjo, kad atsakovams bendrai priklauso absoliučiai didžiausia tiek statinių, tiek žemės sklypo dalis. Kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo atsisako parduoti atsakovams jiems priklausančias žemės sklypo ir pastatų dalis, atsakovai teikia patikslintą priešieškinį teismui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėjo, kad atsakovas J. K. R. iki santuokos (1974-01-25) sudarymo visą laiką gyveno kartu su tėvais, vėliau dirbo Alytaus mieste, tačiau visus savaitgalius, šventines dienas ir atostogų laikotarpius atsakovas leido tėviškėje, padėjo tėvams puoselėti ir prižiūrėti ūkį. 1988 metais mirus motinai M. R., tėvo sveikatai prastėjant, jis nuo 1991 m. persikėlė nuolat gyventi į tėviškę. Tėvas testamentu ketino tėviškę palikti sūnui J. K. R., tačiau sudaryti testamento nespėjo, kadangi 1994 m. liepos 18 d. mirė. Visą palikėjo turtą paveldėjo vaikai, vaikaičiai. Palikėjo vaikai ir vienas vaikaitis, gerbdami palikėjo A. R. valią, paveldėto turto dalis perleido atsakovams. Atsižvelgiant į pastatų prigimtį, ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančią dalį tuose pastatuose, atsakovų nuomone, turtas nėra dalus ir turto padalijimas natūra nėra įmanomas. Atsakovams naudotis pastatais bendrai su ieškovu ir trečiuoju asmeniu nėra galimybių, kadangi ieškovui priklauso tik 1/42 dalis kiekviename statinyje, o trečiajam asmeniui priklauso tik 1/14 dalis kiekviename statinyje. Atsakovai siekia išlaikyti sodybą kaip vientisą nedalomą objektą, neskaidant jo į atskirus turtinius vienetus ir nedidinant savininkų skaičiaus namų valdoje, kadangi bet koks papildomų savininkų atsiradimas susiaurins atsakovų galimybės įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Atsakovų nuomone, jų siūlomas bendro turto atidalijimo būdas yra optimaliausias ir naudingiausias šalims bei atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir neteikia prielaidų konfliktinei situacijai. Atsakovų teikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus skyriumi, žemės sklypo išorinės ribos atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas sklypo ribas, o ieškovui G. Š., trečiajam asmeniui A. R. naudojimui išskirtos žemės sklypo dalys suformuotos atsižvelgiant į bendro žemės sklypo reljefo ypatumus, naudingumo balus ir kitus kriterijus, kad nebūtų pažeisti nei ieškovo nei trečiojo asmens interesai. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565, patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.12.06:2002 ,,Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ ieškovo ir trečiojo asmens prašomų jiems atidalinti statinių gyvavimo trukmė pasibaigusi, todėl atsakovai prašo patikslintą priešieškinį tenkinti, ieškovo bei trečiojo asmens reikalavimus atmesti. Atsakovų nuomone, ieškovo pateiktas planas neatitinka reikalavimų, kadangi žemės sklypas kerta statinio vidų. Toks padalinimo būdas negalimas pagal LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534, 20 punktą.
  6. Trečiasis asmuo A. R. patikslintu ieškiniu prašė:
    1. Atidalinti trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovu ir atsakovais priklausančius pastatus, esančius ( - ) Alytaus r. sav., nustatant jam nuosavybės teise priklausančią 1/14 dalį pastatuose: gyvenamajame name lAlm, unikalus Nr. ( - ), ūkiniame pastate 2I1p, unikalus Nr. ( - ), garaže 3G1p, unikalus Nr. ( - ), ūkiniuose pastatuose 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 6I1m, unikalus Nr. ( - ), 7I1m, unikalus Nr. ( - ), 8I1m, unikalus Nr. ( - ), 9I1m, unikalus Nr. ( - ), 10I1 m, unikalus Nr. ( - ), 11I1m, unikalus Nr. ( - ), šiltnamyje 12Š1g, unikalus Nr. ( - ), kituose inžineriniuose statiniuose (lauko tualete, šulinyje), unikalus Nr. ( - ).
    2. Atidalinti gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. ( - ), į du atskirus turtinius vienetus, pagal pateiktą UAB „Archiplius” architektės V. M. 2017 m. projektą Nr. 17/08-01, kuriuo siekiama pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 3392-7002-4010, paskirtį iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą bei suformuoti du atskirus turtinius vienetus, t. y. butus: ( - ) Alytaus r. sav., bendras plotas 105,23 m2, kurį asmeninės nuosavybės teise paskirti atsakovams S. R. ir J. K. R., ir butą ( - ) Alytaus r. sav., bendras plotas 48,53 m2, kurį paskirti asmeninės nuosavybės teise trečiajam asmeniui.
    3. Kaip kompensaciją už trečiajam asmeniui tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį nei jam priklauso, trečiasis asmuo atsisako jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų 1/14 dalies: ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. ( - ), garažo 3G1p, unikalus Nr. ( - ), ūkinių pastatų 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 6I1m, unikalus Nr. ( - ) 7I1m, unikalus Nr. ( - ), 8I1m, unikalus Nr. ( - ) 9I1m, unikalus Nr. ( - ), 10I1 m, unikalus Nr. ( - ), 11I1m, unikalus Nr. ( - ), šiltnamio 12Š1g, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių (lauko tualeto, šulinio), unikalus Nr. ( - ) Be to, už trečiajam asmeniui tenkančią didesnę turto dalį nei jam priklauso, prašo priteisti 900 Eur piniginę kompensaciją – ieškovui G. Š. 19,35 Eur, o atsakovams S. R. ir J. K. R. – 880,65 Eur.
    4. Nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Alytaus r. sav., naudojimosi tvarką pagal UAB „Pasoda” 2017-10-09 parengtą projektą: trečiajam asmeniui A. R. priskirti naudotis 0,3834 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, ribos yra tarp taškų 9-10-11-12-28-29-9, ieškovui G. Š. priskirti naudotis 0,1278 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ribos yra tarp taškų 18-19-20-21-22-23-24-25-18, atsakovams J. K. R. ir S. R. priskirti naudotis 4,8570 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribos yra tarp taškų 8-9-29-28-12-1-2-3-4-5-6-7-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-8.
    5. Nustatyti, kad bendram visų bendraturčių naudojimui paliekamas esamas kelias ir patekimas prie žemės sklype esančio elektros stulpo, t. y. 0,0318 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu B.
    6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  7. Trečiasis asmuo nurodė, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso 1/14 dalis viso minėto turto. Daikto dalumas galimas, prašo vienbutį gyvenamą namą atidalinti į du atskirus butus, pagal jo lėšomis parengtą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), projektą Nr. 17/08-01 „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ) Alytaus r. sav., paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą ir atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus“. Pažymėjo, kad pastato atidalijimas pagal siūlomą variantą nepadarys jokios žalos nei pastatui, nei kitiems bendraturčiams. Trečiasis asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu ( - ) Alytaus r. sav., todėl nesutinka su atsakovų reikalavimu, kad už trečiajam asmeniui priklausančią 1/14 dalį pastatų būtų išmokėta piniginė kompensacija. Sutikus su atsakovų reikalavimu, trečiasis asmuo liktų be gyvenamo būsto, nes tai vienintelis jo nuosavybės teise turimas gyvenamasis būstas. Šalia ginčo objekto – gyvenamojo namo trečiasis asmuo nuosavybės teise turi jam priklausantį žemės sklypą, kuriame augina daržoves, laiko paukščius, todėl netekus gyvenamojo ploto, būtų labai suvaržytos jo teisės (neturėtų kur pailsėti, pavalgyti, nakvoti). Trečiojo asmens teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas atitinka teismų praktikoje nustatytus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Trečiojo asmens ir ieškovo interesai dėl žemės sklypo naudojimo sutampa, trečiasis asmuo nepretenduoja į tą žemės sklypo dalį, kurią pageidauja naudoti ieškovas. Todėl trečiasis asmuo prašo tenkinti jo patikslintą ieškinį, atsakovų priešieškinį atmesti, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimams neprieštarauja.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį tenkino, atsakovų S. R. ir J. K. R. patikslintą priešieškinį atmetė, trečiojo asmens A. R. patikslintą ieškinį tenkino: 1) atidalino G. Š. nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį pastatuose ( - ) Alytaus r. sav.; 2) priskyrė G. Š. asmeninėn nuosavybėn pastatus: ūkinį pastatą 8I1m, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinį pastatą 10I1m, unikalus Nr. ( - ); 3) trečiajam asmeniui A. R., atsakovams J. K. R. ir S. R. paliko pastatus: gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. ( - ) ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. ( - ), garažą 3Glp, unikalus Nr. ( - ), ūkinius pastatus 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 6I1m, unikalus Nr. ( - ), 7I1m, unikalus Nr. ( - ) 9I1m, unikalus Nr. ( - ) 11I1m, unikalus Nr. ( - ), šiltnamį 12Š1g, unikalus Nr. ( - ), ir kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. ( - ); 4) priteisė iš ieškovo G. Š. už jam tenkančią didesnę atidalinamo turto dalį 100 Eur kompensaciją, proporcingai bendraturčių dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje: A. R. – 7 Eur, J. K. R. – 87 Eur, bendrai J. K. R. ir S. R. – 6 Eur; 5) atidalino trečiajam asmeniui A. R. nuosavybės teise priklausančią 1/14 dalį pastatuose: gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose, garaže, šiltnamyje ir kituose inžineriniuose statiniuose (lauko tualete, šuliny); 6) pakeitė gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), paskirtį, pagal pateiktą UAB „Archiplius” 2017 metų projektą Nr. 17/08-01, iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą bei suformavo du atskirus turtinius vienetus: butą ( - ) Alytaus r. sav., bendras plotas 105,23 m2, patalpos nuo 1-1 iki 1-7, priteisė atsakovų S. R. J. K. R. asmenine nuosavybe; butą ( - ) Alytaus r. sav., bendras plotas 48,53 m2, patalpos nuo 2-1 iki 2-3, priteisė trečiojo asmens A. R. asmenine nuosavybe; 7) teismas priėmė trečiojo asmens atsisakymą nuo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų 1/14 dalies kaip kompensaciją ieškovo ir atsakovų naudai už trečiajam asmeniui tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį nei jam priklauso; 8) priteisė iš trečiojo asmens A. R. už jam tenkančią didesnę turto dalį piniginę kompensaciją 900 Eur proporcingai bendraturčių dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje: G. Š. – 19,35 Eur, atsakovams S. R. ir J. K. R. – 880,65 Eur; 9) nustatė 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ) Alytaus r. sav., naudojimosi tvarką pagal UAB „Pasoda” 2017-10-09 parengtą projektą: trečiajam asmeniui A. R. priskyrė naudotis 0,3834 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, ribos tarp taškų 9-10-11-12-28-29-9, ieškovui G. Š. – 0,1278 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ribos tarp taškų 18-19-20-21-22-23-24-25-18, atsakovams J. K. R. ir S. R. – 4,8570 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribos tarp taškų 8-9-29-28-12-1-2-3-4-5-6-7-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-8; G. Š., A. R., J. K. R. ir S. R. priskyrė bendrai naudotis 0,0318 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ribos tarp taškų 7-27-26-25-18-17-16-15-14-13-8-7; 10) priteisė iš atsakovų J. K. R. ir S. R. ieškovui G. Š. 1 312,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 656 Eur; priteisė iš atsakovų J. K. R. ir S. R. trečiajam asmeniui A. R. 80 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 40 Eur; priteisė iš atsakovų J. K. R. ir S. R. valstybei 752,34 Eur išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 376,17 Eur ir 54,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 27,05 Eur.
  2. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad bylos šalys paveldėjo savo mirusio tėvo ir senelio nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei jame esančius statinius. Ieškovui G. Š. priklauso 1/42 dalis žemės sklypo ir 1/42 dalis pastatų, atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 5/84 dalis žemės sklypo ir 5/84 dalis pastatų, atsakovui J. K. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 71/84 dalis žemės sklypo ir 71/84 dalis pastatų, trečiajam asmeniui A. R. priklauso 1/14 dalis žemės sklypo ir 1/14 dalis pastatų. Mirusysis A. R. testamento nepaliko, todėl įpėdiniai palikimą priėmė pagal įstatymą. Dalis paveldėtojų savo paveldėtas turto dalis padovanojo atsakovui, įvykdė mainų, pirkimo – pardavimo sandorius. Atsakovo brolis trečiasis asmuo A. R. ir sūnėnas ieškovas G. Š. nesutiko perleisti atsakovui J. K. R. jiems priklausančių turto dalių ir siekia atidalinti pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką.
  3. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens ginčo dėl statinių atidalijimo nėra, jų interesai sutampa. Atsakovai nesutinka su ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimais, jų nuomone, visi pastatai natūra turi atitekti atsakovams, ieškovui ir trečiajam asmeniui išmokant kompensacijas. Atsakovai savo poziciją grindžia tuo, kad neva prieš mirdamas A. R. pažadėjo, jog visas turtas atiteks atsakovui, be to, atsakovams priklauso ženkliai didesnė turto dalis negu ieškovui ir trečiajam asmeniui, turtas nedalus, atidalijus statinius bus pažeistas sodybos vientisumas, atsakovai praras privatumą, šalys dėl savo konfliktiškų santykių negali gyventi kaimynystėje.
  4. Atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju teisingiausias yra mišrus nuosavybės atidalijimo būdas, ieškovui ir trečiajam asmeniui, pasitraukiant į tolimiausius gyvenamosios valdos kraštus bei užimant statinius, jų dalis adekvačiai atitinkančias jiems pagal įstatymą priklausančio turto dalis, už tam tikrus dalių neatitikimus išmokant kompensacijas. Teismas, įvertinęs ieškovo bei trečiojo asmens pateiktus planus, paskaičiavimus, tai kokiu būdu jie siekia išspręsti įsisenėjusią problemą, apžiūrėjęs statinius vietoje, jų išsidėstymą namų valdoje, darė išvadą, kad šiuo atveju įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį. Tuo pačiu teismas atmetė atsakovų teiginius, kad šiuo atveju ginčo turto atidalinti natūra nėra galimybės.
  5. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovų patikslinto priešieškinio argumentą, kad visas ginčo turtas turėjo atitekti atsakovui, nes dar būdamas gyvas A. R. žadėjo gimtinę palikti sūnui J. K. R.. Teismas pažymėjo, kad šiai dienai ginčo turtas priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui, nuosavybės teisė į turtą nėra nuginčyta. Faktą, kad dalis paveldėtojų perleido savo nuosavybės teises atsakovui, teismas laikė nesudarančiu teisinio pagrindo tvirtinti, kad ieškovas bei trečiasis asmuo taip pat privalo atsisakyti savo nuosavybės natūra atsakovų naudai. Teismas nustatė, kad visas bylos šalis su ginčo turtu sieja istorija, giminystės ryšiai, J. K. R., A. R. bei G. Š. motina augo ir kurį laiką gyveno ginčo sodyboje. Todėl sprendė, kad ginčo turtas įgytas vienodomis teisėmis bei jo nepraradimo moralinė svarba vienoda visoms šalims.
  6. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepagrįstai vertina, jog jie turi daugiau teisių už kitus bendraturčius ginčo sodyboje, nesigilino į pasekmes, pasistatė kitą gyvenamąjį namą ginčo namų valdoje, kuris yra savavališka statyba, ką patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-110-835/2013. Minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovams nėra svarbios kitų bendraturčių teisės bei teisėti interesai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovui prašomas atidalinti pastatas nuo atsakovų gyvenamojo namo atitolęs apie 16-17 metrų. Atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis neketina statytis sau gyvenamojo namo ir ten gyventi, teismas vertino, kad ieškovo ketinimai nepažeidžia bendraturčių interesų. Teismas taip pat nustatė, kad trečiojo asmens prašoma atidalinti statinio dalis išsidėsčiusi priešingoje kiemo pusėje, pačiame namų valdos gale, nuo atsakovų gyvenamojo namo nutolusi apie 20 metrų atstumu. Trečiasis asmuo naudotųsi statinio įėjimu ne iš kiemo pusės, visas rekonstrukcijas ketina atlikti savo lėšomis, turi atskirą elektros įvadą. Teismo nuomone, senąjį gyvenamąjį namą atidalijus į du atskirus butus, ginčų neturėtų padaugėti, kadangi atsakovai savo dalimi neketina naudotis, jiems pastarasis statinys nereikalingas, ką patvirtina tai, jog atsakovai Alytaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1063-179/2015 siekė pakeisti gyvenamojo namo paskirtį į pagalbinio ūkio paskirties pastatą be bendraturčių sutikimo, tačiau teismas šio atsakovų reikalavimo netenkino. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo ir trečiojo asmens prašomas nekilnojamojo turto atidalijimo būdas nepažeis atsakovų interesų.
  7. Teismas pastebėjo, kad turto vientisumo išsaugojimas galėtų būti svarus argumentas, jeigu ginčo sodyba būtų saugomas kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros reikmėms. Tačiau šiuo atveju ginčo objektas yra fiziniams asmenims priklausanti, neturinti kultūrinės reikšmės, šalių tėvo ir senolio pastatyta sodyba, kurioje senasis gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai apleisti, palikti likimo valiai. Be to, teismas vertino, kad atsakovai namų valdoje pastatydami dar vieną gyvenamąjį namą (mūrinį), patys pažeidė senosios sodybos vientisumą.
  8. Nors atsakovai tvirtino, kad statiniai yra avarinės būklės, pasibaigusi jų gyvavimo trukmė, tačiau teismas pastebėjo, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo ir trečiojo asmens galimybę remontuoti, rekonstruoti ar eksploatuoti statinius. Be to, teismas konstatavo, kad tik teoriškai apskaičiuoto pastato naudojimo trukmės termino pasibaigimas nesudaro teisinio pagrindo tvirtinti, kad statinys negali būti remontuojamas, rekonstruojamas ir naudojamas.
  9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus nekilnojamojo turto atidalinimo planus, darė išvadą, kad ieškovo ir trečiojo asmens atidalijimo planai techniškai įmanomi, racionalūs, atitinka bendraturčių dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus. Be to, bendram visų bendraturčių naudojimui paliekamas esamas kelias ir patekimas prie žemės sklype esančio elektros stulpo.
  10. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad trečiojo asmens pateiktas planas yra ydingas, kadangi trečiajam asmeniui priskirtina naudotis žemės sklypo riba kerta statinį. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo prašo vienbutį statinį padalinti į du butus, žemės sklypo riba kertanti statinį, siejama su buto riba.
  11. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovas bei trečiasis asmuo įrodė visas sąlygas, būtinas tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio bei trečiojo asmens patikslinto ieškinio reikalavimus. Todėl teismas tenkino ieškovo ir trečiojo asmens prašymus nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) Alytaus r. sav., naudojimo tvarką pagal ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus planus. Nors teismas pastebėjo, kad minėti planai šiek tiek keičia faktinį naudojimą, tačiau pažymėjo, kad siekiant, jog planai atitiktų kitus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, nukrypimai nuo faktinio naudojimo neišvengiami. Tenkinęs patikslintus ieškovo ir trečiojo asmens ieškinių reikalavimus, teismas atmetė atsakovų patikslintą priešieškinį, iš atsakovų ieškovui ir trečiajam asmeniui priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai iš atsakovų ieškovui priteisė 1312 Eur, o trečiajam asmeniui – 80 Eur, valstybei – 752,34 Eur išlaidų, ir 54,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovai S. R. ir J. K. R. prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų patikslintą priešieškinį tenkinti pilnai, ieškovo G. Š. ir trečiojo patikslintus ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad teisingiausias mišrus nuosavybės atidalijimo būdas, kad įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį. Toks teismo aiškinimas neatitinka faktinės padėties, kadangi ginčo statiniai išsidėstę per mažame plote, kad kiekvienas iš bendraturčių galėtų tinkamai įgyvendinti savo turtines ir neturtine teises.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo turtas įgytas vienodomis teisėmis bei jo nepraradimo svarba vienoda visoms šalims. Apeliantai teigia, kad trečiasis asmuo ketino parduoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, tačiau pasiūlė atsakovams ją pirkti už nepagrįstai didelė kainą, todėl sandoris neįvyko. Sodybos priežiūra ir jos išsaugojimu rūpinosi ir rūpinasi tik atsakovai, kurie sieja su sodyba savo ateitį.
    3. Apeliantai pažymi, kad teismui priimant skundžiamą sprendimą, buvo žinoma, kad dar 2013 m. vasario 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-110-835/2013, iš dalies patenkintas atsakovų ieškinys ir J. K. R. pripažinta teisė įteisinti vieno buto gyvenamojo namo (13 A2/p), namų ūkio pastato 14 11/p, namų ūkio pastato 1611 /p, esančių ( - ) Alytaus r. sav., savavališką statybą Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pagal pateiktą projektą. Be to, kitas gyvenamasi namas buvo pastatytas, kadangi senajame name nebuvo galimybės gyventi dėl jo avarinės būklės.
    4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad namų valdoje esantis nekilnojamasis turtas natūra turi atitekti atsakovams, priešingu atveju būtų pažeistas sodybos vientisumas, atsakovai neteks privatumo, šalys konfliktuos. Pažymi, kad šiuo atveju turėtų būti išlaikyta interesų pusiausvyra. Atsakovai ginčo sodyboje gyvena nuolat, ieškovas ten niekada negyveno ir gyventi neketina, turi kitą gyvenamąjį plotą. Trečiasis asmuo gretimame žemės sklype, besiribojančiame su ginčo žemės sklypu, kuriasi ir ūkininkauja, jame sudegęs sodo namelis, prie kurio atstatymo medžiagomis ir piniginėmis lėšomis prisidėtų ir atsakovai. Ieškovui priskyrus naudotis asmeninėn nuosavybėn du ūkinius pastatus, trečiajam asmeniui dalį pastato, bus pažeistas sodybos ir namų valdos vientisumas, nes toje vietoje kur ieškovo pastatai yra sodas, o kur yra senasis gyvenamasis namas – sodo ir kiemo teritorija. Be to, šalia ieškovui priteistų pastatų natūra, trečiajam asmeniui priteistos dalies seno gyvenamojo namo yra atsakovams priklausantis naujos statybos gyvenamasis namas, todėl bet kokių kitų gyvenamųjų ir/ar kitos paskirties pastatų statybos ateityje iš esmės pažeistų atsakovų privatų gyvenimą.
    5. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsižvelgiant į ieškovui ir trečiajam asmeniui teismo sprendimu priskirtų statinių prastą būklę, ieškovas vykdys naujas statybas, o trečiajam asmeniui būtina iš esmės atlikti statinio pagrindinių konstrukcijų pakeitimo/atnaujinimo kapitalinius darbus, kas iš esmės nekeičia ir nedidina finansinių išlaidų masto, jeigu statybos būtų vykdomos kituose, besiribojančiuose su ginčo žemės sklypu, ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiuose žemės sklypuose.
    6. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad tenkinus ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus, jiems nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas bus pakankamu atstumu nuo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, kas neva eliminuoja ginčų ateityje kilimo galimybę. Apeliantai pažymi, kad ginčo sodyba yra vienkiemyje, joje ūkininkaujama, laikoma žemės ūkio technika, auginami gyvuliai, todėl teismo nurodytas 17-20 metrų atstumas nėra pakankami išvengti konfliktų ateityje. Be to, tokia nedidelėje namų valdoje esančių pastatų savininkų koncentracija yra neteisinga atsakovų atžvilgiu, kadangi šalia ginčo žemės sklypo yra tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui priklausančios žemės.
    7. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo, tenkinus jo ieškinio reikalavimus, naudotųsi įėjimu į pastatą ne iš kiemo pusės, visas rekonstrukcijas ketina atlikti savo lėšomis, turi atskirą elektros įvadą. Pažymi, kad atsakovai bet kokiu atveju turės prisidėti prie esminių namo bendrųjų konstrukcijų kapitalinio remonto darbų atlikimo, o pastarieji tokiems remonto darbams atlikti lėšų neturi, o trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų apie jo finansines išgalės tokius darbus vykdyti. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie trečiojo asmens turimą atskirą elektros įvadą. Nurodo, kad elektros įvadas nuvestas tik iki trečiajam asmeniui priklausančio sudegusio sodo pastato žemės sklype, besiribojančiame su ginčo žemės sklypu.
    8. Nepagrįsta teismo išvada, kad atidalijus senąjį gyvenamąjį namą į du atskirus butus, problemų neturėtų padaugėti dar ir dėl to, kad, kad atsakovai savo dalimi neketina naudotis, jiems pastarasis statinys nereikalingas. Pažymi, kad atsakovų ir trečiojo asmens santykiai yra konfliktiški, ką pagrindžia Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis, kuriuo trečiasis asmuo pripažintas kaltu, kirviu tyčia sunaikinus ir sugadinus atsakovams priklausantį turtą. Todėl nepriklausomai nuo to, ar atsakovai naudosis jiems priskirta gyvenamojo namo dalimi ar nesinaudos, tai jokios įtakos santykių pagerėjimui neturės, ginčai ir konfliktai ateityje neišvengiami.
    9. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis (įrodymus) tiek dėl statinių, priskirtų naudotis ieškovui, tiek dėl gyvenamojo namo, priskirto bendrai naudotis atsakovams ir trečiajam asmeniui, būklės. Teismas, nepagrįstai pripažino statinį (gyvenamąjį namą) tinkamu naudoti, nors apžiūrėjęs statinius ginčo namų valdoje, pastebėjo, kad statiniai apleisti, neprižiūrimi, jų būklė prasta, ką patvirtina byloje pateikta 2015-09-22 Alytaus rajono savivaldybės administracijos K. seniūnijos pažyma Nr.R5-264, 2013-02-28 Alytaus rajono savivaldybės administracijos K. seniūnijos pažyma Nr.R5-44, fotonuotraukos (33 vnt.), matininko A. B. darbo brėžinys žemės sklypo naudojimosi tvarkai parengti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr.565, patvirtintą Statybos techninis reglamentą STR 1.12.06:2002 ,, Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1 skirsnio 2 punkto 2.4. papunktį, gyvenamojo namo gyvavimo trukmė jau yra pasibaigusi (65 metų). Tuo pačiu ieškovui priskirtinų statinių pagal Reglamento priedo II b dalies 7.3 punktą jų gyvavimo trukmė taip pat jau yra pasibaigusi (40 metų). Kad įsitikinti statinių būkle, teismas turėjo būti byloje aktyvus ir savo iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu teikiančiu išvadą įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši pateiktų pagrįstą išvadą dėl ginčo pastatų būklės ir jų tolimesnio eksploatavimo galimybės, ir tik gavus inspekcijos išvadą, byloje priimti galutinį procesinį sprendimą. Apeliantų nuomone, avarinės būklės pastatai negali būti bylos nagrinėjimo objektu, todėl ginčo statinius pripažinus avarinės būklės, tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens ieškiniai privalėtų būti atmesti.
    10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vientisumo išsaugojimas galėtų būti svarus argumentas, jeigu ginčo sodyba būtų saugomas kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros reikmėms. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai sąvoką „vientisumo išsaugojimas“ priskyrė tik saugomų kultūros paveldo objektų kategorijai, tuo pabrėždamas tik viešojo intereso svarbą, atmesdamas privataus asmens interesus. Ginčo žemės sklype pastatai vienas nuo kito nutolę nedideliu atstumu, todėl teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pažeidžiamas sodybos vientisumas – tarp šalims priskirtų naudotis statinių atstumo yra nedideli, tariamoje namų valdoje atsiranda trys savininkai, sudarkoma sodo teritorija, pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą atsiranda netaisyklingos formos žemės sklypai, atsakovams priskirtas siauras žemės sklypo ruožas, kuris praktiškai negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, nes jame nėra vietos manevruoti žemę apdirbančiai žemės ūkio technikai. Tuo tarpu atsakovai, pastatydami naujos statybos namą, senosios sodybos vientisumo nepažeidė, kadangi namas pastatytas sodybos pakraštyje.
    11. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir trečiojo asmens atidalijimo planai techniškai įmanomi, racionalūs, atitinka bendraturčių dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai ir geriausiai atitinka bendratučių interesus nors šiek tiek keičia faktinį naudojimą. Priešingai, teismui patvirtinus ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal ieškovo ir trečiojo asmens pateiktą planą, bus pažeisti ne tik atsakovų, bet ir ieškovo bei trečiojo asmens interesai. Teismo patvirtintas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas iš esmės užkerta kelią realizuoti žemės sklypo atidalijimo projektą, atsakovams daro neįmanomą naujojo gyvenamojo namo įteisinimą, užkerta kelią namų valdos suformavimui, siekiant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienam bendraturčiui priklausančias žemės sklypo dalis, ką patvirtina 2018-03-08 buvo gautas atsakymas iš UAB ,,L. N. konsultacinė žemėtvarkos ir projektavimo kontora“. Pažymi, kad ieškovas ir trečiasis asmuo, teikdami reikalavimus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, privalėjo parengti projektą, kuriame būtų numatytas namų valdos plotas, ir tik nustačius namų valdos ribas, buvo galima spręsti klausimą dėl statinių atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl teismas neprivalėjo šių ieškinio reikalavimų priimti ir juos nagrinėti, o juos priėmus – ieškovo ir trečiojo asmens ieškinio reikalavimus teismas privalėjo atmesti. Tuo tarpu atsakovų pateiktas teismui žemės sklypo naudojimuisi tvarkos nustatymo projektas, atitinka nustatytą teisinį reguliavimą, neužkerta kelio ateityje šalims rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, siekiant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienam bendraturčiui priklausančias žemės sklypo dalis.
    12. Teismas neįvertino, kad tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane neproporcingai paskaičiuota bendro naudojimo kelio dalis (pažymėjimas plane ,,B”), tenkanti ieškovui ir trečiajam asmeniui, kadangi jiems tenkančios kelio dalies plotas paskaičiuotas imant santykį nuo kiekvienam bendraturčiui priklausančio žemės sklypo ploto. Toks paskaičiavimas nėra teisingas. Bendro naudojimo kelių dalių paskirstymas turi būti skaičiuojamas ne pagal kiekvieno iš bendraturčių valdomo žemės sklypo ploto dalį, bet pagal bedraturčių (naudotojų) skaičių. Bendro naudojimo kelias paskaičiuotinas lygiomis dalimis kiekvienam iš bendraturčių ir ieškovui bei trečiajam asmeniui tenkanti bendro kelio dalis, sudarytų gerokai didesnį plotą, nei kad nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo. Tuo pačiu ieškovas ir trečiasis asmuo sumažindami jiems priklausančio bendro naudojimo kelio dalį, atitinkamai nepagrįstai pasididino jiems priklausančios žemės sklypo dalies naudojamą plotą.
    13. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo sklype ir kadastro duomenų byloje pažymėtų statinių – 86.00 kv. m. užstatyto ploto ūkinio pastato, 5l1m, unikalus numeris ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 334 Eur, 6.00 kv. m. užstatyto ploto ūkinio pastato, 711 m, unikalus numeris ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 35 Eur, natūroje iš viso nėra, ir tai negali būti ginčo objektu.
    14. Teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais teiginiais, teikė jiems prioritetą ir nepagrįstai atmetė kitus įrodymus, kurie būtų lėmę tinkamą įstatymo pritaikymą.
    15. Apeliantai prašo teismo priimti pateikiamus naujus įrodymus: 2018-03-06 atsakovų atstovo prašymą, UAB L. N. konsultacinė žemėtvarkos ir projektavimo kontora“ 2018-03-08 atsakymą į pateiktą prašymą bei kvalifikacinius pažymėjimus. Nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, kadangi nauji įrodymai buvo gauti po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo atsakovams kreipiantis į žemėtvarkos ir projektavimo kontorą dėl priimto teismo sprendimo praktinio įvykdymo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad bendraturčiai pagal UAB „Pasoda“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal nurodytas dalis plane, negalės jų atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. Š. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, atsisakyti priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tinkamiausias sprendimas visą ginčo turtą natūra palikti jiems, ieškovui ir trečiajam asmeniui išmokant piniginę kompensaciją. Ieškovo nuomone, atsakovai neįrodė, kad jų pasiūlytam nuosavybės atidalinimo būdui yra visos CK 4. 80 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sudarančios teisinį pagrindą visą turtą natūra priskirti tik vieniems apeliantams, o kitiems bendraturčiams priteisti kompensaciją pinigais. Atsakovai nepagrindė, kad turtas yra nedalus ir, kad atidalijus turtą natūra bus padaryta neproporcinga žala turto paskirčiai. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turtas yra dalus ir jo yra pakankamai, kad būtų įgyvendintas atidalinimo natūra visiems bendraturčiams prioritetas ir atidalinimu natūra nedaroma jokia žala turtui, jį ir toliau galima naudoti pagal paskirtį. Pažymi, kad ieškovas prašė teismo atidalinti jam natūra tuos pastatus, kurie pagal savo vertę yra arčiausiai tos vertės, kuri priklauso ieškovui (1/42 dalies turto vertė yra 182,02 Eur) ir kompensacija, kurią jis turi išmokėti kitiems bendraturčiams sudaro tik 57,98 Eur.
    2. Nepagrįstai apeliantai nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad visas šalis su sodyba sieja istorija, giminystės ryšiai, turtas įgytas vienodomis teisėmis ir jo nepraradimo svarba vienoda visoms šalims, kadangi, jų teigimu, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nesirūpino sodyba, o tai darė tik atsakovai. Ieškovo nuomone, toki atsakovų teiginiai yra prieštaringi, kadangi teismo posėdžio metu atsakovų sūnus V. R. nurodė, kad statinių jie netvarko, neprižiūri ir neketina rekonstruoti, nei investuoti lėšų į juos, todėl neaišku kuo pasireiškia atsakovų rūpinimasis sodyba. Dėl atsakovų nebendradarbiavimo, kitų bendraturčių interesų ignoravimo, bendrai buvo neįmanoma prižiūrėti sodybos. Todėl buvo kreiptasi į teismą dėl turto dalies atidalinimo natūra. Atsakovai nėra suinteresuoti turto išsaugojimu, nes tai jiems trukdo įteisinti individualiai pasistatytą antrą gyvenamąjį namą, kadangi vienoje namų valdoje gali būti registruojamas tik vienas gyvenamasis namas. Todėl atsakovai gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), siekia paversti ūkiniu pastatu, nesiruošia jo remontuoti, ką patvirtina ir Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1063-179/2015 pagal S. R. ir J. K. R. ieškinį dėl gyvenamojo namo paskirties pakeitimo į pagalbinio ūkio paskirtį.?
    3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas turi kitą nekilnojamąjį turtą, nesudaro teisinio pagrindo neatidalinti jam bendrai valdomo turto dalies natūra, kai toks atidalinimas nedaro neproporcingos žalos turto paskirčiai. Be to, tai, kad apleliantai ginčo sklype savavališkai pasistatė gyvenamąjį namą, nesuteikia jiems daugiau teisių už kitus bendraturčius į bendrą turtą.
    4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atidalinant turtą natūra visiems bedraturčiams bus pažeistas interesų pusiausvyros principas, sodybos ir namų valdos vientisumas, kitų pastatų statyba ateityje iš esmės pažeis atsakovų privatų gyvenimą, kadangi tarp šalių yra kilę konfliktai dar iki naujo gyvenamojo namo statybos. Pažymi, kad atsakovų gyvenamasis namas nuo ieškovui atidalintų pastatų nutolęs 16-17 metrų atstumu, norint gali būti dar labiau izoliuotas augmenija, specialiomis sienutėmis. Statinių statyba ateityje yra tik apeliantų niekuo nepagrįstos prielaidos. Tarp ieškovo ir atsakovų nėra kilę jokių konfliktų, ieškovas siūlė daugybę bendro turto naudojimo, tvarkymo, atidalinimo variantų, siūlė sudaryti taikos sutartį bylos nagrinėjimo metu. Tačiau atsakovams netiko nė vienas pasiūlymas.
    5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai pripažino statinį tinkamu naudoti, nors negalėjo to daryti dėl statinių būklės. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju atsakovai, teigdami dėl statinių gyvavimo trukmės pasibaigimo, netinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė”) nuostatas. Ieškovas pažymi, kad Reglamento nustatyta statinio gyvavimo trukme privaloma vadovautis, jei teritorijų planavimo sąlygose ar teritorijų planavimo dokumentuose, savivaldybės mero išduotame projektavimo sąlygų sąvade nurodyta, kad konkreti teritorija (ar žemės sklypas) turi būti užstatyta minėtuose dokumentuose nurodytos gyvavimo trukmės statiniais. Visais kitais atvejais statinio gyvavimo trukmė nustatoma kaip ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė. Ją statytojas (užsakovas) gali keisti, atsižvelgdamas į savo interesus. Todėl šiuo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad minėtos reglamento nuostatos dėl statinių gyvavimo trukmės šiuo atveju netaikytinos.
    6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl pastatų būklės tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens ieškiniai privalo būti atmesti, avarinės būklės pastatai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymi, kad apeliantai patys teikė teismui priešieškinį, kurio dalykas yra tie patys pastatai. Tokiu atveju turėtų būti atmestas ir jų pačių priešieškinis. Be to, apeliantai, teikdami, kad ginčo statiniai netinkami naudoti, apeliaciniame skunde nurodo priešingai, kad visi sodyboje esantys pastatai yra daugiau ar mažiau naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį.
    7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Ieškovo nuomone, šiuo atveju nebuvo CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių teismas už atsakovus pats turėjo rinkti įrodymus savo iniciatyva.
    8. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad jiems priskirta naudotis žemės sklypo dalis negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovo nuomone, žemės sklypo dalis 29,75 m pločio ir 84,68 m ilgio yra visiškai tinkama naudoti žemės ūkio veiklai, pakankama, kad ją būtų galima dirbti pasitelkus techniką. Be to, apeliantų minimas intarpas yra nuo bendram naudojimui priskirto kelio suformuotas patekimas prie elektros stulpo, nuo kurio tiekiama elektros energija į visus pastatus ir tokiu būdu užtikrintas patekimas prie elektros stulpo tiek visiems bendraturčiams, tiek specialioms tarnyboms. Patekimo iki elektros stulpo užtikrinimas taip pat yra sąlygotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų dėl elektros linijų zonų apsaugos.
    9. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jų gyvenamasis namas sodybos vientisumo nepažeidžia, nes yra pastatytas namų valdos pakraštyje. Ieškovo nuomone, atsakovai pažeidė sodybos vientisumą be bendraturčių suplanavę naują statybą, neklausė jų nuomonės, kurioje vietoje savo interesais galėtų vykdyti naujas statybas. Teismo taikytas atidalinimo būdas nepažeidžia atsakovų teisių, jiems sudarytos visos sąlygos naudotis tiek asmeninėn jų nuosavybėn atidalintu turtu, tiek naujai pastatytais statiniais.
    10. Apeliantai nurodo, kad teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka užkerta kelią rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienam bendraturčiui priklausančias žemės sklypo dalis. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju byloje buvo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, bet ne atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype. Ieškovas pastebi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Todėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos kritikavimas, remiantis atidalinimą reguliuojančiomis normomis, yra nepagrįstas.
    11. Ieškovas prašo atmesti apeliantų prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Pateiktame naujame įrodyme L. N. išdėstė savo nuomonę dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Toks raštas negali būti vertintinas kaip įrodymas byloje, kadangi rašte išdėstyta nuomonė negali būti prilyginta oficialių institucijų, sprendžiančių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, dokumentams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Be to, nuomonę pateikė privati UAB L. N. konsultacinės žemėtvarkos ir projektavimo kontora, rengusi atsakovams priešieškiniui pareikšti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, kurį teismas sprendimu atmetė, todėl ši įmonė laikytina suinteresuota skundžiamo teismo sprendimo panaikinimu. Tuo pačiu apeliantai nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių tik dabar iškilo būtinybė pateikti naują įrodymą ir kas sutrukdė tai padaryti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.
    12. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovo naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane netinkamai paskirstytos bendro naudojimo kelio dalys, kurios turi būti skaičiuojamos ne pagal kiekvieno iš bendraturčių valdomo žemės sklypo ploto dalį, bet pagal bendraturčių skaičių lygiomis dalimis. Toks aiškinimas nepagrįstas. Pažymi, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Tačiau tai nereiškia, kad tose dalyse, kurios ir toliau naudojamos bendrai gali būti nesilaikoma proporcingumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, kurie yra pripažinti teismų praktikoje kaip naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai.
    13. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad kelių statinių natūroje nėra. Ieškovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš proceso dalyvių neginčijo turto vertės, sudėties, be jokių pastabų ir išlygų vadovavosi nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis apie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Apeliantai savo priešieškinyje kaip priešieškinio dalyką yra nurodę ir minimus statinius, įtraukę jų vertę skaičiuojant kompensaciją, nei viename teismo posėdyje neteigė, kad kokios nors dalies turto nėra.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. R. prašo teismo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, priimti naują įrodymą – trečiojo asmens A. R. 2010 m. lapkričio 23 d. su ESO (AB Rytų skirstomieji tinklai) sudarytą sutartį Nr. ( - ) ir 2011 m. vasario 8 d. sutartį Nr. ( - ), sudarytą su LESTO. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad trečiasis asmuo ketina parduoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Atsakovai iš trečiojo asmens neišpirko jo dalies, nes pasiūlyta kaina buvo pernelyg didelė ir neprotinga. Trečiasis asmuo pažymi, kad sudegus gyvenamajam namui, niekada nėra sakęs, kad ketina parduoti priklausančią ginčijamo gyvenamojo namo dalį, nėra nurodęs norimos gauti pinigų sumos. Be to, atsakovai melagingai teigia, kad yra siūlę trečiajam asmeniui prisidėti prie sudegusio namo atstatymo piniginėmis lėšomis ir statybinėmis medžiagomis. Nežiūrint to, trečiasis asmuo atmestų tokį atsakovų pasiūlymą, jeigu toks atsakovų pasiūlymas ir būtų.
    2. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui priskyrus naudotis dviem ūkiniais pastatais, o trečiajam asmeniui dalimi gyvenamojo namo, bus pažeistas atsakovų privatus gyvenimas, sodybos vientisumas, nes šalia yra naujai pastatytas atsakovų gyvenamasis namas, pagrįstas tik apeliantų emocijomis.
    3. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad bendraturčių turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydis (didesnė dalis) savaime suteikti pranašumo atsakovams patiems spręsti visus klausimus be bendraturčių sutikimo.
    4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atstumas tarp atsakovų gyvenamojo namo ir trečiajam asmeniui priklausančios seno gyvenamojo namo dalies yra per mažas, kad tame žemės sklype būtų galima ūkininkauti keliems bendrasavininkams. Trečiasis asmuo pažymi, kad savo dalį valdos nuo bendraturčių jis gali atsitverti tvora, kad išvengti konfliktų su bendrasavininkiais dėl laikomų gyvūnų, tuo labiau, kad konfliktų tarp trečiojo asmens ir atsakovų nėra kilę ir anksčiau.
    5. Apeliantų nuomonė dėl gyvenamojo namo būklės, kad namo negalima suremontuoti, yra tik jų subjektyvi nuomonė, o apeliantų nurodomas gyvenamojo namo stovis nepanaikina trečiojo asmens nuosavybės teisių į jam priklausančią ginčytino gyvenamojo namo dalį.
    6. Atsakovai klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydami, kad trečiasis asmuo neturi jokio atskiro elektros įvado prie gyvenamojo namo. Trečiasis asmuo 2010 m. spalio 23 d. su ESO (tuo metu AB Rytų skirstomieji tinklai) sudarė sutartį Nr. ( - ) dėl trečiojo asmens elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų. Trečiasis asmuo naudojasi ESO paslauga kaip atskiras abonentas. Elektros kabelis nuo elektros įvado sujungtas su gyvenamojo patalpa, kuria gyvenamajame name naudojasi trečiasis asmuo ir taip pat elektros kabelis nuvestas iki trečiajam asmeniui priklausančio sudegusio gyvenamojo pastato, žemės sklype, besiribojančiame su ginčo žemės sklypu.
    7. Atsakovų nurodyta atsakovo J. K. R. sveikatos būklė ir jo konfliktai su trečiuoju asmeniu negali būti pagrindas įgyti išskirtines teises į nuosavybę.
    8. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas ir trečiasis asmuo, teikdami reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalėjo parengti projektą, kuriame būtų numatytas namų valdos plotas, ir tik nustačius namų valdos ribas, buvo galima spręsti klausimą dėl statinių atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Trečiasis asmuo pažymi, kad ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl trečiasis asmuo neturėjo pareigos parengti žemės sklypo pertvarkymo (suformuojant ir išskiriant atskirą namų valdos sklypą ir sklypo paskirties keitimo) projektą, kuris šiuo atveju neprivalomas.
    9. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad neproporcingai paskaičiuota bendro naudojimo kelio dalis, dėl kurios atsakovai daugiau turės prisidėti prie kelio remonto. Trečiojo asmens nuomone, visas paskaičiuota teisingai, tuo labiau, kad atsakovai daugiausiai ir naudosis nurodytu bendro naudojimo keliu, važinės su turima sunkiąja žemės ūkio technika.
    10. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus, juos įvertino laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypdamas nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos.
    11. Trečiasis asmuo prašo teismo priimti naujus įrodymus – 2010 m. lapkričio 23 d. trečiojo asmens su ESO (AB Rytų skirstomieji tinklai) sudarytą sutartį Nr. ( - ), siekiant paneigti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytą neteisingą faktą, kad trečiasis asmuo neturi atskiro elektros įvado.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl naujų įrodymų priėmimo 22. Apeliantai prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – 2018m. kovo 8d. iš UAB „L. N. konsultacinė žemėtvarkos ir projektavimo kontora“ gautą atsakymą dėl ieškovo UAB „Pasoda“ parengto žemės sklypo naudojimo projekto. Teigia, kad būtinybė pateikti tokį įrodymą iškilo jau po teismo sprendimo priėmimo. 23. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo priimti naują įrodymą – trečiojo asmens ir ESO ( AB „Rytų skirstomieji tinklai“) sudarytą 2010 m. lapkričio 23d. elektros tiekimo sutartį, kad paneigti apeliantų apeliacinio skundo teiginius, dėl atskiro elektros įvado neturėjimo. 24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti C P K 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų ir trečiojo asmens teikiami dokumentai gali būti reikšmingi vertinant ginčo aplinkybes dėl nuosavybės atidalijimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti apeliantų ir trečiojo asmens pateiktus dokumentus. 25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalims ir trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto ( statinių ) atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas.

10Dėl nuosavybės atidalijimo ir nuosavybės atidalijimo būdo 27. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt. ). 28. Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). 29. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. 30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). 31. Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju, byloje yra ieškinys, priešieškinis ir trečiojo asmens savarankiškas ieškinys), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.). 32.Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloj., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015). 33. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas be kitų faktinių aplinkybių nustatė, kad šalys paveldėjo savo mirusio tėvo ir senelio A. R. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei jame esančius statinius, ( - ) Alytaus rajone. Nustatyta, kad ieškovui priklauso 1/42 dalis žemės sklypo ir 1/42 dalis pastatų, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 5/84 dalis žemės sklypo ir 5/84 dalis pastatų, atsakovui J. K. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 71/84 dalis žemės sklypo ir 71/84 dalis pastatų, trečiajam asmeniui priklauso 1/14 dalis žemės sklypo ir 1/14 dalis pastatų. 34. Ieškovas pareikštu ieškiniu pašė atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį ginčo pastatuose - gyvenamąjį namą l Alm, unikalus Nr. ( - ), 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. ( - ), 49,35 m2 ploto, 652 Eur vidutinės rinkos vertės, garažą 3G1p, unikalus Nr. ( - ), 73,53 m2 ploto, 512 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinius pastatus 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 85,68 m2 ploto, 334 Eur vidutinės rinkos vertės, 6I1m, unikalus Nr. ( - ), 17,63 m2 ploto, 81Eur vidutinės rinkos vertės, 7I1m, unikalus Nr. ( - ), 5,74 m2 ploto, 35 Eur vidutinės rinkos vertės, 8I1m, unikalus Nr. ( - ), 55,51 m2 ploto, 229 Eur vidutinės rinkos vertės, 9I1m, unikalus Nr. ( - ), 20,25 m2 ploto, 173 Eur vidutinės rinkos vertės, 10I1 m, unikalus Nr. ( - ), 2,38 m2 ploto, 11 Eur vidutinės rinkos vertės, 11I1m, unikalus Nr. ( - ), 68,37 m2 ploto, 520 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamį 12Š1g, unikalus Nr. ( - ), 45 m2 ploto, 92 Eur vidutinės rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. ( - ), 16 Eur vidutinės rinkos vertės – priskiriant ieškovui asmeninėn nuosavybėn pastatus: ūkinį pastatą 8I1m, unikalus Nr. ( - ) ir ūkinį pastatą 10I1m, unikalus Nr. ( - ) trečiajam asmeniui ir atsakovams, paliekant pastatus: gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. ( - ), garažą 3Glp, unikalus Nr. ( - ), ūkinius pastatus 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 6I1m, unikalus Nr. ( - ), 7I1m, unikalus Nr. ( - ) 9I1m, unikalus Nr. ( - ), 11I1m, unikalus Nr. ( - ), šiltnamį 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) kitus inžinerinius statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. ( - ), 16 Eur vidutinės rinkos vertės; priteisti iš ieškovo, už jam tenkančią didesnę atidalijamo turto dalį, 100 Eur vertės piniginę kompensaciją, proporcingai bendraturčiam turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje. 35. Atsakovai pareiškė patikslintą priešieškinį, reikalaudami atidalinti bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise priklausančius pastatus, ginčo vietovėje, ieškovui nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį pastatuose, priskirti natūra atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise pastatus, o iš jų lygiomis dalimis už jiems tenkančią ieškovo dalį, ieškovui priteisti 182,02 Eur piniginę kompensaciją; atidalinti trečiajam asmeniui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/14 dalį pastatuose priskirti natūra atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o iš atsakovų lygiomis dalimis už jiems tenkančią trečiojo asmens 1/14 pastatų dalį, trečiajam asmeniui priteisti 546,07 Eur piniginę kompensaciją. 36. Byloje dalyvavęs trečiasis asmuo patikslintu ieškiniu taip pat reikalavo atidalinti jam su ieškovu ir atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius ginčo pastatus, nustatant jam nuosavybės teise priklausančią 1/14 dalį pastatuose: gyvenamajame name lAlm, unikalus Nr. ( - ), ūkiniame pastate 2I1p, unikalus Nr. ( - ), garaže 3G1p, unikalus Nr. ( - ), ūkiniuose pastatuose 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 6I1m, unikalus Nr. ( - ), 7I1m, unikalus Nr. ( - ), 8I1m, unikalus Nr. ( - ), 9I1m, unikalus Nr. ( - ) 10I1 m, unikalus Nr. ( - ), 11I1m, unikalus Nr. ( - ), šiltnamyje 12Š1g, unikalus Nr. ( - ), kituose inžineriniuose statiniuose (lauko tualete, šulinyje), unikalus Nr. ( - ) atidalinti gyvenamąjį namą l Alm, unikalus Nr. ( - ), į du atskirus turtinius vienetus, pagal pateiktą UAB „Archiplius” 2017 m. projektą Nr. 17/08-01, kuriuo siekiama pakeisti ginčo gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), paskirtį iš vieno buto ginčo gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą bei suformuoti du atskirus turtinius vienetus, t. y. butus: bendras plotas 105,23 m2, kurį asmeninės nuosavybės teise paskirti atsakovams , o kitą butą, bendras plotas 48,53 m2, paskirti asmeninės nuosavybės teise trečiajam asmeniui; kaip kompensaciją už trečiajam asmeniui tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį, trečiasis asmuo atsisako jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų 1/14 dalies: ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. ( - ), garažo 3G1p, unikalus Nr. ( - ), ūkinių pastatų 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 5I1m, unikalus Nr. ( - ), 6I1m, unikalus Nr. ( - ), 7I1m, unikalus Nr. ( - ) 8I1m, unikalus Nr. ( - ), 9I1m, unikalus Nr. ( - ), 10I1 m, unikalus Nr. ( - ), 11I1m, unikalus Nr. ( - ), šiltnamio 12Š1g, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių (lauko tualeto, šulinio), unikalus Nr. ( - ), taip pat už trečiajam asmeniui tenkančią didesnę turto dalį jis prašo priteisti 900 Eur piniginę kompensaciją – ieškovui - 19,35 Eur, o atsakovams – 880,65 Eur. 37. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų priešieškinį ir tenkino ieškovo bei trečiojo asmens pareikštus reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. 38. Teismas išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus planus, taip pat apžiūrėjęs statinius vietoje ir įvertinęs statinių išsidėstymą namų valdoje darė išvadą, kad yra įmanoma padalyti daiktą be proporcingos žalos jo paskirčiai, o atsakovams priteisti iš ieškovo bei trečiojo asmens už jiems tenkančią didesnę daikto dalį, piniginę kompensaciją. Teismas motyvavo, kad taikant tokį bendrosios nuosavybės atidalijimo būdą ieškovas ir trečiasis asmuo atitoltų nuo atsakovų į gyvenamosios valdos kraštus bei užimtų atskirus statinius ir tuo būtų galimai išspręsta tarp šalių įsisenėjusių konfliktų problema. Teismas akcentavo, kad sodybos vientisumo išsaugojimas galėtų būti svariu argumentu, jeigu sodyba būtų saugomas kultūros paveldo objektas ir naudojamas kultūros reikmėms, tačiau to nėra nustatyta. Atsakovai įrodinėjo ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad turtą atidalinti natūra nėra galimybės, nes mirusysis A. R. žadėjo gimtinę palikti tik atsakovui J. K. R., tikslu išsaugoti tėviškę ir sodybos vientisumą, sodybą prižiūri tik atsakovai, o ieškovas bei trečiasis asmuo jos priežiūra nesirūpina. Apeliantų nuomone, priimant teismo sprendimą į nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir neteisingai buvo nustatytos faktinės aplinkybės bei tuo pačiu nepagrįstai paskirstyta tarp šalių faktinių aplinkybių įrodinėjimo našta, pažeidžiant civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinio skundo argumentacija nėra pagrįsta. 39. Rungimosi proceso, būdingo nacionaliniam civiliam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. 40. Bylos duomenimis po A. R. mirties jo turtą lygiomis dalimis pagal įstatymą paveldėjo mirusiojo paveldėtojai, mirusysis vienam atsakovui J. K. R. testamento teise paveldimo turto nepaliko. Ginčo turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek ieškovui, tiek ir atsakovams bei trečiajam asmeniui, t. y. visiems bendrosios nuosavybės teisės dalyviams. Ta aplinkybė, kad atsakovai įsigijo ir turi didesnę nuosavybės teisę į dalintino turto dalį nesudaro pagrindo pripažinimui, kad turtą atidalinti natūra nėra galimybės. Atsakovų teiginiai susiję su sodybos nepriežiūra ieškovo ir trečiojo asmens atžvilgiu yra tik atsakovų duoti paaiškinimai ir pagrįstai nepripažintini įrodytais ir reikšmingais priimant sprendimą. Taigi, atsakovai teikdami, kad atidalinti turto natūra nebuvo galimybės, šio fakto neįrodė ( CPK 178 straipsnis). 41. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B. , bylos Nr. 3K-3-780/2003). Byloje išskirtinių aplinkybių, kad nuosavybės dalies dydis tenkantis ieškovui ir trečiajam asmeniui leistų atidalinti turtą natūra ir jį paskirti vieniems atsakovams nenustatyta. 42. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apeliantų apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir trečiojo asmens atidalijimo planai techniškai įmanomi, racionalūs, atitinka bendraturčių dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai ir geriausiai atitinka bendratučių interesus. 43. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, vadovaujantis CK 4. 75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 ). 44. Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytu išaiškinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime atlikta motyvacija ( CPK 270 straipsnio 4 dalis) konstatuoja, kad ieškovo ir trečiojo asmens atidalijimo planai techniškai įmanomi, racionalūs, atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, geriausiai atitinka bendraturčių interesus ir nedaro žalos daikto paskirčiai. Teismas nustatęs, kad ieškovo ir trečiojo asmens atidalijimo būdas nepažeis atsakovų interesų pažymėjo, kad ieškovui prašomas atidalinti pastatas nuo atsakovų gyvenamojo namo atitolęs apie 17 metrų atstumu, ieškovas neketina statytis kito gyvenamojo namo, o siekia išsaugoto esamą ir atlikti jo rekonstrukciją savo lėšomis. Ieškovo nurodytas aplinkybes ir galimybes tai atlikti patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas vertindamas ir trečiojo asmens atidalijimo projektą akcentavo, kad jo prašoma atidalinti statinio dalis yra išsidėsčiusi priešingoje kiemo pusėje, namų valdos pakraštyje ir yra nuo atsakovų gyvenamojo namo nutolusi apie 20 metrų atstumu. Įvertinęs bylos faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo įėjimu naudosis ne iš kiemo pusės, jau turi atskirą elektros įvadą ir taip pat visą rekonstrukciją atliks savo lėšomis. Tokius trečiojo asmens teiginius papildomai patvirtino į bylą apeliacinės instancijos teisme pateikta elektros energijos tiekimo sutartis. Taigi, pagrįstai bylos yra konstatuota, kad senąjį gyvenamąjį namą atidalijus į du atskirus butus tarp šalių konfliktų neturėtų kilti ir taip pat sutikdama su sprendime išdėstyta motyvacija aptartu klausimu konstatuoja, kad ieškovo ir trečiojo asmens prašomas nuosavybės atidalijimo būdas nepažeis atsakovų interesų ( CK 4. 75 straipsnis). 45. Kaip ir bylos nagrinėjimo metu, taip ir apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad statiniai yra avarinės būklės, yra pasibaigusi jų gyvavimo trukmė, todėl jie negalėjo būti bylos nagrinėjimo objektu, teismas nagrinėdamas bylą turėjo būti aktyvus, įtraukti į bylos nagrinėjimą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją atitinkamai išvadai gauti. 46. Pirmosios instancijos teismas apžiūrėjęs pastatus vietoje atkreipė dėmesį, kad ginčo pasatų būklė prasta, jie neprižiūrimi, apleisti. Kaip rodo bylos duomenys, kad byloje nėra kompetentingų institucijų priimtų sprendimų apie tai, jog atidalintini statiniai yra pripažintini avarinės būklės ir juos draudžiama naudoti. Pažymėtina, kad tarp šalių teismas sprendė privatų ginčą. Byloje nėra pagrindų numatytų CPK 179 straipsnio 2 dalyje, kuriems esant teismas privalo rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl ir įtraukti į bylos nagrinėjimą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją išvadai duoti nebuvo būtina. Taigi, apeliantų apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini. 47. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės, teikdami, jog teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai neatsižvelgė į jų išsakytus argumentus dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo ir jų nuomone, teisingiau būtų visus pastatus atidalinti apeliantams, o ieškovui bei trečiajam asmeniui priteisti tik pinigines kompensacijas. 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.). 49. Analizuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas vertindamas ar ieškovo ir trečiojo asmens pateiktas pastatų atidalijimo projektas ir atlikti paskaičiavimai nepažeis atsakovo teisių, įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantai nesutikdami su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog dėsto savo nuomonę dėl atidalijimo projekto turinio, jo netikslumo, reikšmės ir nurodo bendro pobūdžio teiginius bei siekia įrodyti tik jiems reikšmingas aplinkybes.

11Dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo 50. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ir trečiojo asmens ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, nustatė ginčo 5,4000 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Pasoda” 2017-10-09 parengtą projektą: trečiajam asmeniui priskyrė naudotis 0,3834 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, ribos tarp taškų 9-10-11-12-28-29-9, ieškovui– 0,1278 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ribos tarp taškų 18-19-20-21-22-23-24-25-18, atsakovams – 4,8570 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribos tarp taškų 8-9-29-28-12-1-2-3-4-5-6-7-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-8; šalims ir trečiajam asmeniui priskyrė bendrai naudotis 0,0318 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ribos tarp taškų 7-27-26-25-18-17-16-15-14-13-8-7. 51. Apeliantai ginčija teismo sprendimą, kuriuo žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp šalių ir trečiojo asmens nustatyta pagal ieškovo ir trečiojo asmens pateiktą ir 2017m. spalio 9d. UAB „Pasoda“ parengtą projektą, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami projekto netikslumu ir jo netinkamu vertinimu priimant teismo sprendimą. 52. Pagal Kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. spalio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). 53. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). 54. Bylos duomenimis ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė teismui identiškus projektus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, jų interesai sutampa visiškai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į statinių atsidalijimo planus ( t. 4., b. l.78,88) ir juos pripažindamas tinkamais bei įvertinęs visų bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje konstatavo, kad ieškovo ir trečiojo asmens siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka yra praktiška, protinga ir nepažeis nė vienos iš bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Apeliantai pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde iš esmės kelia projekto, kuriuo remiantis yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ydingumo klausimą ir teigia, kad pagal tokį planą bus pažeistos apeliantų teisės. 55. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamą žemės sklypo projektą sprendžia, kad žemės sklypo planas parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu žemės sklypas buvo suformuotas ir atitinka Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalyse keliamiems reikalavimams. Iš žemės sklypo plano matyti, kad plane yra nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis ir jos vieta kitų žemės sklype išsidėsčiusių objektų atžvilgiu. Projekte aiškiai atsispindi bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, ribos, kurios atskiria bendraturčių naudojimosi dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal aptartą žemės sklypo planą yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir nepažeidžiamos apeliantų teisės. 56. Atskirai akcentuotina, kad ieškovo ir trečiojo asmens parengti žemės sklypo planai pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka iš esmės atitinka ir faktinį žemės sklypo tarp šalių naudojimą, o tai yra reikšmingas kriterijus nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką teismų praktikoje. 57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). 58. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovų apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliaciniai skundai dėl teismo sprendimo atmestini.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 59. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą iš jų pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovui ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovas turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o trečiasis asmuo patyrė 91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Iš atsakovų S. R. ir J. K. R. priteisti po 250 Eur ieškovui G. Š. ir po 45.50 Eur trečiajam asmeniui A. R..

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai