Byla 2-3537-614/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovei V. Ž., LAB bankui SNORAS atstovui O. K., trečiojo asmens VĮ Indėlių ir investicijų draudimas atstovui nesant, viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismas

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia jos su atsakovu 2011-04-05 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtą 7.000,00 Lt sumą į jos terminuoto kaupiamojo indėlio sąskaitą, esančią atsakovo banke, įpareigoti trečiąjį asmenį 7.000,00 Lt sumą iš terminuoto kaupiamojo indėlio atsakovo banke pervesti į ieškovės sąskaitą AB Swedbanke, priteisti iš atsakovo 172,60 Lt palūkanų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3, 13-14). Ieškovė taip pat pateikė dubliką (b.l. 100-102). Paaiškino, kad ji 2011-04-05 pasirašė su atsakovu LAB banku SNORAS Obligacijų įsigijimo sutartį Nr.FO20110405V990011, pagal kurią už 6.997,05 Lt įsigijo obligacijų. Ieškovė nurodė, kad ji neturi investavimo patirties, o banko darbuotoja primygtinai siūlė investuoti į obligacijas, nes jos, neva, apdraustos. Banko darbuotoja parodė sutarčių 6 p., kur nedviprasmiškai parašyta: siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis Valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ (VĮ IID). Ieškovė nurodė, kad jai buvo parodyta atmintinė, lipdukas ant sienos, kuriame informuojama, kad banko klientai informuojami, kad jų indėliai ir įsipareigojimai investuotojams apdrausti VĮ IID. Ieškovė nurodo, jog ji buvo suklaidinta, apgauta, todėl remiasi CK 1.90 str. ir 1.91 str. Būdama neprofesionali klientė, nors ir pasirašė didelė apimties obligacijos emisijų aprašymą, bet negalėjo nieko suprasti tiek dėl neprofesionalumo, tiek dėl sudėtingos terminologijos ir negalėjo įvertinti rizikos. Bankas privalėjo suteikti visą informaciją apie obligacijų esmę ir riziką. Ieškovė nurodė, kad iškėlus bankui bankroto bylą ji kreipėsi į VĮ IID, tačiau 2011-12-27 gavo atsakymą apie išimtis ir kad indėlių sertifikatai nedraudžiami, bet ieškovė rašė apie obligacijas, tai dar labiau ją susiklaidino, todėl manė, kad gali teise įrodyti savo teisę į draudimo išmoką už obligacijas. 2012-03-30 ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur atsakovas VĮ IID, o trečiasis asmuo SNORAS, tačiau teismas ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovė paaiškino, kad už obligacijas buvo apmokėta pavedimu iš jos sąskaitos banke, kuri buvo pasibaigusi terminuoto indėlio sąskaita. Ieškovė mano, kad SNORO darbuotojai tyčia apgavo, taip buvo nurodyta elgtis vadovų. Bankui nesudarius tokio klaidinančio įspūdžio sutarties tikrai nebūtų pasirašiusi. Atsakovas pažeidė LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 5 d. reikalavimus, nesuteikdamas žinių ir grubiai pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintą sąžiningumo principą, o VĮ IID prie to klaidinimo prisidėjo. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad baigėsi jos indėlio sutarties terminas, todėl nuėjo į banką ir darbuotoja ją įkalbėjo pirkti obligacijas. Kadangi buvo didelė eilė, vietos kur atsisėsti nėra, todėl tame kioskelyje nebuvo galima perskaityti tos medžiagos.

3Atsakovas LAB bankas SNORAS 2015-11-06 pateikė atsiliepimą į V. Ž. ieškinį, su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 26-38). Atsakovas pateikė tripliką (b.l. 108-112). Atsakovas nurodė, jog byloje esantys dokumentai liudija, jog ieškovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti didesnę pinigų grąžą. Ieškovė sudarydama sutartį veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. Pagal CK 6.879 str. 2 d. obligacija - vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens per obligacijoje nurodytą terminą obligacijos nominalią vertės dydžio sumą ar kitokį ekvivalentą, taip pat joje nurodytas palūkanas ar kitas turtines teises. Pagal LR Finansinių priemonių rinkų įstatymą (FPRĮ) obligacijos, kaip perleidžiamieji vertybiniai popieriai, laikomi finansinėmis priemonėmis. Pagal galiojusios redakcijos įstatymą ir Taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr.1K-34, atsakovas privalėjo atidaryti finansinių priemonių asmeninę sąskaitą kiekvienam obligacijos turėtojui, o taip pat sudaryti su klientu rašytinį susitarimą, kuriame nustatomos pagrindinės kliento ir finansų maklerio teisės ir pareigos. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta tipinė Aptarnavimo sutartis, kurią vykdant šalys sudarė ginčijamą sandorį. Ieškovės teiginiai, kad ji aiškiai ir suprantamai nebuvo supažindinta ir kad jai nebuvo suteikta visa reikalinga informacija apie siūlomas investicines paslaugas ir finansinių priemonių esmę, prieštarauja bylos įrodymams. Ieškovė savo parašu patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su ja aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, kad ieškovė yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, bei su jomis sutinka, investuotoja buvo supažindinta su visomis rizikomis ir supranta pasekmes. Ieškovė taip pat parašu patvirtina, kad yra gavusi Aptarnavimo sutartyje nurodytus dokumentus. Su investavimu į atsakovo obligacijas susijusios rizikos ieškovei buvo atskleistos pateiktuose ieškovei dokumentuose - „Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme“ bei Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santraukoje. Be to, ši informacija ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo viešai prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje adresu www.snoras.com. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Ieškovė, bandydama įrodyti, kad atsakovas ją suklaidino arba apgavo, nurodė Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punktą, kuris numato, kad, siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių gražinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. Atsakovas pažymėjo, jog „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra bendrojo pobūdžio Aptarnavimo sutarties, sudaromos pieš įsigyjant bet kokį investicinį produktą, dalis. Tai nėra ginčijamo sandorio priedas ar sudedamoji dalis. Aptarnavimo sutartis tiesiogiai nesukėlė ieškovei pareigos investuoti į vertybinius popierius. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei Obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, jog atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieškovei klaidinančios informacijos ir ieškovė nesuklydo. Ieškovės pasirašyta Aptarnavimo sutartis yra tipinė sutartis, kurios nuostatos turi būti suprantamos ir aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio paslaugas atsakovas teikė ieškovei kaip savo klientui bei kokio pobūdžio sutartys buvo papildomai sudarytos vėliau. Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad klientas gali gauti informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą Finansinių priemonių rizikos aprašyme, bet kuriame banko klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat banko interneto puslapyje www.snoras.com. Ieškovė teigė, kad atsakovas, prieš sudarydamas ginčijamą sandorį, nesurinko įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, investavimo tikslus ir patirtį. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė savo parašu duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui LR finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 7 d. nurodytą informaciją, patvirtindama, kad jos atsisakymas pateikti reikalingą informaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos. Ieškovė, atsisakydama pateikti atsakovui duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turimą turtą ir kt., ieškovė nutarė, jog yra pajėgi savarankiškai įvertinti su investavimu į atsakovo obligacijas susijusią riziką. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo pateikė atsakovui savo kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuriuose nurodė, kad yra sudariusi obligacijų pasirašymo sutartį ir tuo grindžia savo reikalavimą bankroto byloje (LR CK 1.5 str., 1.78 str., 1.79 str., 1.80 str., 1.90 str., 1.91 str., 6.145 str. – 6.153 str., 6.154 str., 6.193 str.). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.

4Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą (b.l. 88-93), kuriame nurodė, kad jis nėra sandorio dalyvis, todėl nepasisako dėl sandorio sudarymo aplinkybių. Nurodė, kad draudimo išmokas jis apskaičiuoja ir moka atsižvelgdamas į draudėjo (SNORAS) draudžiamojo įvykio metu dienos duomenimis apie indėlininkus ir jų indėlius bei apie investuotojus ir banko įsipareigojimus investuotojams, kaip nustato LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (IĮIDĮ). IĮIDĮ 3 str. 4 d. nustato išimtis kas nėra draudimo objektas, taigi, draudimo objektu negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Kadangi ieškovė yra investuotojas, taikomos LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 str. 1 d., kuri numato numato, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios, t. y. tuo atveju, jeigu bankas ieškovei priklausančias obligacijas būtų perdavęs kitiems asmenims be ieškovės valios, galėtų būti taikoma draudimo sistema, kuri atlygintų ieškovei dėl prarastų vertybinių popierių patirtą žalą. Ieškovė nurodė, kad buvo suklaidinta ar suklydo, tačiau ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti sutarties, ji turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų kaip skolos vertybinių popierių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas. Ieškovė patvirtino, kad visus dokumentus gavo. Byloje nėra įrodyta atsakovo tyčia suklaidinti ieškovę, todėl nėra pagrindo konstatuoti apgaulę. Pagal CK 1.90 str. 4 d. suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Šios aplinkybės byloje nėra pagrįstos Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė turėjo terminuoto indėlio sutarčių, pinigus laikė banko sąskaitoje, todėl nepagrįsti teiginiai, kad nesuprato rizikos, nes procedūra sudarant obligacijų sutartį iš esmės skyrėsi nuo indėlio sutarties sudarymo. Ieškovė buvo supažindinta su visomis rizikomis, gavo informaciją. Atsakovo veiksmuose nėra tyčios, kuri būtina apgaulės konstatavimui, kadangi investicinių paslaugų teikimo sutarties nuostatos dėl atsakovo įsipareigojimo klientams draudimo yra įrašytos be atsakovo valia, o vykdant įstatyminę pareigą. Ieškovė prašė sutarties pripažinimo negaliojančia atveju taikyti restituciją ir pripažinti ieškovės sumokėtus pagal sutartį pinigus ieškovės lėšomis jos banko sąskaitoje. Toks prašomas taikyti restitucijos būdas negalimas, kadangi LR Įmonių bankroto įstatymo ir LR Bankų įstatymo normos įtvirtina absoliutų draudimą bankui, kuriam iškelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, kurios neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo bankui. Tai prieštarautų įstatymui ir pažeistų viešąjį interesą (LR CK 1.5 str. 1 d., 1.63 str. 1 d., 1.90 str., 1.91 str., 1.95 str., 1.103 str., 1.138 str., 6.145 str., 6.147 str., 6.186 str., 6.719 str., LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str., 9 str., 10 str., 11 str., 12 str., LR Banko įstatymo 87 str. 4 d.). Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant.

5Ieškinys atmestinas.

62013-07-16 ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei BAB bankui SNORAS, prašydama pripažinti negaliojančia su atsakovu 2011 m. balandžio 5 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį.

72014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.

82016 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, nutarta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

92016 m. rugpjūčio 30 d. teisme gautas trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant trečiojo asmens.

10Byloje dar iki jos nagrinėjimo atnaujinimo buvo gauti rašytiniai ieškovės paaiškinimai, kuriuose ieškovė prašė ieškinį tenkinti įvertinus Europos Sąjungos teisingumo teismo išaiškinimus dėl indėlių sertifikatų ir obligacijų apsaugos, o taip pat prašė apjungti bylas ir pakeisti atsakovą LAB banką SNORAS į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

11Teismo posėdžio metu pagarsinus šį prašymą ieškovė nurodė, kad jo nepalaiko. Teismas sprendė, kad sujungti bylas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2A-608-345/2013) nėra pagrindo.

12Ieškinys atmestinas.

13Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-04-05 ieškovė su atsakovu sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9924390, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 16-18). Vykdant minėtą sutartį, 2011-04-05 ieškovė su atsakovu sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110405V990011, pagal kurią ieškovė už 6.997,054 Lt įsigijo 70 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012-04-27 (b.l. 15). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad ieškovė patvirtina, kad atsakovas ją informavo apie tai, kad siekiant užtikrinti ieškovės piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai ieškovei yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o šios sutarties 2 punktu ieškovė patvirtino, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus, taip pat ir Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, taip pat Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Aprašymo 8 punkte nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasirašymo sutarties 1.22. p. ieškovė patvirtino, kad ji susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos). Pateiktu ieškiniu ieškovė nurodė, jog pasirašydama Obligacijų pasirašymo sutartį, suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuotieji indėliai. Ieškovės teigimu, atsakovas ją suklaidino dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, neatskleidė ir neaiškino esminių sutarties sąlygų, todėl ji nesuprato ir neįvertino galimos sudaromo sandorio rizikos.

14Pažymėtina, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

15Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

16Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 str. 3 d. nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

17Duomenyse apie klientą (fizinį asmenį) ieškovė savo parašu patvirtino, kad atsisako pateikti informaciją, kuri leistų bankui vadovaujantis FPRĮ 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovei. Iš atsakovo pateikto pranešimo apie ieškovę matyti, kad ieškovė buvo ilgametė atsakovo klientė, laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2011 m. imtinai buvo sudariusi 22 Terminuotojo indėlio sutartis. Šios aplinkybės leidžia ieškovę vertinti kaip vidutinį vartotoją, suvokiantį terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.

18Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015-11-17 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovės nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovės įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovei visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko.

19Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

20Ieškovė taip pat nurodo, jog buvo atsakovo apgauta dėl sudaromų sandorių rizikingumo, atsakovo darbuotoja taip pat paaiškino ieškovei, kad įsigyjamos finansinės priemonės yra apdraustos indėlių draudimu. Pagal CK 1.91 str. 1 d., dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas skatino savo darbuotojus aiškinti klientams, kad jo platinamos obligacijos yra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu, o kaip minėta, sandoris gali būti pripažintas sudarytu dėl apgaulės nustačius tyčinį suklaidinimą. Ieškovė nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartį ji sudarė pasiūlius atsakovo darbuotojams, palūkanos jai nebuvo svarbu, tačiau ieškovė neneigia, kad palūkanos buvo didesnės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovo darbuotojai ieškovei paaiškino, jog ji niekuo nerizikuoja, obligacijų įsigijimas yra beveik tas pats, kas indėliai. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad ieškovė dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne nedelsiant ir paaiškėjus faktams apie atsakovo nemokumą ir veiklos sustabdymą, o tik atsakovo bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovei nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieškovės apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palūkanos, galimybė investuoti, todėl nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudaryta iš esmės suklydus ar sudarytą dėl apgaulės. Ieškovė posėdžio metu pripažino, kad sutarties iki banko bankroto neskaitė.

21Ieškovės papildomi argumentai, išdėstyti jos rašytiniuose paaiškinimuose, atmetami. Paaiškinimuose ieškovė pateikia ištraukas iš 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų bei kitaip interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-602-684/2015 tekstą. Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo aiškinti Aukščiausiojo Teismo išvadas dėl draudimo apsaugos taikymo vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) kitaip, nei išaiškino bylą išnagrinėję teismai bei Aukščiausiasis Teismas. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), t.y. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo teismams yra privalomi. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 buvo išnagrinėtas ginčas dėl indelio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia, t.y. išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos (kurioje nagrinėjamas ginčas dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis) faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios, išnagrinėta byla nesukuria precedento nagrinėjamoje byloje.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

Nutarė

23Ieškinį atmesti.

24Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė... 2. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti... 3. Atsakovas LAB bankas SNORAS 2015-11-06 pateikė atsiliepimą į V. Ž.... 4. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. 2013-07-16 ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei BAB bankui... 7. 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas... 8. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, išnykus... 9. 2016 m. rugpjūčio 30 d. teisme gautas trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir... 10. Byloje dar iki jos nagrinėjimo atnaujinimo buvo gauti rašytiniai ieškovės... 11. Teismo posėdžio metu pagarsinus šį prašymą ieškovė nurodė, kad jo... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-04-05 ieškovė su atsakovu... 14. Pažymėtina, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo... 15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad... 16. Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d.... 17. Duomenyse apie klientą (fizinį asmenį) ieškovė savo parašu patvirtino,... 18. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 19. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas... 20. Ieškovė taip pat nurodo, jog buvo atsakovo apgauta dėl sudaromų sandorių... 21. Ieškovės papildomi argumentai, išdėstyti jos rašytiniuose paaiškinimuose,... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 23. Ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo...