Byla 2A-1372-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. K., advokatui A. T., suinteresuoto asmens atstovams P. S., advokatui S. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto atnaujintoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Aukštaitijos nacionaliniam parkui, Labanoro regioninio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui pagal suinteresuoto asmens R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Nustatė

2Pareiškėja V. K. 2008-06-25 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Pareiškėja nurodė, kad žemės sklypas yra Labanoro regioniniame parke. Bendraujant su vietiniais gyventojais paaiškėjo, jog šiame žemės sklype buvo gyvenama sodyba su kitais priklausiniais. Atlikus apžiūrą vietoje buvo rasti ir užfiksuoti išlikę gyvenamojo namo, ūkinio pastato pamatų fragmentai, kurie nuosavybės teise priklausė J. D., gyvenusiam šiame žemės sklype, matininkės sudarytame plane užfiksuota, kad pamatų liekanos yra jos (pareiškėjos) nuosavybės teise valdomame sklype. Kadangi sklypas yra regioniniame parke, kuriame draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.), tai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukurs jai turtinių teisių atsiradimą - leidimą statyti regioniniame parke.

3Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 14 d. sprendimu (sprendime nurodyta, kad sprendimas priimtas 2008 m., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad priimtas 2009 m.) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti.

4Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. S. prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, 2010 m. birželio 15 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje, suinteresuotu asmeniu įtraukė R. S..

5Pareiškėja R. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė V. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kurių išlikę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, sodybos statinių atstatymo tikslu. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu nepagrįstai buvo patenkintas V. K. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos valdomame 2,1907 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamoji sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties. Teismas tuomet buvo suklaidintas dėl buvusios sodybvietės savininkų ir ūkinio kiemo pastatų sudėties. Teismas sprendė, kad dviejų statinių pamatų liekanos, esančios jos žemės sklype, greičiausiai buvo K. D. sodybvietės statiniai, kuriuos ji siekia atstatyti. Tai, kad pamatai yra būtent jos, o ne V. K. žemės sklype, akivaizdžiai įrodo kadastrinių matavimų planas, taip pat antstolio L. J. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad buvusi gyvenamoji sodyba yra priklausiusi J. D., kadangi kitoje Molėtų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, jog J. D. sodybvietė, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties, yra buvusi kitoje vietoje, t. y. nei jos, nei V. K. žemės sklype. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymų matyti, kad B. D. įpėdiniai turėjo dvi sodybas: K. D. ir J. D. J. D. sodybos buvimo vieta nustatyta nurodytoje civilinėje byloje priimtu sprendimu (sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs), todėl tikėtina, jog esami statinių likučiai galėjo būti K. D. sodybvietės statinių pamatų liekanos. Nors ir trūksta duomenų, kad galima būtų tiksliai identifikuoti, kuriam iš buvusių savininkų priklausė sodybvietės pastatų pamatų likučiai, esantys jai priklausančiame žemės sklype, kurių buvimo faktas buvo nustatytas nagrinėjamoje byloje, tačiau tai nepaneigia paties juridinio fakto esmės, kad toje vietoje buvo sodybvietė.

6Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimą panaikino, pareiškėjos V. K. pareiškimą atmetė ir priėmė naują sprendimą: tenkino pareiškėjos R. S. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame 1,900 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (dabar-(duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, kurių pamatų liekanos yra pažymėtos UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame plane, sodybos atstatymo tikslu. Teismas nustatė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-09-20 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tenkinant G. S., gretimo žemės sklypo savininkės, pareiškimą, buvo nustatyta, jog būtent jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, pagal Utenos apskrities archyvo 2005-05-30 pažymą Nr. 716 susidedanti iš 1915 m. pastatyto gyvenamojo namo, 1900 m. pastatyto tvarto, 1920 m. pastatytos daržinės ir 1946 m. pastatytos pirties, kad iš sprendimo turinio ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-475-611/2006 medžiagos matyti, jog sprendime išvardyti pastatai priklausė J. D. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu nepagrįstai tenkintas V. K. pareiškimas, nustatant juridinį faktą, kad ir jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, priklausiusi tam pačiam J. D. ir susidėjusi iš tų pačių keturių statinių. Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Vilniaus matininkas“ atlikto R. S. žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, 2010-11-12 antstolio L. J. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, padarė išvadą, kad būtent R. S. žemės sklype yra išlikę dviejų pastatų pamatų liekanos. Teismas nurodė, kad liudytojai bei pateiktas archyvinis dokumentas patvirtina, jog 1935 m. duomenimis (duomenys neskelbtini) buvo trys broliai D.: K., A. ir J., kad prielaida, jog R. S. žemės sklype yra išlikę K. D. statinių liekanos, neprieštarauja pateiktiems įrodymams. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog I. K. nubraižytas V. K. žemės sklypo planas yra be koordinačių, neteisingai atspindi tų pamatų vietą ir yra klaidinantis, jog byloje esantys įrodymai patvirtina R. S. reikalavimų pagrįstumą. Teismas pažymėjo, jog nustačius sodybos buvimo faktą pareiškėjos žemės sklype, patenkančiame į Labanoro regioninio parko teritoriją, jai tai sukels teisines pasekmes - galimybę atstatyti sodybą.

7Suinteresuotas asmuo V. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos R. S. pareiškimas būtų atmestas, paliktas galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20-732/2009. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai įvertino įrodymus, išaiškino ir pritaikė įstatymą. Jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,1907 ha ploto žemės sklypą, esantį Budriškių k., Molėtų r., Mindūnų kadastrinėje vietovėje. Sklypo pietinė riba ribojasi su R. S. priklausančiu 1,9000 ha žemės plotu. Ji, sužinojusi, jog jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba su priklausiniais, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-01-14 sprendimu jos pareiškimą tenkino ir nustatė, jog (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype buvo sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis archyvo pažymose esančiais duomenimis, kartografine medžiaga, liudytojų parodymais, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjo sodybos, gyvenamojo namo buvimo vietą. Teismo išvados nėra pagrįstos įrodymais, įrodymai vertinti netinkamai, pažeidžiant CPK 176, 178, 185 str. reikalavimus, teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino, ar R. S. žemės sklype esantys griuvėsiai yra statinių griuvėsiai. Tik nustačius sodybos buvimo faktą, pareiškėjas įgyja tam tikrą subjektinę teisę. Nesutiktina su teismo išvada, jog UAB „Vilniaus matininkas“ atliktame R. S. žemės sklypo matavimo plane pažymėta buvusių dviejų pastatų vieta. Plane yra tik įrašai „griuv“, tačiau nepasakyta, kad tai pastatų ar jų pamatų griuvėsiai. Antstolio L. J. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog R. S. sklype yra išlikę dviejų pastatų pamatų liekanos. Teismas neapklausė antstolio ir nesiaiškino, kuo remiantis antstolis konstatavo, jog R. S. žemės sklype esantys akmenys yra buvusių pastatų liekanos. Iš prie protokolo pridėtų nuotraukų negalima daryti išvados, jog nuotraukose esantys keli akmenys yra pastato pamatų liekanos. Pavieniai akmenys, nesurišti statybine medžiaga, negali būti nekilnojamojo turto objektas. Kokių statinių griuvėsiai yra R. S. žemės sklype, teismas neatskleidė. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra statinio paskirties nustatymas, nes pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. draustiniuose draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus statybą esamose ar buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinę reikšmę turintį faktą). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ ir CK nuostatas pagrindinis sodybą apibūdinantis daiktas yra gyvenamasis namas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai nustatoma, jos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo - pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai, dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų, tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Svarbu nustatyti ne tik statinių buvimo vietą, bet ir jų paskirtį, nes atskirų ūkinių pastatų buvimo fakto nustatymas pareiškėjos žemės sklypo ribose neduoda pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos sklype buvo išlikusi sodyba, pamatų buvimas įgytų reikšmę tik tuo atveju, jeigu jie būtų žemės sklype, kuriame yra buvęs gyvenamasis namas. Teismo išvada, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, neparemta byloje esančiais įrodymais. Tai, jog J. D. priklausiusi sodyba buvo G. S. žemėje, nustatyta Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismas, remdamasis archyviniais dokumentai, liudytojų parodymais pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) buvo trys broliai D. ir kaime buvo trys D. sodybos. Aplinkybę, kad jos žemės sklype buvo sodyba, patvirtino liudytojai, duomenys, esantys topografiniame žemėlapyje, sklypo geodezinių matavimų plane užnešti statiniai, buvę 1952 m. žemėlapyje, teismui apžiūrėjus gyvenamojo namo buvimo vietą.

8Pareiškėja R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo, siekiant nustatyti, kuriame iš gretimų sklypų buvo sodyba. Skundžiamame teismo sprendime teismas pagrįstai nustatė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas 2006-09-26 sprendime jau nustatė, jog J. D. sodybvietė, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties, yra buvusi kitoje vietoje, t. y. nei V. K., nei jos žemės sklype. Teismas pagrįstai sprendė, kad tas pats faktas negalėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei paliktas galioti. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo motyvų dalis, įrodinėjant pirminio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remiantis tais pačiais archyviniais dokumentais neturi teisinės reikšmės. Apeliantė yra nenuosekli, įrodinėdama, kad pirminis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tuo pačiu įrodinėdama, kad nėra nustatyta gyvenamojo namo (pagrindinio sodybos objekto) buvimo vieta. Bylos nagrinėjimo metu nei vienas proceso dalyvis nepateikė prašymo apklausti antstolį. Antstolis faktines aplinkybes konstatuoja nustatytos formos dokumentais ir priemonėmis ir tai yra pripažįstama įrodymu. Teismas įvertino visus byloje surinkus įrodymus. Nustatyti, kam konkrečiai priklausė ir iš kokių statinių buvo sudaryta sodyba, šiuo metu sunku, nes trūksta objektyvių duomenų. Sodybvietės buvimo faktas buvo nustatytas ne vien pagal archyvinius duomenis, bet ir žemėlapiais ir kartografine medžiaga, kuriuose užfiksuoti duomenys atitiko teismo surinktiems kitiems faktiniams duomenims. Pirminio bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo tiksliai parodyta nustatytų objektų buvimo vieta, todėl teismas nepagrįstai pripažino faktą dėl nustatytų objektų buvimo V. K. žemės sklype. Tai, kad teismo apžiūrėti ir nustatyti pamatų likučiai yra jos žemės sklype, galima buvo įrodyti tik atnaujinus byloje procesą ir papildomai ištyrus naujus įrodymus. Tikslią nustatytų objektų vietą patvirtina žemės sklypų kadastriniai matavimai. UAB „Vilniaus matininkai“ sudaryto ir jai priklausančio žemės sklypo plane matyti surastų objektų pažymėjimai. V. K. remiasi I. K. įmonės sudarytu žemės sklypo geodezinių matavimų planu, kuriame parodyti trys pamatai, kurie buvo užnešti naudojant 1952 m. rusišką žemėlapį. Planą atlikęs geodezininkas nepažymėjo natūra esančių objektų plane, bet pabandė žemėlapyje nustatytus koordinačių duomenis perkelti į geodezinį planą ir tai atliko netiksliai, kadangi tuo metu dar nebuvo nustatyti tikslūs abiejų gretimų sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai.

9Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai ir detaliai išsiaiškino visas aplinkybes ir įrodymus. Teismas, priimdamas 2009-01-14 sprendimą, buvo suklaidintas dėl buvusios sodybvietės savininkų ir ūkinio kiemo pastatų sudėties. Teismą suklaidino V. K., pateikdama pažymas, kurių pagrindu Molėtų rajono apylinkės teismas jau 2006-09-20 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. sodyba buvo G. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant V. K. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tiek jis, tiek Labanoro regioninio parko direkcija prieštaravo juridinio fakto nustatymui.

10Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir todėl netinkamai išnagrinėjo byloje pareikštus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir šių faktų pobūdį, nurodomas aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai dėl šių juridinę reikmę turinčių faktų nustatymo, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėti reikalavimai dėl juridinę reikmę turinčių faktų nustatymo, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus.

12Byloje nustatyta, kad pareiškėjai V. K. ir suinteresuotam asmeniui V. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs (duomenys neskelbtini)). Abu žemės sklypai yra Labanoro regioniniame parke, t. y. draustinio teritorijoje (saugomoje teritorijoje), kurioje pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. draudžiama statyti statinius, išskyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose. Byloje pareiškėja V. K., turėdama tikslą gauti leidimą statyti statinius žemės sklype, pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-01-14 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek pareiškėja, liudytojai Z. D., P. C., kiti byloje esantys įrodymai. Pareiškėja buvo pateikusi Utenos apskrities archyvo pažymą Dėl J. D. ūkinio kiemo pastatų (b. l. 14), I. K. įmonės sudarytą pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planą (b. l. 15), planą, kuriame I. K. įmonė pažymėjo galimai buvusių pareiškėjos žemės sklype pastatų vietą (b. l. 16), topografinio žemėlapio, išleisto 1952 m. pagal 1950 m. aeronuotrauką, kopiją (b. l. 18). Byla buvo atnaujinta pagal suinteresuoto asmens V. S. prašymą, konstatuojant, kad R. S. turi interesą dalyvauti šios bylos nagrinėjime, nes ji teigia, kad sodybvietės pamatai iš tikrųjų yra jai priklausančiame sklype, o ne V. K. priklausančiame sklype. Byla buvo atnaujinta, nurodant, kad 2009-01-14 teismo sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus ir į jau įsiteisėjusį Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-09-20 sprendimą ir juo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą apie tos pačios sodybos egzistavimą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą V. S. pateikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kurių išlikę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo plane, sodybos statinių atstatymo tikslu. V. S. reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto grindė UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytu planu, kuriame nurodytos dvi vietos su užrašu „griuv“ (b. l. 106), Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentais, iš kurių matyti, kad Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose yra duomenys apie gyventoją K. D., kad Utenos apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai 1935-09-25 raštu buvo pateiktas sąrašas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žemę valdo „D. B. įp., valdo sūn. K. ir toliau neįskaitomas įrašas“(8,74), kad „D. A., valdo.D. K. ir J.“ (4,38) (b. l. 137-139), topografinio žemėlapio, išleisto 1952 m. pagal aeronuotrauką, kopija ir pagal šį žemėlapį VĮ Registrų centro GIS departamento atliktu pastatų žymėjimu V. S. priklausančio žemės sklypo plane (b. l. 132-134). Taip pat pateikė Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį surašė antstolis L. J., kuriame buvo nurodyta, kad V. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra išlikusios dviejų pastatų pamatų liekanos, pastato pamatų liekanos aiškiai matomos nuotraukose, akmenys yra apsamanoję, išsidėstę linijomis pagal buvusio pastato perimetrą (b. l. 140-152). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis V. S. nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais, liudytojos Z. D. parodymais, kad J. D. turėjo du brolius, kurie turėjo atskirus namus, liudytojo P. C. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) buvo trys D. sodybos, nustatė, kad R. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo K. D. sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė šį juridinę reikšmę turintį faktą, nesant pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad V. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas, nes pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien ūkio pastatų buvimo faktas neįrodžius, kad sklype buvo ir gyvenamasis namas, neduoda pagrindo išvadai apie sodybos buvimą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006, 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-373/2007; kt.). Dėl to priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai taip pat neleidžia daryti išvados, kad V. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo gyvenamasis namas ir todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu pagrįstai buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Dėl to apeliaciniu skundu apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo suteikiant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, pašalinti pateiktų įrodymų prieštaringumą.

13Tiek V. K., tiek V. S. savo reikalavimus įrodinėja (duomenys neskelbtini) vietovės fotoplanais, kurie buvo padaryti remiantis aeronuotraukomis. V. K. pateikė fotoplaną, kuriame nurodyta, kad aeronuotrauka padaryta 1950 m., kad planas atspaudintas 1952 m. (b. l. 18), V. S. pateiktame plane nėra nurodyta, kada konkrečiai padaryta aeronuotrauka, tik nurodoma, kad fotoplanas paruoštas 1952 m. (b. l. 132-133). Tai leidžia daryti išvadą, kad fotoplanai paruošti pagal aeronuotraukas, padarytas tuo pačiu metu. Nagrinėjamoje byloje tiek V. K., tiek V. S. teigia, kad remiantis fotoplanuose užfiksuota sodybos padėtimi, turi būti nustatyta, kad kiekvienos iš jų žemės sklype buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Prie nagrinėjamos bylos yra prijungta civilinė byla Nr. 2-475-611/2006, kurioje pagal G. S. pareiškimą 2006-09-20 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jai (G. S.) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba pagal Utenos apskrities archyvo 2005-05-30 pažymą Nr. 716 susidedanti iš 1915 m. pastatyto gyvenamojo namo, 1900 m. pastatyto tvarto, 1920 m. pastatytos daržinės ir 1946 m. pastatytos pirties. Iš šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad G. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko „B. D. įpėd.“ nuosavybės teisėmis valdytą „Papačtės“ k. 4,37 ha žemės sklypą. 2006-09-20 sprendimas dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas remiantis 1950 m. kariniu žemėlapiu (taip nurodyta sprendime) ir nurodyta, kad šiame žemėlapyje yra pažymėta sodyba ir sugretinus šį žemėlapį su pareiškėjos žemės sklypo planu matyti, kad ši sodyba buvo pareiškėjai G. S. priklausančiame sklype. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis ir nustatyti aplinkybes, kuriame žemės sklype yra 1950 m. aeronuotraukoje užfiksuota, plane pažymėta sodyba, ar senose archyvinėse aeronuotarukose ir planuose yra užfiksuotas vienas ar daugiau gyvenamųjų namų, kuriuose sklypuose buvo gyvenamasis namas ar gyvenamieji namai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje remiamasi VGTU Geodezijos instituto duomenimis, kurie pateikiami panaudojant specialų prietaisą, kuriuo gali būti nuskaitomos nuotraukos, gaunant trimatį vaizdą, ir kurie leidžia nustatyti aeronuotraukose užfiksuotus statinius ir jų tikslą vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009).

14Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos reglamento STR 1.01.09:2003 5.38 p. buvo nustatyta, kad sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Šiuo metu galiojanti 5.15. p. numato, kad sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais. Ši sodybos samprata Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. kontekste yra reikšminga ta prasme, kad istoriniais–archyviniais dokumentais arba teismo sprendimu turi būti įrodytas faktas, jog asmeniui, pretenduojančiam vykdyti statybas draustinio teritorijoje esančiame ir nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais. Pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatoma teisiškai reikšminga aplinkybė, susijusi su gyvenamojo namo buvimo vieta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis nustato, kurie iš V. K. ir V. S. nurodomų jų sklypuose esančių akmenų yra gyvenamojo namo ir kurie ūkinio pastato. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti šias aplinkybes, nepateikė ir V. K., ir V. S., todėl joms turėjo būti pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. Byloje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad liudytojas P. C. yra nurodęs, jog yra likę pamatų, tik jie išstumdyti (b. l. 42). Taip pat byloje yra kilęs ginčas, kuriame sklype ir kurioje konkrečioje vietoje yra antstolio užfiksuoti akmenys, atsižvelgiant į suprojektuotus ir nuosavybės teise priklausančius V. K. ir V. S. sklypus, todėl dėl šių aplinkybių turi būti teikiami papildomi įrodymai. Taip pat nagrinėjant bylą nebuvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kokiam asmeniui ar asmenims priklausė gyvenamasis namas, nes pagal byloje pateiktus įrodymus B. „D.“ žemę valdė „D. A., D. K. ir J.“, Utenos apskrities Molėtų valsčiaus „Papačtės“ vienkiemio 1948-1951 metų ūkinėse knygose yra įrašytos žinios apie šeimos galvą J. D. ir nurodomi trobesiai. Kiti archyviniai dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad K. D. turėjo atskirą sodybą, gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoja Z. D., duodama parodymus, netiksliai paminėjo brolių vardus, tačiau liudytoja parodė, kad vienas namas buvo B., o B. pagal pateiktus dokumentus yra tėvas, po kurio mirties buvo paveldėta jo žemė ir trobesiai.

15Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

17Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai